Vilniaus apygardos teismo nutartis

Pranešėja Teresėlė Kazlauskienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-549 /2011

Teisėjas Jonas Ivanauskas Teisminio proceso Nr. 1-01-3-00087-2010-3

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

Vilniaus apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Teresėlės Kazlauskienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo J. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. kovo 16 d. nuosprendžio, kuriuo J. S., a.k. (duomenys neskelbtini) pripažintas kaltu pagal LR BK 140 str. 1 d., ir jam skirta 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmė.

J. S. išaiškinta, kad asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo:

1) be teismo ar bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;

2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;

3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

Iš dalies tenkintas N. N. civilinis ieškinys ir iš J. S. priteista N. N. 800 Lt neturtinei žalai atlyginti. Kitoje dalyje civilinis ieškinys atmestas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. S. nuteistas už tai, kad jis nežymiai sutrikdė žmogaus sveikatą, o būtent:

2009 m. rugsėjo 13 d., apie 21 val. 30 min. jis, SĮ „Susisiekimo paslaugos“ eidamas vairuotojo – kontrolieriaus pareigas, viešojo transporto stotelėje (duomenys neskelbtini), esančioje adresu (duomenys neskelbtini) kartu su kitais kontrolieriais R. S., J. M., L. S. tikrino 10 maršruto troleibuso keleivių važiavimo bilietus. Patikrinęs keleivės N. N. vienkartinį bilietą, J. S. pareiškė, kad jos bilietas pažymėtas ne toje transporto priemonėje, kadangi neužtenka vienos žymos, ir pareikalavo išlipti iš troleibuso. Keleivei N. N. atsisakius vykdyti jo nurodymus, jis griebė ją už rankų ir pradėjo tempti link troleibuso durų. Tuomet prie jos priėjo kitas troleibuse buvęs kontrolierius R. S., kuris padėjo ją tempti iš troleibuso, tačiau netrukus jis liovėsi tai daręs. Matydamas, kad nesusitvarkys su keleive N. N., J. S. užlaužė jai rankas už nugaros, antrą savo ranką uždėjo jai ant galvos ir, lenkdamas ją žemyn, tempė ją pro duris. Tempdamas link kontrolierių autobusiuko, jis stūmė keleivę kojomis, dėl ko ji nukrito ant kelių. Ją pakėlęs, J. S. vėl užlaužė keleivei rankas, kita savo ranka laikydamas už galvos ir lenkdamas ją žemyn, jis toliau stūmė keleivę link kontrolės autobusiuko, tuo sukeldamas N. N. sužalojimus, vertinamus nežymiu sveikatos sutrikdymu.

Šiais savo veiksmais J. S. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d.

Dėl pateiktų nukentėjusiosios nuotraukų apie padarytą sužeidimą, nuteistasis nurodo, kad tokie sužeidimai negalėjo būti padaryti vien tik stumiant ar tempiant N. N.. Jie galėjo atsirasti tik kitaip veikiant (smūgiuojant kietu, buku daiktu). Pateiktos nuotraukos yra darytos pačios nukentėjusiosios. Teismas nenagrinėjo ir nesiaiškino kada ir kaip darytos šios nuotraukos. Buvo patikėta vien N. N. žodžiu. Nuteistasis daro prielaidą, kad šios nuotraukos yra darytos visai nesusijusiu su nagrinėjama byla laiku ir neturi įrodomosios galios byloje. Teismas nesiaiškino, ar apskritai tos nuotraukos yra nukentėjusiosios.

Skunde teigiama, kad teismas neištyrė visų svarbių įrodymų byloje. Svarbūs liudytojai byloje J. M. ir L. S. apklausti nebuvo, nors dalyvavo šiame incidente, viską matė ir galėjo detaliai papasakoti. Jo (nuteistojo) ir R. S. parodymai buvo vertinti kritiškai ir atmesti, nenurodant jokių motyvų, tuo pažeidžiant BPK 305 str. 1 d. 2 p. Nebuvo atsižvelgta į tai, kad jie yra pareigūnai, taip pat nebuvo atsižvelgta į tai, kad R. S. davė teismui priesaiką duodant parodymus sakyti tiesą. Nurodo, kad teigiamai buvo vertinti tik nukentėjusiosios ir jos pakviestų liudytojų parodymai. Liudijo nukentėjusiosios vaikai ir jie gali būti šališki. Nebuvo atsižvelgta į tai, kad kiti pakviesti liudytojai gali būti nukentėjusiosios vaikų mokyklos draugai ir taip pat gali būti šališki kaltinamojo atžvilgiu. Teismas šališkai įvertino jų parodymus kaip teisingus ir nenagrinėjo tikrųjų faktinių aplinkybių iš esmės. Jis (J. S.) nesiekė nežymiai sužaloti nukentėjusiąją, o vykdė savo teisėtas pareigas, norėdamas išlaipinti keleivę iš viešojo transporto ir pristatyti į policijos komisariatą. Kadangi nukentėjusioji buvo agresyvi (su plaštaka trenkė pareigūnui) ir įžūliai elgėsi, jis privalėjo ją pristatyti į policijos komisariatą. Vadovaujantis BK 30 str. 1 d., asmuo neatsako už žalą, kurią padarė vykdydamas profesines pareigas, jeigu jis neviršijo įstatymų ar kitų teisės aktų nustatytų įgaliojimų. Jis turėjo teisę pristatyti nukentėjusiąją į policijos komisariatą.

Teismo posėdyje nuteistasis J. S. prašė jo apeliacinį skundą tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo J. S. apeliacinis skundas atmestinas.

Kolegija, išnagrinėjusi baudžiamosios bylos medžiagą ir nuteistojo J. S. apeliacinio skundo argumentus, daro išvadą, kad Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. kovo 16 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, jį naikinti ar keisti nuteistojo apeliaciniame skunde nurodytais motyvais, nėra pagrindo.

Kolegija pažymi, kad nuosprendis turi būti teisėtas ir pagrįstas – priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės normų reikalavimų, jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai bei nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais. Savo forma ir turiniu pirmosios instancijos teismo nuosprendis turi atitikti BPK 305 straipsnio reikalavimus, būti įtikinamas, nekelti abejonių dėl jame padarytų išvadų pagrįstumo. BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Išsamus bylos aplinkybių išnagrinėjimas reiškia, kad turi būti kruopščiai ištirtos visos byloje tirtinos versijos, susijusios su įrodinėtinomis aplinkybėmis, kad turi būti renkami bei tiriami tiek teisinantys, tiek kaltinantys įrodymai.

Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas ištyrė byloje esančius įrodymus nepažeisdamas Lietuvos Respublikos BPK 20 str., 301 str. reikalavimų, įrodymus įvertino pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, ir tinkamai kvalifikavo nuteistojo J. S. nusikalstamą veiką pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. bei paskyrė jam teisingą bausmę.

Nors nuteistasis J. S. nepripažįsta savo kaltės dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, J. S. kaltė padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką yra įrodyta pirmosios instancijos teismo ištirtais ir įvertintais byloje esančiais įrodymais.

J. S. kaltė padarius nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 140 str. 1 d., patvirtinta:

liudytojos B. S. parodymais, kuri patvirtino, kad vienas kontrolierius (su barzda ir ūsais) išstūmė jėga moterį iš troleibuso. Ji nukrito ant kelių, jis paskui užlaužė jai ranką už nugaros ir nutempė iki autobusiuko. Moteris vaitojo iš skausmo ir prašė, kad ją nuvežtų į policiją. Kai ją tempė, jai užlaužė ranką ir ją stūmė. Moteris buvo dar vasariškai apsirengusi, nes dar buvo nešalta (b.l. 64);

liudytojo V. N. (nukentėjusiosios sūnaus) parodymais, kur jis patvirtino, kad J. S. stūmė jos motiną iš autobusiuko, stvėrė už rankos, ją užlenkė ir palenkęs jo motinos kaklą, stūmė ją link autobusiuko.Jo motina net nukrito nuo laiptų ant asfalto. V. N. paaiškino, kad jo mama nieko tokio nedarė, kad kontrolieriui nukristų akiniai. Ji gal galėjo netyčia užgauti, kai ją tuo metu stvėrė. Mėlynės buvo stipriai matomos rankų viršutinėse dalyse (b.l. 55);

liudytojos A. N. (nukentėjusiosios dukters) parodymais, kur ji patvirtino, kad kontrolierius stvėrė jos motiną už rankų, bandė nutraukt nuo sėdynės (b.l. 55);

liudytojo S. D. parodymais, kur jis patvirtino, jog matė kaip kontrolierius J. S. pradėjo su nukentėjusiąja kalbėti pakeltu tonu, tuomet jis matė, kaip kontrolierius pradėjo agresyviai kelti moterį už rankų. Išvedė iš troleibuso ir užlaužė jai ranką. Moteris verkė, prašė iškviesti policiją (b.l. 65). Liudytojas nurodė, kad nukentėjusioji J. S. niekur nesudavė, nenumetė jam akinių;

pačios nukentėjusiosios N. N. parodymais, kur ji nuo pat pradžių nuosekliai išdėstė įvykio aplinkybes, kuomet kontrolierius J. S. prieš ją naudojo prievartą ir tempdamas už rankų link kontrolierių autobusiuko, padarė jai sveikatos sutrikdymą (b.l. 51).

Tai, kad nukentėjusiajai įvykio metu buvo padarytas nežymus sveikatos sutrukdymas, patvirtina Specialisto iš išvada Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l. 6), kurioje nurodyta, jog N. N. padarytos poodinės kraujosruvos kairiame žaste, kairiame dilbyje, dešiniame žaste su odos nubrozdinimu, paveikus kietais, bukais daiktais, galimai aplinkybėse nurodytu laiku, t.y. 2009-09-13.

