Šiaulių apygardos teismo nutartis

Pranešėja Danutė Matiukienė Baudž. bylos Nr. 1A-433-154/2006

2.4.; 1.2.4.8.; 2.4.6.3.4.

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2007 m. gruodžio 27 d.

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Danutės Matiukienės, teisėjų Irenos Ivanovienės ir Vaclovo Iždono,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. Ž., a.k. (duomenys neskelbtini) apeliacinį skundą dėl Mažeikių rajono apylinkės teismo 2007 m. spalio 15 d. nuosprendžio, kuriuo V. Ž. pripažintas kaltu pagal LR BK 140 str. 1 dalį ir nuteistas viešaisiais darbais trims mėnesiams, įpareigojant neatlygintinai dirbti 60 valandų, po 20 valandų per mėnesį, visuomenės labui.

Iš V. Ž. priteista A. B. 102,68 Lt turtinės žalos atlyginimo, 6000,- Lt neturtinės žalos atlyginimo ir 236 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

V. Ž. nuteistas už tai, kad 2007 m. gegužės 26 d., apie 20 val., A. B. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Mažeikiuose, nežymiai ją sužalojo, t.y. sudavė jai ne mažiau dviejų smūgių rankomis į galvą, veidą, spyrė koja į kairįjį klubą, padarydamas jai galvos, veido ir kairiojo klubo sumušimą, muštinę žaizdą kaktoje, poodines kraujosruvas nosyje ir kairiojo klubo srityje.

Apeliaciniu skundu nuteistasis V. Ž. prašė Mažeikių rajono apylinkės teismo 2007-10-15 nuosprendį panaikinti, o A. B. civilinį ieškinį dėl 102,68 Lt turtinės žalos priteisimo, 6000 Lt neturtinės žalos priteisimo bei 236 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti, atmesti.

Apeliantas nurodė, kad teismas, spręsdamas jo kaltės klausimą, nepagrįstai rėmėsi liudytojų parodymais bei specialisto išvada. Nors liudytojų parodymai nesutapo, teismas nuosprendyje nenurodė motyvų, kodėl remiasi vienais ar kitais parodymais. A. B. savo parodymus keitė kiekvieno posėdžio metu, liudytoja V. P. nurodė aplinkybes, kurių nematė, nes įvykio metu ieškojo savo akinių.

V. Ž. įsitikinimu, A. B. kairysis klubas buvo sumuštas ne įvykio metu, nes iš karto po įvykio A. B. medikams dėl klubo sumušimo nesiskundė, šis sumušimas buvo nustatytas tik 2007-05-28.

Nuteistasis taip pat nurodė, kad teismo išvada, jog jis yra kaltas dėl kilusio konflikto, neteisinga, nes į A. B. butą pas savo draugę D. S. atvykęs labai trumpam – tik paimti dovanos, jis buvo netikėtai ir grubiai sutiktas V. P. ir A. B., dėl ko, suvokdamas, kad gali būti sumuštas, gynėsi. V. Ž. manymu, teismas neįvertino tos aplinkybės, kad jis buvo vienas, o jį puolė trys asmenys, t.y. A. B., V. P. ir T. V., kurių pastarieji du yra pakankami fiziškai stiprūs, kad galėtų jį sumušti. Mano, kad suveikė gynimosi refleksas, kas turėtų būti pripažinta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Be to, jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe turėtų būti pripažinta ir ta aplinkybė, kad veika buvo padaryta dėl didelio susijaudinimo, kurį nulėmė neteisėti nukentėjusiosios veiksmai.

Apelianto teigimu, teismas nepagrįstai konstatavo, kad jis A. B. neatsiprašė, nes 2007-10-09 teisiamojo posėdžio protokole yra užfiksuotas jo atsiprašymas, kurį jis pasakė sakydamas paskutinį žodį. Mano, kad teismas neatsižvelgė į tai, jog nukentėjusioji nesuteikė jam galimybės atsiprašyti, nurodydama, kad jam neatleis.

