Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo BUAB „Pajuostis“, atstovaujamo bankroto administratoriaus UAB „Viresita“, ieškinį atsakovui V. I. dėl padarytos žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovas prašo priteisti iš atsakovo 136 808,43 Lt (39622,46 EUR) nuostolių, 5 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinyje nurodo, kad Vilniaus apygardos teismas 2014-06-30 nutartimi UAB „Pajuostis" iškėlė bankroto bylą bei bankroto administratoriumi paskyrė UAB Viresita“. Laikotarpiu nuo 2006-07-25 iki 2011-05-23 UAB „Pajuostis" vadovas buvo atsakovas. Bankroto administratorius, tikrindamas pateiktus įmonės buhalterinius dokumentus, nustatė, kad 2009metų gruodžio mėnesį kasos knygos suvestinėje, kuri pasirašyta atsakovo kaip įmonės vadovo, nurodyta, jog 2009-12 mėn. 30 arba 31 dieną (tiksli diena nenurodyta), kasos išlaidų orderiu Nr. 103 išduota atsakovui V. I. 72 000 Lt, kasos išlaidų orderiu Nr. 104 išduota V. I. 20 808,43 Lt, kasos išlaidų orderiu Nr. 105 išduota V. I. 116 000 Lt. Nė vieno iš pirmiau nurodytų kasos išlaidų orderių tarp bankroto administratoriui perduotų dokumentų nėra. Atskaitingo asmens V. I. avanso apyskaitos suvestinėje Nr. 1-12, pasirašytoje atsakovo, 2009-12-31 dienai nurodyta, kad 2009-12-30 dieną V. I. iš kasos išduota 72 000 Lt. Prie šios suvestinės Nr. 1-12 2009-12-31 dienai pridėti dokumentai, pagrindžiantys išduotų 72 000 Lt išleidimą įmonės reikmėms. Tuo tarpu 20 808,43 Lt, išduoti V. I. kasos išlaidų orderiu Nr. 104 ir 116 000 Lt, išduoti V. I. kasos išlaidų orderiu Nr. 105 avanso apyskaitoje nenurodyti, jų išleidimas dokumentais nepagrįstas. 2009-01-01 - 2009-12-31 balanse, kuris sudarytas 2010-01-30 dieną ir pateiktas Juridinių asmenų registrui tuometinio įmonės vadovo V. I., 20 808,43 Lt, išduoti V. I. kasos išlaidų orderiu Nr. 104 ir 116 000 Lt, išduoti V. I. kasos išlaidų orderiu Nr. 105 nenurodyti. Pinigų sąskaitoje nurodytas 19 540 Lt likutis, per vienerius metus gautinos sumos - 37 497 Lt. Ieškovas nurodo, kad pateikė reikalavimą atsakovui paaiškinti pirmiau nurodytas aplinkybes, tačiau atsakovas nurodė, kad visi dokumentai buvo perduoti paskutiniam įmonės vadovui R. Ž., jis paaiškinti aplinkybių, susijusių su pinigų gavimu negali. Ieškinyje nurodoma, kad atsakovas, būdamas bendrovės vadovas ir atsakingas asmuo už bendrovei priklausančių pinigų, turto valdymą, naudojimąsi ir disponavimą turtu bei turtinėmis teisėmis, pasisavino ieškovui priklausančias pinigines lėšas ir tokia savo kalta veika padarė žymią žalą tiek bendrovei, tiek jos kreditoriams. Vadovaujantis LR ĮBĮ 11 str. 3 d., 14 str., bankroto administratorius įmonės vardu gina visų kreditorių interesus ir reiškia ieškinį dėl nuostolių atlyginimo.

Atsakovas pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad su ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti. Atsiliepime nurodo, kad negali paaiškinti iš kur atsirado ieškovo nurodyti dokumentai, kadangi jokios kasos operacijos nurodytu laiku atliekamos nebuvo. Nurodo, kad minėtus dokumentus pasirašė ne jis pats. Nurodo, kad UAB „Pajuostis" direktoriumi buvo nuo 2007-01-15 iki 2010-11-22, nuo to laiko buvo paskirtas UAB "Pajuostis" techiniu vadovu ir juo dirbo iki 2013-01-25.

Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas ieškinį palaikė ieškinyje nurodytais motyvais ir prašė jį tenkinti.