Kolegija neturi jokio pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad J. S., kilus konfliktui dėl vienkartinio bilieto su N. N., tyčia nežymiai sutrikdė nukentėjusiosios sveikatą, todėl pirmosios instancijos teismas jo veiksmus pagrįstai kvalifikavo pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. Tokią išvadą pirmosios instancijos teismas pagrįstai padarė įvertinęs nukentėjusiosios parodymus. Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo motyvu, kad netikėti nukentėjusiosios parodymais nėra pagrindo, nes nukentėjusiosios parodymai yra pagrįsti kitais įrodymais, o būtent, specialisto išvada, liudytojų parodymais. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai kaltinamojo J. S. ir liudytojo (kartu dirbusio R. S.) parodymus vertino kritiškai, kaip siekį išvengti baudžiamosios atsakomybės.

Kolegijos nuomone, nuteistojo J. S. apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai, kad Specialisto išvadoje nurodyti nukentėjusiajai nustatyti nubrozdinimai galėjo atsirasti ne įvykio metu ir ne J. S. tuo sužalojimus padarė, nelaikytini pagrįstais, kadangi įvykusį konfliktą ir nukentėjusiosios tempimo link kontrolierių autobusiuko faktą patvirtino nesuinteresuoti liudytojai – B. S. ir S. D., kurie teigė matę, kaip nukentėjusioji N. N. buvo tempiama už rankų.

Nukentėjusioji ir liudytojas V. N. patvirtino, kad nukentėjusioji buvo apsirengusi vasariškai, nes dar nebuvo šalta, todėl nuteistojo J. S. nurodyta aplinkybė, kad nukentėjusiajai negalėjo atsirasti ant rankų sužalojimų (mėlynių), nes ji buvo apsirengusi šilta striuke, laikytini nepagrįstais, nes nepatvirtinti jokiais bylos faktiniais duomenimis.

Nuteistasis skunde nurodė, kad kadangi nukentėjusioji buvo agresyvi (su plaštaka trenkė pareigūnui) ir įžūliai elgėsi, jis privalėjo ją pristatyti į policijos komisariatą.

Kolegijos nuomone, nelaikytini pagrįstais tokie nuteistojo apeliacinio skundo argumentai, kadangi jokie bylos faktiniai duomenys nepatvirtina tos aplinkybės, kad nukentėjusioji tyčia J. S. trenkė per veidą. Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 1 PK Prevencijos skyriaus 2009-09-30 nutarimu buvo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą, N. N. veikoje nesant nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 284 str. 1 d. požymių.

Nuteistojo skunde išdėstyti argumentai, kad jis negali atsakyti už žalą, kurią padarė vykdydamas profesines pareigas, jeigu jis neviršijo įstatymų ar kitų teisės nustatytų įgaliojimų, nelaikytini pagrįstais, nes J. S. neturėjo teisės naudoti smurto prieš nukentėjusiąją. Nukentėjusiajai nesutikus vykdyti teisėtų kontrolieriaus reikalavimų išlipti iš troleibuso, jis privalėjo kviesti policijos pareigūnus arba nenaudojant jokios fizinės prievartos pasiūlyti nukentėjusiajai vykti į policijos įstaigą. Šiuo atveju, kontrolieriaus J. S. elgesys, kuomet jis tempė nukentėjusiąją per prievartą už rankų link autobusiuko, negali būti pateisinamas teisėtų įgaliojimų (pareigų) vykdymu.

Kiti nuteistojo apeliaciniame skunde išdėstyti apeliacinio skundo argumentai taip pat nesudaro pagrindo naikinti teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo nuosprendį.

Pirmosios instancijos teismo J. S. skirta bausmė už nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. padarymą, tiek savo rūšimi, tiek dydžiu nėra aiškiai per griežta, ji atitinka Lietuvos Respublikos BK 54 str. nurodytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus.

Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė nukentėjusiajai N. N. iš nuteistojo J. S. neturtinės žalos atlyginimą, nustatydamas 800 Lt neturtinės žalos sumą, kuri laikytina realia, atitinkančia suformuotą teismų praktika dėl neturtinės žalos dydžio nustatymo. Apylinkės teismas pagrįstai netenkino nukentėjusiosios N. N. civilinį ieškinį turtinei žalai atlyginti, kadangi nukentėjusioji teismui nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių apie jai padarytą turtinę žalą.

Esant nurodytoms aplinkybėms, kolegija daro išvadą, kad Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. kovo 16 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, jį naikinti nuteistojo J. S. apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais, nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

nuteistojo J. S. apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis yra galutinė ir kasacine tvarka neskundžiama.