Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

sekretoriaujant Loretai Ščerbakovienei, dalyvaujant ieškovui V. L., jos atstovei advokatei Nijolei Gaižutienei, atsakovei A. L., jos atstovui Virginijui Gžimailai,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. L. prašymą ir ieškinį atsakovei A. L., G. L., tretiesiems asmenims VĮ Registrų centrui, notarei I. P. dėl dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančia ir sprendimo, atnaujinus procesą panaikinimo turto padalinimo dalyje bei turto padalinimo ir atsakovės A. L. priešieškinį dėl turto padalinimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teisme buvo pareikštas V. L. prašymas dėl proceso atnaujinimo turto padalinimo dalyje, kuris buvo atnaujintas ir byla sustabdyta, kol teismas išnagrinės civilinę bylą pagal ieškovo V. L. ieškinį atsakovei A. L. dėl dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančia. Vėliau šios dvi civilinės bylos buvo sujungtos, atnaujintas civilinės bylos nagrinėjimas dėl proceso atnaujinimo, todėl pasikeitė šalių procesinė padėtis (b. l. 117, 127). 2011-06-10 nutartimi ieškovo V. L. reikalavimas dėl dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančia paliktas nenagrinėtu, kadangi atsakovė G. L. perleido nuosavybės teisę į butą, esantį (duomenys neskelbtini), atsakovei A. L., todėl ieškovas atsiėmė šį reikalavimą. Nutartis įsiteisėjusi.

Sujungus bylas, liko neišspręstas turto padalinimo klausimas, atnaujinus procesą santuokos nutraukimo byloje dalyje dėl turto padalinimo.

Atsakovė G. L. bei tretieji asmenys į teismo posėdį neatvyko, pranešta tinkamai.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys ir priešieškinis tenkintini iš dalies.

Iš pateiktų dokumentų matyti, kad tarp ieškovo ir atsakovės A. L. 2007-12-03 Šiaulių miesto apylinkės teismo sprendimu buvo nutraukta santuoka ir patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, pagal kurią visas santuokoje įgytas turtas atiteko A. L. (b. l. 75-76, t. 1). 2009-01-19 ieškovas pateikė pareiškimą dėl proceso atnaujinimo santuokos nutraukimo byloje (civ. byla Nr. 2-485-362/2010-10, b. l. 37). 2009-01-20 notarų biure sudaryta buto, esančio (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)su rūsiu) dovanojimo sutartis, pagal kurią atsakovė A. L. dovanojo minėtą butą dukrai G. L., o ieškovas minėtą sandorį prašė pripažinti negaliojančiu, tačiau ieškinį atsiėmus dėl to, kad reikalavimas įvykdytas ir turtas perleistas atsakovei A. L., šis reikalavimas paliktas nenagrinėtu (b. l. 57, 120-121, t. 1). Šalys pripažįsta, kad butas įgytas santuokos metu ir yra bendroji jungtinė nuosavybė.

2007-12-03 nutraukus santuoką tarp šalių, išduotas ištuokos liudijimas 2008 m. sausio 11 d. (b.l. 105, t. 1). 2009-08-28 priimta teismo nutartis atnaujinti procesą santuokos nutraukimo civilinėje byloje dėl aiškios teisės normos klaidos, nes visas turtas atiteko vienai atsakovei A. L. be kompensacijos ieškovui (t. 1. b. l. 22-23).

Tarp šalių kilo ginčas dėl turto padalinimo būdo, atnaujinus procesą byloje. Ieškovas prašo priteisti santuokoje įgytą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą atsakovei A. L., o jam priteisti 45 000 Lt kompensaciją. Atsakovė prašo turtą padalinti natūra po ½ dalį ir nustatyti naudojimosi butu tvarką.

