- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-04-25
- Bylos Nr.
- A-525-1476-12
- Teisminio proceso Nr.
- 3-63-3-00234-2011-8
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Laimė Baltrūnaitė (pirm.), Laimutis Alechnavičius (pran.), Anatolijus Baranovas
- Pareiškėjas
- A. M.
- Atsakovas
- Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos rajono
- Kategorijos
- 11.4.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Laimės Baltrūnaitės(kolegijos pirmininkė) ir Anatolijaus Baranovo
dalyvaujant pareiškėjai A. M.
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos A. M. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2011 m. spalio 7 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos A. M. skundą atsakovui Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos rajono žemėtvarkos skyriui dėl vilkinimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėja A. M. (toliau – ir pareiškėja) skundu (b.l. 92-94), kurį patikslino (b.l. 100-101), kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą, prašydama įpareigoti Nacionalinės žemės tarnybos Klaipėdos rajono žemėtvarkos skyrių (toliau – ir atsakovas) atkurti nuosavybės teises į neatkurtą nuosavybės dalį ir perduoti lygiavertį 0,59 ha miško sklypą.
Nurodė, kad Klaipėdos apskrities viršininko 2006 m. lapkričio 9 d. sprendimu Nr. 55/14849 jai yra atkurtos nuosavybės teisės į buvusių savininkų S. K. ir M. A. nuosavybės teisėmis valdytą 4,41 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini) kaime, Širvintų rajone, perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiaverčius turėtajam 3,81 ha ploto žemės sklypus, esančius (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) kaimuose, Veiviržėnų seniūnijoje, Klaipėdos rajone. Pareiškėja pažymėjo, kad 2003 metais buvo numatyta jai paskirti du 4,41 ha ploto žemės sklypus (duomenys neskelbtini) kaime, Klaipėdos rajone, tačiau minėtieji sklypai buvo paskirti kitiems nuosavybės teisių atkūrimo pretendentams. Pareiškėja akcentavo, kad žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) kaime, ribos kertasi su K. L. priklausančiu žemės sklypu. Nurodė, kad yra pažeidžiamos jos teisės, nes atsakovas vilkina atlikti veiksmus, susijusius su pilnu jai priklausančių nuosavybės teisų atkūrimu.
Atsiliepimas
Atsakovas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos rajono žemėtvarkos skyrius atsiliepime į skundą (b.l. 48-49) nurodė, kad pareiškėjos skundas yra nepagrįstas, nes jai nuosavybės teisės į žemę yra atkurtos teisingai. Akcentavo, jog nuosavybės teisių atkūrimo sprendimas yra teisėtas ir galiojantis. Be to, pažymėjo, kad pareiškėja yra praleidusi skundo padavimo terminą.
II.
Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2011 m. spalio 7 d. sprendimu (b.l. 85-87) pareiškėjos skundą atmetė.
Teisėjų kolegija konstatavo, kad iš byloje pateiktų duomenų matyti, jog A. M. Klaipėdos apskrities viršininko 2006 m. lapkričio 9 d. sprendimu Nr. 55/14849 atkurtos nuosavybės teisės į buvusių savininkų S. K. ir M. A. nuosavybės teisėmis valdytą 4,41 ha žemę (duomenys neskelbtini) kaime, Širvintų rajone, perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiaverčius turėtajam 3,81 ha ploto žemės sklypus, esančius (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) kaimuose, Veiviržėnų seniūnijoje, Klaipėdos rajone. 2010 metais, padarius pareiškėjos užsakytus žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) kaime, Klaipėdos rajone, kadastrinius matavimus, Klaipėdos apskrities viršininko 2010 m. gruodžio 17 d. įsakymu Nr. Ž12-1254 žemės sklypo plotas padidintas nuo 3,3400 ha iki 3,3740 bei iš dalies pakeistos žemės specialiosios naudojimo sąlygos (b.l. 17). Be to, teisėjų kolegija nurodė, kad Žemės sklypo kadastro byloje esantys duomenys paneigia pareiškėjos teiginį, kad šis žemės sklypas kertasi su greta esančiu K. L. priklausančiu žemės sklypu. Taip pat Nekilnojamojo turto registre pareiškėjos vardu yra įregistruotas 0,4700 ha žemės sklypas, o, remiantis pareiškėjos paaiškinimas, matyti, kad pareiškėjai žinoma, jog šio žemės sklypo plotas nebus mažesnis nei 0,4700 ha. Teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 18 straipsniu, nurodė, kad pareiškėja, nesutikdama su neatlygintinai nuosavybėn perduodamų žemės sklypų verte, turėjo pasinaudoti ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka, o tik po to dėl minėtųjų teisės aktų kreiptis į teismą, tačiau pareiškėja nesilaikė minėtosios ginčų nagrinėjimo stadijos. Kadangi priimtas Klaipėdos apskrities viršininko sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo yra galiojantis, nagrinėjamu atveju nebegalima pasinaudoti ikiteismine ginčų nagrinėjimo tvarka. Taip pat teismas konstatavo, kad pareiškėjos argumentai, jog yra neteisingai nustatyta žemės sklypų vertė, yra nepagrįsti, nes perduotų žemės sklypų vertės dydis visiškai sutampa su Vilniaus apskrities viršininko administracijos Širvintų rajono žemėtvarkos skyriaus pažymoje nurodyta savininkams S. K. ir M. A. priklausiusios žemės verte – 6 002 Lt. Teismas pažymėjo, kad pagal Klaipėdos apskrities Veiviržėnų kadastrinės vietovės teritorijoje