Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

V. J., gim. (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, rusas, LR pilietis, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, neteistas, gyveno (duomenys neskelbtini), šiuo metu be nuolatinės gyvenamosios vietos, kaltinamas pagal BK 234 str. 2 d. (1999-11-25 įstatymo Nr.VIIl-1439 redakcija), BK 181 str. 1 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

kaltinamasis V. J., neturėdamas leidimo įgijo, laikė, nešiojo, perdavė šaunamąjį ginklą, šaudmenis bei neturėdamas leidimo įgijo ir laikė sprogmenį:

Be to, kaltinamasis V. J. veikdamas bendrininkų grupe, neturėdamas teisėto pagrindo atvirai ir užmaskuotai savo bei kitų asmenų naudai vertė kitus asmenis perduoti turtą bei atlikti kitus turtinio pobūdžio veiksmus, grasindamas panaudoti fizinį smurtą bei panaudodamas kitokią psichinę prievartą:

Motyvuojamoji dalis

Iš 2000 01 24 ekspertizės akto Nr. 9448/9449 nustatyta, kad pateiktas tyrimui paimtas iš V. K. pistoletas „FEG“ yra savadarbis graižtvinis šaunamasis ginklas, pritaikytas šaudyti 7,65 mm kalibro šoviniais. Ginklo gamybai panaudotas fabrikinės Vengrijos gamybos 9 mm kalibro pistoleto R61 Nr. B2133 rėmas su rankena, gaubtas su užraktu, paleidžiamasis-skeliamasis mechanizmas, dėtuvė bei savadarbis vamzdis. Tyrimui pateiktas cilindro formos objektas yra savadarbis šūvio garso ir ugnies slopintuvas. Trys 7,65 mm kalibro Browning šoviniai yra šaudmenys. Tyrimui pateikti metalo gabalėliai, paimti sporto salėje, esančioje (duomenys neskelbtini) namo rūsyje, Klaipėdoje, yra fabrikinės gamybos apvalkalinių šovinių kulkų dalys. Du gelsvos spalvos gabalėliai – kulkos apvalkalo dalys, vienas pilko metalo gabaliukas –švininės kulkos šerdies dalis. Pateiktų tyrimui dviejų geltonos spalvos ir vieno pilko metalo gabalėlių cheminė kokybinė sudėtis sutampa su pateiktų tyrimui trijų 7,65 mm kalibro „Browning“ šovinių chemine kokybine sudėtimi. Pateiktoje medinėje treniruoklio išpjovoje esančiose dviejose kiaurymėse aptikta stibio ir vario pėdsakai, būdingi šūvio pėdsakams. Kiaurinis pažeidimas medinėje treniruoklio plokštėje yra šautinis. Treniruoklio išpjovos medinėje dalyje įstrigusi kulka fabrikinės gamybos 7,65 mm kalibro šovinio „Browning“ kulka, kuri iššauta iš pistoleto R61 Nr. B2133 ( t. 1, b. 99–103 ).

Iš 1999-12-20 specialisto išvados Nr. 9567/9570 nustatyta, kad rasta ir paimta iš V. J. namų granata su degtuvu yra standartinė, fabrikinės buvusios TSRS gamybos, RG-42 kovinė rankinė puolamoji granata su jai skirtu „UZRGM“ degtuvu. Ši granata su degtuvu yra sprogmuo. Palyginus gautą IR spektrą su etaloniniais sprogstamųjų medžiagų spektrais nustatyta, kad granatoje yra normalaus galingumo brizantinė sprogstamoji medžiaga – trotilas, kurios kiekis – 115 g(t. 1, b. l. 70-71).

