Šiaulių apygardos teismo nutartis

2017-11-27 · Civilinė byla Nr. e2S-976-372/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-11-27
Bylos Nr.
e2S-976-372/2017
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Birutė Simonaitienė
Kreditorius
UAB „Overlack“
Skolininkas
UAB „Pramoniniai dažai“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-976-372/2017Teisminio proceso Nr. 2-35-3-01927-2017-2Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.18.1.1.1.; 3.1.18.1.1.2.; 3.1.18.2.1.; 3.1.18.2.3.; 3.1.18.3.; 3.3.2.4.; 3.3.2.5. (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. lapkričio 27 d.Šiauliai
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Birutė Simonaitienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo skolininkės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Pramoniniai dažai“ atskirąjį skundą dėl Radviliškio rajono apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 29 d. nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civilinėje byloje pagal kreditorės UAB „Overlack“ pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo, skolininkė – UAB „Pramoniniai dažai“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

Kreditorė UAB „Overlack“ kreipėsi į Radviliškio rajono apylinkės teismą su pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo prašydama iš skolininkės UAB „Pramoniniai dažai“ priteisti: 1) 19481,18 Eur skolos; 2) 76,40 Eur delspinigių; 3) 6 proc. dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 4) bylinėjimosi išlaidas.

Kreditorė nurodė, kad tarp šalių buvo sudaryta pirkimo – pardavimo sutartis pagal kurią kreditorė pardavė skolininkei prekes, išrašė PVM sąskaitas – faktūras, tačiau skolininkė sąskaitose nurodytu terminu su kreditore neatsiskaitė.

Pareiškime kreditorė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti skolininkės nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, o nesant ar esant nepakankamai šio turto, likusiai reikalavimo sumai užtikrinti, areštuoti skolininkės pinigines lėšas, priklausančias skolininkei ar esančias pas skolininkę ar trečiuosius asmenis, uždraudžiant jomis disponuoti ir leidžiant areštuotomis lėšomis atsiskaityti su kreditore.

Kreditorė nurodė, kad skolininkė ignoruoja kreditorės raginimus padengti įsiskolinimą, nepagrįstai ir piktybiškai vengia atsiskaityti. Pažymėjo, jog skolininkės finansinė padėtis yra bloga, ji nuolat turi įsiskolinimą Valstybiniam socialiniam draudimui, piktybiškai vengia vykdyti savo įsipareigojimus kreditorei, todėl yra reali grėsmė, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

5. Radviliškio rajono apylinkės teismas 2017 m. rugpjūčio 29 d. nutartimi kreditorės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino – areštavo skolininkei UAB „Pramoniniai dažai“ priklausantį ir pas skolininkę arba trečiuosius asmenis esantį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, o jo nesant ar nepakankant, turtines teises, pinigines lėšas, priklausančias skolininkei ir esančias pas skolininkę, trečiuosius asmenis, kredito įstaigų sąskaitose, įmonės kasoje, neviršijant arešto sumos – 19875,26 Eur, uždraudžiant bet kokį areštuoto turto perleidimą, įkeitimą kitiems asmenims ar kitokį nuosavybės teisės pakeitimą ar apribojimą bei turto vertės sumažinimą, tačiau iš sąskaitose esančių piniginių lėšų skolininkei leidžiant atlikti pinigines operacijas, susijusias su darbo užmokesčio bei privalomųjų įmokų mokėjimu valstybės, savivaldybės ir socialinio draudimo biudžetams, atsiskaitymu su kreditore.

6. Teismas nurodė, kad iš kreditorės nurodytų aplinkybių ir pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad skolos suma didelė, skolininkė ilgą laiką vengia atsiskaityti su kreditore, nereaguoja į raginimus padengti įsiskolinimą, skolininkės turtinė padėtis nežinoma, todėl darytina išvada, kad gali atsirasti didesnė teismo procesinio sprendimo neįvykdymo rizika, todėl yra pagrindas manyti, kad, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti neįmanomas.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

7. Skųsdama Radviliškio rajono apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 29 d. nutartį, apeliantė (skolininkė) UAB „Pramoniniai dažai“ prašo nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – atmesti kreditorės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Nurodė, kad kreditorės teiginiai dėl nebendradarbiavimo neatitinka tikrovės – su kreditore buvo bendradarbiauta, ne kartą siūlyta sudaryti skolos mokėjimo grafiką; ne kartą minėta, jog skolininkė sutinka kreditorei grąžinti pirktas žaliavas, kad būtų sumažinta įsiskolinimo suma. Skolininkė pažymėjo, kad įsiskolinimų valstybės biudžetui, darbuotojams ir kredito įstaigoms neturi; kad kreditorė nepateikė jokių duomenų, pagrindžiančių, jog ateityje teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti ar tapti neįmanomu, todėl nebuvo pagrindo teismui taikyti kreditorės prašomas laikinąsias apsaugos priemones.

