Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

dalyvaujant pareiškėjos atstovui advokatui Alfonsui Masiliūnui ir atsakovo atstovui D. S.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjos V. L. skundą atsakovui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl sprendimų panaikinimo

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėja V. L. (toliau - ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu prašydama panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) 2018 m. rugpjūčio 24 d. sprendimą Nr. 68-91 bei Panevėžio apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau - Panevėžio AVMI) 2018 m. birželio 7 d. sprendimą Nr. (36.9) FR0682-190.

Pareiškėja nurodo, kad Panevėžio AVMI 2018 m. balandžio 6 d. surašė patikrinimo aktą Nr. (42.72) FR0680-142 (toliau – Patikrinimo aktas), kurį patvirtino 2018 m. birželio 7 d. sprendimu Nr. (36.9) FR0682-190. Panevėžio AVMI sprendimu nuspręsta patvirtinti patikrinimo akte papildomai apskaičiuotus 16 147,18 Eur gyventojų pajamų mokesčio (GPM), 5 733,40 Eur GPM delspinigius ir paskirta 4 844 Eur GPM baudą.

Panevėžio AVMI sprendimas buvo patvirtintas ir VMI 2018 m. rugpjūčio 24 d. sprendimu Nr. 68-91.

Pareiškėja mano, kad buvo apmokestinta GPM neįvertinus visumos aplinkybių, kurioms esant pareiškėjos pajamos neturėjo būti apmokestintos. VMI pareiškėjos apmokestinimo klausimais, išdėstytais sprendimo dalyse „Dėl 136 000 Lt piniginio įnašo" ir „Dėl 2014-11-23 paskolos sutarties“ iš dalies pakartojo Panevėžio AVMI nuostatas. Pareiškėja mano, kad šios pajamos apmokestintos nepagrįstai, nes jos turėjo būti pripažintos gyventojų pajamų mokesčiu neapmokestintinomis pajamomis.

Panevėžio AVMI Patikrinimo akte nurodė, kad 2012 metais pareiškėja gavo 304 132 Lt pajamų bei patyrė 127 547 Lt išlaidų. Tačiau liko neapskaitytos neapmokestintinos šios su paveldėjimu ir pareiškėjos vyro žūtimi susijusios pajamos: 7 320 Lt pašalpa mirus darbuotojui (Swedbank 2012-01-23 mokėjimo nurodymas Nr. 236); 52 076,62 Lt R. L. turėtos lėšos banke (Swedbank 2012-02-14 raštas Nr. RLR-SPAMKT-459), kurias pareiškėja paveldėjo ir įnešė į savo sąskaitą; 400 Lt pašalpa (Swedbank 2012-03-30 mokėjimo nurodymas Nr. 133-42); 1 590 Lt išmoka už autoįvykyje, kuriame žuvo R. L., sudaužytą automobilį (Swedbank 2012-06-19 mokėjimo nurodymas Nr. 551819); 10 210 Lt išmoka už minėto automobilio draudimą (Swedbank 2012-06-11 mokėjimo nurodymas Nr. 5505910); 1 246,25 Lt VSDFV išmoka po vyro mirties (Swedbank 2012-01-11 mokėjimo nurodymas Nr. NM1); 18 775,52 Lt lėšų, kurių ½ paveldėjo pareiškėja, likutis 2012 m. kovo 5 dienai banke Citadelė (banko Citadelė 2012-03-05 raštas Nr. MB7.6/305). Panevėžio AVMI aukščiau nurodytų pareiškėjos pajamų nenurodė, neapskaitė ir nepriskyrė prie pareiškėjos 2012 metais gautų pajamų.

Pareiškėja nurodo, jog su savo motina A. S. lygiomis teisėmis disponavo ir tvarkė indėlio sąskaitą AB „Citadelė“ banke. Tiek Panevėžio AVMI, tiek ir VMI kritiškai vertino pareiškėjos motinos indėlį į šios sąskaitos papildymą piniginėmis lėšomis, ignoravo A. S. pajamas, pagrindžiančias santaupas 1997 m. vasario 4 d. pardavus savo namų valdą už 72 300 000 rublius.