numatomo rengti žemės reformos žemėtvarkos projekto žiniaraščio (b.l. 8) bei 2003 m. birželio 24 d. akto Nr. KL9-6-1 (b.l. 29), matyti, jog pareiškėjai buvo numatyta suprojektuoti vienu atveju 4,19 ha žemės sklypą, o kitu 4,41 ha (duomenys neskelbtini) kaime, Klaipėdos rajone, tačiau buvo parengti nauji žemės reformos žemėtvarkos projekto sprendiniai, kurių pagrindu priimtas sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo. Žemės naudmenų našumo balas skirtingose vietovėse nėra vienodas, o Klaipėdos apskrities viršininko administracija, patikrino pareiškėjos skundus ir nenustatė pažeidimų žemės sklypų vertės skaičiavimuose. Kaip nepagrįstą teismas atmetė ir atsakovo argumentą, jog pareiškėja yra praleidusi skundo padavimo terminą bei nurodė, kad pareiškėjos skundo dalykas yra ne 2006 m. lapkričio 9 d. sprendimas Nr. 55/14849, o atsakovo veiksmai, pasireiškiantys sprendimo dėl nuosavybės teisių atkūrimo vilkinimu.
III.
Pareiškėja A. M. pateikė apeliacinį skundą (b.l. 92-94), kurį patikslino (b.l. 100-101) ir prašo panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2011 m. spalio 7 d. sprendimą bei patenkinti skundą. Apeliacinis skundas ir apeliacinio skundo patikslinimas iš esmės yra grindžiami tokiais pačiais argumentais kaip ir skundas bei jo patikslinimas pirmosios instancijos teisme.
Papildomai nurodoma, jog pareiškėja nesutinka su pirmosios instancijos teismo teiginiu, jog žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) kaime, Klaipėdos rajone, ribos kertasi su kaimyninio sklypo ribomis, nes šiuo metu yra atlikti kadastriniai matavimai ir sklypo ribos yra atstatytos. Taip pat pareiškėja pažymi, kad Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2011 m. spalio 7 d. sprendimu buvo pažeistos materialinės ir procesinės teisės normos bei prašo atnaujinti terminą.
Atsiliepimas
Atsakovas Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos rajono žemėtvarkos skyrius atsiliepimu į patikslintą apeliacinį skundą (b.l. 106-107) prašo Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2011 m. spalio 7 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Papildomai pažymi, jog nesutinka su pareiškėjos teiginiu dėl pažeistų materialinių ir procesinių teisės normų, nes, atsakovo manymu, pareiškėja patikslintame apeliaciniame skunde nenurodo, kokios materialinės ir procesinės teisės normos buvo pažeistos, neįvardija įstatymų ir bylos aplinkybių, kuriomis grindžiamas sprendimo ar jo dalies neteisėtumas ar nepagrįstumas. Be to, atsakovas mano, kad pareiškėjai nuosavybės teisės atkurtos teisingai Klaipėdos apskrities viršininko 2006 m. lapkričio 9 d. sprendimu Nr. 55/14849, todėl atsakovas neprivalo priimti sprendimo, kuriuo pareiškėjai būtų atkurtos nuosavybės teises į 0,59 ha žemės sklypą. Taip pat pažymi, kad minėtuoju Klaipėdos apskrities viršininko sprendimu pareiškėjai nustatytas atkūrimo būdas, perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį žemės sklypą, o perduotojo žemės sklypo vertė yra 6 002 Lt, kuri visiškai sutampa su Vilniaus apskrities viršininko administracijos Širvintų rajono žemėtvarkos skyriaus parengtoje pažymoje nurodyta savininkams S. K. ir M. A. priklausiusios žemės verte, t. y. 6 002 Lt.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Byloje nustatyta, kad pagal Klaipėdos apskrities Veiviržėnų kadastrinės vietovės teritorijoje numatomo rengti žemės reformos žemėtvarkos projekto žiniaraštį bei 2003 m. birželio 24 d. aktą Nr. KL9-6-1 pareiškėjai buvo numatyta suprojektuoti vienu atveju 4,19 ha žemės sklypą, o kitu 4,41 ha (duomenys neskelbtini) kaime, Klaipėdos rajone. Vėliau buvo parengti nauji žemės reformos žemėtvarkos projekto sprendiniai, kurių pagrindu priimtas sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo ir A. M. Klaipėdos apskrities viršininko 2006 m. lapkričio 9 d. sprendimu Nr. 55/14849 atkurtos nuosavybės teisės į buvusių savininkų S. K. ir M. A. nuosavybės teisėmis valdytą 4,41 ha žemę (duomenys neskelbtini) kaime, Širvintų rajone, perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiaverčius turėtajam 3,81 ha ploto žemės sklypus, esančius (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) kaimuose, Veiviržėnų seniūnijoje, Klaipėdos rajone. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad pareiškėja teismui neskundė sprendimo dėl nuosavybės teisių atkūrimo, tačiau rašė skundus Klaipėdos apskrities viršininko administracijai ir kitoms institucijoms. Klaipėdos apskrities viršininko administracija nenustatė pažeidimų žemės sklypų vertės skaičiavimuose. Pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo, kad pareiškėja, nesutikdama su perduodamų neatlygintinai nuosavybėn žemės sklypų nustatyta verte, turėjo teisę ginčyti administracinius aktus, kuriais nustatyta vertė, išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka, kuri yra numatyta Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 18 straipsnyje. Kadangi pareiškėja nepasinaudojo minėtąja ginčo sprendimo ne teisme tvarka, todėl Klaipėdos apskrities viršininko sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo laikytinas galiojantis ir nenuginčytas.