V. Ž. taip pat nurodė, kad teismas, nuosprendyje remdamasis Mažeikių r. PK 2007-05-26 pranešimu Nr. 57-6405 ir Tarnybiniu pranešimu Nr. 73-PR-758, neteisingai nurodė bylos lapus – atitinkamai 2 ir 11. Kadangi minėtų dokumentų byloje nėra, mano, kad teismas, nurodydamas neteisingą informaciją, pažeidė baudžiamojo proceso reikalavimus.

Nuteistasis teigia, kad liudytojų apklausos metu liudytojai D. S. pasakius, jog būnant liudytojų kambaryje aiškiai buvo girdėti pasisakiusių liudytojų parodymai, teismas šio pažeidimo protokole nefiksavo, o tik pakomentavo, kad apie tai reikės informuoti teismo pirmininką. Mano, kad minėta aplinkybė beveik visų liudytojų parodymus daro niekiniais.

Apelianto teigimu, baudžiamojo proceso įstatymą teismas taip pat pažeidė nekviesdamas į posėdį vaiko teisių apsaugos tarnybos atstovo arba psichologo, kurie padeda apklausti nepilnametį atsižvelgdami į jo socialinę ir psichologinę brandą, ir nepilnamečius T. V., gimusį 1989-10-10, bei T. S., gimusį 1990-08-04, apklausdamas nedalyvaujant minėtiems asmenims.

V. Ž. manymu, teismas, tenkindamas civilinį ieškinį, turi vadovautis LR Civilinio kodekso normomis, nurodyti, kokiu įstatymu remdamasis priima sprendimą. Vadovaudamasis LR CK 6.282 straipsniu, teismas turi atsižvelgti į žalą padariusio asmens turtinę padėtį. Tačiau pirmosios instancijos teismas jo turtinės padėties nesiaiškino ir išvadas padarė remdamasis vien tuo, kad jis turi pastovų darbą, neatsižvelgdamas į tai, jog jis turi nemažai finansinių įsipareigojimų: per mėnesį gaudamas darbo užmokestį, kuris vidutiniškai sudaro 2268,75 Lt, iš jų kas mėnesį 500 Lt sumoka savo dukros išlaikymui, už komunalines paslaugas per mėnesį sumoka apie 650 Lt, už telefoną moka 18,80 Lt, be to, tenka grąžinti paskolą už butą, kas dar sudaro 692 Lt per mėnesį.

Nuteistojo teigimu, teismas, tenkindamas A. B. civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo, neatsižvelgė į tai, kad nukentėjusioji savo ieškinį grindė ir receptu vaistams 5,37 Lt sumai (čekis Nr. 154), išrašytu kitam žmogui, t.y. Č. J., be to, neaišku, kokie medikamentai buvo pirkti už 3, 90 Lt (čekio Nr. 156).

Apeliantas nurodė, kad teismas nepagrįstai priteisė A. B. 6000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, motyvuodamas tuo, kad sveikatos sutrikdymą nukentėjusiajai jis padarė tyčiniais veiksmais, o aplinkybė, kad gydytojo išrašytus vaistus nukentėjusioji pirko tik 2007-05-28, t.y. praėjus dviem dienoms po įvykio, paneigia teismo išvadą, kad nukentėjusioji patyrė didelį fizinį skausmą. Be to, iš D. S. pasakojimų jis žino, kad A. B. jau seniai skundėsi miego sutrikimais, nerimu, ilgą laiką iki įvykio naudojo nervus raminančius vaistus, tame tarpe ir 2007-05-26 gydytojo V. M. išrašytą „Relanium“, todėl mano, kad, siekiant nustatyti, ar jos sveikatos būklė pablogėjo, teismas galėtų iš sveikatos priežiūros įstaigos išreikalauti A. B. ligos istoriją.

Atsikirtime į V. Ž. apeliacinį skundą nukentėjusioji A. B. prašė Mažeikių rajono apylinkės teismo 2007 m. spalio 15 d. nuosprendį palikti nepakeistą ir iš V. Ž. jai priteisti po nuosprendžio priėmimo vaistams pirkti išleistus 89,26 litus.