Pareiškėja mano, kad vertinant galimybes teisėtomis priemonėmis įsigyti turtą (šiuo atveju pinigines lėšas) nebuvo atsižvelgta ne tik į pačios pareiškėjos, bet ir jos šeimos narių pajamas, turtinę padėtį ir galimybes sukaupti turimą turtą per visą darbinę veiklą, o ne vien tik pasirinktą laikotarpį.

Pareiškėjos apmokestinimas 2014 m. papildomu GPM nuo 312 928 Lt sumos buvo siejamas su pajamomis, kurias pareiškėja gavo pagal 2014 m. lapkričio 3 d. paskolos sutartį. VMI nepagrįstai kritiškai vertino visumą žemiau nurodytų faktinių aplinkybių.

Pagal 2014 m. gruodžio 2 d. žemės sklypų pirkimo – pardavimo sutartį, patvirtintą Vilniaus miesto 14-jo notarų biuro notaro D. B., pareiškėja iš V. S. nupirko žemės sklypus, esančius (duomenys neskelbtini). Ši pirkimo – pardavimo sutartis nedelsiant buvo įregistruota Nekilnojamojo turto registre. Tokiu būdu pastaroji sutartis buvo paviešinta. Todėl vėliau ar anksčiau suinteresuoti asmenys atitinkamai pagal savo kompetenciją galėjo pasidomėti ir išsiaiškinti, iš kokių finansavimo šaltinių pareiškėja minėtus žemės sklypus įsigijo nuosavybės teise. Pagrindinė minėtų žemės sklypų pirkimo kainos dalis – 360 000 Lt – buvo sumokėta panaudojus pinigus, gautus pagal 2014 m. lapkričio 23 d. paskolos sutartį, sudarytą tarp paskolos davėjos V. A. ir paskolos gavėjos – pareiškėjos. Sandorio sudarymo metu galiojantys įstatymai imperatyviai nenumatė sandorio šalių pareigos tokio pobūdžio sandorius privalomai sudaryti notarine forma, todėl sandorio šalys vertino, kad siekimas sudaryti sandorį notarine forma sukeltų papildomų rūpesčių bei papildomų laiko ir lėšų sąnaudų. Pareiškėja pažymi, kad sudarius paskolos sutartį ji raštu patvirtino 2014 m. lapkričio 23 d. gavusi iš paskolos davėjos 360 000 Lt. Apie sutartinių teisinių santykių, susijusių su minėta paskolos sutartimi, tęsimą patvirtina ir 2016 m. liepos 12 dienos sandorio šalių susitarimas dėl paskolos sutarties pakeitimo. Paskolos davėjai nereikėjo išgryninti paskolai skirtų savo lėšų, nes jas ji turėjo ne banko sąskaitoje. Apie tai, kad pinigines lėšas, skirtas paskolos suteikimui, kredito davėja galėjo turėti ir turėjo, mokesčių administratoriui abejonių nekilo, nes kredito davėja šias lėšas yra deklaravusi kaip teisėtai įsigytas pardavus savo turtą. Sandorio šalys nutarė į tarpusavio santykius nepainioti pašalinių asmenų, siekiant neapsunkinti jų papildomais rūpesčiais. Paskolos davėja apskritai laikė, kad jos atžvilgiu remtis liudytojų parodymais yra netikslinga, nes jai pakanka įrodymo, jog raštu paskolos gavėja patvirtino apie paskolos gavimą ir įsipareigojo šią paskolą grąžinti. Kadangi pareiškėjai tenka prievolė teikti papildomus įrodymus, pareiškėja prašo apklausti kaip liudytojus V. A. ir M. Ž., kurie žino apie paskolos sutarties sudarymo aplinkybes ir apie paskolos suteikimo faktą. Manytume, kad būtų tikslinga, jog teismas, siekdamas ištirti visumą bylai reikšmingų aplinkybių, apklaustų minėtus liudytojus. Juk iš tikrųjų turėtų būti svarbu išsiaiškinti, kodėl pareiškėja nutarė pirkti aukščiau minėtus žemės sklypus, kodėl tuo tikslu ėmė paskolą ir kodėl šią paskolą ėmė būtent iš V. A.. Paskolos davėjos vyras V. A. buvo pareiškėjos pusbrolis. A. ir L. šeima bičiuliavosi, dažnai lankydavosi vieni pas kitus į svečius. V. A. mirė 2012 m. sausio 4 d. Netrukus, t.y. 2012 m. sausio 22 d., mirė (žuvo) ir pareiškėjos vyras R. L.. Šios netektys dar labiau suartino V. A. ir pareiškėją. V. A. pareiškėjai užsiminė, jog yra paskolinusi pinigų V. S. žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), ir parduodamų priverstinai per antstolį, įsigijimui. Šie sklypai yra prestižinėje Vilniaus vietovėje ir ateityje gali turėti didžiulę paklausą. Tačiau V. S. planuoja juos kuo skubiau parduoti dėl atsiradusių tam tikrų finansinių sunkumų. Todėl būtų tikslinga juos įsigyti, nes tai būtų gera investicija. Pati V. A. neketino sklypų pirkti, todėl patarė juos pirkti pareiškėjai. Kadangi pareiškėja neturėjo tam lėšų, V. A. sutiko jų paskolinti pareiškėjai. 2014 m. lapkričio 23 d. pareiškėja nuvyko pas V. A. į jos namus adresu (duomenys neskelbtini), paskolos sutarties sudarymo ir paskolos gavimo tikslu. Grįžti atgal į (duomenys neskelbtini) su tokia pinigų suma ir juos vėliau vežti į (duomenys neskelbtini), siekiant pinigus perduoti žemės sklypų pardavėjui, buvo nesaugu. Todėl pareiškėjai šių problemų sprendime sutiko padėti M. Ž., tuo metu gyvenęs (duomenys neskelbtini) (dabartinis adresas: (duomenys neskelbtini)).

