- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2008-06-06
- Bylos Nr.
- I-3183-764/2008
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Mefodija Povilaitienė (pirm.), Egidija Smalakienė (pran.), Halina Zaikauskaitė
- Pareiškėjas
- P. R.
- Atsakovas
- Nacionalinei teismų administracijai
- Kategorijos
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Mefodijos Povilaitienės, teisėjų Egidijos Smalakienės (pranešėja) ir Halinos Zaikauskaitės, sekretoriaujant Tatjanai Baškir, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo P. R. skundą atsakovei Nacionalinei teismų administracijai dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas P. R. su skundu (b. l. 2-3) kreipėsi į teismą prašydamas įpareigoti Nacionalinę teismų administraciją išmokėti jam 8 722,20 Lt išieškotos pensijos.
Paaiškino, kad 2003-03-19 Nacionalinės teismų administracijos direktoriaus įsakymu jam nuo 2003-01-01 buvo paskirta ir mokama teisėjo valstybinė pensija. Direktorius 2004-10-20 priėmė įsakymą išieškoti iš pareiškėjo nuo 2003 m. spalio mėnesio permokėtą teisėjo valstybinę pensiją išieškant po 20 proc. per mėnesį iš jam mokamos teisėjo valstybinės pensijos. Išskaitymai buvo atliekami iki 2007-10-25, iš viso iki nurodytos datos buvo išieškota 8 722,20 Lt. Išieškojimai buvo nutraukti direktoriaus 2007-10-31 įsakymu, LR Konstituciniam Teismui 2007-10-22 nutarimu pripažinus, kad LR teisėjų valstybinių pensijų įstatymo nuostatos, ribojančios dirbančių asmenų teisę gauti teisėjo valstybinę pensiją, prieštarauja Konstitucijai. Taigi, tokiu būdu direktoriaus 2004-10-20 įsakymo pagrindu išskaitymai iš pareiškėjo gaunamos teisėjo valstybinės pensijos buvo vykdomi neteisėtai. Nors Konstitucinis Teismas tik 2007-10-22 pripažino, kad LR teisėjų valstybinių pensijų įstatymo nuostatos, ribojančios dirbančių asmenų teisę gauti teisėjo valstybinę pensiją, prieštarauja Konstitucijai, mano, kad turi teisę atgauti išieškotą pensiją, kuri buvo tapusi nuosavybe. Šią pareiškėjo teisę patvirtina ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojama administracinių teismų praktika, pagal kurią sprendimo priėmimo procedūroje nustatytų faktinių aplinkybių, iš kurių teisinio santykio subjektams kyla teisės ir pareigos, teisinis kvalifikavimas baigiamas priėmus sprendimą, kuris jau negali būti ginčijamas. Iki šio momento teisinio santykio turinys nėra galutinai apibrėžtas – tikrasis teisinis santykis su neginčijamai nustatytomis to santykio dalyvių teisėmis ir pareigomis dar nėra galutinai susiformavęs, kartu tas teises ir pareigas nustatantis sprendimas dar nėra įgavęs būtino įvykdymui stabilumo, nes tinkamos teisės normos (ar tinkamų teisės normų) reguliuotinai situacijai parinkimo procedūra nėra baigta. Sprendimo įvykdymas yra galimas tik tuomet, kai nustatytų faktų teisinė kvalifikacija yra baigta. Teisinė kvalifikacija baigiama įvykdžius visą numatytą sprendimo priėmimo procedūrą, įskaitant ir įstatymų nustatyta tvarka ir terminais pateikto skundo išnagrinėjimą teisme, kai išnyksta galimybė sprendimu nustatytas teisinio santykio subjektų teises ir pareigas koreguoti. Būtent iki to momento, kada teisė pareikšti skundą arba ieškinį teisme gali būti įgyvendinama, negali būti laikoma, kad skundžiamas viešojo administravimo institucijos sprendimas laikytinas „įvykdytu sprendimu“ pagal LR Konstitucinio Teismo įstatymo 72 str. 4 d.. Kadangi ginčas teisme dėl pareiškėjui paskirtos teisėjo valstybinės pensijos iki LR Konstitucinio Teismo 2007-10-22 nutarimo paskelbimo ir įsigaliojimo nebuvo išnagrinėtas, teismo sprendimas nėra priimtas, todėl mano, kad pareiškėjo reikalavimas įpareigoti atsakovę grąžinti išskaičiuotą 8 722,20 Lt teisėjo valstybinės pensijos dalį yra pagrįstas.