8. Atsiliepdama į atskirąjį skundą kreditorė UAB „Overlack“ prašo: 1) Radviliškio rajono apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 29 d. nutartį palikti nepakeistą; 2) priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą, iš viso – 423,50 Eur. Kreditorė nurodė, kad skolininkės skunde nurodyti argumentai nepagrįsti jokiais rašytiniais įrodymais; į bylą nepateikta jokių objektyvių duomenų apie skolininkės realią finansinę būklę; skolininkė nededa jokių pastangų, kad su kreditore atsiskaitytų. Pažymėjo, jog jai pirkimo – pardavimo sutartimi suteikta teise atsiimti parduotas prekes nepasinaudojo ir pasinaudoti neketina.

Apeliacinės instancijos teismas

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliantės (skolininkės) UAB „Pramoniniai dažai“ atskirasis skundas atmestinas.

9. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria nutarta taikyti laikinąsias apsaugos priemones skolininkės UAB „Pramoniniai dažai“ turtui, teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas.

10. Teismas, dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu, gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 144 straipsnio 1 dalis). Įstatymas laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti nustato dvi privalomas sąlygas: pirma, ieškovo (kreditoriaus) reikalavimas turi būti tikėtinai pagrįstas, antra, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti nėra pagrindo (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1558-516/2015).

11. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo atliekamas prima facie (iš pirmo žvilgsnio) ieškinio įvertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones dėl tikėtino ieškinio nepagrįstumo tik tais atvejais, kai ieškovo reiškiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, kai, pavyzdžiui, ieškovas pasirinko neleistiną ar aiškiai neįmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą arba prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones užtikrinant reikalavimą, kuris iš viso nėra pagrįstas ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis ir pan., t. y. tik tuomet, kai jau ieškinio priėmimo stadijoje galima daryti prielaidą, kad reiškiamas reikalavimas negalės būti tenkinamas dėl gana akivaizdaus šio reikalavimo nepagrįstumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-900-464/2017). Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs civilinės bylos medžiagą, sprendžia, kad kreditorės UAB „Overlack“ pareiškime dėl teismo įsakymo išdavimo išdėstyti reikalavimai nebuvo akivaizdžiai nepagrįsti. Kreditorė pateikė teismui savo argumentus pagrindžiančius rašytinius įrodymus (2015 m. vasario 2 d. pirkimo – pardavimo sutartį, PVM sąskaitas – faktūras, raginimus sumokėti susidariusį įsiskolinimą, informaciją apie skolininkės įsipareigojimus kitiems kreditoriams), todėl šiame bylos nagrinėjimo etape nebuvo jokių duomenų, kad kreditorės reikalavimai negalės būti tenkinami dėl gana akivaizdaus šių reikalavimų nepagrįstumo, t.y. nustatyta pirmoji prieš tai minėta laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga.

12. Kreditorė, prašydama taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nurodė, kad reikalaujama 19875,26 Eur suma vertintina kaip pakankama, o skolininkės turimi įsiskolinimai Valstybiniam socialiniam draudimui sudaro riziką teismo sprendimo įvykdymui ir būtinybę laikinųjų apsaugos priemonių taikymui. Nors pagal formuojamą laikinųjų apsaugos priemonių taikymo praktiką, didelė reikalavimo suma sudaro pagrindą preziumuoti, kad kilo reali grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui, tačiau ši prezumpcija nėra absoliuti. Teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, kada jos grindžiamos didelės reikalavimo sumos prezumpcija, turi vertinti konkrečias faktines bylos aplinkybes, atsižvelgti į šalies finansines galimybes, t. y. ar jai reikalavimo suma, palyginus ją su nuosavybės teise valdomo turto verte, vykdoma veikla, gaunamomis pajamomis, taip pat turimais įsipareigojimais, yra didelė. Be to, Lietuvos apeliacinis teismas ne vienoje nutartyje yra pažymėjęs, kad vien reikalavimo suma negali būti vertinama kaip savarankiškas pagrindas taikyti ar netaikyti laikinąsias apsaugos priemones, kadangi vien didelė reikalavimo suma pati savaime nei palengvina, nei pasunkina ar padaro nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas pats savaime materialinių vertybių nesukuria, o tik padeda išsaugoti turtą (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-43-186/2016; 2016 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-667-407/2016).

