Šiaulių apylinkės teismo įsakymas

Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų teisėja Rima Razumienė rašytinio supaprastinto proceso tvarka išnagrinėjo Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroro Helvijo Keturakio pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje

R. Z., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), gyvenantis ir deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), nedirbantis, nusikaltimo padarymo metu buvo nustatytas 10 procentų darbingumo lygis (baigėsi 2022 m. rugsėjo 1 d., informacijos apie pratęsimą nėra), nevedęs, teistas 14 kartų, paskutinį kartą teistas Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. rugsėjo 30 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 302 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 2 metams 4 mėnesiams, bausmę atlikęs 2022 m. sausio 4 d., teistumas neišnykęs, Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2022 m. rugsėjo 27 d. baudžiamuoju įsakymu nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalį galutine 20 parų arešto bausme (teismo baudžiamasis įsakymas neįsiteisėjęs), 2022 m. rugsėjo 7 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmams su kaltinamuoju aktu perduota baudžiamoji byla Nr. 01-1-19256-22 pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį (sprendimas nepriimtas),

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kaltinamasis R. Z. 2022 m. liepos 17 d., apie 23.30 val., per neužrakintas duris įėjęs ir taip neteisėtai patekęs į B. K. gyvenamąjį namą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), kambaryje, iš nukentėjusiojo B. K. rankų tyčia pagrobė pinigus – 350 eurų, taip atvirai pagrobė svetimą turtą ir nukentėjusiajam B. K. padarė 350 eurų turtinę žalą.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo R. Z. kaltė, padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, įrodyta byloje surinktais rašytiniais įrodymais.

2022 m. liepos 17-18 d. įvykio vietos apžiūros protokolu, iš kurio matyti, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo kambaryje. Apžiūros metu nustatyta, kad durys neapgadintos. Įvykio vietoje fotografuota, niekas nepaimta.

Nukentėjusysis B. K. parodė, kad 2022 m. liepos 17 d., apie 22.00 val., (duomenys neskelbtini), nuėjo atsigulti į lovą ir paliko neužrakintas namo duris. Apie 23.30 val., pajuto, kad kažkas ateina pas jį į kambarį. Tada jis sušuko, kas čia vaikšto ir ko nori, nes kambaryje buvo jau tamsu. Tada išgirdo, kad kažkoks asmuo prašo parūkyti. Tada jis pasakė, kad įjungtų šviesą, nes nieko nemato, o tas asmuo šviesą įjungė, kaip žinodamas, kur yra jungtukas. Kai įjungė šviesą, jis pamatė, kad stovi jam nepažįstamas asmuo, kuris atrodė taip: sudėjimas lieknas, šviesių trumpių plaukų, su neilga barzda, gal kokių trijų dienų nesiskutimo, ūgis apie 175 cm. Buvo apsirengęs tamsiais languotais marškiniais, tamsios spalvos kelnės, daugiau išskirtinių požymių neįsidėmėjo. Tada jis asmeniui padavė palaido tabako ir tuščią cigaretę, kad pats susisuktų cigaretę. Tas asmuo prie stalo bandė susisukti cigaretę, bet jam sunkiai sekėsi ir jis jo paprašė laikraščio gabaliuko. Jis pats prie lovos stovinčios spintelės po spintele pradėjo ieškoti laikraščio gabaliuko. Tada jis pasiėmė knygutę, o joje buvo jo pinigai – 350 eurų, ir visos kupiūros buvo po 50 eurų. Tas asmuo stovėjo netoli jo. Kai knygutė atsivertė jo rankose, pasimatė pinigai, o tas asmuo ištiesęs ranką sugriebė tuos pinigus ir nieko nesakęs iš namų tuoj pat pasišalino. Jis jam dar sakė: „- Ką čia darai, atiduok mano pinigus“, bet šis į jo pasakymą nereagavo ir išėjo laukan. Asmens negalėjo vytis, nes sunkiai vaikščioja. Po kiek laiko apie įvykį pranešė skubios pagalbos numeriu 112. Į kurią pusę asmuo pasišalino su jo pinigais, jis nematė. Kad pinigai yra toje knygutėje ir padėti po spintele žinojo tik jis vienas, daugiau niekas nežinojo, nes tuos pinigus pasidėjo prieš kokias tris dienas. Jei pamatytų tą asmenį, tikrai atpažintų, nes gerai jį įsidėmėjo. Namuose jis gyvena vienas ir pas jį retai kas lankosi. Tik žino, kad čia kaime anksčiau gyvendavo toks R. Z., kada gimęs, nežino, o šiuo metu gyvena (duomenys neskelbtini), tikslaus adreso nežino, bet jis čia kaime yra apvogęs gyventojų, tai mano, kad vėl tas pats asmuo galėjo sugrįžti į kaimą, nors jo jau seniai čia nematė. Dėl įvykdytos vagystės jam padaryta 350 eurų turtinė žala, civilinį ieškinį reiškia taip pat 350 eurų. Turtas nedraustas, apsaugos signalizacijos nėra, vaizdo kamerų nėra. Prašo surasti jam priklausančius pinigus ir asmenį nubausti pagal galiojančius įstatymus.