Atsižvelgiant į sutuoktinių lygiateisiškumo principą, sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio turto dalys yra lygios, nesvarbu, kokio dydžio jų pajamos ar koks veiklos pobūdis. Sutuoktinių bendro turto lygių dalių principas taikomas, kai dalijamas bendras sutuoktinių turtas. Civilinio kodekso 3.118 str. 1 d. nustatyta, kad, dalijant sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę, pirmiausia nustatomas bendras sutuoktinių turtas, t. y. sudaromas turto balansas. Iš byloje esančių dokumentų matyti, jog šalys bendrosios jungtinės nuosavybės teise įgijo butą, esantį (duomenys neskelbtini) ir kilnojamąjį turtą: spintą, televizorių, du kilimus, 3 siuvimo mašinas, 2 fotelius, prieškambario baldus: veidrodį su spintele ir batų dėže bei rūbų kabykla, virtuvės baldus, šaldytuvą, viryklę, svetainės baldus – sekciją, stalą, sofą – lovą, televizoriaus staliuką, televizorių, kilimą.

Dėl santuokinio turto padalijimo būdo Civilinio kodekso 3.127 str. 3 d. nustatyta pirmenybė santuokinio turto padalijimui natūra. Šiame straipsnyje nurodyti ir kiti atvejai, kai turtas dalijamas kitais būdais, t. y. jeigu natūra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais. Kai nėra galimybės turtą padalyti natūra, pvz., turtas yra nedalus (CK 4.6 straipsnis), vienam sutuoktiniui perduodamas visas turtas, kartu jį įpareigojant kompensuoti jam tenkančio kito sutuoktinio turto dalį pinigais, taip užtikrinant sutuoktinių bendro turto lygias dalis (CK 3.117 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išnagrinėtose šios kategorijos bylosem kai turtas yra nedalus yra ne vieną kartą išaiškinęs, kad teismas, parinkdamas turto padalijimo būdą, gali vienam sutuoktiniui skirti visą turtą, o kitam – kompensaciją, tačiau šioje byloje situacija yra kitokia, nes butas yra dalus, o nutraukus santuoką, šalys keletą metų gyveno kartu tame pačiame bute.

Pagal CK 3.127 str. nuostatas, dalijant sutuoktinių bendrąją jungtine nuosavybe esantį turtą, prioritetas teikiamas turto padalinimui natūra. Turtas padalinamas natūra, jei toks būdas yra galimas. Spręsdamas dėl bendro turto padalinimo būdo, teismas atsižvelgia į CK 3.123 straipsnio 1 dalyje ir 3.124 straipsnio 3 dalyje nustatytas aplinkybes. Šiuose straipsniuose pateikiamas pavyzdinis sąrašas aplinkybių, į kurias privalo atsižvelgti teismas. Įstatymuose pateikiamas aplinkybių (kriterijų) sąrašas nėra baigtinis, ir teismas, įvertinęs šios bylos ypatumus, gali pripažinti svarbiomis bet kurias kitas aplinkybes. Svarbu, kad teismas konstatuotų aplinkybes, kuriomis grindžia parinktą bendro turto padalinimo būdą. Pažymėtina, kad spręsdamas dėl santuokinio turto padalinimo būdo teismas visų pirma turėtų atsižvelgti į sutuoktinių pageidavimus. Kai dėl to sutuoktiniai nesutaria, teismas, įvertinęs visas svarbias aplinkybes, nurodytas CK 3.123 str. 1 d., 3.127 str. 3 d., ir konstatuotas konkrečios bylos svarbias aplinkybes, parenka santuokinio turto padalinimo būdą.