Nukentėjusioji nurodė, kad jos priešiškumas V. Ž. atsirado tik pradėjus jos dukters D. S. vaikams skųstis, kad mama jų neprižiūri, laiką leidžia su draugu V. Ž.. Butas, kuriame įvyko konfliktas, priklauso ne D. S., o jai, t.y. A. B.. Aplinkybę, kad V. Ž. ją sumušė be jokios priežasties, kai ji, norėdama V. Ž. išprašyti iš savo buto, ėjo link jo, gali patvirtinti V. P. ir T. V.. V. Ž. atėjus į butą, niekas jo nepuolė. A. B. teigimu, iš karto po įvykio ji buvo šoko būsenoje, labai skaudėjo sumuštą veidą, todėl šlaunies skausmas jai atrodė nereikšmingas. Tai, kad V. Ž. jai spyrė, taikinamojo posėdžio metu patvirtino pats V. Ž., tačiau jos atsiprašyti pastarasis net nebandė. Vaistų iš karto po įvykio ji nepirko todėl, kad pirmiausia jų gavo ligoninėje, o kitą dieną savo vaistus atvežė dukra V. P.. Vienas receptų buvo išrašytas kito žmogaus pavarde dėl to, kad gydytoja suklydusi kito žmogaus pavarde surašė jos ligos istoriją. Nukentėjusioji taip pat nurodė, kad ji pirmą kartą gyvenime patyrė fizinį smurtą bei pažeminimą, po įvykio pablogėjo jos sveikata.

Teismo posėdyje nuteistasis V. Ž. ir jo gynėja adv. L.Musteikienė prašė apeliacinį skundą patenkinti, o nukentėjusioji A. B. prašė skundą atmesti.

V. Ž. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Mažeikių rajono apylinkės teismo 2007-10-15 nuosprendis pakeistinas dėl netinkamai išspręsto neturtinės žalos dydžio klausimo (BPK 328 str. 4 p.).

Dėl V. Ž. kaltės padarius A. B. nežymų sveikatos sutrikdymą.

Įvertinusi byloje surinktus įrodymus kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė nusikaltimo padarymo aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir pagrįstai nuteistojo atžvilgiu priėmė apkaltinamąjį nuosprendį. Spręsdamas V. Ž. kaltės klausimą, pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi nukentėjusiosios A. B., liudytojos V. P. parodymais, kitais ištirtais ir nuosprendyje aptartais įrodymais.

Iš nukentėjusiosios A. B. parodymų matyti, kad 2007 m. gegužės 26 d., į jos butą įėjus V. Ž., jos dukra V. P. paklausė: „Ko atėjai ?“ ir paprašė pastarojo iš buto išeiti. Tuomet V. Ž. griebė V. P. už plaukų, jos akiniai nukrito ant žemės. Jai (A. B.) atėjus iš kambario ir V. Ž. paklausus, ko jis atėjęs bei pasakius jam eiti lauk, pastarasis pasiėmęs iš kišenės automobilio raktelius, sudavė jai vieną smūgį kumščiu į kaktą prie smilkinio, po ko pasirodė kraujas, spyrė koja jai į šlaunį ir į pilvą. Konfliktas vyko buto hole, kuriame stovi „pufikas“, tačiau ji negriuvo ir į nieką neatsitrenkė. Jos gelbėti puolė anūkas T., bet jis nesimušė. V. Ž. iš savo buto ji varė tik žodžiu, ant jo nepuolė. Prieš jam ateinant ji kalbėjosi su anūku T., prašė jo nevažiuoti su savo mama ir V. Ž. į balių (b.l. 54-55). Po įvykio pablogėjo jos sveikata, nuo susinervinimo nebemiega (b.l. 59).

Netikėti nukentėjusiosios parodymais nėra pagrindo, nes juos patvirtina kiti įrodymai.

