- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-06-11
- Bylos Nr.
- 2S-488-212/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-08-3-04988-2012-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Zina Mickevičiūtė
- Ieškovas
- A. Š.
- Atsakovas
- J. B.
Pirmosios instancijos teismo teisėjas Civilinė byla Nr. 2S-488-212/2013
NUTARTI S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2013 m. birželio 11 d.
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. Š. atskirąjį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-121-828/2013 pagal ieškovo A. Š. ieškinį atsakovei J. B. ir atsakovės J. B. priešieškinį ieškovui A. Š. dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, tėvų valdžios apribojimo
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Atsakovė kreipėsi į teismą ir prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – nustatyti jos bendravimo su vaiku tvarką. Nurodė, kad nesutaria su ieškovu dėl bendravimo su vaiku.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Panevėžio miesto apylinkės teismas 2013 m. balandžio 30 d. nutartimi prašymą tenkino, taikė laikinąsias apsaugos priemones - nustatė vaiko K. Š. gyvenamąją vietą su jo tėvu ieškovu ir nustatė atsakovės bendravimo su vaiku K. Š. tvarką: atsakovė nekliudomai bendrauja su sūnumi K. Š. jos pageidaujamą protingą laiką ne rečiau kaip du kartus per savaitę telekomunikacijų tinklais (telefonu, interneto telefonijos tinklu, kompiuterine programa „Skype“ ar kt.), iš anksto, ne vėliau kaip prieš vieną dieną vaiko tėvams dėl to susitarus telekomunikacijų tinklais (telefonu, SMS, interneto telefonijos tinklu, kompiuterine programa „Skype“ ar kt.). Atsakovei esant Lietuvoje, ji tiesiogiai bendrauja su sūnumi K. Š., nedalyvaujant nei ieškovui, nei kitiems asmenims, kurių dalyvavimo atsakovė nepageidauja, nepriklausomai nuo sūnaus buvimo vietos ar kt. aplinkybių. Šiuo laikotarpiu atsakovė turi teisę pasiimti sūnų iš jo buvimo vietos tėvų sutartam laikui ir po bendravimo privalo pristatyti jį į tėvų sutartą vietą. Ieškovą įpareigojo sudaryti tam reikiamas sąlygas. Nustatė, kad ieškovas gyvena Lietuvoje, o atsakovė – (duomenys neskelbtini), į Lietuvą atsakovė atvyksta tik dalyvauti teismo posėdžiuose. Šalių vaikas šiuo metu gyvena su ieškovu. Iki bylos proceso pabaigos būtina užtikrinti teisinį apibrėžtumą dėl šalių nepilnamečio vaiko, taip pat imtis priemonių, kad nenutrūktų emocinis ryšys tarp vaiko ir jo skyrium gyvenančios motinos. Šalys nesutarė dėl atsakovės bendravimo su vaiku tvarkos. Byloje yra duomenų, kad atsakovės ir šalių vaiko teisės bendrauti vienam su kitu gali būti ribojamos. Todėl teismas taikė laikinąsias apsaugos priemones.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
Atskiruoju skundu ieškovas prašo pakeisti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013-04-30 nutartį toje dalyje, kur nustatyta atsakovės bendravimo su mažamečiu vaiku K. bendravimo tvarka – panaikinant nustatytą bendravimo tvarką, arba pripažinus, kad bendravimo tvarka nustatytina, pakeisti bendravimo tvarką, nustatant, kad atsakovė gali bendrauti su mažamečiu sūnumi tik dalyvaujant ieškovui. Nurodo, jog nesutinka su teismo išvada, jog atsakovei yra ribojama matytis su vaiku. Tokių objektyvių duomenų byloje nėra. Ieškovas pats stengiasi, kad vaikas bendrautų su mama ir kad jis nepamirštų jos. Atsakovė ilgą laiko tarpą vartojo įvairias narkotines medžiagas, užsiiminėjo prostitucija, buvo palikusi sunkiai sergantį vaiką vieną, kelis kartus gydėsi psichiatrinėje ligoninėje, ji yra linkusi naudoti smurtą prieš artimuosius. Visa tai patvirtina rašytiniai įrodymai bei liudytojų parodymai esantys byloje. Be to, atsakovė nurodė, kad narkotinės medžiagos jai padeda nusiraminti. Atsakovė iki šiol toleruoja socialiai grėsmingą elgesį ir yra linkusi nederamai elgtis, todėl teismo manymas, kad atsakovė gali viena būti palikta su mažamečiu vaiku, yra paprasčiausiai grėsmė mažamečio vaiko gyvybei. Mano, jog vaiko teisių apsaugos tarnyba neturi jokios objektyvios nuomonės apie atsakovės elgesį. Teismo nutartis sukelia grėsmę mažamečio vaiko gyvybei.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovė prašo atskirąjį skundą atmesti ir palikti galioti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013-04-30 nutartį. Nurodo, jog atsakovė sutinka su teismo nustatytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis. Ieškovas nurodė melagingas aplinkybes apie atsakovę ir jos elgesį. Ieškovas pasinaudojo atsakovės liga ir atėmė iš jos vaiką, jau beveik metai laiko kaip ieškovas piktybiškai pažeidžia atsakovės teises bendrauti su vaiku bei jį auklėti. Ieškovas elgiasi nesąžiningai, klaidina teismą teigdamas, kad jis netrukdo bendrauti su vaiku. Ieškovas nepagrindė jokiais įrodymais, kad atsakovei bendraujant su vaiku yra grėsmė vaiko gyvybei. Aplinkybių, dėl kurių atsakovė negalėtų bendrauti su vaiku nėra, todėl teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta.