Pareiškėja atkreipia dėmesį į tai, kad jos mokestinis patikrinimas už laikotarpį nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d. buvo baigtas 2018 m. balandžio 6 d. Paprastai, o tai yra ir šiuo atveju, užsitęsęs mokėtojui nepalankių išvadų priėmimas didina mokesčio mokėtojo finansinę naštą ir apsunkina jo galimybę surinkti įrodymus, būtinus mokesčio mokėtojo atsikirtimams paremti. Pareiškėja prašo atsižvelgti ir į tai, jog 2012 m. sausio 22 d. žuvus jos sutuoktiniui, tiek jo žūtis, tiek jo žūties aplinkybės sukėlė jai pergyvenimus ir ilgalaikius sutrikimus, sutrukdžiusius laiku paruošti ir surinkti tinkamus įrodymus, pagrindžiančius tai, jog jos turėtos pajamos neturi būti apmokestintos gyventojų pajamų mokesčiu.

Teismo posėdžio metu pareiškėjos atstovas skundą palaikė ir prašė jį tenkinti.

VMI su skundu nesutinka. Atsiliepime nurodo, kad Panevėžio AVMI atliko pareiškėjos GPM apskaičiavimo, deklaravimo ir sumokėjimo patikrinimą už laikotarpį nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d. ir Patikrinimo aktu nustatė, kad pareiškėjos 2012 ir 2014 m. patirtos išlaidos viršijo gautas pajamas. Nustatyta, kad pareiškėjos pajamas viršijančios išlaidos 2012 m. (63 544 Lt) susidarė dėl 2012 m. liepos 4 d. į banko sąskaitą įneštų 136 000 Lt grynųjų. Pareiškėjos pajamas viršijančios išlaidos 2014 m. (312 928 Lt) susidarė įsigijus žemės sklypą adresu (duomenys neskelbtini) už 363 000 Lt grynųjų.

Iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėjos pajamos (pašalpa mirus darbuotojui, sutuoktinio paveldėtos lėšos, išmoka už sudaužytą automobilį irk t.) patikrinimo metu priešingai nei teigia pareiškėja buvo įvertintos.