Atsakovė Nacionalinė teismų administracija su pateiktu skundu nesutiko ir prašė pareiškėjo P. R. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepimas
Atsiliepime į skundą (b. l. 11-12) nurodė, kad direktoriaus 2003-03-19 įsakymu pareiškėjui buvo paskirta teisėjų valstybinė pensija. Paaiškėjus, kad jis turėjo pajamų, nuo kurių skaičiuojamos ir mokamos valstybinio socialinio pensijų draudimo įmokos, Direktorius 2004-10-20 priėmė įsakymą, kuriuo nurodė pradėti išskaityti 2003 m. permokėtą 11 137,28 Lt dydžio teisėjų valstybinę pensiją po 20 proc. išmokėtinos pensijos sumos per mėnesį. Priimant minėtą įsakymą buvo vadovautasi tuo metu galiojusio LR teisėjų valstybinių pensijų įstatymo nuostatomis. LR Konstitucinio Teismo 2007-10-22 nutarimas, kuriuo LR teisėjų valstybinių pensijų įstatymo nuostatos pripažintos prieštaraujančiomis Konstitucijai, oficialiai buvo paskelbtas ir įsigaliojo 2007-10-25, todėl nuo tos dienos minėtos LR teisėjų valstybinių pensijų įstatymo nuostatos nebuvo taikomos ir išskaitymai iš teisėjų valstybinės pensijos nutraukti. Direktorius 2007-10-31 įsakymu nuo 2007-10-25 nutraukė išskaitymus iš buvusiems teisėjams, tarp jų ir pareiškėjui paskirtų teisėjų valstybinių pensijų bei pripažino netekusiais galios įsakymus dėl permokėtų teisėjų valstybinių pensijų išskaitymo, taip pat ir 2004-10-20 įsakymą, kuriuo buvo nurodyta pradėti išskaityti pareiškėjui permokėtą teisėjų valstybinę pensiją. Pažymėjo, kad LR Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad pagal LR Konstitucijos 107 str., LR Konstitucinio Teismo sprendimų galia dėl teisės aktų atitikties Konstitucijai yra nukreipiama į ateitį. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat ne kartą yra konstatavęs, kad Lietuvos teisėje įstatymas yra laikomas teisėtu ir privalo būti taikomas tol, kol konstatuojamas jo prieštaravimas Konstitucijai. Išimtinė teisė spręsti, ar įstatymas atitinka Konstituciją, yra suteikta LR Konstituciniam Teismui. Kol nėra atitinkamo LR Konstitucinio Teismo sprendimo, viešojo administravimo subjektai neturi įgaliojimų atsisakyti vykdyti įstatymą, motyvuodami jo nekonstitucingumu. Taigi Nacionalinė teismų administracija privalėjo vadovautis tuo metu galiojusiu LR teisėjų valstybinių pensijų įstatymu, todėl teigti, kad pareiškėjui 8 722,20 Lt teisėjų valstybinė pensija turi būti grąžinta, nėra pagrindo.
Kolegija, išnagrinėjusi skundo ir atsiliepimo motyvus, taip pat proceso šalių paaiškinimus teismo posėdyje, įvertinusi rašytinius bylos įrodymus, išanalizavusi ginčo teisinį santykį reglamentuojančius teisės aktus, konstatuoja, kad skundas tenkintinas.
Motyvuojamoji dalis
Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau - LR ABTĮ) 3 straipsnį, administracinis teismas sprendžia ginčus dėl teisės viešojo administravimo srityje. Teismas nevertina ginčijamo administracinio akto bei veiksmų (ar neveikimo) politinio ar ekonominio tikslingumo požiūriu, o tik nustato, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar administravimo subjektas neviršijo kompetencijos, taip pat ar aktas (veika) neprieštarauja tikslams bei uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo atitinkamus įgaliojimus. Šio įstatymo 4 str. 1 d. numato, kad teismas negali taikyti įstatymo, kuris prieštarauja Konstitucijai, šio straipsnio 4 d. nustato, kad administracinių bylų procesas vyksta pagal administracinio proceso įstatymus, galiojančius bylos nagrinėjimo, atskirų procesinių veiksmų atlikimo arba teismo sprendimo vykdymo metu.
