Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Konstantino Gurino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Audronės Jarackaitės ir Vinco Versecko,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Aipetra“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2007 m. birželio 7 d. sprendimo, kuriuo ieškinys patenkintas iš dalies, civilinėje byloje Nr. 2-433-45/07 pagal ieškovo HENCO INDUSTRIES NV ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „Aipetra“ ir uždarajai akcinei bendrovei „Simetra“ dėl prekių ženklo savininko teisių pažeidimo ir sąžiningos konkurencijos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

prekėms žymėti. Atsakovai UAB „Aipetra“ ir UAB „Simetra“ pardavinėja Lietuvoje vamzdžius, pažymėtus prekių ženklu HENCO, neturėdami ieškovo sutikimo. Pažymėjo, kad atsakovų pardavinėjami vamzdžiai neatitinka ieškovo nustatytų gamybos, ženklinimo ir pakavimo reikalavimų, neturi visų rekvizitų ir požymių. Tokiu būdu, ieškovo nuomone, atsakovai pardavinėdami vamzdžius, pažymėtus prekių ženklu HENCO, neteisėtai naudoja prekių ženklą HENCO ir pažeidžia ieškovo kaip HENCO prekių ženklo savininko teises. Be to, atsakovai Lietuvoje pardavinėdami vamzdžius, neteisėtai pažymėtus prekių ženklu HENCO, pažeidžia sąžiningos konkurencijos principus, kadangi naudojasi ieškovui priklausančio prekių ženklo HENCO gera reputacija.

Teismas, palyginęs atsakovo UAB „Aipetra“ parduotus vamzdžius, jų pakuotę su ieškovui priklausančiu prekių ženklu HENCO žymimus vamzdžius, jų pakuotę, padarė išvadą, kad atsakovo UAB „Aipetra“ parduotų vamzdžių ženklinimas yra panašus į ieškovo HENCO INDUSTRIES produkcijos ženklinimą, dėl ko yra reali galimybė suklaidinti vartotoją dėl prekių gamintojo, kokybės ir kitų savybių. Teismas sprendė, kad atsakovo UAB „Aipetra“ parduotos prekės pagamintos pažeidžiant ieškovo, kaip prekių ženklo HENCO savininko, intelektinės nuosavybės teises. Teismas taip pat nurodė, kad galimybė uždrausti atlikti tam tikrus veiksmus galima tik nustačius atitinkamų veiksmų buvimo faktą. Byloje nustatyta, kad atsakovas UAB „Aipetra“ prekiavo vamzdžiais, pažymėtais žodiniu elementu HENCO, klaidinančiai panašiu į ieškovui nuosavybės teise priklausantį saugomą prekių ženklą HENCO be pastarojo leidimo. Todėl teismas atmetė ieškovo prašymus uždrausti žodiniu žymeniu HENCO žymėti prekes ar jų pakuotę, naudoti žymenį HENCO komercinės veiklos dokumentuose arba reklamoje; gaminti žymenį arba laikyti jo pavyzdžius turint tikslą atlikti bet kokius veiksmus. Teismas atmetė ieškovo prašymą konfiskuoti ir sunaikinti ginčo prekes. Nurodė, kad byloje nėra duomenų apie tai, jog antstoliai, vykdydami nutartį, kuria buvo areštuotos ginčo prekės, rado žymeniu HENCO pažymėtus vamzdžius.

Prekių, pažymėtų ženklu HENCO, atsakovas neturėjo ir neturi, tokiomis prekėmis neprekiavo. Teismas neįvertino fakto, kad tarp prekių pirkimo iš atsakovo UAB „Aipetra“ ir UAB „Gilius ir Ko“ atliktos jų apžiūros, praėjo tam tikras laiko tarpas, kuomet prekių pavyzdžių tapatumas nebuvo ir negalėjo būti užtikrintas. Liudytojas patvirtino, kad prekės buvo vežamos, sandėliuojamos, nebuvo antspauduotos ar kitaip pažymėtos. Todėl šiuo metu negalima nustatyti, kokios konkrečios prekės buvo įsigytos iš atsakovo. UAB „Gilius ir Ko“ paaiškinimas dėl vamzdžių skirtumo yra surašytas ieškovo įgalioto atstovo, o vienintelis liudytojas yra to paties įgalioto atstovo darbuotojas. Pažymi, kad ieškovo įgaliotas atstovas ir atsakovas yra konkurentai. Todėl nei rašytinis įrodymas, nei liudytojo parodymai negali būti objektyvūs. Teismas priėmė sprendimą išimtinai šių įrodymų pagrindu, neįvertindamas atsakovo paaiškinimų ir atsikirtimų. Teismas neįvertino aplinkybės, kad antstolis nerado pas atsakovą jokių HENCO žymeniu pažymėtų prekių. Tai tiesiogiai įrodo, kad jokių HENCO prekių pas atsakovą nėra, ir netiesiogiai įrodo, kad jų nebuvo ir anksčiau. Ieškovo atstovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad teismui pateiktų prekių pavyzdžių neatitikimas originalioms prekėms grindžiamas ieškovo vidiniais dokumentais, kurie negali būti atskleisti teismo procese dėl jų slaptumo (komercinė paslaptis). Taigi teismui ir kitai šaliai nepateiktas pirminis įrodinėjimo šaltinis, kurio pagrindu sprendžiama dėl prekių neatitikimo. Todėl nei atsakovas, nei teismas negali įvertinti ieškovo atstovės ir UAB „Gilius ir Ko“ paaiškinimų pagrįstumo ir teisingumo. Pagal CPK 9 str. teismo posėdis gali būti uždaras, jei viešai nagrinėjama byla gali atskleisti komercinę paslaptį. Todėl ieškovas turi galimybę remtis pasirinktais įrodymais, nepažeidžiant sąžiningo proceso principų ir sudarant atsakovui sąlygas gynybai. Draudimas atsakovui siūlyti prekių ženklu HENCO pažymėtas prekes, išleisti jas į rinką arba tuo tikslu jas sandėliuoti, nuomoti, skolinti ar kitaip jomis disponuoti, importuoti ar eksportuoti prieštarauja Konstitucijos 46 str. įtvirtintam ūkinės veiklos laisvės principui ir 23 str. įtvirtintam privačios nuosavybės principui, taip pat CK 4.7 str. 1 daliai. Atsakovas neprekiavo falsifikuotomis prekėmis, todėl neaišku, kodėl jis nebegalės siūlyti teisėtai apyvartoje esančias HENCO ženklu pažymėtas prekes.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.), t.y. pirma, apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir neanalizuoja tų sprendimo dalių teisėtumo ir pagrįstumo, kurios nėra skundžiamos. Antra, apskųsto teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas tikrinamas tik analizuojant apeliaciniame skunde nurodytus argumentus ir savo iniciatyva teismas negali išplėsti skundo argumentų sąrašo ir pradėti analizuoti tokius argumentus, kuriais skunde nesiremiama, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis.

Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).

Iš skundžiamo sprendimo matyti, kad pirmosios instancijos teismas patenkino tik dalį ieškovo HENCO INDUSTRIES NV reikalavimų atsakovui UAB „Aipetra“, o iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad apeliantas tik tą sprendimo dalį, kuria patenkintas ieškinys ir skundžia. Tai apeliacinės instancijos teismo posėdyje patvirtino ir apelianto atstovas (t. 2, b. l. 34). Tuo tarpu ieškovas apeliacinio skundo nepateikė. Taigi apeliacinės instancijos teismas tikrina sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta ir šalių neginčijama, kad ieškovas HENCO INDUSTRIES NV yra Tarptautinio prekių ženklo HENCO (figūrinis) (Reg. Nr. 690614) ir Bendrijos prekių ženklo HENCO (figūrinis) (Reg. Nr. 000685958) savininkas. HENCO prekių ženklai įregistruoti 6, 17, 19 klasės prekėms žymėti.

Pirmosios instancijos teismas, remdamasis byloje esančiais įrodymais (ieškovo gaminamos produkcijos įgalioto atstovo Lietuvoje UAB „Gilius ir Ko“ paaiškinimu, liudytojo G. K. parodymais, vamzdžių nuotraukomis, vamzdžio pavyzdžiu, PVM sąskaita faktūra Nr. 03213) sprendė, kad atsakovo UAB „Aipetra“ parduotų prekių ženklinimas yra panašus į ieškovo produkcijos, pažymėtos įregistruotu prekių ženklu HENCO, ženklinimą, dėl ko yra reali galimybė suklaidinti vartotoją dėl prekių gamintojo, kokybės ir kitų savybių. Teismas taip pat konstatavo, kad atsakovo UAB „Aipetra“ parduotos prekės pagamintos pažeidžiant ieškovo, kaip prekių ženklo HENCO savininko, intelektinės nuosavybės teises.

Apeliantas, nesutikdamas su teismo sprendimu, nurodo, kad prekių, pažymėtų ženklu HENCO, jis nėra pardavęs, tokių prekių jis neturėjo ir neturi. Apelianto manymu, tai įrodo ta aplinkybė, kad antstolis, vykdydamas nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, pas atsakovą tokių prekių nerado. Tačiau taip teigdamas apeliantas nutyli aplinkybę, kad nuo to laiko, kada iš apelianto buvo įsigytas vamzdis (kaip matyti iš PVM sąskaitos-faktūros Nr. 03213, vamzdis iš apelianto buvo įgytas 2006 m. gegužės 12 d.) iki to laiko, kada antstolis vykdė nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo praėjo nemažas laiko tarpas, per kurį apeliantas vamzdį galėjo parduoti. Pažymėtina, kad įrodinėjimo teorija civiliniame procese, kai nėra absoliučiai objektyvių faktų, remiasi didesnės tikimybės teorija. Teisėjų kolegija sprendžia, kad byloje esančių įrodymų (PVM sąskaitos faktūros Nr. 03213, liudytojo G. K. parodymų, 2006 m. lapkričio 15 d. UAB „Gilius ir Ko“ rašytinio paaiškinimo, nuotraukų) pagrindu pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog atsakovas prekiavo vamzdžiais, kurių ženklinimas panašus į ieškovo produkcijos, pažymėtos prekių ženklu HENCO, ženklinimą ir jo parduotos prekės pagamintos pažeidžiant ieškovo, kaip prekių ženklo HENCO savininko, intelektinės nuosavybės teises. Šią išvadą patvirtina ir su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateiktas išrašas iš ieškovo gaminamų prekių originalumo gido su vertimu (t. 2, b. l. 7-16).

Apeliantas savo nesutikimą su skundžiamu sprendimu taip pat grindžia tuo, kad teismas savo sprendime rėmėsi neleistinais įrodymais t. y. ieškovo vidiniais dokumentais, kurie nebuvo atskleisti teismo procese, todėl atsakovas neturėjo realios galimybės pilna apimtimi gintis nuo ieškovo atstovės ir UAB „Gilius ir Ko“ paaiškinimų. Šis jo argumentas nepagrįstas. Pirmosios instancijos teismas negrindė savo sprendimo ieškovo vidiniais dokumentais, o rėmėsi tik bylos nagrinėjimo metu ištirtais įrodymais, t. y. 2006 m. lapkričio 15 d. UAB „Gilius ir Ko“ rašytiniu paaiškinimu, vamzdžių nuotraukomis, vamzdžio pavydžiu, PVM sąskaita faktūra Nr. 03213. Taip pat atmestini apelianto argumentai, kad UAB „Gilius ir Ko“ rašytinis paaiškinimas bei liudytojo G. K. parodymai negali būti objektyvūs. Minėto liudytojo pateikti parodymai yra patvirtinami kitais byloje esančiais rašytiniais įrodymais (PVM sąskaitą faktūra Nr. 03213), todėl jo parodymais nėra pagrindo abejoti. Be to, kaip matyti iš bylos medžiagos, UAB „Gilius ir Ko“ darbuotojas G. K. vamzdžius, pažymėtus prekių ženklu HENCO pirko iš dviejų bendrovių – UAB „Aipetra“ ir UAB „Simetra“, ir ieškinys buvo reiškiamas šioms abiems bendrovėms. Tačiau UAB „Simetra“ atžvilgiu byla buvo nutraukta, patvirtinus taikos sutartį, kurioje UAB „Simetra“ pripažino, kad pagal PVM sąskaitą faktūrą Nr. SIMNR06-1122 pardavė vamzdžius, iš dalies neatitinkančius ieškovo prekių ženklo HENCO požymių (t. 1, b. l. 120-122). Tai taip pat patvirtina liudytojo G. K. duotus parodymus. Pastebėtina ir tai, kad apeliantas, teikdamas, jog jis ir ieškovo įgaliotas atstovas yra konkurentai, prieštarauja pats sau, nes iš vienos pusės apeliantas teigia, kad vamzdžiais, pažymėtais ženklu HENCO, jis neprekiavo, iš kitos pusės teigia, kad jis su ieškovo įgaliotu atstovu yra konkurentai.

Prekių ženklų įstatymo (toliau – PŽĮ) 38 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtinta nuostata, kad įregistruoto ženklo savininkas turi išimtinę teisę uždrausti kitiems asmenims be jo sutikimo komercinėje veikloje naudoti bet kokį žymenį, kuris yra tapatus įregistruotam ženklui tapačioms ar panašioms prekėms ir (ar) paslaugoms ar klaidinamai į jį panašus ir dėl to yra galimybė suklaidinti visuomenę, įskaitant ir klaidinamą asocijavimą su įregistruotu ženklu. Pagal PŽĮ 38 straipsnio 2 dalies 2, 3 punktus prekių ženklo savininkas, vadovaudamasis 38 straipsnio 1 dalies nuostatomis, gali uždrausti: siūlyti tokiu žymeniu pažymėtas prekes, išleisti jas į rinką arba tuo tikslu jas sandėliuoti, nuomoti, skolinti ar kitaip jomis disponuoti, taip pat importuoti ar eksportuoti tokiu žymeniu pažymėtas prekes. Nustačius, kad apeliantas prekiavo vamzdžiais, pažymėtais žodiniu elementu HENCO, klaidinančiai panašiu į ieškovui HENCO INDUSTRIES NV nuosavybės teise priklausantį saugomą prekių ženklą HENCO be pastarojo leidimo, pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai taikė ieškovo reikalaujamus PŽĮ 38 straipsnio 2 dalies 2, 3 punktuose nustatytus prevencinius draudimus.

Apelianto nuomone draudimas siūlyti prekių ženklu HENCO pažymėtas prekes, išleisti jas į rinką arba tuo tikslu jas sandėliuoti, nuomoti, skolinti ar kitaip jomis disponuoti, importuoti ar eksportuoti prieštarauja Konstitucijos 46 straipsnyje įtvirtintam ūkinės veiklos laisvės principui ir 23 straipsnyje įtvirtintam privačios nuosavybės principui, taip pat CK 4.7 str. 1 daliai. Šie jo teiginiai nepagrįsti. PŽĮ 50 straipsnio 1 dalies 3 ir 5 punktai nustato, jog prekių ženklo savininkas turi teisę prašyti teismo uždrausti atlikti veiksmus, dėl kurių gali būti realiai pažeistos teisės arba atsirasti žala, o taip pat taikyti kitus PŽĮ ir kitų įstatymų nustatytus teisių gynimo būdus. Kitus būdus nustato PŽĮ 38 straipsnio 2 dalis. Pirmosios instancijos teismas taikė PŽĮ 38 straipsnio 2 dalies 2, 3 punktuose numatytas priemones, todėl įstatymo nuostatų nepažeidė. Teismo sprendime numatyti prevenciniai draudimai atlikti neteisėtus veiksmus remiasi Konstitucija ir pagrindiniais teisės principais, todėl negalima teigti, jog teismo nustatytos prevencinės priemonės, pažeidžia apelianto konstitucines teises ir pagrindinius teisės principus. Atkreiptinas dėmesys, jog prevencinės priemonės taikytinos tik neteisėtų veiksmų atžvilgiu. Pirmosios instancijos teismo sprendimas nedraudžia apeliantui atlikti nurodytus veiksmus turint prekės ženklo savininko sutikimą. Todėl jokios apelianto teisės nėra ir negali būti pažeidžiamos.

Remdamasi išdėstytomis aplinkybėmis, kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą ir naikinti jį apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo (CPK 263 str., 329 str., 330 str.).

Atmetus atsakovo apeliacinį skundą, iš jo priteistinos ieškovui bylinėjimosi išlaidos – 2 831,30 Lt (pagal 2007 m. gruodžio 7 d. sąskaitą faktūrą Nr. 261-2007) už advokato teisinę pagalbą, o valstybės biudžetui – išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinės instancijos teisme, t. y. 16,75 Lt (2 t., b. l. 19, CPK 88 str. 1 d. 3 p., 98 str.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmosios dalies 1 punktu,

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2007 m. birželio 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovui HENCO INDUSTRIES NV iš atsakovo UAB „Aipetra“ (įm.k. 124478287) 2 831,30 Lt (du tūkstančius aštuonis šimtus trisdešimt vieną litą ir trisdešimt centų) bylinėjimosi išlaidoms apeliacinės instancijos teisme atlyginti.

Priteisti iš atsakovo UAB „Aipetra“ (įm.k. 124478287) valstybei 16,75 (šešiolika litų ir septyniasdešimt penkis centus) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų apeliacinės instancijos teisme įteikimu.