Alytaus apylinkės teismo nutartis

nerengdama teismo posėdžio, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo M. K. skundą dėl Lygtinio paleidimo komisijos Alytaus kalėjime 2024 m. lapkričio 25 d. nutarimo Nr. 357-820 dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo M. K. skundas atmetamas.

Teismui pateikta medžiaga patvirtina, jog nuteistasis M. K. jau yra atlikęs BVK 82 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį (du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės), kuomet jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, o tai sudaro tik formalųjį pagrindą priimti sprendimą dėl šio nuteistojo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Tačiau, kaip jau minėta pirmiau, lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymui taip pat dar būtina ir materialioji sąlyga – žema nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdi pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką. Teismas pažymi, jog vertinant, ar įmanoma nuteistąjį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą, svarbu atsižvelgti į aplinkybių visumą ir lemiamą reikšmę šiuo atveju turi būtent nusikalstamo elgesio rizika bei pažanga ją mažinant. Šiuo metu nuteistojo M. K. nusikalstamo elgesio rizika vis dar yra vertinama kaip vidutinė. Verta pažymėti, jog viso dabartinės bausmės, kuri vykdoma jau nuo 2014 metų, atlikimo metu šio nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika išlieka vidutinė. Vertinant tą aplinkybę, jog jau pakankamai ilgo bausmės atlikimo metu nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika iš esmės nesikeičia, tai leidžia spręsti, kad dabartinės bausmės vykdymo metu nuteistasis dar nepadarė reikšmingos bei akivaizdžios pažangos mažindamas savo nusikalstamo elgesio riziką, kadangi jos vertinimas iš esmės nepasikeitė, rizika išlieka vidutinė. Dabartinės bausmės atlikimo metu nuteistasis M. K. mokosi, dalyvauja socialinės reabilitacijos programose, užsiima darbine veikla, be to, jis palaiko ir artimus socialinius ryšius su savo artimaisiais. Nors visos šios aplinkybės nuteistąjį charakterizuoja pakankamai teigiamai, tačiau tokios aplinkybės jokiu būdu negali būti išskirtinai sureikšmintos, kadangi, kaip jau minėta, būtina įvertinti nagrinėjimam klausimui reikšmės turinčių aplinkybių visumą, kuri teismui leistų daryti neabejotiną išvadą, kad laisvėje šis nuteistasis laikysis įstatymų ir daugiau nenusikals. Tačiau tokia išvada dar negali būti daroma dėl toliau šioje nutartyje nurodytų motyvų.

Visų pirma, savo skunde nuteistasis M. K. išreiškė prašymą, jog jo skundas dėl skundžiamo Komisijos nutarimo būtų nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, suteikiant jam galimybę dalyvauti šiame posėdyje. Šiuo aspektu pažymėtina, jog pagal BPK 360 straipsnio 1 dalį, Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse numatytais atvejais klausimus dėl Lygtinio paleidimo komisijos nutarimų nagrinėja ir nutartimi išsprendžia bausmės atlikimo vietos apylinkės teismas rašytinio proceso tvarka. Proceso dalyviai į teismo posėdį nešaukiami. Taigi, atsižvelgiant į galiojantį imperatyvų teisinį reguliavimą, nuteistojo M. K. skundas teisme išnagrinėtas rašytinio proceso tvarka, kadangi baudžiamojo proceso įstatymas nenumato žodinio tokių bylų nagrinėjimo.

Iš 2024 m. lapkričio 25 d. Komisijos posėdžio protokolo Nr. 357-816 matyti, jog šis Komisijos posėdis buvo teisėtas, kadangi ją sudarė 4 Komisijos nariai, kurie vienbalsiai pasisakė prieš lygtinio paleidimo taikymą nuteistajam M. K. Teismui pateikti duomenys patvirtina, jog M. K. iš viso teistas 7 kartus, iš kurių vieną kartą jis teistas už smurtinio pobūdžio nusikalstamą veiką. Šiuo metu jis atlieka laisvės atėmimo bausmę, susijusią su trimis apkaltinamaisiais nuosprendžiais. Realią laisvės atėmimo bausmę nuteistasis atlieka jau trečią kartą. Nuteistajam dar būnant nepilnamečiu, du kartus jam buvo taikytos auklėjamojo pobūdžio priemonės už vagystės ir turto sugadinimo ar sunaikinimo įvykdymą. Ankstesnėms nuteistojo įvykdytoms nusikalstamoms veikoms būdingas modelis, nusikaltimai įvykdyti bendrininkų grupėje, siekiant finansinės naudos. Paskutinis jo įvykdytas nusikaltimas yra labai sunkus, smurtinis, įvykdytas ne bendrininkų grupėje ir būnant apsvaigusiam nuo alkoholio. Praeityje nuteistasis buvo pažeidęs ir bausmės vykdymo atidėjimo sąlygas. Analizuojant nuteistojo įvykdytų nusikaltimų pobūdį, pastebima, jog M. K. nusikalstamam elgesiui yra būdingas asmeninių tikslų (finansinės naudos) siekimo neteisėtais būdais modelis. Todėl šiuo atveju būtina pažymėti tai, jog nuteistojo įvykdytų nusikalstamų veikų skaičius, tyčinis pobūdis bei jų sunkumas rodo didesnį šio nuteistojo pavojingumą visuomenei ir leidžia manyti, jog praeityje jam paskirtos kriminalinės bausmės, tarp kurių – net ir laisvės atėmimas, esmingai neįtakojo šio nuteistojo elgesio bei jo požiūrio į įstatymų reikalavimų laikymąsi, kadangi jis vėliau įvykdė net ir labai sunkų smurtinio pobūdžio nusikaltimą, už kurio padarymą dabar ir atlieka laisvės atėmimo bausmę. Nors šios aptartos aplinkybės, susijusios su nuteistojo nusikalstamu elgesiu praeityje, tiesiogiai ir nevertinamos sprendžiant klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, tačiau tai nereiškia, kad vertinant nuteistojo pažangą atliekant dabartinę bausmę, negalima atsižvelgti į nuteistajam nustatytus kriminogeninius veiksnius ir nuteistojo rodomas pastangas šiems veiksniams pašalinti, juolab, kai ir šiuo metu vis dar išlieka daugybė dinaminių kriminogeninių veiksnių.

Kaip matyti iš teismui pateiktos medžiagos, laisvėje nuteistasis turėtų gyvenamąją vietą, kadangi jis planuoja apsigyventi (duomenys neskelbtini). Nuteistasis turi įgijęs (duomenys neskelbtini) išsilavinimą bei (duomenys neskelbtini) kvalifikaciją. Bausmės atlikimo metu 2024 metais jis savanoriškai metė mokslus dvyliktoje klasėje. Būdamas laisvėje nuteistasis neturi sukaupęs jokios oficialaus darbo patirties. Dabartinės bausmės vykdymo metu nuteistasis dirbo įvairius darbus, tačiau nuo 2023 m. liepos 11 d. jis nutraukė darbą (duomenys neskelbtini). Lygtinio paleidimo atveju nuteistasis planuoja registruotis (duomenys neskelbtini), šiuo metu pats teigia turintis sveikatos problemų, dėl kurių yra nedarbingas, tačiau jam nėra nustatytas nedarbingumo lygis. Šiuo metu nuteistasis, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę, užsiima darbine veikla (sprendimo Nr. NĮ-18-596), kadangi jis dirba 8 val. per mėnesį. Nuo 2024 metų rugsėjo mėnesio nuteistasis pradėjo mokytis (duomenys neskelbtini) specialybę. Nors nuteistasis turi (duomenys neskelbtini) išsilavinimą, yra įgijęs ir gana paklausią profesinę kvalifikaciją, tačiau jis turi tik menką oficialaus darbo patirtį, didžiąją savo gyvenimo dalį yra praleidęs įkalinimo įstaigose. Vertinant pirmiau paminėtas aplinkybes, galima spręsti, jog nuteistajam itin stinga legalaus darbo patirties būnant laisvėje ir būtent tai leidžia abejoti ir tuo, kad būdamas laisvėje šis nuteistasis oficialiai įsidarbins, dirbs teisėtą darbą, gaus bei disponuos vien tik teisėtu būdu įgytomis piniginėmis lėšomis. Juolab, kad būdamas laisvėje jis vykdė nusikalstamas veikas ir siekdamas finansinės naudos.

Gyvendamas laisvėje nuteistasis neturėjo nuolatinių pajamų, jam trūko finansinio stabilumo. Vėliausiu Šiaulių apygardos teismo 2016 m. gruodžio 20 d. nuosprendžiu iš nuteistojo priteista 5 920,80 Eur turtinei ir 50 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. 2024 m. spalio 8 d. pateiktoje Lietuvos kalėjimų tarnybos Finansų skyriaus pažymoje apie gautus vykdomuosius raštus nurodyta, jog nuteistojo M. K. vardu iš antstolių kontorų gauta patvarkymų dėl skolų išieškojimo iš jo darbo užmokesčio ar kitų pajamų, skolos likutis – 52 868,49 Eur. Per visą bausmės atlikimo laikotarpį išmokėta 1 019,71 Eur. Šiuo metu nuteistasis neturi piniginių lėšų, jis negauna jokių pajamų, kad padengtų turimus įsiskolinimus. Pastebima, jog nuteistasis susiduria su lėšų valdymo kompetencijos stoka, o, atsižvelgiant į ankstesnes jo nusikalstamas veikas, matoma, kad jis ne kartą siekė įgyti turto nusikalstamais būdais. Paminėtos aplinkybės leidžia teigti, jog laisvėje nuteistasis stokojo gebėjimų bei motyvacijos užsitikrinti sau stabilią finansinę padėtį. Šiuo metu nuteistasis dar tebeturi didelių finansinių įsipareigojimų, susijusių su priteistų žalų atlyginimu, kuriuos šiuo metu jis sprendžia minimaliomis pastangomis. Visos paminėtos aplinkybės dėl nuteistojo įsiskolinimų leidžia teigti, jog jis turi žymių finansinių prievolių, kurių egzistavimas laisvėje gali skatinti vengti legalaus darbo bei oficialių pajamų, ką jis propagavo ir būdamas laisvėje.

Iš bylos duomenų matyti, jog socialinius ryšius nuteistasis palaiko su senele, patėviu ir broliais. Nuteistasis teigia su minėtais artimaisiais bendraujantis priklausančių skambučių pagalba, laiškais, tačiau jis nėra lankomas pasimatymų dėl per didelio atstumo. Nuteistojo nusikalstamos veikos įvykdytos tiek jam būnant vienam, tiek ir bendrininkų grupėje. Nuteistasis, net ir būdamas struktūruotoje aplinkoje, taip pat nėra linkęs laikytis numatytos tvarkos – jis eilę kartų buvo baustas drausmine tvarka. Pats nuteistasis pripažino, jog jo nusikalstamam elgesiui didelę reikšmę turėjo blogos kompanijos įtaka. Būdamas laisvėje nuteistasis negebėjo išvengti rizikingų situacijų ir susikurti prosocialų elgesį skatinančią aplinką. Gyvenant struktūruotoje aplinkoje, nuteistajam irgi ne visuomet pavykdavo laikytis nustatytos tvarkos taisyklių, todėl nuteistojo gyvenimo stiliaus ypatumai gali būti siejami su jo nusikalstamo elgesio raiška. Nors šiuo metu nuteistasis kritiškai vertina savo gyvenimo stilių, teigia esantis motyvuotas atsitraukti nuo destabilizuojančios aplinkos bei keisti savo gyvenimo stilių, tačiau nėra jokių objektyvių garantijų, kad laisvėje nuteistasis neatkurs socialinių ryšių su nusikalstamą gyvenimo būdą palaikančiais asmenimis.

Šiuo metu nuteistasis teigia nepiktnaudžiaujantis narkotinėmis medžiagomis ir neturintis tokios priklausomybės, tačiau jis pripažįsta bandęs narkotinę medžiagą – sintetinį kanabinoidą, benzodiazepiną dar būdamas laisvės atėmimo vietų įstaigoje. Pats nuteistasis noriai analizuoja savo narkotinių medžiagų vartojimo patirtį, jo teigimu, narkotinių medžiagų jis pabandė vien vedamas smalsumo, matydamas kaip tai daro kiti nelaisvėje esantys asmenys. Nuteistojo asmens byloje yra fiksuota atvejų dėl jo apsvaigimo nuo narkotikų – MCAT vartojimas 2020 m. spalio 27 d ir gauta drausminė nuobauda už narkotinių medžiagų vartojimą (2024 m. sausio 24 d.). Nuteistasis teigia, jog alkoholiu nepiktnaudžiauja, nejaučia tokios priklausomybės. Pastebėtina, jog paskutinė jo nusikalstama veika yra smurtinio pobūdžio ir įvykdyta būnant apsvaigus nuo alkoholio. Atlikdamas dabartinę laisvės atėmimo bausmę Alytaus kalėjime nuteistasis du kartus buvo baustas drausmine tvarka už alkoholinių gėrimų vartojimą (2016 m. gegužės 24 d. ir 2016 m. gruodžio 29 d.). Paminėtos aplinkybės leidžia teigti, jog nuteistajam yra būdingos narkotinių medžiagų vartojimo problemos. Net ir atlikdamas laisvės atėmimo bausmę nuteistasis negebėjo atsiriboti nuo destabilizuojančios aplinkos, kas lėmė ir narkotinių medžiagų vartojimo pradžią. Nuteistojo vidinė motyvacija pripažinti bei spręsti turimus sunkumus išlieka minimali ir reikalaujanti dalyvauti tikslingose intervencinėse priemonėse ne tik įkalinimo laikotarpiu, bet ir paleidimo iš laisvės atėmimo vietos įstaigos atveju. Nors dabartinės laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu nuteistasis rodo tam tikras pastangas įsitraukti į resocializacijos priemones, nukreiptas į psichiką veikiančių medžiagų vartojimo sprendimą, tačiau tai dar nesuteikia jokių objektyvių garantijų dėl to, kad laisvėje jis sugebės atsispirti tokių medžiagų potraukiui.

Iš Socialinio tyrimo išvados matyti, jog nuteistojo emocinis fonas yra ganėtinai stabilus. Emocinio pasipriešinimo, netinkamų nerimo ar įtampos požymiai pasireiškė nuteistajam kalbant apie jam nemalonius laikus ir netinkamą jo elgesį. Laisvėje nuteistasis nepasižymėjo dideliu aplinkinių asmenų bendravimo ratu. Savęs vertinime nuteistajam stinga racionalumo, jis geba įvardinti stipriąsias ir silpnąsias savo asmenybės savybes, tačiau kalbėdamas apie stipriąsias savo savybes remiasi ne visai tinkamais veiksniais. Nuteistasis pripažįsta, kad praeityje yra žalojęsis siekdamas pareigūnų dėmesio, tuo metu nenorėjęs net nusižudyti. Teigia, jog tai buvo impulsyvi reakcija į asmeninius išgyvenimus, tačiau šiuo metu jam nekyla tokių minčių bei ketinimų. Nuteistojo emocinė gerovė gali turėti sąsajų su jo nusikalstamumu. Pokalbio metu nuteistojo emocijos išlieka stabilios, išraiškingos, jis pakankamai jautrus ir dirglus. Nuteistasis iš dalies atpažįsta veiksnius, kurie paskatino jį nusikalsti. Suvokia skaudžių išgyvenimų bei patirčių iš vaikystės pasekmes neadaptyviam elgesiui. Nors nuteistojo savitvardos gebėjimai išvystyti pakankamai, tačiau jo smurtiniai poelgiai įvykdyti spontaniškai, „pagautam impulso“, apimti pykčio bei susierzinimo jausmo. Nuteistojo mąstymas yra ganėtinai kategoriškas ir gynybiškas. Dėl kategoriško požiūrio, kurio jis tvirtai laikosi, pats sunkiai priima kitokią nei jo nuomonę. Nors nuteistasis suvokia, kad norėdamas prisitaikyti visuomenėje jis turi laikytis įstatymų, tačiau pats negebėjo varžyti savo elgesio vardan kitų gerovės. Akivaizdu, jog tam tikrų nuostatų turėjimas bei kategoriškas laikymasis būtent ir paskatino nuteistąjį nusikalsti.

Kaip jau pirmiau minėta, sprendžiant nuteisto asmens lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos klausimą, jo elgesys privalo būti vertinamas viso bausmės atlikimo metu. Šiuo atveju nuteistasis viso šios bausmės vykdymo metu buvo 3 kartus paskatintas ir net 31 kartą nubaustas drausmine tvarka. Šiuo metu nuteistasis jau neturi galiojančių drausminių nuobaudų. Tačiau verta pažymėti tai, jog nuteistasis drausmine tvarka buvo baustas už šiurkščius laisvės atėmimo vietų įstaigos vidaus tvarkos taisyklių pažeidimus – administracijos nurodymų nevykdymas, psichiką veikiančių medžiagų vartojimas. Nors nuteistajam paskirtos drausminės nuobaudos šiuo metu jau yra nebegaliojančios, tačiau vien jų buvimo faktas, skaičius bei pobūdis neleidžia šio nuteistojo elgesį dabartinės bausmės atlikimo metu laikyti nepriekaištingu ir pavyzdingu. O vien ta aplinkybė, jog nuteistasis šiuo metu jau turi tris paskatinimus, sprendžiant nuteistojo asmens lygtinio paleidimo klausimą, vėlgi negali būti išskirtinai sureikšminta, kadangi kiekvienas nuteistasis, atlikdamas terminuoto laisvės atėmimo bausmę, turėtų būti suinteresuotas bei stengtis visada elgtis nepriekaištingai, būti paskatintas ir jokiu būdu nepažeisti laisvės atėmimo vietų įstaigos vidaus tvarkos taisyklių, kurios atlieka ir nuteistojo asmens auklėjamąją funkciją. Nuteistojo paskatinimų buvimas bei jų skaičius tik rodo nuteistojo požiūrį į jam paskirtą bausmę, laipsnišką jos tikslų siekimą bei teigiamą elgesio korekciją.

Teismo vertinimu, visos pirmiau aptartos aplinkybės rodo, jog nuteistojo M. K. elgesio, mąstymo ir nuostatų korekcija teigiama linkme dar nėra pakankama, o tą patvirtina ir vis dar išliekantys opūs dinaminiai kriminogeniniai veiksniai – darbo patirties stoka; skolos, ieškiniai ir menkos jų apmokėjimo galimybės; veikla, skatinanti nusikalstamumą; smurtinis elgesys, susijęs su alkoholio vartojimu; gebėjimo suprasti savo veiksnių pasekmes stoka. Todėl, išanalizavus visą teismui pateiktą medžiagą bei atsižvelgiant į visas aukščiau aptartas aplinkybes, galima teigti, jog nuteistasis M. K., būdamas laisvės atėmimo vietų įstaigoje, laikosi neformalių nuteistųjų taisyklių tiek, kiek to reikia, kad neapsunkintų sau gyvenimo tokioje įstaigoje. Akivaizdu, jog šiuo metu nuteistojo elgesį laisvės atėmimo vietų įstaigoje įtakoja bei formuoja jo turimas bei siekiamas vieningas tikslas – kuo greičiau išeiti į laisvę. Pažymėtina ir tai, jog likusi neatlikta bausmės dalis nėra maža – daugiau kaip 7 mėnesiai (Komisijos nutarimo priėmimo dieną). Tuo tarpu teismų praktikoje vieningai laikomasi nuostatos, jog per trumpas paskirtos bausmės atlikimo laikas gali asmeniui suformuoti klaidingą nuomonę dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo už pavojingą visuomenei veiką ir tai gali būti viena iš prielaidų nusikalsti ateityje, o ne faktorius, skatinantis nuosekliai laikytis įstatymų. Teismas akcentuoja, jog bausmė turėtų sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad šie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalis).

Įvertinęs visas nustatytas bei ištirtas aplinkybes, teismas konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju Komisija visapusiškai įvertino nuteistojo M. K. asmenybę, jo elgesį bei mąstymo pokyčius. Teismas visiškai pritaria Komisijos nutarimui ir daro išvadą, jog šis nuteistasis vis dar neatitinka BVK 82 straipsnio 1 dalyje nustatytos materialiosios lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos sąlygos – jo nusikalstamo elgesio rizika nėra žema ir jis dar nepadarė akivaizdžios pažangos ją mažindamas. Būtent dėl to lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos jam ir negali būti taikomas. Be to, šiuo metu paleidus nuteistąjį lygtinai, būtų pažeisti visuomenės bei nukentėjusiųjų interesai, teisingumo principas ir nebūtų įgyvendinta BK 41 straipsnio 2 dalyje apibrėžta individualizuotos bausmės paskirtis. Todėl, atsižvelgiant į visas aukščiau aptartas aplinkybes, nuteistojo M. K. skundas dėl Lygtinio paleidimo komisijos Alytaus kalėjime 2024 m. lapkričio 25 d. nutarimo Nr. 357-820 dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, 4 dalies 1 punktu, Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalimi,

nutaria:

Nuteistojo M. K. skundą dėl Lygtinio paleidimo komisijos Alytaus kalėjime 2024 m. lapkričio 25 d. nutarimo Nr. 357-820 dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atmesti.

Nutarčiai įsiteisėjus, nuteistojo M. K. asmens bylą Nr. 15034 grąžinti Lietuvos kalėjimų tarnybos Alytaus kalėjimui.

Nutartis per 7 dienas nuo patvirtinto jos nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per šią nutartį priėmusį Alytaus apylinkės teismą.