VMI pažymi, kad Panevėžio AVMI atliko pareiškėjos motinos A. S. operatyvų patikrinimą, kurio metu pagal 2004 – 2012 m. pajamų – išlaidų analizę apskaičiavo galimą A. S. piniginių lėšų likutį 2012-12-31 ne banke 60 522 Lt. Jai nepateikus Vienkartinės gyventojo (šeimos) turto deklaracijos, kurioje būtų deklaravusi visas didesnes kaip 50 000 Lt lėšas, 2003-12-31 turėtas bankuose ir ne bankuose, patikrinimo metu Panevėžio AVMI laikė, kad 2003-12-31 ne banke ji galėjo turėti 50 000 Lt santaupų. Panevėžio AVMI nustatė, kad pateikta 1997 m. namo pirkimo – pardavimo sutartis neįrodo, kad 2003-12-31 A. S. turėjo daugiau nei 50 000 Lt ne banke. Ši sutartis nepatvirtina, kada ir kokiu santykiu Rusijos rubliai buvo iškeisti į litus (pagal Lietuvos banko informaciją nuo 1998-02-04 iki 1999-01-01 Rusijos rublių kaina lito atžvilgiu nukrito nuo 0,6636 Lt už 1000 rublių iki 0,1850 Lt už 1000 rublių), nepatvirtina kokias pinigines lėšas A. S. atsivežė į Lietuvą, be to, ji nedeklaravo Vienkartinėje gyventojo (šeimos) turto deklaracijoje, kad 2003-12-31 turėjo daugiau nei 50 000 Lt ne banke. Todėl Panevėžio AVMI patikrinimo metu pagrįstai konstatavo, kad 2012-07-04 į savo ir pareiškėjos sąskaitą AB „Citadele“ banke A. S. galėjo įnešti ne daugiau nei 60 522 Lt.

VMI pažymi, kad V. A. operatyvaus patikrinimo metu nustatyta, kad 2014-11-23 paskolos sutartis, sudaryta paprasta rašytine forma, notariškai nepatvirtinta, paskolos grąžinimas neužtikrintas laidavimu, turto įkeitimu ar kitais būdais, nenustatyta objektyviais duomenimis patvirtintų aplinkybių, kad lėšos realiai buvo perduotos pareiškėjai.

Nuo 2012 m. nuolatiniai Lietuvos gyventojai, vadovaudamiesi MAĮ 42¹ straipsniu ir 2012 m. spalio 11 d. VMI viršininko įsakymu Nr. VA-92 (Pranešimo pateikimo taisyklės) privalo teikti informaciją apie 2012 ir vėlesniais metais sudarytus sandorius, kurie atitinka MAĮ 421 straipsnyje numatytas sąlygas, pateikdami formą PRC907 „Nuolatinio Lietuvos gyventojo pranešimas apie sudarytus sandorius“. Pareiškėja mokesčių administratoriui nėra pateikusi nei pranešimo apie sandorį, nei deklaracijos apie gautas pajamas.

Teismo posėdžio metu atsakovo atstovas palaikė atsiliepimo argumentus ir prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

2018 m. balandžio 6 d. Panevėžio AVMI surašė patikrinimo aktą Nr. (42.72)FR0680-142 (tomas I, b.l. 30-35), kuriuo pareiškėjai papildomai apskaičiavo mokėtiną 16 147,18 Eur GPM.

2018 m. birželio 7 d. sprendimu Nr. (36.9)FR0682-190 (tomas I, b.l. 22-29) Panevėžio AVMI patvirtino Panevėžio AVMI 2018 m. balandžio 6 d. patikrinimo aktą Nr. (42.72)FR0680-142 ir juo papildomai apskaičiuotą 16 147,18 Eur GPM, patvirtino 5 733,40 Eur GPM delspinigius ir paskyrė 4 844 Eur GPM baudą.

2018 m. rugpjūčio 24 d. sprendimu Nr. 68-91 (tomas I, b.l. 11-19, 20, 21) VMI patvirtino Panevėžio AVMI 2018-06-07 sprendimą Nr. (36.9)FR0682-190.

