Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje J. B., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, (duomenys neskelbtini), deklaruojantis gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), šiuo metu atliekantis laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, nesusituokęs, teistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 5 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

II. Įrodymai ir jų vertinimo motyvai

2. Teisiamojo posėdžio metu J. B. parodė, kad kaltinimą jis supranta, kaltę pripažįsta ir sutinka duoti parodymus. Nagrinėjamo įvykio dieną į parduotuvę jis atėjo neketindamas vogti, tačiau pamatęs, kad prie parduotuvės kasų nieko nėra, nusprendė pavogti loterijos bilietus. Jis žinojo, kad loterijos bilietus, kurie nebuvo nupirkti, galima panaudoti, t. y. pasiimti laimėjimą. Jis paėmė bilietus iš kelių vietų ir nesumokėjęs už bilietus iš parduotuvės išėjo. Nutrynęs loterijos bilietus jis laimėjo apie 200 eurų, gautus pinigus išleido maistui, pragyvenimui ir narkotikams. Nusikalstamos veikos padarymo metu jis turėjo galimybę dirbti, bet nenorėjo, nes jautė apatiją žmonėms ir sistemai. Šiuo metu jis atlieka laisvės atėmimo bausmę, atlikęs bausmę jis planuoja įsidarbinti, pakeitė savo požiūrį. Civilinį ieškinį pripažįsta pilnai, žalą atlygins dalimis pagal savo galimybes. Jis gailisi padaręs nusikalstamą veiką.

3. Teisiamojo posėdžio metu J. B., kuris nėra kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, teismui pareiškė, kad jis prisipažįsta esantis kaltas ir pageidavo tuoj pat duoti parodymus bei sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami; jo gynėja ir prokurorė sutiko su sutrumpintu įrodymų tyrimu, todėl teisiamojo posėdžio metu Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsnio 1 dalyje, 290 ir 291 straipsniuose nustatyta tvarka buvo paskelbti ikiteisminio tyrimo metu surašyti dokumentai.

4. Ikiteisminio tyrimo metu J. B. parodė, kad 2024 m. birželio 28 d. apie 14.12 val. jis užėjo į parduotuvę (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini), ir pamatęs, kad vienoje iš parduotuvės kasų nėra kainininkės, sugalvojo pavogti ant stovo padėtus loterijos bilietus. Jis paėmė įvairius loterijos bilietus (bilietų jis neskaičiavo, tačiau jų galėjo būti 42) ir nesumokėjęs už bilietus iš parduotuvės išėjo. Vogiančio loterijos bilietus jo niekas nematė. Pagrobtus loterijos bilietus jis nutrynė ir degalinėje, esančioje (duomenys neskelbtini), pasiėmė laimėtus pinigus – apie 200 eurų, kuriuos išleido savo reikmėms. Jis gailisi padaręs nusikalstamą veiką (bylos lapai 48-51).

5. Ikiteisminio tyrimo metu D. M. parodė, kad ji dirba (duomenys neskelbtini) UAB (duomenys neskelbtini) valdomoje parduotuvėje, esančioje (duomenys neskelbtini). Darbo dienos pradžioje ir pabaigoje skaičiuojami loterijos bilietai, padėti stenduose prie kasų (loterijos bilietai stovuose būna išrūšiuoti ir sudėti į stovo langelius), po ko kasininkas užpildo važtaraštį. 2024 m. birželio 28 d. ryte (duomenys neskelbtini) M. S. suskaičiavo loterijos bilietus ir užpildė važtaraštį. 2024 m. birželio 28 d. apie 14.12 val. dirbdama ji pastebėjo nuo kasų nubėgantį vyrą (dėvintį baltus marškinėlius trumpomis rankovėmis su logotipu „Nike“, juodas kelnes, tamsius sportinius batus, su savimi turintį kuprinę, vyro dešinės rankos (duomenys neskelbtini)), kuris jai pasirodė įtartinai, todėl nuėjusi pas apsaugos darbuotoją ji pasakė, kad nubėgęs vyras galėjo kažką iš parduotuvės pavogti. Vėliau ji pastebėjo vienoje iš parduotuvės kasoje stovintį apytuštį loterijos bilietų stendą. Tuomet ji pagal juodraštiniame važtaraštyje nurodytą ryte suskaičiuotų loterijos bilietų kiekį perskaičiavo loterijos bilietus, sudarė pagrobtų loterijos bilietų sąrašą, kurį perdavė parduotuvės vadovei. Bendrai pagrobtų loterijos bilietų suma – 260 eurų (bylos lapai 31-33).

