Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2017-12-08 · Administracinė byla Nr. I-2717-414/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2017-12-08
Bylos Nr.
I-2717-414/2017
Teisminio proceso Nr.
3-62-3-01698-2017-8
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Rimantas Giedraitis
Pareiškėjas
V. T.
Atsakovas
Kauno apskrities priešgaisrinei gelbėjimo tarnybai
Kategorijos
Administracinė byla Nr.I-2717-414/2016Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01698-2017-8Procesinio sprendimo kategorija 20.2.3.1; 55.1.3 (S)
KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. gruodžio 8 d.Kaunas
Kauno apygardos administracinio teismo teisėjas Rimantas Giedraitis,sekretoriaujant Neringai Musinienei,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. T. (V. T.) skundą atsakovui Kauno apskrities priešgaisrinei gelbėjimo tarnybai dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas V. T. kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Kauno apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos 450,13 Eur turtinės žalos už neišduotą tarnybinę uniformą laikotarpiu nuo 2008 m. sausio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad vykdė tarnybą Kauno priešgaisrinėje gelbėjimo valdyboje, tačiau nuo 2008 m. sausio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. atsakovo pareiga aprūpinti pareiškėją tarnybine uniforma nebuvo tinkamai įgyvendinta. Nurodė, jog laikotarpiu nuo 2008 m. sausio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 1 d. žala (neišduotų uniformos dalių vertė) sudaro 450,13 Eur ir šią sumą prašo priteisti iš atsakovo.

Atsiliepimas

Atsakovas atsiliepime į skundą nurodė, kad už nustatytais terminais neišduotas tarnybines uniformas ar jų dalis mokėti piniginę kompensaciją nėra pagrindo, kadangi nei Vidaus tarnybos statuto 46 straipsnyje, nei Valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pareigūnų tarnybinės uniformos išdavimo normose ir dėvėjimo taisyklėse, patvirtintose Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento direktoriaus 2005 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. 1-397, nebuvo nustatyta įstatyminė prievolė mokėti kompensaciją vietoj neišduotų uniformų ar jų dalių. Nurodė, jog pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotą praktiką tokio pobūdžio bylose pareiškėjui priteisiamas 30 proc. nuo bendros neišduotų tarnybinės uniformos dalių sumos žalos atlyginimas, todėl proporcinga ir protinga pareiškėjo patirtai žalai atlyginti suma nagrinėjamu atveju turėtų būti 450,13 Eur. Prašė skundo reikalavimui taikyti trejų metų ieškinio senaties terminą. Pareiškėjo skundą patenkinus, prašė sprendimo vykdymą atidėti vienerių metų laikotarpiui.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas.

Byloje ginčas kilo dėl žalos atlyginimo Kauno apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos pareigūnui už laiku neišduotas tarnybinės uniformos dalis.

Byloje nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2009 m. balandžio 1 d. iki 2014 m. gegužės 10 d. pareiškėjas atliko tarnybą Kauno apskrities priešgaisrinėje gelbėjimo valdyboje.

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Vidaus tarnybos statutas, patvirtintas 2003 m. balandžio 29 d. įstatymu Nr. IX-1538 (toliau – Statutas), kurio (nuo 2005-05-07 ir vėliau galiojusių redakcijų) 46 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad pareigūnai valstybės lėšomis aprūpinami tarnybine uniforma pagal vidaus reikalų centrinių įstaigų vadovų nustatytas normas; pareigūnų tarnybinės uniformos išdavimo, dėvėjimo ir grąžinimo tvarką nustato vidaus reikalų centrinių įstaigų vadovai.

Valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pareigūnų tarnybinės uniformos dėvėjimo taisyklės (toliau – Uniformos dėvėjimo taisyklės), taip pat Valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pareigūnų tarnybinės uniformos išdavimo normos buvo patvirtintos Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2005 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. 1-397. Uniformos dėvėjimo taisyklių 3 punkte, 8–12 punktuose įtvirtinta valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pareigūnų prievolė dėvėti uniformą (atitinkamą jos rūšį). Šių taisyklių 6 punktas nustato, kad pareigūnams ir darbuotojams uniforma išduodama pagal Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento direktoriaus įsakymu patvirtintas normas ir dėvėjimo terminus. Uniformos dėvėjimo taisyklių 15 punkte nustatyta, kad kiekvienas pareigūnas gautą uniformą privalo saugoti ir tvarkingai ją dėvėti. Asmuo, vilkintis suglamžytais, nešvariais drabužiais, avintis nevalyta avalyne, žemina pareigūno įvaizdį visuomenėje (b.l. 15-18).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT), aiškindamas Statuto 46 straipsnio 1 dalies, reglamentuojančios vidaus reikalų sistemos pareigūnų aprūpinimą uniformomis, nuostatas, konstatavo, kad tokiu būdu įstatymu vidaus tarnybos sistemos pareigūnams įtvirtinta socialinė garantija, kuri negali būti keičiama ar ribojama žemesnės galios teisės aktais. Statutas vidaus reikalų centrinių įstaigų vadovams deleguoja teisę ir pareigą nustatyti tarnybinės uniformos dėvėjimo normas. Priešingas nei įstatymo nustatytas pareigūnų aprūpinimo tarnybinėmis uniformomis reguliavimas negalimas (LVAT 2010-06-28 nutartis administracinėje byloje Nr. A662-1244/2010, 2011-03-14 sprendimas administracinėje byloje Nr. A63-2434/2011). Teisės aktai nenumato atvejų, kada pareigūnai tarnybine uniforma neaprūpinami, todėl minėta nuostata yra imperatyviai įpareigojanti nustatytais terminais aprūpinti pareigūnus uniformomis (LVAT 2009-04-29 nutartis administracinėje byloje Nr. A556-580/2009). Vienodą administracinių bylų praktiką formuojantis teismas taip pat atkreipė dėmesį, kad statutinių pareigūnų aprūpinimo tarnybine uniforma paskirtis yra dvejopa: iš vienos pusės, tai yra papildoma socialinė garantija pareigūnui, siekiant sumažinti jo išlaidas įsigyti aprangą, kurią jis dėvi tarnybos metu, iš kitos pusės – tai valstybės siekis, kad pareigūnai, atlikdami tarnybines pareigas, atrodytų vienodai ir tvarkingai, būtų aiški jų tarnybinė padėtis ir vyresniškumas, o jų išvaizda akivaizdžiai skirtųsi nuo kitų asmenų. Tam, kad pareigūnas atrodytų tinkamai ir tvarkingai bei galėtų vykdyti savo pareigas, jam turi būti išduodamas vienas pilnas uniformos komplektas, o kuriai nors uniformos komplekto daliai susidėvėjus ar pasibaigus jos dėvėjimo terminui – ji pakeičiama kita (LVAT 2012-12-10 nutartis administracinėje byloje Nr. A662-2857/2012, 2012-10-17 nutartis administracinėje byloje Nr. A552-2845/2012, 2012-08-30 nutartis administracinėje byloje Nr. A552-2783/2012, 2012-07-26 nutartis administracinėje byloje Nr.A662-2567/2012).

Iš byloje pateiktų duomenų matyti, kad pareiškėjui 2009-2013 metų laikotarpiu nebuvo išduotos atitinkamos tarnybinės uniformos dalys (b.l. 9-10), dėl to byloje ginčo nėra.

Galimi pareigūno turėti nuostoliai dėl uniformos neišdavimo laiku turėtų būti kompensuojami per žalos atlyginimo institutą (LVAT 2012-12-10 nutartis administracinėje byloje Nr. A662-2857/2012, 2012-10-17 nutartis administracinėje byloje Nr. A552-2845/2012, 2012-08-30 nutartis administracinėje byloje Nr. A552-2783/2012, 2012-07-26 nutartis administracinėje byloje Nr. A662-2567/2012). Pareigūnų teisė į aprūpinimą tarnybine uniforma gali būti įgyvendinama trimis būdais: pirma, aprūpinant pareigūnus uniformomis; antra, sumokant pareigūnams kompensaciją teisės aktų nustatytomis sąlygomis; trečia, atlyginant žalą dėl to, kad pareigūnai tarnyboje turėjo dėvėti savo aprangą vietoje neišduotos tarnybinės uniformos (LVAT 2013-12-10 nutartis administracinėje byloje Nr. A520-2134/2013, 2013-12-05 nutartis administracinėje byloje Nr. A438-1796/2013, 2012-12-10 nutartis administracinėje byloje Nr. A662-2857/2012).