Teismas mano, kad V. J. kaltė dėl neturint leidimo šaunamojo ginklo įgijimo, nešiojimo, laikymo, o sprogmens neteisėto įgijimo ir laikymo visiškai įrodyta paties teisiamojo parodymais, įvykio vietos apžiūros protokolu, ekspertizės akto ir specialisto išvadomis. Įrodyta ir tai, jog šaunamasis ginklas buvo naudojamas prievartaujant turtą iš J. K. ir I. B.. Toks įrodymų šaltinis yra ekspertizės aktas, iš kurio nustatyta, jog būtent iš pistoleto, kuris buvo paimtas iš V. K., buvo iššauta kulka, rasta medinėje treniruoklio išpjovoje. Tai, kad pistoletą V. J. gavo iš V. K., parengtinio tyrimo metu patvirtino I. S.. Šūvio pėdsakų kiekis sporto salės treniruoklyje atitinka nukentėjusiųjų nurodytą šūvių kiekį.

Tačiau kaltinamojo V. J. nusikalstama veika kvalifikuotina pagal Lietuvos Respublikos BK 253 str. l d. ( 2004-10-28 įstatymo Nr. IX-2512 redakcija), perkvalifikuojant ją iš BK 234 str. 2 d. (1999-11-25 įstatymo Nr.VIIl-1439 redakcija).

BK 3 str. 2 d. nustatyta, kad bausmę švelninantis ar kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią. BK 234 str. 2 d. sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė nuo trejų iki 10 metų. Šio straipsnio 2 d. šiuo atveju būtų taikoma dėl neteisėto daugiau kaip 0,1 kg sprogmens įgijimo, laikymo. Tačiau BK 253 str. 2 d. dispozicijoje ( 2004-10-28 įstatymo Nr. IX-2512 redakcija ) nustatyta, kad pagal šio straipsnio 2 d. atsako asmenys, kurie neturėdami leidimo pagamino, įgijo, laikė, nešiojo, gabeno ar realizavo ne mažiau kaip tris šaunamuosius ginklus, didelės sprogstamosios galios arba didelį kiekį šaudmenų, sprogmenų ar sprogstamųjų medžiagų.

Šiuo atveju byloje nėra jokių įrodymų, kad V. J. neturėdamas leidimo būtų laikęs, įgijęs, nešiojęs, realizavęs BK 253 str. 2 d. dispozicijoje numatytą šaunamųjų ginklų kiekį, ar didelės sprogstamosios galios sprogmenį. Tai, kad pas kaltinamąjį surasta granata nėra didelės sprogstamosios galios, patvirtina specialisto išvada. Todėl jo nusikalstama veika kvalifikuotina pagal BK 253 str. 1 d.

Kaltinamasis prisipažino, kad prievartavo turtą veikdamas bendrininkų grupe. Tai patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai.

1999 m. lapkričio 4 d. jį ir J. K. iš darbo išsivežė V. J., I. S. ir A. K.. Patvirtino ikiteisminio tyrimo ir teisme metu duotus parodymus, kad važiuojant nei I. S., nei jo draugai konkrečių reikalavimų J. K. nereiškė, tik aiškino ir priekaištavo, kad dėl jo kaltės kažkuris iš jų buvo suimtas, kad J. K. skleidęs kažkokius gandus, nieko konkretaus nepasakydami. Atvažiavus prie saugojimo aikštelės, V. J. išlipo iš automobilio ir nuėjo gyvenamųjų namų link. Po 10–15 min. grįžęs į automobilį pasigyrė, kad turi pistoletą, jį demonstravo. Pistoletas buvo juodo ir sidabro spalvos metalo su duslintuvu. Iš Smiltelės gatvės J. K. paprašė nuvežti jį į Žvejybos uosto rajoną pas buhalterę. Jis tada suprato, kad pas jokią buhalterę jam nereikia, o jis prašo vežti jį pas jo tėvą. Vėliau iš J. K. sužinojo, kad šis pas savo tėvą paliko firmos dokumentus, antspaudą, įspėjo tėvą, kad, jeigu kas atsitiks, dėl visko kaltas bus I. S.. Atvažiavus į (duomenys neskelbtini), J. K. jį paprašė pas „buhalterę“ eiti kartu, tačiau tam kategoriškai pasipriešino I. S., V. J., A. K.. J. K. įsėdus į automobilį ir pradėjus važiuoti, I. S., A. K. ir V. J. demonstravo turimą pistoletą, pradėjo grasinti, šaukti, kad nužudys už tai, kad J. K. juos įskundė policijai ir dėl to buvo suimti. Jį taip pat grasino nužudyti, sakydami, jog supranta, kad su įskundimu nieko bendro neturi, tačiau liudytojas jiems nereikalingas. Visą laiką, kol važinėjo po miestą, I. S., A. K. ir V. J. demonstravo pistoletą, grasino nužudyti J. K. ir jį. Važinėjant automobiliu niekas tiesiogiai pinigų nereikalavo, tik nuolat pasikeisdami vienas su kitu priekaištavo, grasino nužudyti. Tą patį vakarą, apie 20 val., visi nuvažiavo į sporto salę, (duomenys neskelbtini). Sporto salėje I. S., A. K. ir V. J. toliau grasino nužudyti tiek jį, tiek J. K., kartodami tą patį, ką išsakė važiuojant mašinoje. Tiek jam, tiek J. K. I. S. su V. J. pasikeisdami kišo prie galvos pistoletą, grasino nušauti. Nukreipę į jį pistoletą, J. K. sakė, kad „tavo akyse mirs draugas“. Po to V. J. su I. S., norėdami parodyti, jog jie nejuokauja, kad jų turimas ginklas tikras, iššovė į ant gimnastikos sienelės kabojusį treniruoklį, aptrauktą dirbtine oda. Paskui V. J. nukreipė pistoletą tiesiai į J. K. ir prieš pat šūvį truputį pakreipęs ginklą į šoną iššovė. Kulka pataikė už J. K. nugaros į sieną. Po šūvių V. J., A. K. ir I. S. pradėjo su J. K. derėtis dėl kompensacijos už tai, kad jis juos įskundė policijai, apkalbėjo ir dėl to A. K. buvo uždarytas į areštinę. Visi trys aiškino, kad jiems padarytos įskundimu žalos pinigais neįmanoma įvertinti ir kompensuoti. Kas konkrečiai pasiūlė mokėti pinigus, neprisimena, nes po šūvių buvo labai išsigandęs ir pasimetęs. Iš pradžių pareikalavo, kad J. K. privalo jiems sumokėti 3000 JAV dolerių, tačiau šiam pasakius, kad tokios sumos neturi, nusileido iki 2000 JAV dolerių. Iki bus sumokėti reikalaujami pinigai, jie pareikalavo perduoti firmos automobilį „Volkswagen Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), o A. K. pareikalavo atiduoti ir pasiėmė firmai priklausantį mobiliojo ryšio telefoną „Nokia 3210“. Tokį pat mobilųjį telefoną I. S. norėjo paimti ir iš J. K., tačiau šis išsiderėjo, kad jam paliktų. Buvo susitarta, kad J. K. turi sumokėti 2000 JAV dolerių. Išėjus iš sporto salės, prie „Volkswagen Passat“ vairo sėdo A. K., visi kartu nuvažiavo į firmos biurą. Ten J. K. A. K. vardu išrašė įgaliojimą, o kitą dieną pats išrašė transportavimo pažymėjimą. Iš darbovietės vaikinai abu parvežė iki J. K. namų. 1999 11 06 jam į namus pradėjo skambinti A. K., sakydamas, jog nori susitikti ir pasikalbėti su J. K.. Tą pačią dieną pas jį atvažiavo I. S. ir A. K., nes negalėjo įjungti paimto mobiliojo telefono „Nokia“. Atvažiavę klausinėjo, ar jis su J. K. nesikreipė į policiją. Sakė, kad tą vakarą jie šiek tiek persistengė ir kad į tai nereikia kreipti dėmesio. 1999 11 07, apie pietus, paskambino J. K. ir paprašė išeiti į kiemą, nes I. S. ir jo draugai nutarė grąžinti firmos automobilį „Volkswagen Passat“. Jam žinoma, kad J. K. iki bylos iškėlimo su I. S., V. J. ir A. K. dar kelis kartus buvo susitikęs. Jų konkrečių pokalbių detalių nežino, žino tik tiek, kad jie sumažino savo reikalaujamą sumą iki 1000 JAV dolerių, kad J. K. jų reikalavimu perdavė automobilį „Audi 200“. I. B. paaiškino, kad tuo metu įvykius prisiminė geriau.