Iš byloje esančio buto plano matyti, kad ginčo butas yra trijų kambarių. Teismas sprendžia, kad buto patalpų išplanavimas, leidžiantis į kurią nors patalpą patekti atskirai, nepereinant kitų patalpų, reiškia šio turto dalumą. Byloje nenustatyta, kad tarp šalių yra susiklostę konfliktiniai santykiai, priešingai, posėdžio metu tiek ieškovas, tiek atsakovė patvirtino, kad ir nutraukus santuoką, jie mato galimybę gyventi kartu, ieškovas tai siūlė ir atsakovei, o atsakovė sutinka, kad ieškovas gyventų bute Šiauliuose. Taigi buto padalijimas natūra šalims po 1/2 dalį kiekvienai šaliai reikštų ginčo tarp šalių dėl turto padalinimo išsprendimą, juolab, kad pirmasis ieškovo reikalavimas atnaujinus procesą buvo pareikštas priteisti jam 1/2 dalį buto (b. l. 40 1 t.). Ta aplinkybė, kad ieškovas nenori gyventi Šiauliuose, nėra lemiama teisminio ginčo dėl turto padalijimo baigčiai, nes pirmenybę teismas teikia šalių ginčui išspręsti ir užkirsti kelią naujų ginčų atsiradimui. Šioje byloje sprendžiamas turto padalinimo klausimas ir teismui padalinus turtą natūra, abu savininkai įgis teisę įgyvendinti savo savininko teises buto dalį išnuomodami ar parduodami, o teismas nesprendžia ir neįpareigoja ieškovo gyventi dalinamame bute, nes tai yra savininko diskrecijos teisė. Atsakovė paaiškino, kad bankai jai paskolos neduoda, nes jos pajamos yra mažos, o kompensacijos suma yra didelė, siekia net 45 000 Lt, todėl ji nepajėgi sumokėti kompensacijos, kurią ieškovas reikalauja sumokėti iki 2011-12-31. Atsakovė nepateikė rašytinių įrodymų, kad bankai atisakė jai suteikti kreditą, tačiau teismas atsižvelgia į atsakovės amžių (gim. (duomenys neskelbtini) m.), jos gaunamas mažas pajamas ir įvertina, kad galimybės pagal esančią situaciją suteikti atsakovei paskolą yra labai ribotos arba jos nėra. Atsakovė paaiškino, kad dar turi skolų draugams, kurie jai skolino, kai bute keitė plastikinius langus, todėl pasiskolinti iš kitų asmenų nėra galimybės. Atsižvelgiant į tai, kad pagal įstatymą ir teismų praktiką pirmenybė teikiama turto padalininimui natūra, į abiejų šalių tarpusavio nekonfliktinius santykius, į tai, kad priteisus kompensaciją iš atsakovės, toks teismo sprendimas būtų neįvykdomas, nes atsakovė tokiomis lėšomis nedisponuoja, todėl turtas padalintinas natūra po ½ dalį kiekvienam, taip patenkinant priešieškinio reikalavimą, o ieškinio - atmetant (CPK 178, 185 str., CK 1.5 str.). Kadangi reikalavimai nagrinėjami byloje atnaujinus procesą, todėl pagal CPK 371 str. 1 d. 3 p. naikintinas teismo sprendimo 3,4,5 punktai dėl turto padalinimo ir priimtinas naujas sprendimas dėl turto padalinimo.

Dėl naudojimosi tvarkos nustatymo. Bendroji nuosavybė turi būti valdoma ir naudojama bendraturčių sutarimu (CK 4.75 str.). Jeigu bendraturčiai nesusitaria, naudojimosi daiktu tvarką gali nustatyti teismas pagal vieno iš bendraturčių ieškinį. Atsižvelgiant į šias nuostatas ir jas aiškinant ir taikant kartu su sutuoktinių turto padalijimą nustatančiomis teisės normomis, darytina išvada, kad teismas, dalydamas sutuoktinių turtą, turi nustatyti ir naudojimosi juo tvarką. Naudojimosi daiktu tvarkos nustatymas reiškia naudojimosi teisės konkrečia daikto dalimi nustatymą. Bendroji taisyklė yra ta, kad, nustatant naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarką, atsižvelgiama į kiekvieno bendraturčio dalį bendrojoje nuosavybėje, taip pat į galimybę skirti kiekvienam bendraturčiui izoliuotas nekilnojamojo daikto - buto - patalpas (CK 4.81 str. 1 d.). Kadangi butas dalinamas po ½ dalį, todėl atitinkamai nustatytina ir naudojimosi butu tvarka, nustatant, kad šalys turės po vieną atskirą kambarį, kuriuo naudosis atskirai, o kambarys, kurio plotas 11,37 kv. m. paskirtinas naudotis bendrai, kaip ir kitos bendro naudojimo patalpos, nes tik toks naudojimosi tvarkos nustatymas atitiktų savininko nuosavybės teise valdomą ½ dalį.

Dėl kilnojamojo turto padalinimo. Ieškovas paaškino, kad 1989-1990 m. dar už rublius įgijo virtuvės, miegamojo, darbo kambario ir svetainės baldus, šaldytuvą, 2 televizorius, 2 kilimus, 3 siuvimo mašinas, kuriuos vertina 5000 Lt ir nurodo, kad vertes nurodė litais, nors pirko rubliais. Atsakovė pripažįsta, kad dalis turto yra, bet nebėra sofos – lovos ir miegamojo lovos, kurios išmestos dėl susidėvėjimo, o kito kilnojamojo turto vertė yra labai maža, baldai beverčiai, nors pagal paskirtį dar naudojami.