Šios administracinių teismų praktikoje suformuluotos taisyklės turi būti mutatis mutandis taikomos ir šioje administracinėje byloje, kadangi tiek Statuto 46 straipsnio 1 dalis, tiek Tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto 18 straipsnis iš esmės panašiai reglamentuoja pareigūnų aprūpinimo tarnybinėmis uniformomis klausimus (LVAT 2014-04-10 nutartis administracinėje byloje Nr. A261-1032/2014, 2012-08-30 nutartis administracinėje byloje Nr. A552-2783/2012, 2012-07-26 nutartis administracinėje byloje Nr. A662-2567/2012). Atsižvelgdamas į nurodytas teisės aktų nuostatas, LVAT praktiką bei šioje byloje konstatuotas faktines aplinkybes, teismas daro išvadą, kad atsakovas neatliko įstatyme įtvirtintos pareigos aprūpinti pareiškėją naujomis tarnybinės uniformos dalimis, pasibaigus jam išduotos tarnybinės uniformos dalių dėvėjimo terminui.

Pareiškėjas prašo priteisti žalą už 2009 m. - 2013 m. jam neišduotas tarnybinės uniformos dalis.

Pagal Lietuvos respublikos Civilinio kodekso 6.249 straipsnio 1 dalį, jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas. Tais atvejais, kai akivaizdu, jog tam tikrų nuostolių patirta, tačiau nėra galimybės nustatyti tikslų jų dydį, nuostolius įvertina teismas kiek įmanoma tiksliau, atsižvelgdamas į bylos šalių pateiktus apskaičiavimus ir įrodymus, taip pat taikydamas teismų praktikoje suformuotus nuostolių dydžio apskaičiavimo kriterijus.

LVAT išplėstinė teisėjų kolegija 2014 m. balandžio 10 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A261-1032/2014, nagrinėdama iš esmės analogišką ginčą dėl tarnybinės uniformos dalių teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais neišdavimo Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos bei jam pavaldžių įstaigų pareigūnams, vertino, jog Teisingumo ministro 2003 m. balandžio 25 d. įsakymu Nr. 128 patvirtintos Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos bei jam pavaldžių įstaigų ir valstybės įmonių jaunesniųjų pareigūnų, pareigūnų, vyresniųjų ir vyriausiųjų pareigūnų tarnybinės uniformos dėvėjimo tvarkos 1 punkte įtvirtintas kompensacijos dydis (30 proc. nuo uniformos dalių vertės) laikytinas protingu ir adekvačiu pareiškėjų patirtiems nuostoliams dėl uniformų dalių neišdavimo. Toks pareiškėjų patirtos žalos dydžio apskaičiavimas taikytas ir kitose LVAT nagrinėtose administracinėse bylose dėl tarnybinės uniformos dalių neišdavimo laiku statutiniams pareigūnams, kuriose pripažinta, kad, pareigūnams nepateikus jokių duomenų apie realiai turėtas išlaidas rūbams ir avalynei įsigyti ar jiems taisyti, jų patirtų nuostolių dydis lygus minėtos Teisingumo ministro įsakymu patvirtintos tvarkos 1 p. įtvirtintai kompensacijai (LVAT 2013-12-05 nutartis administracinėje byloje Nr. A 438-1796/2013, 2013-10-24 nutartis administracinėje byloje Nr. A552-1936/2013, 2013-10-18 nutartis administracinėje byloje NR. A146-1648/2013, 2013-10-14 nutartis administracinėje byloje Nr. A662-1608/2013, 2013-09-26 nutartis administracinėje byloje Nr. A492-1647/2013). Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju mutatis mutandis turėtų būti atsižvelgiama į LVAT nuosekliai formuojamą praktiką, taikant patirtos žalos dydžio apskaičiavimo metodą – pareiškėjui priteisiamas 30 proc. nuo bendros neišduotų tarnybinės uniformos dalių sumos žalos atlyginimas. Nagrinėjamoje situacijoje tokia suma laikytina protinga ir proporcinga patirtai turtinei žalai atlyginti. Pagal byloje pateiktus duomenis apie neišduotos tarnybinės uniformos dalis pareiškėjui (b.l. 10) bendra ginčo laikotarpiu neišduotos tarnybinės uniformos dalių vertė yra 1500,45 Eur ir 30 procentų nuo šios sumos – 450,13 Eur.

