- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-08-13
- Bylos Nr.
- e2-3885-985/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-28-3-01601-2020-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ingrida Navickienė
- Ieškovas
- akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“
- Atsakovas
- A. B.
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovui A. B. dėl žalos atlyginimo regreso tvarka, metinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama priteisti iš atsakovo 538,22 Eur žalos atlyginimą, 5 procentus metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 70,75 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 15 Eur sumokėtas žyminis mokestis valstybei ir 55,75 Eur išlaidų, susijusių su dokumentų vertimu į lietuvių kalbą.
Atsakovui ieškinys su priedais įteikti deklaruotos gyvenamosios vietos adresu 2020 m. liepos 11 d. paliekant pranešimą (CPK 123 straipsnio 3 dalis), tačiau atsakovas per teismo nustatytą 14 dienų terminą nepateikė teismui atsiliepimo į ieškinį. Atsakovui nepateikus atsiliepimo į ieškinį, ieškovė prašo priimti sprendimą už akių.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
ieškinys tenkinamas visiškai.
Teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, tai yra įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą.
Ieškovės ieškinyje nurodytomis aplinkybėmis ir prie ieškinio pateiktais įrodymais nustatyta, kad 2018 m. spalio 25 d. (duomenys neskelbtini) eismo įvykio metu buvo apgadinta transporto priemonė (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini); eismo įvykis įvyko dėl transporto priemonės (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojo A. B. kaltės. Transporto priemonės (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojų civilinė atsakomybė buvo apdrausta privalomuoju draudimu akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“, draudėjas A. B.. Padarytai žalai atlyginti akcinė bendrovė „Lietuvos draudimas“ draudimo sutarties pagrindu iš viso išmokėjo 538,22 Eur dydžio draudimo išmoką, paskaičiuotą pagal užsienio žalų reguliavimo partnerio pateiktus pranešimus.
Draudėjas pagal draudimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) už polisą, sudarytą 1 metams (2018-10-18 - 2019-10-17) vienintelę įmoką turėjo sumokėti iki 2018-10-18, tačiau įmoka nebuvo gauta, todėl polisas buvo nutrauktas. Atsakovui buvo siųstas pranešimas dėl laiku nesumokėtos įmokos, tačiau į priminimą nebuvo sureaguota.
Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 straipsnio 6 dalis nurodo, kad draudikas negali atsisakyti mokėti įmokos, jei draudžiamasis įvykis įvyko per tą laikotarpį, už kurį draudėjas draudimo sutartyje nustatytu laiku nesumokėjo draudimo įmokų, kas reiškia, jog draudimo apsauga jos apdraustai transporto priemonei vis tiek buvo taikoma. Dėl to ieškovė įvykdė pareigą išmokėti draudimo įmoką dėl eismo įvykio metu padarytos žalos. Atsakovas ieškovei jokio įspėjimo dėl sudarytos draudimo sutarties nutraukimo ar sustabdymo nebuvo pateikęs. Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 straipsnio 7 dalyje numatytos pasekmės, kai draudėjas draudimo sutartyje nustatytu laiku nesumokėjo draudimo įmokos už teikiamą pagal draudimo sutartį draudimo apsaugą ir per tą laikotarpį pagal šią draudimo sutartį apdrausta transporto priemone buvo padaryta žala, taikytinos bet kuriuo draudimo įmokos nesumokėjimo laiku atveju.
Nustatyta, kad šiuo atveju atsakovas nebuvo laiku sumokėjęs nustatyto dydžio draudimo įmokos, o eismo įvykio metu buvo apgadintas trečiųjų asmenų turtas. Šiuo atveju yra visos Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 straipsnio 7 dalyje numatytos sąlygos ieškovui (draudikui) reikalauti žalos atlyginimo. Todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 795 patvirtintų „Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių“ 64 punktu bei Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 straipsnio 7 dalimi, ieškovas turį į draudėją regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę 538,22 Eur sumai.
Ieškovė apie eismo įvykį sužinojo 2018 m. spalio 31 d., gavusi informaciją iš užsienio žalų reguliavimo partnerio. Gavus informaciją apie eismo įvykį, nedelsiant draudėjui A. B. buvo išsiųstas paklausimas Nr. 2084980 dėl informacijos apie įvykį suteikimo. A. B. nevykdė Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 12 straipsnyje numatytų reikalavimų pateikti draudikui turimus eismo įvykio bei žalos įrodymus, padėti draudikui išsiaiškinti įvykio aplinkybes ir žalos dydį, t. y. neatsakė į 2018 m. spalio 31 d. ieškovės paklausimą Nr. 2084980 (Forma ZA102-PN3/2) „Pranešimas apie įvykį“, kuriame atsakovas privalėjo užpildyti įvykio aplinkybes, braižyti schemą, nurodyti automobilio apgadinimus. Ieškovo paklausimas buvo reikšmingas nustatant, ar yra pagrindas mokėti nukentėjusiajam draudimo išmoką (yra kaltė) ir kokio dydžio buvo padaryta žala nukentėjusiajam.