Remiantis bylos medžiaga nustatyta, kad Nacionalinės teismų administracijos direktoriaus 2003-03-19 įsakymu Nr. 21 vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisėjų valstybinių pensijų įstatymo 1 ir 7 straipsniais, Teisėjų valstybinių pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatais, patvirtintais Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003-01-21 nutarimu Nr. 68, bei Teisėjų valstybinių pensijų skyrimo komisijos, sudarytos Nacionalinės teismų administracijos direktoriaus 2003-01-02 įsakymu Nr. 1, 2003-03-18 išvada Nr. 22, pareiškėjui P. R. nuo 2003-01-01 paskirta 1 267,22 Lt teisėjų valstybinė pensija, išmokant sumą, pritaikius Lietuvos Respublikos teisėjų valstybinių pensijų įstatymo 6 str. 3 d. numatytą pensijos dydžio ribojimą (b. l. 6).
Nacionalinės teismų administracijos 2004-10-20 įsakymu Nr. 7, vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisėjų valstybinių pensijų įstatymo 4 str. 6 p., 7 str. 4 d., 9 str. 3 d. 1 p., nuo 2004 m. spalio mėn. pradėta išskaityti P. R. 2003 m. permokėta 11137,28Lt dydžio valstybinė pensija po 20 procentų išmokėtinos jam pensijos sumos per mėnesį (b.l. 5)
Nacionalinė teismų administracija 2007-10-31 įsakymu Nr. 9FB-9 vadovaudamasi Lietuvos Respublikos teisėjų valstybinių pensijų įstatymo 9 str. 2 d., Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo įstatymo 72 str. 3 d., atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007-10-22 nutarimą „Dėl Lietuvos Respublikos teisėjų valstybinių pensijų įstatymo 4 str. atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“, nuo 2007-10-25 nutraukė išskaitymus iš buvusiems teisėjams, tarp jų ir pareiškėjui, paskirtų teisėjų valstybinių pensijų bei 2.4 punktu pripažino nuo 2007-10-25 netekusiu galios Nacionalinės teismų administracijos 2004-10-20 įsakymą Nr. 7 „Dėl permokėtos teisėjų valstybinės pensijos už 2003 m. išskaitymo“ (b. l. 4).
Atsakovės pateikta 2008-03-04 pažyma Nr. 4R-348-(4.34) patvirtina, kad P. R. nuo 2004-10-20 iki 2007-10-25 buvo išskaičiuota 8 722,20 Lt permokėtos teisėjų valstybinės pensijos suma (b. l. 8).
Remiantis bylos medžiaga nustatyta, kad pareiškėjas 2008-02-27 su prašymu kreipėsi į atsakovę, dėl išskaitytos pensijos dalies grąžinimo. Atsakovė, išnagrinėjusi pareiškėjo prašymą, 2008-03-07 raštu Nr. 4R-391-(1.13) jį informavo, kad Nacionalinės teismų administracijos direktoriaus 2003-03-19 įsakymu Nr. 21 pareiškėjui buvo paskirta teisėjų valstybinė pensija. Paaiškėjus, kad pareiškėjas turėjo pajamų, nuo kurių skaičiuojamos ir mokamos valstybinio socialinio draudimo įmokos, Nacionalinės teismų administracijos direktorius 2004-10-20 priėmė įsakymą Nr. 7, kuriuo nurodė pradėti išskaityti pareiškėjui 2003 m. permokėtą 11 137,28 Lt dydžio teisėjų valstybinę pensiją po 20 procentų išmokėtos pensijos sumos per mėnesį. Nacionalinė teismų administracija priimdama minėtą įsakymą vadovavosi tuo metu galiojusio Lietuvos Respublikos teisėjų valstybinių pensijų įstatymo (2002-07-02 redakcija) 4 str. 6 p., 7 str. 4 d., 9 str. 3 d. 1 p. Konstituciniam Teismui 2007-10-22 priėmus (įsigaliojo 2007-10-25) nutarimą, kuriuo konstatuota, kad Lietuvos Respublikos teisėjų valstybinių pensijų įstatymo 4 str. 6 p. nuostatos (2002-07-02 redakcija, 2004-11-04 redakcija, 2005-05-19 redakcija ir 2006-06-08 redakcija) prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai, Nacionalinės teismų administracijos direktorius 2007-10-31 įsakymu Nr. 9FB-9 nuo 2007-10-25 nutraukė išskaitymus iš buvusiems teisėjams paskirtų teisėjų valstybinių pensijų bei pripažino netekusiais galios įsakymus dėl permokėtų teisėjų valstybinių pensijų išskaitymo, taip pat ir 2004-10-20 įsakymą Nr. 7, kuriuo buvo nurodyta pradėti pareiškėjui išskaityti 11 137,28 Lt dydžio teisėjų valstybinę pensiją. Nacionalinė teismų administracija vadovavosi tuo metu galiojusiu įstatymu, todėl nėra pagrindo teigti, kad Nacionalinės teismų administracijos veiksmai yra neteisėti, o pensija buvo išskaičiuota dėl Nacionalinės teismų administracijos kaltės (b. l. 7).