Atsakovas bei jo atstovas teismo posėdyje su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad kreipėsi į Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybą dėl bakroto administratoriaus ir R. Ž. veiksmų ištyrimo. Nurodo, kad kasos knygoje yra ne jo parašai. Jis direktoriumi buvo iki 2010 metų lapkričio mėnesio, nors faktiškai visi dokumentai R. Ž. buvo perduoti 2010 metų pavasarį, todėl jis negalėjo paruošti ir pateikti įmonės balanso už 2009 metus. Nurodo, kad R. Ž., paskesnis įmonės vadovas, jam reiškė reikalavimą dėl 35000 Lt nuostolių atlyginimo, o dėl šios sumos jam pretenzijos nebuvo pareikštos.

Liudytoju teismo posėdyje apklaustas R. Ž. paaiškino, kad jam įmonės dokumentai buvo perduoti 2010 metų pavasarį bei antrą kartą rudenį. Buhalterei pradėjus tvarkyti finansinę apskaitą buvo nustatyta, kad V. I. yra skolingas įmonei apie 35000 Lt, todėl buvo siekiama užskaityti šią skolą su atsakovo įmonei reikštu reikalavimu priteisti darbo užmokestį už nepanaudotas atostogas, tačiau darbo užmokestis buvo priteistas. Jis nesikreipė į teismą dėl nurodytų nuostolių priteisimo, o kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo, kadangi įmonė tapo nemoki. Su asmeniu, kuris I vadovavimo metu tvarkė buhalteriją ir su savo buhaltere buvo susitikę ir bandė išsaiškinti visus buhalterinius reikalus, tačiau jiems iš esmės nieko nebuvo paaiškinta.

Ieškinys tenkintinas.

Ieškovo bankroto administratorius, įgyvendindamas įstatymo jam pavestas funkcijas (ĮBĮ 11 straipsnio 3 dalies 8 punktas) bei vykdydamas bankrutuojančios įmonės ir jos kreditorių interesų apsaugą, patikrinęs ieškovo jam pateiktus buhalterinius dokumentus, reiškia reikalavimą atsakovui grąžinti 136808,43 Lt (39 622,46 EUR) dydžio sumą, nurodydamas, jog ją atsakovas įgijo be teisinio pagrindo.

Šalių paaiškinimais ir byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismas 2014-06-30 išnagrinėjo UAB “Pajuostis” akcininko R. Ž. pareiškimą dėl bankroto bylos ieškovui iškėlimo ir iškėlė ieškovui bankroto bylą, bankroto administratoriumi paskyrė UAB “Viresita” (civilinės bylos Nr. B2-4754-661/2014).

Iš Valstybės įmonės Registrų centro Juridinių asmenų registro išplėstinio išrašo su istorija nustatyta, kad atsakovas nuo 2006-07-25 iki 2010-11-22 buvo UAB “Pajuostis” direktorius.

Iš kasos knygos už 2009 m. gruodžio mėnesį nustatyta, kad 2009 metų gruodžio mėnesį, nenurodant tikslios datos, kasos išlaidų orderiu Nr. 103 išduota atsakovui V. I. 72 000 Lt, kasos išlaidų orderiu Nr. 104 išduota V. I. 20 808,43 Lt, kasos išlaidų orderiu Nr. 105 išduota V. I. 116 000 Lt. 2009-12-31 Avanso apyskaitoje Nr. 1-12 nurodyta, kad 2009-12-30 dieną V. I. iš kasos išduota 72 000 Lt. Prie šios suvestinės Nr. 1-12 2009-12-31 dienai pridėti dokumentai, pagrindžia išduotų 72 000 Lt išleidimą įmonės reikmėms. Tuo tarpu 20 808,43 Lt, išduotų atsakovui kasos išlaidų orderiu Nr. 104 ir 116 000 Lt, išduotų kasos išlaidų orderiu Nr. 105 avanso apyskaitoje nenurodyti, jų išleidimas dokumentais nepagrįstas. Balanse, sudarytame 2010-01-30 už 2009-01-01 - 2009-12-31 neatspindėtos sumos išmokėtos atsakovui auksčiau nurodytais orderiais, kadangi pinigų sąskaitoje nurodytas tik 19 540 Lt likutis, per vienerius metus gautinos sumos - 37 497 Lt.