Kadangi atsakovas nesuteikė prašomos informacijos apie 2018 m. spalio 25 d. eismo įvykį, bylos administravimas užtruko, draudikas pats negalėjo nustatinėti žalos dydžio. Dėl šių pažeidimų draudikas negali atsisakyti mokėti draudimo išmoką nukentėjusiajam asmeniui net ir tuo atveju, jei dėl minėto pažeidimo draudikas pats negalėjo dalyvauti nustatant žalos dydį ar avarijos aplinkybes. Dėl šios priežasties ieškovė turėjo papildomų žalos sureguliavimo išlaidų, ir negalėjo imtis protingų priemonių sumokėti reikalaujamą draudimo išmoką betarpiškai bendraudamos su nukentėjusiu asmeniu, iškart po eismo įvykio.
Nurodytas aplinkybes įrodo ir patvirtina pateikti teismui dokumentai: draudimo sutarties, pranešimo dėl poliso mokėjimo, paklausimų apie įvykį, pretenzijų, sąskaitos už vertimus, Valstybės įmonės registrų centro gyventojų registro išrašo, mokėjimo nurodymų kopijos.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnis numato, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos. Padarytą žalą privalo visiškai atlyginti už ją atsakingas asmuo. CK 6.280 straipsnyje nustatyta, kad asmuo atlyginęs kito asmens padarytą žalą turi į padariusį žalą asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo, jeigu įstatymai nenustato kitokio dydžio. Draudimo bendrovė, išmokėjusi draudimo išmoką, turi atgręžtinio reikalavimo (regreso) teisę į atsakingą už žalą asmenį. CK 6.1015 straipsnis numato, jog draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Draudimo bendrovė, išmokėjusi draudimo išmoką, turi atgręžtinio reikalavimo (regreso) teisę į atsakingą už žalą asmenį.
Lietuvos Respublikos Transporto priemonių savininkų ir valdytojų privalomojo draudimo įstatymo 12 straipsnyje numatyti reikalavimai pateikti draudikui turimus eismo įvykio bei žalos įrodymus, apdėti draudikui išsiaiškinti įvykio aplinkybe ir žalos dydį, laikytis draudiko nurodymų.
Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 795 patvirtintų „Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių“ 60.3 punkte numatyt, jog jeigu apdraustos transporto priemonės valdytojas nevykdė įstatymo 12 straipsnyje nustatytų pareigų ar jas netinkamai vykdė, atsakingas draudikas turi teisę reikalauti grąžinti išmokėtą sumą ar jos dalį iš valdytojo – iki 20 procentų išmokėtos draudimo išmokos, jeigu nepateikė atsakingam draudikui eismo įvykio deklaracijos per įstatymo 12 straipsnyje nustatytus terminus ir draudikui prašant nepadėjo aiškintis eismo įvykio aplinkybių ir draudikui prašant nepateikė turimos informacijos apie eismo įvykį. Šiuo atveju, atsakovas nevykdė Lietuvos Respublikos Transporto priemonių savininkų ir valdytojų privalomojo draudimo įstatymo 12 straipsnyje numatytų reikalavimų.
Esant nurodytoms aplinkybėms, ieškovei išmokėto draudimo išmokos dalį privalo grąžinti atsakovas, todėl ieškovei iš atsakovo priteistinas 538,22 Eur žalos atlyginimas.
CK 6.37 straipsnio 2 dalyje yra numatyta skolininko pareiga mokėti palūkanas už laikotarpį nuo civilinės bylos iškėlimo iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. Todėl ieškovės prašymu iš atsakovo priteistina įstatymo nustatytos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistiną skolą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Kadangi ieškinys tenkinamas visiškai, iš atsakovo ieškovei priteisiamos 70,75 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 15 Eur sumokėtas žyminis mokestis ir 55,75 Eur išlaidų, susijusių su dokumentų vertimu į lietuvių kalbą (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos Respublikos finansų ir teisingumo ministrų 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355, pakeistu 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2 nustatyta minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 5 eurai, šioje byloje susidariusios mažiau nei 5 eurų išlaidos, susiję su procesinių dokumentų įteikimu, iš atsakovo nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalimi, 96 straipsnio 1 dalimi, 142 straipsnio 4 dalimi, 285-286 straipsniais, teismas
nusprendžia:
ieškinį tenkinti visiškai.
Priteisti ieškovei akcinei bendrovei „Lietuvos draudimas“, juridinio asmens kodas 110051834, buveinės adresas: Vilnius, J. Basanavičiaus g. 12, atsiskaitomosios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), AB Swedbank, iš atsakovo A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), 538,22 Eur (penkių šimtų trisdešimt aštuonių eurų 22 ct) žalos atlyginimą, 5 (penkis) procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo 2020 m. gegužės 26 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 70,75 Eur (septyniasdešimt eurų 75 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmams pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, atitinkantį Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 287 straipsnio 1-4 dalis bei 80 straipsnio 3 dalies reikalavimus.
Ieškovė per 20 (dvidešimt) dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.