Liudytoja V. P. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad 2007 m. gegužės 26d., jos mamos bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Mažeikiuose, buvo ji, mama A. B., jos (V. P.) sūnus T. V. bei dukrytė, sesuo D. S. ir pastarosios vaikai T. S. bei A. S.. Į butą įėjus sesers draugui V. Ž., ji paklausė: „Ko tau čia reikia ?“ ir, apkabinusi jį per liemenį, prašydama išeiti, kita ranka paėmė už durų rankenos. Tuo metu V. Ž. „vožtelėjo“ jai ranka, tačiau ji spėjo pasilenkti, todėl kliuvo tik per akinius, kurie nukrito ant grindų. V. Ž. užsimojo dar kartą, bet iš kambario šaukdama „Ko tau čia reikia ?“ atėjo jos mama A. B.. Tuomet V. Ž. sudavė A. B. smūgį į veidą, po to spyrė, o trečią kartą trenkė pastarajai į galvą, kažką turėdamas rankoje. Viskas įvyko labai greitai, todėl ji (V. P.) nespėjo sureaguoti ir apginti mamą. Nors ji ir ieškojo savo akinių, tačiau šiuos smūgius matė. V. Ž. ji nestūmė, rankomis nemosikavo ir į „atlapus“ jam nekibo. Iš pradžių D. S. ir V. Ž. draugystei ji pritarė, prižiūrėdavo sesers vaikus, tačiau pastariesiems pradėjus skųstis, kad jų mama laiką leidžia tik su V. Ž., o juos palieka vienus, to pakęsti ji nebegalėjo (b.l. 56-59).

Liudytojas T. V. patvirtino, kad 2007 m. gegužės 26 d., jam būnant močiutės bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Mažeikiuose, kartu su mama V. P., močiute A. B., teta D. S. ir pastarosios vaikais T. S. bei A. S., į minėtą butą atėjo D. S. draugas V. Ž.. Jis (T. V.) buvo buto hole, kai iš kambario atėjusi jo mama V. P. V. Ž. pasakė: „Ką tu čia veiki ? Eik lauk iš namų“. Matė, kaip po šių žodžių V. Ž. trenkė jo mamai per galvą, tačiau ji spėjo pasilenkti, todėl kliuvo tik per akinius, kurie nukrito ant grindų. Iš kambario atėjusiai ir norėjusiai išvaryti V. Ž. iš namų bei apginti jo mamą močiutei V. Ž. sudavė dešine ranka į krūtinę ir spyrė dešine koja jai į pilvą. Jis paskambino policijos pareigūnas ir telefoną perdavė mamai. Tuomet pamatė, kad močiutei bėga kraujas. Pamena, kad įvykio dieną, iki ateinant V. Ž., močiutė su D. kalbėjosi pakeltu tonu, o jos vaikų A. ir T. prašė nevažiuoti su V. Ž. į balių (b.l. 55).

Iš 2007-05-29 teismo medicinos specialisto išvados Nr. G 198/07(13) matyti, kad A. B. buvo padaryti šie sužalojimai: galvos, veido ir kairiojo klubo sumušimas, muštinė žaizda kaktoje, poodinės kraujosruvos nosyje ir kairio klubo srityje. Sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais, galimai tiriamosios nurodytu laiku, t.y. 2007-05-26 apie 20 val. Nustatyta, kad A. B. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas (b.l. 3).

Nors 2007-05-28 A. B. ambulatorinėje kortelėje nebuvo nurodytas kojos sumušimas, įrodymų, paneigiančių, kad nukentėjusiosios kairysis klubas buvo sumuštas ne 2007-05-26 kilusio konflikto metu, byloje nėra. Be to, savo atsikirtimuose A. B. paaiškino, kad po įvykio ji buvo šoko būsenoje, labai skaudėjo sumuštą veidą, todėl šlaunies skausmas jai atrodė nereikšmingas ir ji gydytojui apie tai nepasakė (b.l. 95-68).

Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas išanalizavo visų teisiamajame posėdyje apklaustų liudytojų parodymus ir jais pagrindė savo išvadas dėl V. Ž. kaltės padarius jam inkriminuotą nusikaltimą, todėl apelianto teiginys, kad teismas nenurodė motyvų, kodėl remiasi vienais ar kitais parodymais, yra nepagrįstas.