13. Nagrinėjamu atveju apeliantė (skolininkė) nepateikė teismui jokių duomenų, patvirtinančių, kad iš jos prašoma priteisti suma jai nėra per didelė, nepateikė kitų jos turtinę padėtį parodančių duomenų: nekilnojamojo turto registro, bankų, Valstybinio socialinio draudimo, VĮ „Regitra“ pažymų ir pan. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, akivaizdu, kad apeliantė (skolininkė) nepaneigė antrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymui nustatytos privalomos sąlygos – jog nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad remiantis teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, nustatyta, jog Radviliškio rajono apylinkės teismo 2017 m. liepos 4 d. sprendimu iš UAB „Pramoniniai dažai“ buvo priteista 8 089,90 Eur skola, 291,60 Eur delspinigių, 6 procentų dydžio metinės palūkanos (nuo priteistos sumos nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo) bei bylinėjimosi išlaidos ieškovės UAB „Brenntag Lietuva“ naudai (civilinė byla Nr. e2-2051-952/2017); Radviliškio rajono apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovės UAB „Algol chemicals“ ieškinį atsakovei UAB „Pramoniniai dažai“ dėl 3536,55 Eur skolos priteisimo (civilinė byla Nr. e2-2848-766/2017); Šiaulių apygardos teisme 2017 m. spalio 2 d. buvo priimtas UAB „Pramoniniai dažai“ pareiškimas dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo, pareiškime nurodyta bendra įsiskolinimo suma kreditoriams – 151302,74 Eur, Šiaulių apygardos teismo 2017 m. lapkričio 8 d. nutartimi UAB „Pramoniniai dažai“ iškelta restruktūrizavimo byla, minėta nutartis įsiteisėjusi (civilinė byla Nr. B2-983-569/2017).

14. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs nustatytas faktines aplinkybes, sutinka su pirmosios instancijos teismo nuomone, kad byloje yra pagrindas manyti, jog, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinės bylos medžiagą, įvertinęs atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentus, pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė teisės normas, susijusias su laikinųjų apsaugos priemonių institutu, priėmė teisėtą ir pagrįstą procesinį sprendimą. Atskirojo skundo argumentai ir juos pagrindžiantys motyvai panaikinti skundžiamą teismo nutartį prielaidų nesudaro.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

15. CPK 93 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismui konstatuojant, jog apeliantės (skolininkės) atskirasis skundas atmestinas, spręstinas klausimas dėl kreditorės bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Kreditorė, atsiliepdama į atskirąjį skundą, prašė priteisti iš apeliantės jos patirtas bylinėjimosi išlaidas. Į bylą pateikta 2017 m. rugsėjo 25 d. sąskaita faktūra Nr. 004868 bei 2017 m. rugsėjo 25 d. SEB banko mokėjimo nurodymas, iš kurių matyti, kad bendra suma, kreditorės sumokėta už teisines paslaugas, yra 423,50 Eur. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgdamas į minėtas įstatymų nuostatas, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad kreditorės patirtų bylinėjimosi išlaidų dydis neviršija rekomendacijose nustatytą galimą šių išlaidų dydį, todėl kreditorės UAB „Overlack“ patirtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš apeliantės (skolininkės) UAB „Pramoniniai dažai“.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 331 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 339 straipsniu, teismas

nutaria:

Radviliškio rajono apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 29 d. nutartį palikti nepakeistą.

Iš skolininkės UAB „Pramoniniai dažai“ (į. k. 300509491) priteisti 423,50 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinėje instancijoje, kreditorės UAB „Overlock“ (į. k. 166102551) naudai.

Apeliacinės instancijos teismo nutartis, priimta dėl atskirojo skundo, įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Birutė Simonaitienė