Nagrinėjamoje byloje spręstinas VMI 2018 m. rugpjūčio 24 sprendimo Nr. 68-91 ir Panevėžio AVMI 2018 m. birželio 7 d. sprendimo Nr. (36.9)FR0682-190 teisėtumo ir pagrįstumo klausimas. Teismas įpareigotas nustatyti, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar administravimo subjektai neviršijo kompetencijos, taip pat ar aktai neprieštarauja tikslams bei uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo atitinkamus įgaliojimus (ABTĮ 3 str. 2 d.). Sprendžiant pareiškėjos reikalavimo panaikinti ginčijamus sprendimus pagrįstumą, būtina įvertinti ir ginčijamų sprendimų, kurie laikytini viešojo administravimo aktais, atitiktį Viešojo administravimo įstatymo (VAĮ) 8 straipsnio 1 dalyje nurodytiems teisėtumo ir pagrįstumo kriterijams. VAĮ 8 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis. Taip pat būtina įvertinti, ar nėra ABTĮ 91 straipsnyje nustatytų pagrindų, dėl kurių ginčijami sprendimai turėtų būti panaikinti.

Byloje nustatyta, kad pareiškėjos mokestinis patikrinimas atliktas vadovaujantis 2017 m. gruodžio 13 d. atlikto mokestinio tyrimo duomenimis ir jo metu surinkta informacija, mokestinio patikrinimo metu surinktais duomenimis, kitų asmenų (V. A. ir A. S.) operatyviais patikrinimais ir paaiškinimais. Mokesčių administratorius, atlikęs pareiškėjos šeimos pajamų ir išlaidų analizę, įvertinęs pareiškėjos deklaruotas santaupas (50 000 Lt) 2011 m. gruodžio 31 dienai (tikrinamo laikotarpio pradžiai) ir A. S. 60 522 Lt įnašą, nustatė, kad 2012 metais pareiškėjos patirtos išlaidos viršijo gautas pajamas 63 544 Lt ir 2014 metų išlaidos viršijo pajamas 312 928 Lt.

Ginčo dėl pareiškėjos pajamų – išlaidų balanso už tikrintus 2013, 2015 ir 2016 metus tarp proceso šalių nėra.

Patikrinimo akte, be kita ko, konstatuota, kad 2012 metais pareiškėja gavo 304 132 Lt pajamų, tame tarpe: 20 726,28 Lt su darbo santykiais susijusių pajamų, 150 000 Lt draudimo išmoką žuvus sutuoktiniui, 3 822,56 Lt pajamų iš Užsienio išmokų tarnybos, 6 501,78 Lt pensiją iš Lietuvos kariuomenės ir 22 200 Lt nekilnojamojo turto pardavimo pajamų bei patyrė 127 547 Lt išlaidų, tame tarpe: 38 000 Lt žemės sklypo adresu (duomenys neskelbtini), įsigijimo išlaidos, 23 076,51 Lt namo statybos išlaidų pagal pateiktus dokumentus. 2012 m. gruodžio 31 d. piniginių lėšų likutis bankuose – 384 610 Lt. Iš šių duomenų, kurių turinio, pareiškėja iš esmės neginčija, VMI padarė išvadą, kad 2012 metais pareiškėjos pajamos už išlaidas buvo mažesnės 63 544 Lt dydžiu.

Mokesčių administratorius taip pat nustatė, kad 2014 metais pareiškėja gavo 38 864 Lt pajamų, tame tarpe: 21 419,03 Lt su darbo santykiais susijusios pajamos, 6 835,44 Lt pensija iš Lietuvos kariuomenės, 4 478,96 Lt pajamų iš Užsienio išmokų tarnybos, 2 000 Lt paskolą iš dukros E. Ž. bei patyrė 413 245 Lt išlaidų, tame tarpe: 363 000 Lt išlaidų žemės sklypui (duomenys neskelbtini) įsigyti, 14 547,91 Lt išlaidų namo statyboms ir 17 785,37 Lt buto adresu (duomenys neskelbtini) įrengimui. 2014 m. gruodžio 31 d. piniginių lėšų likutis bankuose 142 492 Lt. Argumentų dėl šių duomenų turinio paneigimo pareiškėja taip pat neteikia. Šių duomenų pagrindu VMI nustatė, kad 2014 metais pareiškėjos išlaidos pajamas viršijo 312 928 Lt.

Iš esmės ginčas tarp proceso šalių kilęs dėl 2014 m. lapkričio 23 d. paskolos sutarties ir 136 000 Lt piniginio įnašo 2012 metais vertinimo.