Papildomoje apklausoje nukentėjusysis B. K. parodė, kad 2022 m. liepos 17 d., apie 23.30 val. į jo nerakintus namus, adresu (duomenys neskelbtini), atėjęs vyriškis, kuris prašė jo cigaretės, o vėliau pavogęs iš jo 350 eurų yra jam žinomas, nuo senų laikų asmuo. Tai R. Z.. Jis yra čia gyvenęs, kuomet buvo jaunuolis, adresu (duomenys neskelbtini). Asmeniškai R. Z. yra matęs prieš 15-20 metų, tačiau atminty išlikę jo bendri kūno ir veido bruožai – liesas kūno sudėjimas, pailga veido forma, apie 175 cm ūgis, šviesūs trumpi plaukai ir švelnus balso tembras, kaip tik sukėlė daug panašumų su tuo vyriškiu, kuris pasisavino jo pinigus. Be to, kuomet tas vyriškis drąsiai įėjo į jo namus ir po jo prašymo uždegė kambaryje šviesą, jis iškart jo paklausė „- Kas toks būsi, ar ne R.?“. Jis šiek tiek laiko patylėjęs, atsakė, kad ne, kad yra D. ar D. (tiksliai nebepamena). Jis jam dar atsakė, kad nemeluotų, nes A. D., gyvenančio (duomenys neskelbtini), sūnų puikiai žino. Tai dar labiau sustiprino jo įtarimus, jog jį apvogė būtent R. Z.. Tai, jog D. sūnus berods yra panašaus amžiaus kaip ir R. Z., jie kartu augę šiame kaime, todėl neatmeta galimybės, jog dėl to R. Z. save įvardino kaip „D.“. Įtarimus taip pat sustiprino ir tai, jog būtent prieš 15-20 metų, kuomet matė ir bendravo su pačiu R. Z., jis taip buvo atėjęs pas jį į namus ir taip pat prašė cigaretės, todėl ta pati jo prašymo maniera, stovėsena, elgsena ir balsas, taip pat bendri veido ir kūno bruožai, išskyrus, tai jog jis pastarąjį kartą buvo „apšepęs“, t. y. neskutęs barzdos kokias 5 dienas, buvo labai panašūs, praktiškai vienodi su vyru, kuris iš jo pavogė pinigus 2022 m. liepos 17 d. Be to, prieš savaitę laiko, tiksliai nepamena, tačiau telefonu bendravo su P. V., kuris gyveno adresu (duomenys neskelbtini), ir gana dažnai grįžta šiuo adresu ir dabar pas seserį V. V., kur nuo vaikystės jis augino, prižiūrėjo, auklėjo kaip sūnų būtent R. Z.. Jis P. V. pasipasakojo, kas atsitiko ir užsiminė apie įtarimus, jog vagystę galėjo įvykdyti būtent R. Z.. Jis jo dar paprašė, kad apibūdintų, kaip šiuo metu atrodo R. Z.. P. V. išsakyti dabartiniai R. Z. bendri bruožai, požymiai atitiko tuos, kuriuos jis įvardino ir pats matė. Pokalbio metu P. V. teigė, jog vagystę tikrai galėjo įvykdyti R. Z.. Dabar nurimus emocijoms, apgalvojus viską ramiai, nebeturi jokių abejonių, jog iš jo 350 eurų pavogė būtent R. Z.. Dar pažymi, kad invalidumo pensiją apie 260 eurų buvo gavęs 2022 m. liepos 14-15 dienomis, tiksliai neatsimena. Juos gavęs pasidėjo savo kambaryje prie lovos, po spintele į knygelę, kurioje dar buvo likusių pinigų iš praeitos pensijos.

Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolu, iš kurio matyti, kad nukentėjusysis B. K. iš jam pateiktų šešių asmenų fotonuotraukų, atpažino R. Z..