Dėl turto vertės šalys nepateikė įrodymų, kiek konkrečiai įgytas turtas kainavo, nes nėra išsaugoję dokumentų, neprašė nustatyti kilnojamųjų daiktų turto vertės vertintojų pagalba, bet juos įvertino labai skirtingai. Ieškovo turto vertė yra nurodytos didelė, o atsakovė – labai mažos, motyvuojant tuo, kad jie labai seni. Teismas atsižvelgia į tai, kad turtas buvo įgytas, kaip teigė šalys, dar 1989-1990 m., įsigijimo dokumentų šalys nepateikė, turtas, teismo nuomone, per tiek metų yra nusidėvėjęs, todėl ieškovo nurodytos kainos neatitinka realios turto kainos ir yra užaukštintos, bet parduodant turtą – jis dar turėtų vertę. Kadangi šalys nurodė skirtingą kilnojamojo turto vertę, teismas sprendžia, kad reali turto vertė nustatytina imant ieškovės ir atsakovo verčių vidurkį, bet atsižvelgiant į turto paskirtį, daiktų įsigijimo laiką, jų panaudojimą pagal paskirtį ir nukrypstant nuo verčių vidurkio (Civilinio kodekso 1.5 str.). Todėl spintą, televizorių, sintetinį kilimą vertina 350 Lt, 3 siuvimo mašinas – 60 Lt, 2 fotelius – 50 Lt, sofą – lovą – 50 Lt, prieškambario baldus: veidrodį su spintele ir batų dėže bei rūbų kabykla – 150 Lt, virtuvės baldus, šaldytuvą, viryklę - 350 Lt vertės, svetainės baldus: sekciją, stalą, televizoriaus staliuką, televizorių, kilimą - 500 Lt, iš viso turto už 1510 Lt. Šis kilnojamasis turtas dalintinas atsižvelgiant į tai, kad ir butas padalintas natūra bei atsižvelgiant į tai, kokiais baldais naudojosi šalys po santuokos nutraukimo kai keletą metų gyveno ginčo bute. Ieškovui V. L. priteisiant: spintą, televizorių, sintetinį kilimą –350 Lt vertės, 1 siuvimo mašiną – 20 Lt vertės, 2 fotelius – 50 Lt vertės, sofą-lovą – 50 Lt vertės, prieškambario baldus: veidrodį su spintele ir batų dėže bei rūbų kabykla – 150 Lt vertės, iš viso turto už 630 Lt. Atsakovei A. L. priteisiant: virtuvės baldus, šaldytuvą, viryklę 350 Lt vertės, svetainės baldus: sekciją, stalą, televizoriaus staliuką, televizorių, kilimą 500 Lt vertės, 2 siuvimo mašinas – 40 Lt vertės, iš viso turto už 910 Lt. Kadangi ieškovui tenka mažesnė turto dalis, todėl iš atsakovės jam priteistina 280 Lt piniginė kompensacija (CK 3.117 str.3 d., CPK 185 str.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Byloje buvo pareikštas reikalavimas, kuris paliktas nenagrinėtu, tačiau vyko teisminis procesas, kuris truko pakankamai ilgai, ieškovas patyrė bylinėjimosi išlaidas. Kadangi atsakovės G. L. ir A. L. savo veiksmais pripažino ieškinio reikalavimą dėl dovanojimo sutarties, todėl atsižvelgiant į tai, kad didžiają dalį bylinėjimosi išlaidų iki bylų sujungimo ieškovas patyrė nagrinėjant būtent šį reikalavimą, jo turėtos bylinėjimosi išlaidos (jų dalis) priteistinos iš atsakovių lygiomis dalimis po 1770,13 Lt (išlaidos pagrįstos rašytiniais įrodymais, esančiais t. 2 b. l. 30-32, 47, 71, 72, 96, 138, 140, CPK 88, 93, 94 str.). Kadangi tenkinami iš esmės atsakovės priešieškinio reikalavimai, atmetant didžiąją dalį ieškovo reikalavimų, todėl kitos ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos (CPK 93 str.).