Byloje spręstinas ginčas dėl skundo reikalavimo įpareigoti Nacionalinę teismų administraciją grąžinti pareiškėjui išskaičiuotos teisėjų valstybinės pensijos dalį pagrįstumo bei teisėtumo.
LR Konstitucinis Teismas 2007-10-22 nutarimu pripažino, kad LR teisėjų valstybinių pensijų įstatymo 4 straipsnio (2002-07-02 redakcija) nuostata „Teisėjų valstybinė pensija neskiriama, o paskirtoji nemokama, jei: <...> 6) asmuo turi pajamų, nuo kurių skaičiuojamos ir mokamos valstybinio socialinio pensijų draudimo įmokos, arba gauna valstybinio socialinio draudimo ligos (įskaitant ir darbdavio mokamas ligos dienomis), motinystės, motinystės (tėvystės) ar bedarbio pašalpas“ prieštarauja LR Konstitucijos 52, 109 straipsniams, konstituciniam teisinės valstybės principui, o nuostata „Teisėjų valstybinė pensija neskiriama, o paskirtoji nemokama, jei: <...> 6) asmuo turi pajamų, nuo kurių skaičiuojamos ir mokamos valstybinio socialinio pensijų draudimo įmokos“ – dar ir LR Konstitucijos 48 straipsnio 1 daliai.
Bylos medžiaga tvirtina, kad atsižvelgęs į LR Konstitucinio Teismo 2007-10-22 nutarime pateiktus išaiškinimus, Nacionalinės teismų administracijos direktorius savo 2007-10-31 įsakymo Nr. 9FB-9 1 p. nuo 2007-10-25 nutraukė išskaitymus iš P. R. paskirtos teisėjų valstybinės pensijos, o 2.4 p. panaikino 2004-10-20 įsakymą Nr. 7, kurio pagrindu pareiškėjui šie išskaitymai buvo vykdomi (b. l. 25).
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2003-06-27 nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. A(5)-264/2003, pažymėjo, jog pagal įstatymo teisėtumo prezumpciją, įstatymas ar kitas teisės aktas yra laikomas teisėtu ir privalo būti taikomas tol, kol konstatuojamas jo prieštaravimas Konstitucijai. Ši pareiga taikytina ne tik privatiems asmenims, bet ir viešojo administravimo subjektams. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2004-03-01 nutartyje (adm. b. Nr. A12 -219-04) pažymėjo, kad sprendimo priėmimo procedūroje nustatytų faktinių aplinkybių, iš kurių teisinio santykio subjektams kyla teisės ir pareigos, teisinis kvalifikavimas baigiamas priėmus sprendimą, kuris jau negali būti ginčijamas. Iki šio momento teisinio santykio turinys nėra galutinai apibrėžtas - tikrasis teisinis santykis su neginčijamai nustatytomis to santykio dalyvių teisėmis ir pareigomis, dar nėra galutinai susiformavęs, o kartu tas teises ir pareigas nustatantis sprendimas dar nėra įgavęs būtino įvykdymui stabilumo, nes tinkamos teisės normos (ar tinkamų teisės normų) reguliuotinai situacijai parinkimo procedūra nėra baigta. Sprendimo įvykdymas yra galimas tik tuomet, kai nustatytų faktų teisinė kvalifikacija yra baigta. Teisinė kvalifikacija baigiama įvykdžius visą numatytą sprendimo priėmimo procedūrą, įskaitant ir įstatymų nustatyta tvarka ir terminais pateikto skundo išnagrinėjimą teisme, kai išnyksta galimybė sprendimu nustatytas teisinio santykio subjektų teises ir pareigas koreguoti. Būtent iki to momento, kada teisė pareikšti skundą arba ieškinį teisme gali būti įgyvendinama, negali būti laikoma, kad skundžiamas viešojo administravimo institucijos sprendimas laikytinas “įvykdytu sprendimu” LR Konstitucinio Teismo įstatymo 72 str. 4 d. prasme.