Papildomoje apklausoje nukentėjusysis B. K. parodė, kad patvirtina, kad jo pinigus – 350 eurų iš knygutės, jam matant, pavogė R. Z., kurį atpažino. Pinigus laikė tokioje knygutėje, neprisimena su kuo ji yra susijusi. Tą knygutę laikė šalia lovos po spintele pakišęs. Kad tikrai tokia pinigų suma buvo prisimena gerai, nes tos dienos ryte dar buvo suskaičiavęs pinigus toje knygutėje ir tikrai buvo 350 eurų po 50 eurų kupiūromis, smulkesnėmis kupiūromis nebuvo. Prieš vagystę buvo gavęs neįgalumo išmoką apie 260 eurų. Buvo atsidėjęs 250 eurų ir dar turėjo 100 eurų iš praeitos išmokos. 10 eurų buvo išleidęs maistui. Kai pavogė R. Z. jo pinigus, tai knygutėje nebuvo likę nei vienos kupiūros. Jis pats savo akimis matė kaip R. čiupo pinigus į saują ir pro duris bėgo. Kambaryje degė šviesa. Jis jam rėkė, kad ką jis daro, kad atiduotų pinigus. R. Z. tikrai suprato, kad jis mato jį, kaip jis vagia pinigus. Sutinka, kad R. Z. atlygintų jam padarytą 350 eurų turtinę žalą per penkis mėnesius laiko, po 70 eurų kas mėnesį ir sutinka sudaryti tokį susitarimą dėl žalos atlyginimo ir šioje byloje civilinio ieškinio nebereiškia. Pageidauja, kad pinigus jam R. Z. pravestų į jo banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini). Yra informuotas, kad tyrimas gali būti baigtas teismo baudžiamuoju įsakymu ir tam neprieštarauja.

Liudytojas A. D. parodė, kad 2022 m. praėjusį savaitgalį (liepos 16-17 d.) tiksliai dienos nurodyti negali, apie 17 val., jam būnant savo sodybos kieme, adresu (duomenys neskelbtini), išgirdo iš gatvės pusės vyrišką balsą, užduodantį klausimą „ar neturi cigaretės“. Pakėlęs galvą, pamatė, kad netoli jo namų, gatvėje stovi kažkoks jam nepažįstamas, pirmąkart matomas vyras. Jis atsakė, kad nerūko. Tada tas vyras paklausė, kelio į (duomenys neskelbtini). Jis jam parodė, paaiškino kelio kryptį ir šis nuėjo sparčiai, nieko nesakęs daugiau. Jų pokalbis truko gal 5 sek. laiko, kalbėjo per 15-20 metrų atstumą. Tą vyriškį gali apibūdinti taip: apie 50 metų amžiaus, 175 cm ūgio, šviesūs trumpai kirpti plaukai, sušukuoti ant šono, lieso kūno sudėjimo, berods, mėlynais džinsais vilkėjo ir marškiniais, berods, ilgomis rankovėmis, jie buvo tamsios spalvos, ar su kažkokiu raštu ar vienspalviai, nepamena, kokią avalynę avėjo, nežino, tik žino, kad ne guminius batus. Daugiau išskirtinių požymių neįsidėmėjo ir negali nurodyti. Kitos dienos ryte sužinojo iš gyventojų kalbų, kad tą savaitgalį buvo pavogti pinigai iš kaimyno B. K.. Kiek jų pavogta buvo, nežino. Kas galėjo įvykdyti vagystę, jokių įtarimų neturi. Iškart pagalvojo, kad tai padaryti galėjo ir tas įtartinas vyriškis, prašęs jo cigaretės. Dar gali nurodyti, kad jo kaimynystėje gyvena V. B., jis niekur nedirbantis, tačiau pastarąją savaitę laiko daug laiko praleido būtent pas apvogtą kaimyną namuose. Pas mirusiąją V. V., gyvenusią (duomenys neskelbtini), prieš porą metų laiko buvo apsilankęs jaunuolis, berods, jų anūkas, bet jis jo vardo ir pavardės nežino, jis atvykdavo motociklu, tačiau kaip jis atrodo, nežino, jo vaikščiojančio po gyvenvietę nėra niekada matęs ar sutikęs.