Nukentėjusysis J. K., kurio parodymai buvo perskaityti teismo posėdyje, parodė, kad 1999 metų lapkričio 4 d., apie 17–18 val., į UAB TRELĖ, kur jis dirba, atvažiavo I. S., V. J., A. K.. Kadangi bendrovėje buvo pašalinių asmenų, su atvykusiais jis išėjo kalbėtis į kiemą. I. S., A. K. ir V. J. pareiškė jam priekaištus, kad jis juos įskundęs policijai, grasino jį nužudyti, tuo stengėsi sukurti J. K. kaltės atmosferą. Kad I. S., A. K., V. J. realiai ketino įvykdyti ir įvykdė turto prievartavimo veiksmus, patvirtina ir ta aplinkybė, kad nukentėjusiesiems bandant išvengti grasinimų ir tariamai iškilus reikalui vykti pas bendrovės buhalterę spręsti finansinių reikalų, teisiamasis I. S. su V. J. ir A. K. su tuo nesutiko, reikalavo važiuoti kartu, t. y. toliau tęsė veiksmus reikalaudami perduoti turtą. Tai patvirtina ir kita aplinkybė, nes nukentėjusiajam J. K. paprašius išleisti jį ir I. B. nueiti pas buhalterę, iš automobilio buvo išleistas tik vienas J. K.. Nukentėjusiųjų J. K. ir I. B. parodymus, kad sporto salėje buvo toliau grasinama ir prievartaujama perduoti turtą, patvirtino ir pats J. J.. Netikėti nukentėjusiųjų parodymais teismas neturi pagrindo, nes byloje nėra nustatyta kokių nors aplinkybių, duodančių pagrindą nukentėjusiesiems apkalbėti teisiamąjį J. J.. Kad nukentėjusysis J. K. tikėjo, jog I. S., A. K., V. J. grasinimai yra realūs, patvirtina liudytojo V. K. parodymai, kurie buvo paskelbti teismo posėdyje, kad įvykio dieną atvykęs sūnus buvo susijaudinęs ir sunerimęs, paliko savo įmonės dokumentus, antspaudą, pasakė I. S. pavardę, prašė ją atsiminti ir pranešti ją kompetentingiems asmenims, jeigu jam kas nors atsitiktų. Jis supratęs, kad tokiu atveju šią pavardę turi pasakyti policijos pareigūnams. Liudytojas parodė, kad suprato, jog iš sūnaus yra kažko reikalaujama, kad tai kėlė jam nerimą. Abejoti nukentėjusiųjų J. K. bei I. B. duotų parodymų teisingumu nėra jokio pagrindo, jie savo duotus parodymus patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu (t. 1, b. l. 26–31, 43–46).

Apžiūrint įvykio vietą (b. l. 51–57), (duomenys neskelbtini) namo rūsyje esančią sporto salę nustatyti pažeidimai, padaryti šaudant iš šaunamojo ginklo, kuris 1999 11 10 su 3 vnt. šovinių buvo paimtas iš V. K., pastarąjį sulaikius. Atlikus ekspertizę nustatyta, kad tai savadarbis graižtvinis šaunamasis ginklas, pritaikytas šaudyti 7,65 mm kalibro šoviniais. Ginklo gamybai panaudotas fabrikinis Vengrijos gamybos 9 mm kalibro pistoleto R61 Nr. B2133 FEG rėmas su rankena (b. l. 62–67). Sporto salėje į treniruoklį įstrigusi kulka iššauta iš šio ginklo. Paėmimo protokole (b. l. 40) nurodyta, kad iš I. S. palto kišenės paimtas automobilio AUDI 200, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), registracijos pažymėjimas. Apžiūrint įvykio vietą (b. l. 38–39) buvo rastas automobilis, kurio registracijos dokumentai buvo rasti pas I. S.. Iš 1999-11-10 įvykio vietos apžiūros protokolo nustatyta, kad prie (duomenys neskelbtini), surastas automobilis „Audi 200“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ( t. 1, b. l. 49–50, 51).