7. Vaizdo įrašuose užfiksuota, kaip vyras (vidutinio kūno sudėjimo, dėvįs šviesius marškinėlius trumpomis rankovėmis, tamsias kelnes, avįs tamsius sportbačius, su kuprine ant pečių, dešinės rankos dilbio srityje turįs tatuiruotę) 14.12 val. įeina į parduotuvę, nueina prie parduotuvės kasų ir nuo stovo su loterijos bilietais paima įvairius loterijos bilietus, po ko nesumokėjęs už bilietus 14.13 val. iš parduotuvės išbėga (bylos lapai 25-29).

Motyvuojamoji dalis

8. Teismas pažymi, kad J. B. teisiamojo posėdžio metu duotus parodymus patvirtina kiti ikiteisminio tyrimo metu surinkti ir teisiamajame posėdyje ištirti duomenys – jo paties, taip pat D. M. ikiteisminio tyrimo metu duoti ir teisiamojo posėdžio metu paskelbti parodymai, pareiškime, vaizdo įrašuose užfiksuoti duomenys, kurie yra gauti teisėtais būdais BPK nustatyta tvarka ir yra laikytini įrodymais. Pagrindo netikėti šiais įrodymais nėra, jie yra neprieštaringi, papildo vieni kitus. Šių įrodymų pakanka išvadai, kad 2024 m. birželio 28 d. apie 14.12 val. J. B., turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, užėjo į UAB (duomenys neskelbtini) valdomą parduotuvę (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini), kurioje nuo prie kasos esančio bilietų stovo paėmė 260 eurų vertės keturiasdešimt du loterijos bilietus: devynis bendros 45 eurų vertės loterijos „Karališki turtai“ bilietus (vieno bilieto vertė 5 eurai), septynis bendros 70 eurų vertės loterijos ,,Sėkmės 7“ bilietus (vieno bilieto vertė 10 eurų), aštuonis bendros 40 eurų vertės loterijos „Sėkmės 7“ bilietus (vieno bilieto vertė 5 eurai), dešimt bendros 50 eurų vertės loterijos „Monopoly/Jackpot“ bilietus (vieno bilieto vertė 5 eurai), vieną 20 eurų vertės loterijos „VIP klubas“ bilietą, septynis bendros 35 eurų vertės loterijos „Sostų karai“ bilietus (vieno bilieto vertė 5 eurai) ir nesumokėjęs už bilietus iš parduotuvės išėjo.

III. Veikos kvalifikavimo motyvai

9. J. B. pagrobė svetimą UAB (duomenys neskelbtini) priklausantį 260 eurų vertės turtą. Pagrobto turto vertė viršija 3 MGL, t. y. 150 eurų, bet neviršija 10 MGL, t. y. 500 eurų dydžio sumos, taigi J. B. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 5 dalyje.

IV. Bausmės skyrimo motyvai

10. J. B. padarė baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 178 straipsnio 5 dalyje, už kurio padarymą numatytos viešųjų darbų arba baudos, arba laisvės apribojimo, arba arešto bausmės.

11. Spręsdamas dėl J. B. skirtinos bausmės rūšies ir dydžio teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnyje įtvirtintus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus. J. B. padarė baudžiamąjį nusižengimą. Nors J. B. tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisiamojo posėdžio metu prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytas veikas, teismas neturi pagrindo manyti, kad J. B. nuoširdžiai gailisi padaręs šias veikas: J. B. už nusikalstamų veikų, analogiškų nagrinėjamoms šio baudžiamojo proceso metu, padarymą teistas ne vieną kartą (bylos lapai 60-74), sistemingai vagia iš parduotuvių (bylos lapai 75-94), jam skirtų baudų nemoka. Šios aplinkybės leidžia teismui pagrįstai teigti, kad J. B. nedaro jokių socialiai naudingų ir vertybiškai priimtinų išvadų: pakartotinis J. B. traukimas teisinėn atsakomybėn, viena vertus, patvirtina jo polinkį nusikalsti, kita vertus, paneigia J. B. išsakytus teiginius apie jo nuoširdų gailėjimąsi. Taigi teismas nenustatė J. B. atsakomybę lengvinančių aplinkybių. J. B. šį tyčinį nusikaltimą padarė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 21 d. ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. birželio 17 d. nuosprendžiais būdamas pripažintas kaltu padaręs tyčinius nusikaltimus (bylos lapai 60-74), kas, vadovaujantis BK 27 straipsnio 1 dalies nuostatomis, reiškia, kad J. B. yra recidyvistas, o tai yra J. B. atsakomybę sunkinanti aplinkybė (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Minėta, kad J. B. už nusikalstamų veikų, kuriomis kėsinamasi į nuosavybę, padarymą teistas daug kartų, jam buvo skirtos griežčiausios rūšies bausmės, tačiau J. B. pakartojo analogiškus nusikalstamus veiksmus, dėl ko J. B. skirtina griežčiausios rūšies BK 178 straipsnio 5 dalies sankcijoje numatyta arešto bausmė, nustatant maksimalų jos terminą – keturiasdešimt penkias paras.