Iš į bylą pateiktos atsiskaitomosios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) žiniarasčių bei minėtos sąskaitos išrašų už 2009 metus, nustatyta, kad atsakovas per 2009 metus iš ieškovo sąskaitos į savo sąskaitą yra pervedęs virš 300000 Lt. Atsakovas iš savo vadovaujamos įmonės į savo asmeninę sąskaitą pervesdamas įmonės lėšas, turėjo suvokti savo veiksmų pasekmes ir aplinkybes, kad, esant reikalui, jis privalės įrodyti šių lėšų pervedimo pagrįstumą ir tinkamo atsiskaitymo su ieškovu faktą.

Atsakovo argumentai, kad į bylą pateikti įmonės buhalteriniai dokumentai yra pasirašyti ne jo laikytini neįrodytais. Teismas tenkindamas atsakovo prašymą byloje buvo paskyręs rašysenos ekspertizę, pavedant ekspertams atsakyti į klausimą, ar civilinėje byloje esančioje Avanso apyskaitoje Nr 1-12 bei kasos knygoje už 2009 metų gruodžio mėnesį yra pasirašęs atsakovas. Iš į bylą pateikto 2015-04-27 Lietuvos teismo ekspertizės centro Ekspertizės akto Nr. 11-748 (15), nustatyta, kad ekspertai negalėjo atsakyti, ar ekspertizei pateiktus dokumentus pasirašė atsakovas, kadangi ekspertams įvertinus parašų bendrųjų ir specialiųjų požymių sutapimus ir skirtumus buvo nustatyta, kad nei vieni, nei kiti nesudaro požymių visumos, kurios pakaktų teigiamai ar neigiamai išvadai. Atižvelgiant į ekspertizės išvadą, kuri nepatvirtino, kad finansiniai dokumentai yra pasirašyti ne atsakovo, įvertinus aplinkybę, kad atsakovas minėtu laikotarpiu, tai yra 2009 metų gruodžio mėnesį, buvo UAB „Pajuostis“ administracijos vadovas, todėl jis ir buvo atsakingas už šios įmonės apskaitos organizavimą bei tvarkymą, jos turto išsaugojimą (Buhalterinės apskaitos įstatymo 21 str. 1 d.). Todėl atsakovo argumentai, nesant neginčijamai ekspertizės išvadai, kad finansiniai dokumentai yra pasirašyti ne atsakovo, vertintini kritiškai, kadangi įmonės vadovas yra tiesiogiai atsakingas už įmonės buhalterinę apskaitos tvarkymą. Tuo labiau iš bylos medžiagos nustačius, kad įmonėje tuo metu nebuvo įdarbintas asmuo, kuris būtų buvęs atsakingas už buhalterinės apskaitos vedimą.

Atsakovo atsikirtimai, kad įmonės balanse neturėjo atsispindėti visos įmonės lėšos atmestini kaip nepagrįsti, kadangi balansas – tai finansinė ataskaita, kurioje parodomas visas įmonės turtas, nuosavas kapitalas ir įsipareigojimai paskutinę ataskaitinio laikotarpio dieną.

Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 12 str. 1 d. nustato, kad visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais. Apskaitos dokumentas – popierinis arba elektroninis liudijimas, patvirtinantis ūkinę operaciją arba ūkinį įvykį ir turintis rekvizitus, pagal kuriuos galima nustatyti ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio tapatumą, taip pat šio įstatymo 13 str. 7 d. nurodytas dokumentas; apskaitos registras – remiantis apskaitos dokumentais parengta ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių suvestinė, kurioje apibendrinti jų duomenys (Buhalterinės apskaitos įstatymo 2 str.). Šio įstatymo 13 str., reglamentuojančio apskaitos dokumentų rekvizitus, 7 d. reglamentuoja apskaitos dokumento surašymą, kai ūkinė operacija jau atlikta arba ūkinis įvykis baigėsi, bet nėra gautas tai patvirtinantis apskaitos dokumentas (tuomet surašomas laisvos formos apskaitos dokumentas, nustatantis ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio tapatumą. Šį dokumentą pasirašo asmenys, turintys teisę surašyti ir pasirašyti arba tik pasirašyti apskaitos dokumentus). Lietuvos Respublikos finansų ministro 2002-10-30 įsakymu Nr. 340 patvirtintos „Pinigų priėmimo ir pinigų išmokėjimo kvitų naudojimo, išrašymo ir apskaitos taisyklės“ taip pat nustato reikalavimus apskaitos dokumentams, t.y. turi būti nurodyti parduodamų ar perkamų prekių (paslaugų) pavadinimai, kiekiai, matavimo vienetai, vieneto kaina (Taisyklių 6.5 p.), sumokėta (išmokėta) suma, visa suma skaičiais (Taisyklių 6.6 p.), taip pat kvitą išrašiusio prekių (paslaugų) pardavėjo (supirkėjo) pareigų pavadinimas, parašas, vardas ir pavardė. Juridinių asmenų kasos darbo organizavimo, kasos operacijų atlikimo ir įforminimo tvarka reglamentuojama Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000-02-17 nutarimu Nr. 179 „Dėl kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintomis kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklėmis, kuriose išsamiai patvirtinta pinigų priėmimo ir išmokėjimo bei kasos dokumentų įforminimo tvarka. Taisyklėse nurodyta, jog pinigai į kasą priimami pagal kasos pajamų orderį, kurio antras egzempliorius arba jo kvitas išduodamas priėmus pinigus (Taisyklių 3, 10 p.), o pinigai iš kasos išmokami pagal kasos išlaidų orderį (Taisyklių 4 p.). Atskaitingas asmuo, gautais pinigais atsiskaitęs su kitais ūkio subjektais, fiziniais asmenimis, pateikia vyriausiajam buhalteriui (buhalteriui) pinigų sumokėjimo įrodymo dokumentus, kuriuos surašo į avanso ataskaitą, – nurodo joje šių dokumentų pavadinimus, numerius, datas, išmokėtas sumas. Nepanaudotų pinigų grąžinimas į kasą įforminamas kasos pajamų orderiu (Taisyklių 9 p.). Taigi, avanso apyskaita yra išvestinis dokumentas, sudaromas pirminių dokumentų pagrindu (kasos išlaidų orderių, pinigų sumokėjimą patvirtinančių dokumentų).