Lietuvos Respublikos piliečių teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057, 24 punkte įtvirtinta nuostata, kad jeigu pilietis nepageidauja susigrąžinti žemės natūra turėtoje vietoje, jo teisės gali būti atkuriamos perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam žemės sklypą iš laisvos žemės fondo pagal Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatyme piliečiams nustatytą žemės plotų įsigijimo eiliškumą, taip pat perduodant nuosavybėn neatlygintinai jo naudojamas lygiavertis žemės sklypas prie nuosavybės teise turimų pastatą. Iš šios nuostatos matyti, kad, esant minėtosioms faktinėms aplinkybėms, piliečiams grąžinamas lygiavertis turėtajam žemės sklypas. Žemės vertė, atkuriant nuosavybės teises perduodant neatlygintinai lygiaverčius žemės sklypus nustatoma vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. vasario 24 d. nutarimu Nr. 205 patvirtinta Žemės įvertinimo metodika.
Iš byloje pateiktų įrodymų matyti, kad pareiškėjai perduotų žemės sklypų vertės dydis yra apskaičiuotas, laikantis minėtuose teisės aktuose numatytų reikalavimų, ir visiškai sutampa su Vilniaus apskrities viršininko administracijos Širvintų rajono žemėtvarkos skyriaus pažymoje nurodyta savininkams S. K. ir M. A. priklausiusios žemės verte (6 002 Lt). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į faktinių aplinkybių visumą, konstatuoja, kad nėra pagrindo abejoti atliktais žemės sklypo vertės skaičiavimais ir vadovautis pareiškėjos pateiktu 2011 m. rugsėjo 2 d. Žemės sklypo planu, todėl pareiškėjai A. M. nuosavybės teisės yra atkurtos teisingai. Nors skiriasi priklausiusio žemės sklypo plotas (4,41 ha) ir grąžintų žemės sklypų plotas (3,81 ha), tačiau pagal minėtuose teisės aktuose įtvirtintą teisinį reguliavimą, grąžinama ne tokio paties ploto, o tokios pačios vertės žemės sklypai. Tuo tarpu Klaipėdos apskrities viršininko administracija, patikrinusi pareiškėjos skundus, nenustatė pažeidimų žemės sklypų vertės skaičiavimuose, o pareiškėja, nesutikdama su šiais aktais, nesiėmė jokių veiksmų jiems panaikinti, todėl teisiniu požiūriu toks pareiškėjos elgesys vertintinas kaip sutikimas su atliktais žemės sklypų vertės paskaičiavimais.
Dėl anksčiau nurodytų aplinkybių teisėjų kolegija laikosi pozicijos, jog pareiškėja neįrodė, kad jai neatlygintinai turi būti suteiktas lygiavertis 0,59 ha žemės sklypas, todėl nėra pagrindo įpareigoti atsakovą priimti kokį nors sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo, kadangi minėta nuosavybės teisių atkūrimo procedūra yra užbaigta.
Pareiškėja patikslintame apeliaciniame skunde taip pat nurodo, kad Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2011 m. spalio 7 d. sprendimu pažeidė materialinės ir procesines teisės normas. Teisėjų kolegija dėl šio apeliacinio skundo argumento negali pasisakyti, nes pareiškėja konkrečiai neįvardijo, kokios materialinės ir procesinės teisės normos buvo pažeistos.
Pareiškėja apeliaciniame skunde prašo atnaujinti terminą, tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėja nenurodo, koks terminas turi būti atnaujintas ir kokie yra prašomo atnaujinti termino atnaujinimo pagrindai.
Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, jog pareiškėjos apeliacinis skundas yra nepagrįstas, todėl pareiškėjos A. M. apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2011 m. spalio 7 d. sprendimas paliekamas nepakeistas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjos A. M. apeliacinį skundą atmesti.
Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2011 m. spalio 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.