12. Nagrinėjant šią baudžiamąją bylą buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas, J. B. prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, J. B. skirtinos bausmės terminas trumpintinas vienu trečdaliu – penkiolika parų ir J. B. skirtina galutinė trisdešimties parų arešto bausmė.

V. Baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo motyvai

13. BK 72 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Šio kodekso uždraustos veikos rezultatu pripažįstamas tiesiogiai ar netiesiogiai iš jos gautas bet kokio pavidalo turtas.

14. Teismas pažymi, kad J. B. iš nusikalstamos veikos gavo turtinės naudos, t. y. nutrynęs loterijos bilietų apsauginius sluoksnius laimėjo prizus – grynuosius pinigus, kuriuos atsiėmė. J. B. viso baudžiamojo proceso metu teigė, kad jis laimėjo 200 eurų, taigi minėti 200 eurų yra nusikalstamos veikos rezultatas, todėl iš J. B. išieškotini (konfiskuotini) 200 eurų.

VI. Civilinis ieškinys

15. Ikiteisminio tyrimo metu UAB (duomenys neskelbtini) pareiškė 205,98 eurų dydžio civilinį ieškinį dėl J. B. nusikalstamais veiksmais padarytos turtinės žalos (bylos lapai 5-9, 22).

16. Vertindamas UAB (duomenys neskelbtini) civilinį ieškinį teismas jį pripažįsta pagrįstu. J. B. nusikalstamais veiksmais UAB (duomenys neskelbtini) buvo padaryta turtinė žala, kurios baudžiamojo proceso metu J. B. neatlygino, taigi civilinis ieškinys tenkintinas visiškai ir iš J. B. UAB (duomenys neskelbtini) naudai priteistina 260 eurų.

VII. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos

17. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba teismui pateikė prašymą iš J. B. valstybės naudai priteisti 235,42 eurų antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurias sudaro J. B. gynėjos advokatės Lauretos Ulbienės darbo užmokestis.

18. BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus.

19. Nagrinėjamu atveju gynėjas J. B. buvo paskirtas BPK 51 straipsnio 1 dalies 7 punkte numatytu pagrindu. Teismas įvertina, kad J. B. nedirba, šiuo metu atlieka terminuoto laisvės atėmimo bausmę, kaip nurodyta išraše iš Antstolių informacinės sistemos, iš J. B. antstoliai priverstinai išieško dideles pinigines sumas, taigi teismas turi pagrindo manyti, jog J. B. turtinė padėtis yra sunki, dėl ko iš J. B. valstybės naudai valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 49, 64¹, 72 straipsniais, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio 2 dalimi, 115 straipsnio 1 dalimi, 297, 298 straipsniais, 301 straipsnio 1 dalimi, 302 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 303 straipsnio 1, 2 dalimis, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1, 5, 6 dalimis, 307 straipsnio 1, 6, 7 dalimis, 313 straipsnio 3 dalimi,

nusprendžia:

Pripažinti J. B. kaltu padarius baudžiamąjį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 5 dalyje, ir skirti jam keturiasdešimt penkių parų arešto bausmę.

Bausmės terminą sutrumpinti vienu trečdaliu – penkiolika parų ir J. B. skirti galutinę trisdešimties parų arešto bausmę.

Skirti J. B. baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą ir išieškoti (konfiskuoti) iš J. B. 200 eurų.

UAB (duomenys neskelbtini) civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir iš J. B. UAB (duomenys neskelbtini) naudai priteisti 260 eurų.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo iš J. B. netenkinti.

1. konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma ne vėliau kaip per tris dienas nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos privalo būti sumokėta į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, esančią „Luminor Bank AS“ Lietuvos skyriuje, Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB banke“, Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB „Swedbank“, Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB „Medicinos banke“, Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių banke“, Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AS „Citadele banka“ Lietuvos filiale. Mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją – „Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos“, gavėjo kodą – „188659752“, įmokos kodą – „6610“, unikalų mokėjimo kodą – „1-3787-990/2024“. Sumokėjus įmoką tai patvirtinančius dokumentus būtina pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismo raštinės tarnautojui;

2. laiku nesumokėjus konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos, nuosprendis bus perduotas vykdyti antstoliui. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.