Atsakovas nagrinėjamam ginčui prašė taikyti trejų metų senaties terminą.

Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį (CK 1.124 str.).

LVAT ne kartą aptarė senaties termino taikymo ypatumus bylose, kuriose buvo sprendžiamas klausimas dėl kompensacijos už neišduotą tarnybinę uniformą priteisimo, kai pareigūnai tiesioginius nuostolius patyrė dėl atsakovo neteisėto neveikimo – įstatyme nustatytos pareigos nevykdymo, neišduodant tarnybinės uniformos ar jos dalių (CK 6.246 straipsnis, 2.271 straipsnis). Tokiems ginčo santykiams teismas paprastai taikydavo CK 1.127 str. 5 d., kurioje nustatyta, kad jeigu pažeidimas yra tęstinis, t. y. jis vyksta kiekvieną dieną (asmuo neatlieka veiksmų, kuriuos privalo atlikti, ar atlieka veiksmus, kurių neturi teisės atlikti, ar nenutraukia kitokio pažeidimo), ieškinio senaties terminas ieškiniams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tą dieną, prasideda tą kiekvieną dieną, nuostatas. Aiškindamas šiuos teisinius santykius tęstinumo aspektu LVAT konstatuodavo, kad CK 1.127 straipsnio 5 dalies taikymo požiūriu toks pareiškėjo teisių pažeidimas laikytinas tęstiniu pažeidimu. Todėl tokio pobūdžio pareiškėjo reikalavimai būdavo pripažįstami pareikšti nepraleidus įstatyme nustatyto 3 metų ieškinio senaties termino (žr. pvz., administracines bylas Nr. A492-3379/2011, Nr. A552-1838/2013, Nr. A.⁴³⁸-1796/2013; Nr. A438-1652/2013).

Pabrėžtina, kad ginčo situacija analogiška toms, kuriose aptariami pareiškėjų teisės pažeidimai, susiję su tarnybinės uniformos dalių neišdavimu, teismų praktikoje buvo pripažįstami tęstiniais.

Teismas vertina, kad pareiškėjas šiuos tiesioginius nuostolius patyrė dėl atsakovo neteisėto neveikimo – įstatyme nustatytos pareigos nevykdymo (CK 6.246 straipsnis, 2.271 straipsnis), kuris laikytinas tęstiniu pažeidimu. Atsakovo neteisėti veiksmai (tarnybinės uniformos dalių neišdavimas) nagrinėjamo ginčo atveju tęsėsi iki pareiškėjo perkėlimo nuo 2014 m. gegužės 10 d. tolimesnei tarnybai į Vilniaus apskrities priešgaisrinę gelbėjimo valdybą.

Dėl nurodytų aplinkybių atsakovo argumentai, susiję su ieškinio senaties termino taikymu, laikytini nepagrįstais ir atmestini.

Atsiliepime atsakovas nurodo, kad neturės pakankamai lėšų įvykdyti teismo sprendimą ir prašo atidėti jo vykdymą metams. Teismas atsižvelgia į tai, kad priteistina suma nėra didelė – 450,13 Eur, ji negali žymiai pabloginti atsakovo turtinės padėties, todėl teismas neturi pagrindo atidėti sprendimo vykdymą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 5 punktu, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjo V. T. skundą tenkinti.

Priteisti pareiškėjui V. T. iš Kauno apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos 450,13 Eur žalos atlyginimą už neišduotas tarnybinės uniformos dalis.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui arba per Kauno apygardos administracinį teismą.

Teisėjas Rimantas Giedraitis