Kaip jau nurodyta, ieškovo pateikti buhalteriniai dokumentai, tai yra Kasos knyga už 2009 metų gruodžio mėnesį patvirtina, kad ieškovui kasos orderiais Nr. 104, 105 buvo išmokėta viso 136808,43 Lt, o juos išleidimą įmonės reikmėms patvirtinančių dokumentų nėra pateikta, taip pat minėtos lėšos nėra grąžintos į ieškovo kasą pagal kasos pajamų orderius ar įmokėtos į sąskaitą.

Pagal CPK 176 str. 1 d. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 str. reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinio teismo praktikoje ne kartą konstatuota, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą. Bylos aplinkybės, kurios pagal įstatymus gali būti patvirtintos tam tikromis įrodinėjimo priemonėmis, negali būti patvirtinamos jokiomis kitomis įrodinėjimo priemonėmis (CPK 177 str. 3 d.).

Išanalizavus bylos medžiagą, teismas konstatuoja, kad atsakovas, būdamas bendrovės vadovas ir atsakingas asmuo už bendrovei priklausančių pinigų, turto valdymą, naudojimąsi ir disponavimą turtu bei turtinėmis teisėmis, pasisavino ieškovui priklausančias pinigines lėšas ir tokia savo kalta veika padarė žalą tiek bendrovei, tiek jos kreditoriams, todėl ieškinys tenkintinas.

Ieškovas bylinėjimosi išlaidų atlyginti neprašo, todėl bylinėjimosi išlaidos ieškovo naudai nepriteistinos. Pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktą įmonė, kuriai iškelta bankroto byla, nuo žyminio mokesčio mokėjimo atleidžiama. Įstatyme numatyta, kad bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai, nors nuo jų mokėjimo ieškovas buvo atleistas (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju ieškovaselektroninių ryšių priemonėmis pareiškė turtinį reikalavimą todėl už ieškinio reikalavimus mokėtinas žyminis mokestis sudaro 891 Eur (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 82 straipsnis). Kadangi ieškovas nuo žyminio mokesčio mokėjimo atleistas, todėl 891 Eur dydžio žyminio mokesčio suma priteistina iš atsakovo valstybės naudai (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

Procesinių dokumentų įteikimo išlaidos sudaro 10,93 Eur (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 2 dalis). Kadangi ieškovo ieškinys tenkintinas, valstybės naudai priteistinos iš atsakovo procesinių dokumentų įteikimo išlaidos (CPK 96 straipsnio 2 dalis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270, 307 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Priteisti BUAB „Pajuostis“, j. a. k. 300585350, iš atsakovo V. I., a. k. (duomenys neskelbtini) 39 622,46 EUR nuostolių ir 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2014-12-30) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti iš atsakovo V. I., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 891 EUR žyminio mokesčio ir 10,93 EUR procesinių dokumentų įteikimo išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.