Byloje surinktų įrodymų visetas neabejotinai įrodo kaltinamojo kaltę.

Kadangi kaltinamasis V. J. veikdamas bendrininkų grupe, neturėdamas teisėto pagrindo, atvirai ir užmaskuotai savo bei kitų asmenų naudai vertė kitus asmenis perduoti turtą bei atlikti kitus turtinio pobūdžio veiksmus, grasindamas pavartoti fizinį smurtą bei pavartodamas kitokią psichinę prievartą, jo nusikalstama veika kvalifikuotina pagal BK 181 str. 1 d.

Kaltinamojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad turto prievartavimą padarė veikdamas bendrininkų grupe, atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad prisipažino padaręs nusikaltimus ir nuoširdžiai gailisi. Teismas nepripažįsta kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe tai, kad turto prievartavimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai neabejotinai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Ši nusikalstama veika buvo tęstinė, tai yra ji buvo padaryta ne vienu laiku, nes antrasis automobilis buvo perrašytas praėjus keletui dienų po įvykių sporto salėje. Duomenų, kad ir 1999 m. lapkričio 9 d. kaltinamasis buvo apsvaigęs nuo alkoholio, nėra, todėl nėra objektyvių duomenų, kad kaltinamojo girtumas lapkričio 4 d. turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.

Skiriant bausmes kaltinamajam atsižvelgiama į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, jų pavojingumo visuomenei laipsnį, kaltinamojo asmenybę. Kaltinamasis padarė du apysunkius nusikaltimus, tačiau anksčiau nebuvo teistas, nusikaltimus padarė būdamas jauno amžiaus, nuo nusikaltimų padarymo praėjo aštuoneri metai, per tą laikotarpį jokių nusikalstamų veikų nepadarė, turi šeimą, augina sūnų. Jam skirtinos bausmės, mažesnės nei numatytos BK 181 str. 1 d. ir BK 253 str. 1 d. sankcijų vidurkiai.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

V. J. pripažinti kaltu padarius nusikaltimus, numatytus BK 181 str. 1 d., BK 253 str. 1 d. ( 2004-10-28 įstatymo Nr. IX-2512 redakcija ), ir nuteisti:

pagal BK 181 str. 1 d. – 2 m. laisvės atėmimo;

pagal BK 253 str. 1 d. – 1 m. 6 mėn. laisvės atėmimo.

Remiantis BK 63 str. 1 d. 4 d. bausmes subendrinti dalinio bausmių sudėjimo būdu prie griežtesnės bausmės iš dalies pridedant švelnesnę bausmę ir nustatyti galutinę bausmę – 2 m. 6 mėn. laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose.

Bausmės pradžią nustatyti nuo 2008-05-29.

Remiantis BK 66 str. 1 d. į paskirtą bausmę įskaityti V. J. sulaikyme ir kardomajame kalinime būtą laiką nuo 1999-11-10 iki 2000-01-20 ir nuo 2008- 03 -06 iki 2008 -05 - 29.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo kardomosios priemonės nekeisti.

Remiantis LR BK 72 str. 2 d., BPK 94 str. 1 d. 2 p. daiktinį įrodymą – pistoletą „FEG“ su duslintuvu – konfiskuoti ir perduoti Lietuvos Respublikos ginklų fondui.

Nuosprendis per 20 d. nuo jo paskelbimo, o suimtam nuteistajam nuo kopijos įteikimo dienos, gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per nuosprendį priėmusį teismą.