Atsiliepimu į atskirąjį skundą Panevėžio miesto savivaldybės administracijos vaikų teisių apsaugos skyrius prašo atskirąjį skundą atmesti ir palikti galioti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013-04-30 nutartį. Mano, jog nutartis yra teisėta ir pagrįsta, ją naikinti ar keisti nėra pagrindo. Nurodo, jog K. yra mažametis, todėl jo nepertraukiamo, nuolatinio bendravimo su tėvais užtikrinimas yra būtinas. Priešingu atveju, neužtikrinus nuolatinio bendravimo su mama, berniuko ir jos ryšys gali greitai nutrūkti. Atsakovė gyvena (duomenys neskelbtini), todėl jos bendravimas su sūnumi yra apsunkintas ir priklauso nuo ieškovo geros valios, t. y. atsakovė su vaiku gali bendrauti tik ieškovui sudarius tokias sąlygas. Vaikas turi teisę bendrauti su abiems tėvais tiesiogiai. Tėvas ar motina su kuriuo gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti vaikui bendrauti su skyriumi gyvenančiu tėvu ar motina. Šalių pasisakymai dėl kliudymo atsakovei bendrauti su vaiku yra skirtingi, todėl teismas pagrįstai pritaikė laikinąsias apsaugos priemones, nes vaikas turi bendrauti su abiem. Byloje nėra duomenų, kad atsakovė galėtų pakenkti vaikui, kad jam yra nesaugu bendrauti su mama be ieškovo. Ieškovo pateikti įrodymai apie atsakovės netinkamą gyvenimo būdą buvo jos ligos, t. y. depresijos metu. Šiuo metu po gydymo atsakovės būklė yra stabili, todėl mano, jog atsakovė gali pasirūpinti sūnumi bendravimo metu viena. Be to, ieškovo ir atsakovės santykiai yra konfliktiški, todėl ieškovui dalyvaujant K. ir mamos bendravime, šalių konfliktus gali matyti mažametis ir tai galėtų daryti neigiamą įtaką.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas atmestinas, Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 30 d. nutartis paliktina nepakeista (337 str. 1 p.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.).
Laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose (CK 3.65 str.), kuriose sprendžiami tokie socialiai reikšmingi klausimai kaip neterminuotas tėvo valdžios apribojimas, vaikų gyvenamosios vietos nustatymas, išlaikymo nepilnamečiams vaikams formos pakeitimas ir pan., be kitų tikslų, įtvirtintų CPK 144 straipsnyje, yra siekiama užtikrinti, kad būtų kuo mažiau pažeidžiami prioritetiniais laikomi nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai, taip pat turtiniai interesai iki teismo sprendimo priėmimo. Taigi, CK 3.65 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas, atsižvelgdamas į sutuoktinių vaikų interesus, gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, išvardintas šiame straipsnyje, kol bus priimtas teismo sprendimas. CK 3.65 straipsnio nustatytų priemonių tikslas – maksimaliai apsaugoti vaiko teises ir interesus iki tėvų ginčo išsprendimo iš esmės. Nagrinėdamas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teismas turi nustatyti, ar yra reali grėsmė vaiko turtiniams ar neturtiniams interesams konkrečioje byloje. Išimtiniais atvejais byloje teismas, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais (CPK 3 str. 7 d.) bei specialiaisiais laikinųjų apsaugos priemonių taikymo principais, gali ad hoc pritaikyti originalaus pobūdžio apsaugos priemonę.