Liudytoja V. V. parodė, kad apie tai, jog (duomenys neskelbtini), iš kaimyno B. K. namų buvo pavogti pinigai, žino, nes ryte, tikslios dienos nepamena, bet galėjo būti prieš beveik dvi savaites laiko, jos namuose buvo apsilankę policijos pareigūnai ir teiravosi, ar pas ją buvo atėjęs sūnėnas R. Z.. Suprato, kad vagyste įtaria jos sūnėną. R. Z., gyv. (duomenys neskelbtini), ji pati asmeniškai matė savo namuose prieš kelerius metus laiko, tikslai nurodyti negali, nes nepamena. Jis tuo metu buvo trumpai kirptais plaukais, tamsesnės spalvos, lieso kūno sudėjimo, pailgos veido formos, apie 175 cm ūgio. Jis linkęs daryti nusikalstamas veikas, ne kartą sėdėjo įkalinimo įstaigoje. Žino, kad sūnėnas R. Z. šių metų sausio pradžioje, tikslios dienos negali nurodyti, grįžo po dviejų metų laisvės atėmimo bausmės iš (duomenys neskelbtini) pataisos namų, kur grįžęs apsistojo, nežino. Jis linkęs blaškytis, gastroliuoti po aplinkines gyvenvietes, vieną dieną gali būti (duomenys neskelbtini), kitą - (duomenys neskelbtini) ir pan. Jis yra uždaro būdo, nelinkęs bendrauti, linkęs slapstytis. Pas ją jis tikrai nebuvo užsukęs, ji jo (duomenys neskelbtini) nematė. Ar jis kur nors galėtų šiuo metu prisiglausti, slapstytis netoliese, negali pasakyti. Niekada nėra jo mačiusi vairuojančio jokios transporto priemonės. Kas galėjo apvogti kaimyną, ji jokių įtarimų neturi, tačiau neatmeta galimybės, kad ir jos sūnėnas R. Z. būtų galėjęs tai padaryti, nes jis linkęs vogti tiek iš savų, tiek iš kitų asmenų, buvo anksčiau įvykdęs vagystes pačiame (duomenys neskelbtini).

Liudytojas V. B. parodė, kad B. K., gyvenantį (duomenys neskelbtini), pažįsta jau seniai, jis yra jo draugas. Žino, kad 2022 m. liepos 17 d., vėlai vakare iš jo kažkoks jam pažįstamas vyras iš namų pavogė pinigus, kiek pavogė, nežino. Tą dieną, t. y. liepos 17 d., nuo 11 val. iki 16 val., B. K. namuose gėrė alų. Alkoholį jiems parvežė vietinis gyventojas, kaimynas I.. Jis nematė, kaip B. K. jam padavė pinigus už nupirktą alų. Žino, kad dalį savo turimų pinigų B. K. laikė knygelėje, berods, laikydavo prie lovos spintelėje. Kiek B. K. pinigų turėjo tą dieną, kai buvo apvogtas, nežino, nematė. Žino, kad B. K. mėgsta pinigus pasislėpti visuose namuose, nes yra ne kartą matęs, kaip jis atnešdavo iš kitos vietos pinigų ir prašydavo nupirkti maisto produktų, tabako gaminių ir kt. prekių. Jis jokių pinigų, priklausančių B. K. niekada nėra pasisavinęs. Kaip minėjo, Br. jis pažįsta seniai, su juo sutaria gerai, jam ateina padėti, nes jis yra neįgalus, sunkiai vaikšto. Kas galėjo pas jį ateiti ir iš jo paimti pinigus tą vakarą, nežino, tik kiek girdėjo iš paties B., tai padarė, neva, vietinio gyventojo P. V. „augintinis“ R., tačiau daugiau apie tai nieko negali pasakyti. Jis pats asmeniškai to „R.“ nėra matęs, jo nepažįsta, su juo nėra niekada bendravęs.