Remdamasi išdėstytu, kolegija neabejoja dėl V. Ž. kaltės padarius A. B. nežymų sveikatos sutrikdymą, t.y. padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 str.

Įrodymų, patvirtinančių, kad V. Ž. nusikalstamą veiką padarė bijodamas būti sumuštas bei dėl didelio susijaudinimo, byloje nėra, o tuo pačiu nėra ir pagrindo šias aplinkybes pripažinti jo atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis. Būtinosios ginties požymių nenustatyta.

Iš bylos medžiagos matyti, kad taikinamojo posėdžio metu V. Ž. nukentėjusiosios neatsiprašė, ir tik sakydamas paskutinį žodį nurodė, jog norėtų jos atsiprašyti (b.l. 60). Nors, kaip nurodo apeliantas, A. B. teisme ir teigė, kad jam neatleis (b.l. 16; 54), tačiau kolegija mano, kad tuo V. Ž. nebuvo užkirstas kelias atsiprašyti nukentėjusiosios ir konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas šios aplinkybės pagrįstai nepripažino nuteistojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe.

Dėl nurodytų procesinių pažeidimų.

Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad spręsdamas V. Ž. kaltės klausimą, teismas rėmėsi Mažeikių r. PK 2007-05-26 informaciniu pranešimu Nr. 57-6405 ir 2007-05-27 Tarnybiniu pranešimu Nr. 73-PR-758. Nurodydamas minėtų dokumentų bylos lapų numerius – atitinkamai 2 ir 11, teismas pažymėjo, jog šie dokumentai yra „Mažeikių r. PK teikime Nr. 73-PR-758“, t.y. teismo prašymu iš Mažeikių r. PK atsiųstoje medžiagoje. Nuosprendyje neteisingai nurodą bylos lapo, kuriame yra vyresniojo patrulio D. T. 2007-05-27 tarnybinis pranešimas Nr. 73-PR-758, numerį (vietoje b.l. 1 nurodytas b.l. 11), kolegija laiko technine klaida, neturinčia įtakos nuosprendžio teisėtumui ir pagrįstumui.

Vadovaujantis LR BPK 264 straipsniu, į teisiamąjį posėdį atvykę liudytojai, siekiant, kad jie nesusižinotų su neapklaustais liudytojais, pašalinami iš teismo posėdžio salės. Kaip matyti iš teisiamojo posėdžio protokolo, į teisiamąjį posėdį atvykę liudytojai buvo pašalinti iš posėdžio salės į liudytojų kambarį (b.l. 52). Duomenų, patvirtinančių nuteistojo teiginį, jog būnant liudytojų kambaryje buvo aiškiai girdėti pasisakiusių liudytojų parodymai, byloje nėra. Be to, iš teisiamojo posėdžio protokolo matyti, jog liudytojai buvo įspėti dėl atsakomybės pagal LR BK 235 str. už melagingų parodymų davimą. Esant šioms aplinkybėms, kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas baudžiamojo proceso įstatymo nepažeidė ir nėra pagrindo apklaustų liudytojų parodymus, kaip prašo apeliantas, laikyti niekiniais.

Nors nepilnamečiai liudytojai T. V., gim. 1989-10-10, ir T. S., gim. 1990-08-04, pirmosios instancijos teisme buvo apklausti nedalyvaujant valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos atstovui ar psichologui, tačiau BPK 186 str. nustatyti nepilnamečio liudytojo apklausos reikalavimai nebuvo pažeisti, kadangi jie nėra imperatyvūs. Nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme V. Ž. neprašė šiuos liudytojus apklausti pakartotinai.

Dėl civilinio ieškinio.

Pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad nukentėjusioji A. B. pareiškė 102, 68 Lt ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo ir pateikė šio ieškinio dydį patvirtinančius dokumentus (b.l. 1-2, 6-8). Nors vienas iš receptų (tinktūrai Arnicae) buvo išrašytas ne A. B., o Č. J. pavarde, tačiau gydytojos I. D. pateiktame „įdėtiniame lape į ambulatorinę kortelę“ nurodyta, kad minėti vaistai buvo išrašyti būtent A. B. ir matosi ligonio pavardės ištaisymas (b.l. 4). Apeliacinės instancijos teisme nukentėjusioji paaiškino, kad 2007-05-28 už 3.90 Lt (čekio Nr. 156, b.l. 8) ji pirko nereceptinius vaistus, galimai švirkštus, kurie buvo reikalingi po sužalojimo. Netikėti šiais nukentėjusiosios parodymais teismas neturi pagrindo.