Atsakovė A. L. pagal jos prašymą nuo žyminio mokesčio sumokėjimo yra atleista, o ir jos priešieškinio reikalavimas yra tenkintinas, todėl 1293,90 Lt žyminis mokestis priteistinas iš ieškovo, kadangi jo sumokėjimas ieškovui buvo atidėtas iki sprendimo priėmimo (CPK 84, 80, 93 str.).

Bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu valstybei priteistinos po 50,89 Lt iš atsakovės G. L. ir ieškovo V. L., kadangi tenkinamas ne jo reikalavimas, o atsakovė yra atleista nuo bylinėjimosi išlaidų, taip pat atsižvelgiant į tai, kad didžioji dalis bylinėjimosi išlaidų valstybei susijusi su reikalavimu dėl dovanojimo sandorio nuginčijimo (CPK 93, 96 str., CK 1.5 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259, 270, 371 str., teismas

nusprendė:

Panaikinti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2007-12-03 priimto sprendimo 3, 4 ir 5 punktus dėl turto padalinimo ir priimti naują sprendimą dėl turto padalinimo.

Ieškinį ir priešieškinį tenkinti iš dalies.

Padalinti bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantį trijų kambarių butą, esantį (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 85 000 Lt vertės taip:

priteisti ieškovui V. L. ir atsakovei A. L. nuosavybės teise po ½ dalį buto su rūsiu, esančio (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr.(duomenys neskelbtini)).

Nustatyti naudojimosi butu, esančiu (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr.(duomenys neskelbtini)) tvarką:

ieškovui V. L. paskirti naudotis kambariu, plane pažymėtu 72-6 - 17,27 kv. m. ploto;

atsakovei A. L. paskirti naudotis kambariu, plane pažymėtu 72-5 – 17,25 kv. m. ploto;

bendram naudojimui paskirti kambarį, plane pažymėtą 72-7 – 11,37 kv. m. ploto ir bendro naudojimo patalpas: koridorių, plane pažymėtą 72-1 – 6,44 kv. m. ploto, tualetą, plane pažymėtą 72-2 – 1,24 kv. m. ploto, vonios kambarį, plane pažymėtą 72-3 – 2,02 kv. m. ploto, virtuvę, plane pažymėtą 72-4 – 5,88 kv. m. ploto ir rūsį, plane pažymėtą R-87 – 3,96 kv. m. ploto.

Ieškovui V. L. priteisti: spintą, televizorių, sintetinį kilimą –350 Lt vertės, 1 siuvimo mašiną – 30 Lt vertės, 2 fotelius – 50 Lt vertės, sofą-lovą – 50 Lt vertės, prieškambario baldus: veidrodį su spintele ir batų dėže bei rūbų kabykla – 150 Lt vertės, iš viso turto už 630 Lt.

Atsakovei A. L. priteisti: virtuvės baldus, šaldytuvą, viryklę 350 Lt vertės, svetainės baldus: sekciją, stalą, televizoriaus staliuką, televizorių, kilimą 500 Lt vertės, 2 siuvimo mašinas – 60 Lt vertės, iš viso turto už 910 Lt.

Priteisti ieškovui V. L. iš atsakovės A. L. 280 Lt (dviejų šimtų aštuoniasdešimt litų) piniginę kompensaciją už jai tenkančią didesnės vertės kilnojamąjį turtą.

Priteisti ieškovui V. L. iš atsakovių A. L. ir G. L. po 1770,13 Lt (vieną tūkstantį septynis šimtus septyniasdešimt litų, 13 centų) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš ieškovo V. L. valstybei 1344,79 Lt (vieną tūkstantį tris šimtus keturiasdešimt keturis litus, 79 centus) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovės G. L. valstybei 50,89 Lt (penkiasdešimt litų, 89 centus) bylinėjimosi išlaidų.

Kitoje dalyje ieškinį ir priešieškinį atmesti.

Laikinąsias apsaugos priemones, taikytas Šiaulių miesto apylinkės teismo 2009-01-21 nutartimi ir 2011-05-16 nutartimi, kuria jos buvo iš dalies pakeistos, sprendimui įsiteisėjus panaikinti.

Sprendimas per 30 d. nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių miesto apylinkės teismą.