Pagal CK 3.156 straipsnio nuostatas tėvo ir motinos teisės bei pareigos savo vaikams yra lygios. Todėl, visus klausimus, susijusius su vaiko auklėjimu, jo poreikiais ir interesais, nesant teismo procesiniu sprendimu nustatytos tvarkos, šalys privalo derinti tarpusavyje, vadovaudamosi CK 3.165 straipsnio 3 dalimi, o taip pat bendradarbiavimo ir prioritetinio vaiko teisių ir teisėtų interesų apsaugos principais. Motinai ar tėvui, gyvenančiam skyrium, būtina sudaryti maksimalias galimybes dalyvauti auklėjant vaiką ir bendrauti su juo (CK 3.175 str.).
Nagrinėjamojoje byloje nustatyta, jog šalims gyvenant kartu (duomenys neskelbtini) gimė sūnus K. Š. (b. l. 5). Ieškovas A. Š. 2012-07-05 kreipėsi į teismą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, tėvų valdžios apribojimo, atsakovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – nustatyti jos bendravimo su vaiku tvarką (b. l. 2-4, 130-131).
Pirmosios instancijos teismas 2013-04-30 nutartimi nustatė atsakovės bendravimo su nepilnamečiu sūnumi K. laikiną bendravimo tvarką kol įsiteisės teismo sprendimas nagrinėjamojoje byloje. Ieškovas nesutinka su teismo nutartimi motyvuodamas tuo, jog atsakovė vartojo ilgą laiką įvairias narkotines medžiagas, užsiiminėjo prostitucija, gydėsi psichiatrinėje ligoninėje, vartojo smurtą, todėl atsakovei vienai bendraujant su vaiku gali kilti jam grėsmė.
Atsakovė neneigia, kad turėjo problemų dėl psichotropinių vaistų vartojimo, sveikatos. Bylos duomenys patvirtina jos ryžtą keisti gyvenimo būdą, auginti sūnų, rūpintis jo gerove. Iš VĮ Respublikinės Panevėžio ligoninės 2013-01-07 išrašo matyti, jog atsakovė nuo 2012-02-20 iki 2012-02-23 gydėsi Psichiatrijos I-ame skyriuje dėl asmenybės sutrikimo, nuo 2012-03-31 iki 2012-04-30 buvo gydoma pakartotinai dėl psichozinio sutrikimo vartojant kelis narkotikus ir išrašyta iš ligoninės adekvataus elgesio (b. l. 83). Nuo 2012-08-31 iki 2012-09-28 atsakovė gydėsi skubaus bendruomeninio psichiatrinio gydymo grupės stacionare. Po šio gydymo vaistai jai nepaskirti, jokių psichozės simptomų nepastebėta, atsakovė demonstravo gan aukštą supratingumo lygį (b. l. 95-99). Nuo 2012 m. spalio mėnesio atsakovė dirba (duomenys neskelbtini), gėlių floristo padėjėja ir charakterizuojama teigiamai (b. l. 92-94).
Kad atsakovė šiuo metu būtų gydoma ar vartotų kokius tai vaistus, kad jos elgesys keltų pavojų vaiko saugumui ir gyvybei, byloje duomenų nėra ir ieškovas tokių įrodymų nepateikė. Pažymėtina, jog šalių sūnus yra mažametis, todėl būtina užtikrinti jo bendravimą su abiems tėvais, o ypač su motina, kuri tokio amžiaus vaikui yra labai svarbi. Be to, atsakovė neturi galimybės dažniau bendrauti su vaiku, nes gyvena ir dirba (duomenys neskelbtini).
Apeliacinės instancijos teismas iš byloje esančių duomenų nenustatė, kad atsakovė bendravimo metu galėtų pakenkti sūnui, kad jam bendraujant su mama, nedalyvaujant ieškovui, būtų nesaugu. Priešingai, bylos duomenys patvirtina, jog gimus sūnui, atsakovė juo rūpinosi ir prižiūrėjo viena, todėl atmestina galimybė, kad ji gali kelti grėsmę savo vaikui.
Nurodytos aplinkybės paneigia apelianto atskirajame skunde išdėstytus argumentus, todėl jie atmestini kaip nepagrįsti. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad Panevėžio miesto apylinkės teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios naikinti atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo (CPK 337 str. 1 d. 1 p., 338 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu, teismas
nutaria:
Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 30 d. nutartį palikti nepakeistą.