A. B. turėtos advokato samdymo išlaidos yra pagrįstos byloje esančiais dokumentais (b.l. 9-11) ir priteistos nepažeidžiant BPK 106 str. 2 dalies nuostatų.

Kolegijos nuomone, spręsdamas neturtinės žalos klausimą, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė ne į visas reikšmingas šio klausimo išsprendimui aplinkybes.

Kadangi Civilinis kodeksas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, ją įvertina teismas, atsižvelgdamas į pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, atsakovo (šiuo atveju kaltinamojo) turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 str. 2 dalis). Neturtinės žalos dydis yra nustatomas pagal bylai reikšmingų aplinkybių visumą, tačiau iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad vertindamas nukentėjusiosios prašomos priteisti neturtinės žalos dydį, apylinkės teismas didžiausią dėmesį skyrė nukentėjusiosios patirtiems fiziniam skausmui bei dvasiniams išgyvenimams dėl patirto smurto ir neįvertino kitų reikšmingų aplinkybių. Iš bylos medžiagos matyti, kad tarp nukentėjusiosios A. B. ir nuteistojo V. Ž. iki nusikaltimo padarymo ir po jo, tarpusavio santykiai buvo įtemti dėl jos dukters D. S. draugystės su V. Ž., A. B. yra garbaus amžiaus (gimusi 1938m.), turi nemažų sveikatos problemų, nesusijusiu su jai padarytu sužalojimu (b.l.33), todėl darytina išvada, kad miego sutrikimas, nerimas ir kitos negatyvios būsenos atsirado ne tik dėl patirto smurto, bet ir dėl anksčiau paminėtų veiksnių, kurie taip pat turi būti įvertinti nustatant neturtinės žalos dydį. Kolegijos nuomone, esant aukščiau išdėstytoms aplinkybėms, taip pat atsižvelgiant į žalos pasekmes, šią žalą padariusio asmens turtinę padėtį (nors V. Ž. dirba, tačiau turi nemažai finansinių įsipareigojimų, b.l. 74-77, 79-88) bei vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, nukentėjusiosios A. B. ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo mažintinas nuo 6000,- Lt iki 2000,- Lt.

Nukentėjusiosios A. B. apeliacinės instancijos teismui pareikštas prašymas priteisti jai iš V. Ž. papildomai 89, 26 litus už vaistus, kuriuos ji pirko po apylinkės teismo nuosprendžio priėmimo, paliktinas nenagrinėtu, nes vadovaujantis LR BPK 112 str. 1 dalies nuostatomis, civilinis ieškinys pareiškiamas bet kuriuo proceso metu, tačiau ne vėliau kaip iki įrodymų tyrimo pradžios. Tuo siekiama užtikrinti lygiateisiškumo ir rungimosi principų įgyvendinimą. Kaltinamajam turi būti užtikrintos jo teisės, tarp kurių ir teisė teikti įrodymus, dalyvauti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Asmeniui pareiškus ieškinį nagrinėjant baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, minėtos garantijos jam nebūtų suteiktos.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 3 p., 328 str. 4 p., n u t aria:

Nuteistojo V. Ž. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies ir Mažeikių rajono apylinkės teismo 2007 m. spalio 15 d. nuosprendį pakeisti.

Sumažinti iš nuteistojo V. Ž. nukentėjusiajai A. B. priteistą neturtinės žalos atlyginimą iki 2000,- (dviejų tūkstančių) litų.

Nukentėjusiosios A. B. papildomai pareikštą civilinį ieškinį V. Ž. dėl 89,26 litų turtinės žalos priteisimo palikti nenagrinėtą.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Ši nutartis kasacine tvarka neskundžiama.