Dėl 136 000 Lt įnašo 2012 metais

Pareiškėja skunde nurodo, kad kartu su motina A. S. lygiomis dalimis disponavo ir tvarkė indėlio sąskaitą AB „Citadele“ banke, tačiau, pareiškėjos vertinimu, mokesčių administratorius nepagrįstai kritiškai vertino A. S. indėlį į šios sąskaitos papildymą piniginėmis lėšomis, ignoravo A. S. pajamas pagrindžiančias santaupas 1997 m. vasario 4 d. pardavus namų valdą už 72 300 000 rublius.

Pažymėtina, kad mokesčių administratorius atliko A. S. operatyvų patikrinimą ir 2018 m. kovo 26 d. surašė ataskaitą Nr. FR0760-1568 (tomas III, b.l. 14-19) ir 2018 m. kovo 26 d. operatyvaus patikrinimo pažymą Nr. (42.60)FR1042-1474 (tomas III, b.l. 20-21), kurioje konstatavo, kad A. S. neturėjo finansinių galimybių papildyti banko sąskaitą 136 000 Lt suma. VMI operatyvaus patikrinimo metu nustatė, kad A. S. 2003-12-31 galėjo turėti ne daugiau nei 50 000 Lt. ir tai patvirtina aplinkybė, jog ji nėra pateikusi Vienkartinės gyventojo (šeimos) turto deklaracijos. Tokia mokesčių administratoriaus išvada visiškai atitinka Vienkartinio gyventojų turto deklaravimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 1 punkto, įtvirtinančio nuolatinio Lietuvos gyventojo imperatyvią pareigą deklaruoti 2003 m. gruodžio 31 d. turimą turtą, tame tarpe ir pinigines lėšas, turimas bankuose ir kitose kredito įstaigose ir ne bankuose ir kitose kredito įstaigose, jeigu jų bendra suma viršija 50 000 Lt, bei to paties įstatymo 4 straipsnio 2 dalies nuostatos, jeigu nuolatinis Lietuvos gyventojas šio įstatymo nustatyta tvarka (iki 2005-05-01) turto nedeklaravo, šiuo turtu negali būti pagrindžiami kito turto įsigijimo šaltiniai, aiškinimo ir taikymo taisykles. Be to, priešingai nei teigia skunde teismui pareiškėja, nagrinėjamu atveju buvo tiriama pareiškėjos ir A. S. pajamos, turtinė padėtis ir galimybės sukaupti turtą, ne tik per tikrintą laikotarpį, tačiau nuo pat 2004 metų, kurių pradžiai nustatytas A. S. turimų lėšų likutis 50 000 Lt. Mokesčių administratorius įvertinęs objektyvius duomenis apie A. S. pajamas gaunant senatvės pensiją, palūkanas už indėlį banke, nekilnojamojo turto ir automobilio pardavimo pajamas, taip pat vartojimo išlaidas, išlaidas nekilnojamojo turto ir automobilio įsigijimui, bei aplinkybes, jog A. S. į savo vardu turimą banko sąskaitą 2012 metais įnešė grynais 69 200 Lt, padarė pagrįstą išvadą, kad A. S. neturėjo finansinių galimybių 2012 metais įnešti 136 000 Lt į kartu su pareiškėja naudojamą banko sąskaitą.

Dėl 2014 m. lapkričio 23 d. paskolos sutarties (tomas I, b.l. 43-44, 45)

Grįsdama savo pajamas per 2014 metus pareiškėja mokesčių administratoriui pateikė 2014 m. lapkričio 23 d. paskolos sutartį, pasirašytą tarp pareiškėjos ir V. A., pagal kurią pareiškėja iš V. A. pasiskolino 360 000 Lt grynaisiais pinigais, o pareiškėja įsipareigojo paskolą grąžinti sutartyje numatytomis sąlygomis (1,5 proc. palūkanos mokamos grynaisiais arba į banko sąskaitą kartu su grąžinama paskola) ir terminais (iki 2026-12-31).

Mokesčių administratorius šios sutarties nevertino, kaip tinkamos pagrįsti pareiškėjos pajamas, motyvuodamas tuo, kad neįrodytas realus piniginių lėšų perdavimas bei vadovaudamasis MAĮ 42¹ straipsnio nuostatomis.