Iš bylos medžiagos matyti, kad P. R., nesutikdamas su Nacionalinės teismų administracijos direktoriaus 2004-10-20 įsakymu Nr. 7, skundą teismui pateikė 2008-03-31, po minėto LR Konstitucinio Teismo 2007-10-22 nutarimo paskelbimo ir įsigaliojimo, bei gavęs Nacionalinės teismų administracijos 2008-03-07 raštą Nr. 4R-391-(1.13).
LR ABTĮ 92 str. numato, kad skundžiamo akto (veiksmo) panaikinimas reiškia, jog konkrečiu atveju atkuriama buvusi iki ginčijamo akto (veiksmo) priėmimo padėtis, t.y. atkuriamos pažeistos pareiškėjo teisės ar teisėti interesai, tačiau iki panaikinto akto galiojusio kito akto teisinė galia tokiu atveju savaime neatkuriama.
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalis nustato, kad “asmuo, kurio konstitucinės teisės ar laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą”. LR ABTĮ 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad „kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas“. Nepakanka tik formaliai garantuoti asmens teisę kreiptis į teismą. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas taip pat yra ne kartą pažymėjęs, kad asmens teisės turi būti ginamos ne formaliai, o realiai ir veiksmingai (pavyzdžiui, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007 m. gegužės 15 d. nutarimas), o Europos Žmogaus Teisių teismo jurisprudencijoje suformuota praktika dėl teisės į tinkamą teismo procesą. Tad turi egzistuoti teisinis mechanizmas, kuriuo esant įstatyme nustatytoms sąlygoms bei įvertinus visas reikšmingas aplinkybes ir interesus, galėtų būtų užkertamas kelias neatitaisomam asmens teisių ir teisėtų interesų pažeidimui atsirasti. Priešingu atveju asmens teisės galėtų likti realiai neapgintos.
LR Konstituciniam Teismui 2007-10-22 nutarimu pripažinus minėtas LR teisėjų valstybinių pensijų įstatymo 4 straipsnio nuostatas prieštaraujančiomis Konstitucijai, išnyko teisinis pagrindas, kuriuo Nacionalinė teismų administracija galėtų grįsti vykdytus išskaičiavimus iš pareiškėjo gaunamos teisėjų valstybinės pensijos.
Esant tokiai teisinei ir faktinei situacijai, daroma išvada, kad Nacionalinės teismų administracijos direktoriaus 2004-10-20 įsakymas Nr. 7, kurio pagrindu pareiškėjui buvo vykdomi išskaitymai iš jo gaunamos teisėjų valstybinės pensijos, yra neteisėtas ir pažeidęs pareiškėjo teises ir teisėtus interesus, todėl teismas, siekdamas efektyviai apginti pareiškėjo teises bei vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, konstatuoja, kad pareiškėjo P. R. skundo reikalavimas įpareigoti Nacionalinę teismų administraciją grąžinti jam išskaičiuotą 8 722,20 Lt teisėjų valstybinės pensijos dalį yra pagrįstas ir teisėtas.
Rezoliucinė dalis
Remdamasis tuo, kas išdėstyta ir vadovaudamasis LR ABTĮ 85-87 str., 88 str. 2 d., 127 str., 129 str., teismas
nusprendė:
pareiškėjo P. R. skundą patenkinti.
Įpareigoti Nacionalinę teismų administraciją grąžinti P. R. 8 722,20 Lt (aštuonis tūkstančius septynis šimtus dvidešimt du litus 20 ct) nepagrįstai išskaičiuotus iš jam paskirtos teisėjų valstybinės pensijos.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.