Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

sekretoriaujant Rūtai Lazauskienei, dalyvaujant pareiškėjo atstovui Vitalijui Špakovui, suinteresuoto asmens L. I. (pripažintos neveiksnia) atstovei advokatei Rimutei Giruckienei, teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo (duomenys neskelbtini) socialinės globos namų pareiškimą dėl fizinio asmens veiksnumo būklės peržiūrėjimo (suinteresuotieji asmenys: L. I. ir Švenčionių rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyrius).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

L. I. sveikata per globojimo laiką nepasikeitė ir nėra jokių duomenų, kad jos būklė artimiausioje ateityje gali pagerėti. Ji nesupranta informacijos susijusios su sprendimų priėmimu turtinių ir neturtinių santykių srityse, negali priimti sprendimų, savarankiškai įvertinti aplinkybių ir numatyti savo sprendimų pasekmių, nuosekliai ir aiškiai paaiškinti sprendimų esmės.

Teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovas prašė pareiškimą tenkinti, nustatant sąrašą sričių, kuriose L. I. pripažįstama neveiksnia, nes iš pateiktų rašytinių įrodymų: 2016 m. liepos 18 d. VšĮ Švenčionių rajono pirminės sveikatos priežiūros centro socialinės darbuotojos Nelios Ščit išvados dėl asmens gebėjimo pasirūpinti ir priimti kasdienius sprendimus, dokumentų esančių prie nagrinėjamos bylos prijungtoje civ.byloje Nr. .2⁸-2649/1999, matyti, kad L. I. psichinės sveikatos būklė nuo 1999 m. nepasikeitė, nepagerėjo, ji nepasveiko. L. I. negeba savimi pasirūpinti visose turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse. Atstovo nuomone pakartotinės psichiatrinės ekspertizės skirti nereikia.

Teismo posėdžio metu suinteresuoto asmens L. I. (pripažinto neveiksniu) atstovė advokatė Rimutė Giruckienė neprieštaravo pareiškėjo prašymui. Pareiškėjo prašymą palaikė ir suinteresuoto asmens Švenčionių rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus atstovė.

Byloje yra pateikta 2016 m. liepos 18 d. VšĮ Švenčionių rajono pirminės sveikatos priežiūros centro socialinės darbuotojos Nelios Ščit išvada Nr.34 dėl asmens gebėjimo pasirūpinti ir priimti kasdienius sprendimus, kurioje nurodyta, kad suinteresuotas asmuo L. I., gim. (duomenys neskelbtini), negeba pasirūpinti savimi ir priimti kasdienių sprendimų visose turtinių bei asmeninių neturtinių santykių srityse, kurios nurodytos Asmens gebėjimo pasirūpinti savimi ir priimti kasdieninius sprendimus nustatymo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2015 m. gruodžio 10 d. įsakymo Nr. A1-742, 10 punkte.

Tai patvirtino teismo posėdyje tyrimą atlikusi ir išvadą pasirašiusi socialinė darbuotoja Nelia Ščit, paaiškindama, kad L. I. neprieinama prasmingam bendravimui, dezorentuota laike, vietoje ir savyje, ji visiškai priklausoma nuo kitų žmonių.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Vilniaus miesto pirmosios apylinkės teismo 1999m. liepos 14 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2⁸-2649-1999 L. I. pripažinta neveiksnia ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-11-14 nutartimi buvo pakeista jos globėja -vietoje A. I. paskirta (duomenys neskelbtini) socialinės globos namų administracija.

Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – CK) asmens veiksnumas apibrėžiamas kaip fizinio asmens galimybė savarankiškai ir visa apimtimi įgyti, įgyvendinti savo teises ir prisiimti pareigas bei savarankiškai atsakyti už jų nevykdymą (CK 2.5 straipsnis). CK 2.10 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad fizinis asmuo, kuris dėl psichikos sutrikimo negali suprasti savo veiksmų tam tikroje srityje reikšmės ar jų valdyti, gali būti teismo tvarka pripažintas neveiksniu toje srityje.