Įtariamasis R. Z. parodė, kad savo kaltę pripažįsta visiškai. Psichinėmis ligomis neserga, psichiatro įskaitoje nėra įrašytas, psichiatrinė ekspertizė jam nereikalinga. Parodo, kad jis turi 1 grupę neįgalumo dėl regėjimo, bet labai prisitraukęs arti dokumentą jis gali jį perskaityti ir gali pasirašyti. Jis pripažįsta, kad 2022 metų liepos mėnesio viduryje, tiksliai dienos nepasakys, dviem dienoms buvo atvykęs pas savo tetą V. V., gyvenančią (duomenys neskelbtini), tikslesnio jos adreso nežino. Pas ją atvyko su tikslu pasisvečiuoti. Atvyko pas ją su autobusu. Tikrai pas ją buvo namuose, ir ji jį matė. Atvažiavo savo iniciatyva. Kad atvyks, jai iš anksto nepranešė. Paaiškina, kad šiame kaime jis užaugo, visus šio kaimo gyventojus pažįsta, ir jie jį pažįsta. Jį augino močiutė V.. Tame kaime prieš šį pasisvečiavimą pas V., paskutinį kartą buvo gal prieš 3 metus, tiksliau nepasakys. Kitos dienos vakare, gali būti, kad buvo liepos 17 d., sekmadienis, jau buvo tamsu, galėjo būti apie 23.30 val., jis būdamas V. namuose, pritrūko parūkyti cigarečių. Sugalvojo, kad nueis pas B. K., gyvenantį nuo V. namų per 4-5 namus. Jis jį gerai pažįsta, žinojo, kad jis rūko ir pas jį ėjo su tikslu, kad paprašyti cigaretės. Nuėjęs iki B. K. namų, atidarė duris. Jos buvo neužrakintos. Atidaręs duris, pradėjo šaukti „B., B., duok parūkyti“. Jis atsiliepė ir liepė uždegti šviesą. Jis uždegė šviesą. Jungtukas buvo netoliese, pagraibė sieną ir rado. Įjungus šviesą, matė, kad B. guli lovoje. B. jam liepė pačiam pasiimti cigaretes prie jo lovos ant žemės po staliuku, nes buvo nukritę. Jis priėjo prie jo lovos, pasilenkė ir po staliuku pradėjo ieškoti cigarečių ir rado bei ištraukė tokią ploną knygelę, susijusią su tikėjimu ar kažkas panašaus. Ta knygutė jo rankose prasiskleidė ir pamatė joje įdėtus pinigus. Visos kupiūros buvo po 50 eurų. Kiek atsimena, kupiūrų galėjo būti 6 ar 7, tiksliai nepasakys. Jis pasiėmęs tą knygutę su pinigais, atsistojo ir B. matė, kad jis turi jo knygutę su pinigais. Jis, matant B., pasiėmė visas kupiūras iš jo knygutės ir įsidėjo į kelnių kišenę. Dar B. jam pasakė, kad ką jis čia dirba. Jis nebekreipė dėmesio į B., nei ką jis sako, įsidėjęs pinigus į kišenę, išėjo iš B. namų. B. vos vaikšto, todėl jo tikrai nesivijo. Pas B. kitų pašalinių asmenų nebuvo. Jis suvokė, kad B. mato kaip jis pagrobia jo pinigus ir vis tiek vykdė vagystę. Jis tikrai pas B. atėjo su tikslu pasiskolinti cigarečių. Jis net nežinojo, kad B. turi pinigų ir nežinojo, kur jis juos laiko. Jis, kai tik pamatė pinigus, tik tada sugalvojo juos pavogti. Išėjęs iš B. namų, pas V. į namus nebegrįžo. Nebegrįžo pas ją, nes galvojo, kad B. kvies policiją, o ji tikrai važiuos pas tetą V.. Todėl bėgo iš šio kaimo. Jis išėjo pėsčiomis į kelią „(duomenys neskelbtini)“, sulaukė naktinio autobuso, nuvažiavo į (duomenys neskelbtini) ir iš (duomenys neskelbtini) nuvažiavo pas savo tėvą, adresu (duomenys neskelbtini), kur gyvena ir šiuo metu. Tėvui ir niekam kitam nesipasakojo apie šią vagystę. Jis paskui išėjęs iš B. namų suskaičiavo, kiek pavogė pinigų, tai buvo iš viso 350 eurų. Pinigus išleido maistui ir alkoholiui, nieko vertingo nenusipirko. Kai įvykdė iš B. K. namų jo pinigų vagystę, buvo neblaivus, bet nestipriai, buvo išgėręs 1 skardinę alaus ir viską pamena gerai. Jis nežino, ar jei būtų visiškai blaivus, nebūtų vykdęs vagystės. Gal ir būtų vis vien vykdęs vagystę. Suvokė, ką daro. Savo kaltę pripažįsta visiškai. Pripažįsta, kad atvirai, B. matant, tyčia pavogė jo 350 eurų. Tuo metu, kai vogė, neturėjo pinigų, be to, pamatė pinigus ir užėjo noras juos pasiimti. Labai gailisi, kad taip pasielgė. Pažada, kad ateityje taip nebesielgs. Pažada, kad atsiprašys B. ir pažada, kad jam atlygins 350 eurų žalą. Jis gauna išmoką už neįgalumą, tai iš tų pinigų ir atlygins jam. Į užsienį neplanuoja vykti, neturi ką veikti ten.