Vertinant V. A. galimybes paskolinti tokią sumą, atkreiptinas dėmesys, kad nagrinėjamu atveju buvo atliktas V. A. operatyvus patikrinimas ir 2018-03-30 surašyta ataskaita Nr. FR0760-1673 (tomas IV, b.l. 95-102) ir 2018 m. kovo 29 d. operatyvaus patikrinimo pažyma Nr. (42.60)FR1042-1569 (tomas I, b.l. 103-104), kuriose mokesčių administratorius nustatė, kad V. A. turimas lėšas grindžia pajamomis iš 2004 m. rugpjūčio 16 d. žemės sklypo pardavimo. Operatyvaus patikrinimo metu nustatyta, kad pagal šį sandorį pinigai (5 312 500 Lt) pirkėjo buvo pervesti į V. A. sutuoktinio V. A. banko sąskaitą AB „Parex“ banke (2004-09-28). Taip pat nustatyta, kad V. A. per tikrintą laikotarpį (2012 – 2013 m.) patyrė 1 539 200 Lt išlaidų (įgytas nekilnojamasis turtas (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), automobilis, vartojimo išlaidos).

Nors operatyvaus patikrinimo metu nebuvo paneigta V. A. galimybė disponuoti 360 000 Lt grynųjų pinigų suma, tačiau, nagrinėjamų aplinkybių kontekste svarbu pažymėti, jog LVAT savo praktikoje ne kartą yra akcentavęs, kad pasirinkdamas pajamas gauti grynaisiais pinigais (dėl ko šių pajamų gavimo faktas nėra fiksuojamas kredito įstaigose esančių sąskaitų išrašuose) ir šių pajamų nedeklaruodamas, pateikiant atitinkamo mokestinio laikotarpio pajamų deklaracijas, mokesčių mokėtojas prisiima visą riziką dėl jam tenkančios įrodinėti naštos (pvz. LVAT 2016-02-08 nutartis Nr. A-145-602-2016). Atkreiptinas dėmesys, kad byloje nėra jokių objektyvių duomenų apie realų lėšų (360 000 Lt) perdavimą pareiškėjai. Sandorio, sudaryto tarp fizinių asmenų, turinys, kuriame nėra numatytos jokios jo įvykdymo užtikrinimo priemonės vertintinas, kaip ypatingai rizikingas ir nepateisinamas elementaria ekonomine logika. Toks finansiškai ypač rizikingas ir nerūpestingas abiejų sandorio šalių elgesys tik sustiprina abejones ginčo sandorio realumu. Todėl darytina pagrįsta išvada, kad paskolos sutartis buvo surašyta formaliai, realiai nesiekiant sukurti paskolinių teisinių santykių, o tam, kad pareiškėja galėtų gautomis pajamomis pagrįsti patirtas išlaidas. Formaliai įformindama šią sutartį pareiškėja siekė pagrindinio tikslo – mokestinės naudos – nemokėti GPM įmokų nuo pajamų, gautų iš mokesčių administratoriui nežinomų šaltinių.

Ypač aktualus nagrinėjamu atveju yra MAĮ 42¹ straipsnio nuostatų aiškinimas ir taikymas, nes būtent šių įstatyminių nuostatų pagrindu VMI nepripažino pareiškėjos pateiktos 2014 m. lapkričio 23 d. paskolos sutarties.

MAĮ 2012-06-19 įstatymu Nr. XI-2078 nuo 2013-01-01 buvo papildytas 42¹ straipsniu, nustatančiu nuolatiniams Lietuvos gyventojams pareigą pateikti mokesčių administratoriui informaciją apie jų sudarytus sandorius, kurie atitinka šias sąlygas: 1 ) gyventojas pagal sudarytus sandorius gauna lėšų (įskaitant pasiskolintas) iš fizinių arba užsienio juridinių asmenų; 2) asmens gyventojui per vienus kalendorinius metus grynaisiais pinigais sumokėta suma pagal vieną sandorį arba pagal keletą su tuo pačiu asmeniu sudarytų sandorių viršija 50 000 Lt; 3) sandoriai nėra notarinės formos; 4) gyventojas pagal sandorius negauna pajamų, kurios mokesčių administratoriui yra deklaruotos kitų mokesčių įstatymų nustatyta tvarka. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta informacija pateikiama vieną kartą per kalendorinius metus centrinio mokesčių administratoriaus nustatyta tvarka ir terminais (MAĮ 42¹ str. 2 d.). To paties straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad jeigu gyventojas centrinio mokesčių administratoriaus nustatyta tvarka ir terminais šio straipsnio 1 dalyje nurodytos informacijos nepateikė, tokiais sandoriais negali būti pagrindžiami jo turto įsigijimo ir pajamų gavimo šaltiniai. Gyventojo pavėluotai pateikta arba patikslinta šiame straipsnyje nurodyta atitinkamo laikotarpio informacija nevertinama, jeigu dėl gyventojo kompetentinga valstybės institucija yra jau pradėjusi mokestinį patikrinimą arba kitą šio įstatymo 143 straipsnyje nurodyto teisės pažeidimo tyrimą. Gyventojas MAĮ 42¹ straipsnio 1 dalyje nurodytą informaciją mokesčių administratoriui privalo pateikti iki kalendorinių metų, einančių po ataskaitinio laikotarpio, gegužės 1 dienos. Ataskaitiniu laikotarpiu yra laikomi kalendoriniai metai. Gyventojas VMI informaciją teikia Nuolatinio Lietuvos gyventojo pranešimo apie sudarytus sandorius PRC907 formos, papildomo lapo PRC907P formos pildymo ir pateikimo taisyklių, patvirtintų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2012-10-11 įsakymu Nr. VA-92, nustatyta tvarka. Ši tvarka galioja, teikiant informaciją apie 2012 m. ir vėlesniais metais sudarytus sandorius. Paminėtas teisinis reglamentavimas suponuoja išvadą, kad pareiškėja turėjo pareigą deklaruoti su V. A. pasirašytą sandorį, tačiau to nepadarė. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pareiškėja paskolos ne tik kad nedeklaravo laiku, t.y. iki 2015-05-01, bet ir iki pat prasidedant mokestiniam patikrinimui (MAĮ 42¹ str. 3 d.). Šios aplinkybės reikšmingumas yra įtvirtintas imperatyvios įstatymo nuostatos. Kaip sprendime jau minėta, MAĮ 42¹ straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad centrinio mokesčių administratoriaus nustatyta tvarka ir terminais šio straipsnio 1 dalyje nurodytos informacijos nepateikus, tokiais sandoriais negali būti pagrindžiami jo turto įsigijimo ir pajamų gavimo šaltiniai. Taigi, vien ši byloje nustatyta faktinė aplinkybė, t.y. sandorio nedeklaravimas, yra pagrindas mokesčių administratoriui sandorio, sudaryto tarp pareiškėjos ir V. A., nevertinti kaip pareiškėjos pajamų šaltinio.

Pareiškėja skunde teismui nurodo, kad mokesčių administratorius nepagrįstai į jos pajamas neįskaitė pajamų, susijusių su jos sutuoktinio žūtimi: pašalpos, paveldėto R. L. santaupų, VSDFV išmokų ir pan. Atkreiptinas dėmesys, kad nei teikdama skundą centriniam mokesčių administratoriui dėl Panevėžio AVMI sprendimo (tomas I, b.l. 90-93), nei teikdama rašytines pastabas dėl Patikrinimo akto (tomas I, b.l. 134-138), pareiškėja nekėlė klausimo dėl šių pajamų apskaitymo / neapskaitymo. Pareiškėjos skunde teismui išdėstyti argumentai yra paneigti Patikrinimo akto 2 priedu, t.y. pareiškėjos pajamų – išlaidų balansu už 2005 – 2016 metus, todėl niekaip nelemia skundžiamų sprendimų neteisėtumo ir/ar nepagrįstumo.

Atsižvelgiant į byloje surinktus duomenis, remiantis anksčiau šiame teismo sprendime išdėstytais motyvais, pareiškėjos skundas atmestinas, kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 str. 1 p.), o skundžiami mokesčių administratoriaus sprendimai paliktini galioti (ABTĮ 91 str. 1 d.)

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132-133 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

pareiškėjos V. L. skundą atmesti.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.