Atsižvelgdama į pasikeitusį teisinį reglamentavimą, pareiškėjas kreipėsi į teismą dėl teismo sprendimo, kuriuo L. I. buvo pripažinta neveiksnia, peržiūrėjimo, siekdamas, kad teismas nustatytų sritis, kuriose šis asmuo būtų pripažįstamas neveiksniu.

VšĮ Švenčionių rajono pirminės sveikatos priežiūros centro socialinės darbuotojos Nelios Ščit 2016-07-18 išvadoje Nr.34 dėl asmens gebėjimo pasirūpinti ir priimti kasdienius sprendimus, nurodyta, kad suinteresuotas asmuo L. I., gim. (duomenys neskelbtini), negeba pasirūpinti savimi ir priimti kasdienių sprendimų visose turtinių bei asmeninių neturtinių santykių srityse, kurios nurodytos Asmens gebėjimo pasirūpinti savimi ir priimti kasdieninius sprendimus nustatymo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2015 m. gruodžio 10 d. įsakymo Nr. A1-742, 10 punkte.

Teismo nuomone, iš šios išvados bei kitų įrodymų galima spręsti, kad suinteresuotas asmuo L. I. visiškai negeba pasirūpinti savimi.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 469 straipsnio 1 dalį, šios kategorijos bylose teismo psichiatrijos ekspertizės galima neskirti, jei teismui pakanka kitų įrodymų apie asmens psichinę būklę.

Nagrinėjamu atveju 1999-05-12 ekspertizę atliko Valstybinės teismo psichiatrijos ir narkologijos tarnybos Vilniaus I TPK ((duomenys neskelbtini) 121,2048 Vilnius) ekspertai ir į civ. bylą Nr. 2⁸-2649-1999 pateikė Teismo psichiatrijos ekspertizės aktą Nr.196. Suinteresuotam asmeniui L. I. diagnozuotas labai sunkus protinis atsilikimas, (duomenys neskelbtini)), dėl tokios psichinės būklės ji negali suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti.

Teismo nuomone, šiuo atveju nėra tikslingas ekspertizės skyrimas, nes iš bylos duomenų –aukščiau minėtos išvados dėl asmens gebėjimo pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus, kitų įrodymų, matyti, kad L. I. psichinės sveikatos būklė teigiamai nepakito.

Sprendžiant dėl sričių, kuriose asmuo pripažintinas neveiksniu ar ribotai veiksniu turi būti taikomas dviejų kriterijų visetas. Pirma, turi būti nustatytas asmens psichinės sveikatos sutrikimas, tačiau pagal naująjį neveiksnumo reglamentavimo modelį medicininis kriterijus nėra pakankamas. Antra, būtina nustatyti, kad asmens veiksnumo neapribojus jo interesams kils grėsmė. Teismo sprendimo motyvuose turi būti nurodytas veiksnumo ribojimo pagrindų visetas.

Šiuo atveju teismas suinteresuoto asmens L. I. nepripažįsta neveiksnia tose srityse, kuriomis dėl savo sveikatos būklės asmuo vis tiek negalės pasinaudoti, t. y. atitinkamos sritys asmeniui dėl jo sveikatos būklės yra neaktualios. Šiuo atveju įtvirtintos Asmens gebėjimo pasirūpinti savimi ir priimti kasdieninius sprendimus nustatymo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2015 m. gruodžio 10 d. įsakymo Nr. A1-742, 10.1.6 punkte (dalyvavimas ūkinėje komercinėje veikloje), 10.2.3 punkte (šeimos santykių sritis), 10.2.4 punkte (asmens gebėjimas būti globėju ir pan.), 10.2.5 punkte (darbo teisinių santykių sritis).