Kaltinamojo R. Z. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, nes jis per neužrakintas duris įėjęs ir taip neteisėtai patekęs į B. K. gyvenamąjį namą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), kambaryje, iš nukentėjusiojo B. K. rankų tyčia pagrobė pinigus – 350 eurų.

Atsižvelgiant į tai, jog BK 178 straipsnio 2 dalies sankcijoje yra numatytos alternatyvinės bausmės: bauda arba areštas, arba laisvės apribojimas, arba laisvės atėmimas iki šešerių metų, įtariamajam pagrįstai pasiūlyta baigti procesą baudžiamuoju įsakymu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 straipsnio 1 dalis). Įtariamajam sutikus, apie tai buvo surašytas pranešimas, kuriame nurodyta, jog įtariamasis R. Z. suprato galimybę ir sutinka užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, t. y. jam suprantama šio proceso tvarka ir pasekmės. Su prokuroro siūloma bausmės rūšimi ir trukme sutiko.

Prokuroras už nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje, kaltinamąjį R. Z. siūlė nubausti 90 parų arešto bausme. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti 60 parų arešto.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės yra tos, jog nusikalstamą veiką jis padarė būdamas neblaivus ir būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 ir 13 punktai).

Skirdamas bausmę kaltinamajam, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje.

Kaltinamasis R. Z. teistas, teistumas neišnykęs, padarė vieną apysunkį nusikaltimą, nustatyta jo atsakomybę viena lengvinanti ir dvi sunkinančios aplinkybės, turi galiojančių administracinių nuobaudų, nedirba, Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos neregistruotas, nusikaltimo padarymo metu buvo nustatytas 10 procentų darbingumas (baigėsi 2022 m. rugsėjo 1 d., informacijos apie pratęsimą – nėra). Įvertinus nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad bausmės tikslai (BK 41 straipsnis) R. Z. atžvilgiu bus pasiekti paskiriant už nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje, prokuroro prašomos rūšies ir trukmės bausmę – 90 parų arešto (BK 49 straipsnis).

Kadangi byla užbaigtina teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis kaltę pripažino, paskyrus bausmę, ji tuo pačiu teismo baudžiamuoju įsakymu sumažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).

Tvirtintinas 2022 m. rugpjūčio 24 d. R. Z. ir B. K. susitarimas, kuriuo kaltinamasis R. Z. iki 2023 m. vasario 24 d. įsipareigojo atlyginti nukentėjusiajam B. K. padarytą 350 Eur turtinę žalą (BPK 113 straipsnis, CPK 42 straipsnis).

Kaltinamajam R. Z. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti paliktina galioti iki bausmės vykdymo pradžios.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421, 422 straipsniais,

nusprendžia:

R. Z. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje, ir jį nubausti 90 (devyniasdešimties) parų arešto bausme.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti R. Z. 60 (šešiasdešimt) parų arešto.

Arešto bausmę paskirti atlikti Šiaulių tardymo izoliatoriuje.

Išaiškinti nuteistajam R. Z., kad jis ne vėliau kaip per septynias dienas po baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo privalo atvykti į Šiaulių tardymo izoliatorių atlikti arešto bausmės. Jei jis dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negali nustatytu laiku atvykti į arešto bausmės atlikimo vietą, privalo apie tai raštu ar elektroniniu paštu pranešti Šiaulių tardymo izoliatoriaus administracijai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti bausmę datą. Jei nuteistasis neatvyks atlikti arešto bausmės ir nepraneš Šiaulių tardymo izoliatoriaus administracijai apie neatvykimo priežastis, jo paiešką atliks policija.

Patvirtinti susitarimą, sudarytą 2022 m. rugpjūčio 24 d. tarp kaltinamojo R. Z. ir nukentėjusiojo B. K., kuriuo kaltinamasis R. Z. iki 2023 m. vasario 24 d. įsipareigojo atlyginti nukentėjusiajam B. K. padarytą 350 Eur turtinę žalą.

R. Z. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios.

Kaltinamasis, nesutikdamas su arešto bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam šį teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavus tokį prašymą, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

Jei kaltinamasis per nurodytą terminą tokio prašymo nepaduoda, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas nei apeliacine, nei kasacine tvarka neskundžiamas.