Pasisakant apie turtinių santykių sritis, suinteresuotas asmuo pripažįstamas neveiksniu atitinkamose aktualiose turtinių santykių srityse: asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas (aprašo 10.1.1, 10.1.2 punktai); kilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo (aprašo 10.1.3 punktas); nekilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo (aprašo 10.1.4 punktas); paveldėjimo teisiniai santykiai (aprašo 10.1.5 punktas). Neturtinių teisinių santykių srityje tokiu atveju apsiribotina tik savitvarkos įgūdžių (t. y. tinkama gyvenamojo būsto priežiūra, fiziologinių poreikių patenkinimas ir pan. (aprašo 10.2.1 punktas) ir sveikatos priežiūros sritimis (t. y. kreipimasis dėl sveikatos priežiūros paslaugų, gebėjimas naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis, reikiamų sveikatos priežiūros paslaugų poreikio įvertinimas ir pan. (aprašo 10.2.2 punktas).

Pažymėtina, kad asmens pripažinimas neveiksniu tam tikroje srityje arba ribotai veiksniu nereiškia, jog asmuo netenka tam tikros turtinės ar asmeninės neturtinės teisės. Taikant neveiksnumo institutą yra siekiama apsaugoti paties neveiksnaus tam tikroje srityje ar ribotai veiksnaus asmens teises, t. y. jam suteikiama pagalba atitinkamas savo teises įgyvendinti per atstovą. Vadinasi, jeigu dėl fizinio asmens sveikatos būklės tam tikros teisės dėl savo prigimties negali būti įgyvendintos per atstovą, ypač asmeninių neturtinių teisių srityje (pvz., teisė sudaryti santuoką, rinkimų teisė, teisė į darbo santykius, kt.), jos ir neturėtų būti ribojamos.

Teismas, siekdamas apsaugoti ir užtikrinti neįgaliųjų visapusišką ir lygiateisį naudojimąsi visomis žmogaus teisėmis ir pagrindinėmis laisvėmis, taip pat skatinti pagarbą šių asmenų prigimtiniam orumui, konstatuoja, jog Vilniaus miesto apylinkės teismo 1999m. liepos 14 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2⁸-2649-1999 keistinas ir suinteresuotas asmuo L. I. pripažintinas neveiksniu konkrečiose srityse (Neįgaliųjų teisių konvencijos 1 straipsnio 1 dalis, CK 2.10 straipsnis, aprašo 10 punktas).

Peržiūrėjus teismo sprendimą, kuriuo suinteresuotas asmuo L. I. buvo pripažintas neveiksniu, ir nustačius tam tikras sritis, kuriose asmuo laikomas neveiksniu, anksčiau nustatyta tokio asmens globa lieka nepakeista, o globėjas veikia atitinkamose srityse, kur asmuo pripažintas neveiksniu (CK 2.10 straipsnis, 3.240 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291 straipsniais, 468 straipsniu, 469 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškimą tenkinti iš dalies.

Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 1999m. liepos 14 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2⁸-2649-1999 ir pripažinti suinteresuotą asmenį L. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini) neveiksniu šiose asmens gebėjimų pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus srityse:

- turtinių santykių srityse: asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su smulkiais buitiniais sandoriais (maisto produktų įsigijimas, sumokėjimas už komunalines paslaugas ir pan.); asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su lizingo, daiktų pirkimo-pardavimo išsimokėtinai sutarčių sudarymu, paskolų, vartojimo kreditų sutarčių sudarymu ir pan.; kilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo (kilnojamojo turto pirkimo-pardavimo, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai ir pan.); nekilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo (nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai ar kt.); paveldėjimo teisiniai santykiai (palikimo priėmimas, testamento sudarymas ir kt.);

- asmeninių neturtinių santykių srityse: savitvarkos įgūdžių srityje (tinkama gyvenamojo būsto priežiūra ir pan.); sveikatos priežiūros srityje (kreipimasis dėl sveikatos priežiūros paslaugų, gebėjimas naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis, reikiamų sveikatos priežiūros paslaugų poreikio įvertinimas ir pan.).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmus.