Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimas, A-502-1386-08

Teismas: Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2008-08-01
Bylos Nr.: A-502-1386-08
Bylos rūšis: administracinė byla

Teisėjai: Anatolijus Baranovas (pirm.), Artūras Drigotas (pran.), Stasys Gudynas
Pareiškėjas: J. R.
Atsakovas: Vilniaus apygardos teismui
Advokatai: Vytautas Sirvydis

Kategorijos

16.2pavadinimo nepavyko patikrinti
16.4pavadinimo nepavyko patikrinti
16.5pavadinimo nepavyko patikrinti

Administracinė byla Nr. A502-1386/2008Procesinio sprendimo kategorija 16.2; 16.4; 16.5 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2008 m. rugpjūčio 1 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo (kolegijos pirmininkas), Artūro Drigoto (pranešėjas) ir Stasio Gudyno,

sekretoriaujant Violetai Rodzienei,dalyvaujant pareiškėjos atstovui advokatui Vytautui Sirvydžiui,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos J. R. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. spalio 29 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos J. R. skundą atsakovui Vilniaus apygardos teismui dėl įsakymo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėja J. R. (toliau – ir pareiškėja) Vilniaus apygardos teismo pirmininko 2006 m. rugsėjo 7 d. įsakymu Nr. P-388 „Dėl J. R. paskyrimo į pareigas“ (toliau – ir įsakymas Nr. P-388) nuo 2006 m. rugsėjo 7 d. buvo paskirta į pakaitinio teismo posėdžių sekretoriaus pareigas.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus apygardos teismo pirmininko 2007 m. sausio 29 d. įsakymu Nr. P-52 „Dėl J. R. paskyrimo į pareigas“ (toliau – ir įsakymas Nr. P-52) nuo 2007 m. sausio 29 d. pareiškėja nuo buvo paskirta į teismo posėdžių sekretoriaus (karjeros valstybės tarnautojos (lygis – B, kategorija – 4)) pareigas.

Vilniaus apygardos teismo pirmininko 2007 m. balandžio 4 d. įsakymu Nr. P-137 „Dėl J. R. perkėlimo į Baudžiamųjų bylų skyrių“ (toliau – ir įsakymas Nr. P-137) nuo 2007 m. balandžio 11 d. pareiškėja buvo perkelta į Baudžiamųjų bylų skyrių.

Vilniaus apygardos teismo pirmininko (l. e. p.) 2007 m. balandžio 24 d. įsakymu Nr. P-147 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo J. R.“ (toliau – ir įsakymas P-147), vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 29 straipsnio 3 dalies 2 punktu, pareiškėjai buvo paskirta tarnybinė nuobauda – papeikimas. Tarnybinė nuobauda buvo paskirta remiantis Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininko 2007 m. kovo 21 d. teikimu dėl patraukimo drausminėn atsakomybėn (toliau – ir Teikimas) ir Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų raštinės vedėjos 2007 m. balandžio 2 d. tarnybiniu pranešimu „Dėl teikimo dėl patraukimo drausminėn atsakomybėn posėdžių sekretorės J. R.“ (toliau – ir Tarnybinis pranešimas). Teikime ir Tarnybiniame pranešime nurodoma, kad pareiškėja nevykdė Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininko žodinių nurodymų teikti informaciją apie teisėjo R. V. G., su kuriuo dirbo pareiškėja, vėlavimo pradėti teismo posėdžius priežastis bei bylų nagrinėjimo rezultatus, pildyti žurnalą apie gaunamus iš teisėjo procesinius dokumentus jam pasirašant.

Šalies argumentai

Pareiškėja su skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydama pripažinti neteisėtu ir panaikinti įsakymą Nr. P-147, kuriuo pareiškėjai buvo paskirta tarnybinė nuobauda – papeikimas.

Skunde pareiškėja nurodė, kad Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininko K. R. nurodymu, ji dirbo su teisėju R. V. G., nagrinėjusiu Vilniaus apygardos teisme civilines bylas pirmąja instancija. Pažymėjo, kad nuo darbo pradžios ji gavo Civilinių bylų skyriaus pirmininko žodinį pavedimą teikti jam informaciją apie teisėjo R. V. G. vėlavimo į teismo posėdžius priežastis, bylų išnagrinėjimo rezultatus ir priežastis, dėl kurių vėluojama pradėti teismo posėdžius. Teigė, kad pareiškėjai nebuvo paaiškinta, kokia forma ir už kokius laikotarpius informacija turi būti teikiama. Pareiškėja suprato, kad ji privalo vertinti teisėjo veiksmus, numatytus Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 239 straipsnyje. Akcentavo, jog, didėjant darbo krūviui ir turint ribotą galimybę naudotis kompiuteriu, informacijos ruošimas apie visą teisėjo R. V. G. atliekamą darbą pradėjo akivaizdžiai trukdyti pareiškėjos tiesioginių teismo posėdžių sekretoriaus funkcijų atlikimui. Pareiškėja manė, jog Civilinių bylų skyriaus pirmininką būtina informuoti tik esant faktui, jog teisėjas padarė nurodytus pažeidimus. Nurodė, kad per trijų savaičių laikotarpį pareiškėja informacijos neteikė, nes nepastebėjo jokių pažeidimų. Civilinių bylų skyriaus pirmininkas pakartotinai įpareigojo pareiškėją pateikti informaciją už visą praleistą laikotarpį. Vertino, kad tarp pareiškėjos ir Civilinių bylų skyriaus pirmininko susiklostė konfliktinė situacija, kuri lėmė pareiškėjos sveikatos pablogėjimą. Apie daromą psichologinį spaudimą pareiškėja buvo priversta pranešti Vilniaus apygardos teismo pirmininkui (l. e. p.) A. Š. Nurodė, kad 2007 m. vasario mėnesį per trečiuosius asmenis pareiškėjai buvo perduotas žodinis Civilinių bylų skyriaus pirmininko K. R. nurodymas pildyti žurnalą apie gaunamus iš teisėjo R. V. G. procesinius dokumentus. Visi duomenys turėjo būti patvirtinti teisėjo parašais. Pabrėžė, jog 2007 m. vasario 15 d. žurnalas buvo pateiktas pasirašyti teisėjui R. V. G., kuris, norėdamas išsiaiškinti žurnalo pildymo būtinybę, žurnalo pareiškėjai negrąžino.

Atkreipė dėmesį į tai, kad Civilinių bylų skyriaus pirmininkas nebuvo davęs pavedimo nesiųsti dokumentų, kurie būtų surašyti atgaline data. Todėl laikėsi pozicijos, kad tarnybinė nuobauda pareiškėjai buvo paskirta nepagrįstai. Teigė, jog skiriant tarnybinę nuobaudą, buvo pažeistos Valstybės tarnybos įstatymo 30 straipsnio bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 25 d. nutarimu Nr. 977 patvirtintos Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams taisyklių (toliau – ir Taisyklės) nuostatos, nes tarnybinė nuobauda buvo paskirta pavėluotai, remiantis subjektyviomis ir šališkomis aplinkybėmis. Pareiškėja manė, kad jai duoti žodiniai nurodymai buvo neteisėti, todėl neprivalėjo jų vykdyti pagal Vyriausybės 2002 m. birželio 24 d. nutarimu Nr. 968 patvirtintų Valstybės tarnautojo veiklos etikos taisyklių (toliau – ir Etikos taisyklės) 9.5 punktą. Nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 103 straipsnio 5 dalį, už vidinį administravimą teisme yra asmeniškai atsakingas teismo pirmininkas, kuris privalo prižiūrėti, kaip teisėjai laikosi Teisėjų etikos taisyklių. Pabrėžė, kad pareiškėja iš Vilniaus apygardos teismo pirmininko jokių nurodymų negavo, dokumentas, kuriuo vidinį administravimą būtų pavesta atlikti Civilinių bylų skyriaus pirmininkui, pareiškėjai nebuvo pateiktas (Teismų įstatymo 103 straipsnio 6 dalis). Teigė, jog minėto pobūdžio informaciją buvo reikalaujama teikti išimtinai tik apie teisėją R. V. G.

Atsiliepimas

Atsakovas Vilniaus apygardos teismas (toliau – ir atsakovas) atsiliepime į pareiškėjos skundą nurodė, kad su skundu nesutinka, ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepime atsakovas paaiškino, kad nurodymas teikti informaciją apie teisėjo R. V. G. darbą buvo duotas todėl, kad dėl šio teisėjo darbo buvo gaunami fizinių asmenų ir institucijų neprocesiniai skundai. Dėl šios priežasties buvo reikalingos ir nuolatinės šio teisėjo teismo posėdžių sekretoriaus ataskaitos apie teisėjo darbą. Pažymėjo, kad pareiškėjai buvo aiškiai nurodyta, jog turi būti pildomi grafikai, ir jog juos privalu teikti Civilinių bylų skyriaus pirmininkui kas savaitę. Akcentavo, jog tą faktą, kad pareiškėja suprato Civilinių bylų skyriaus pirmininko pavedimo esmę ir jo vykdymo tvarką, patvirtina jos sudaryti ir teismui pateikti darbo grafikai už laikotarpį nuo 2007 m. sausio 29 d. iki 2007 m. kovo 9 d. Nurodė, kad pareiškėjai nustojus vykdyti Civilinių bylų skyriaus pirmininko nurodymą, jos buvo paprašyta pasiaiškinti, tačiau ir po šio pokalbio pareiškėja netinkamai vykdė aptariamą Civilinių bylų skyriaus pirmininko pavedimą. Teigė, kad 2007 m. vasario mėnesį Civilinių bylų skyriaus pirmininko pavedimą pildyti žurnalą apie iš teisėjo R. V. G. gaunamus procesinius dokumentus pareiškėja gavo asmeniškai, jai buvo paaiškinta, kokie konkretūs duomenys turėjo būti nurodomi šiame žurnale. Paaiškino, kad tokio žurnalo pildymo būtinybė atsirado, nes teisėjas R. V. G. paskelbtus teismo procesinius dokumentus siuntė vėliau negu buvo nurodoma lydraščiuose. Vertino, kad pareiškėja ir šį Civilinių bylų skyriaus pirmininko pavedimą vykdė netinkamai. Laikėsi pozicijos, kad Teismų įstatymo nuostatų sisteminis aiškinimas leidžia daryti išvadą, jog visi teismo skyriaus pirmininko nurodymai, kuriuos jis duoda vykdydamas savo tarnybines funkcijas ir savo kompetencijos ribose, šiame skyriuje dirbantiems posėdžių sekretoriams yra privalomi ir turi būti vykdomi. Teigė, kad drausminė nuobauda buvo paskirta per įstatymo nustatytus terminus ir laikantis jame nustatytos tvarkos.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2007 m. spalio 29 d. sprendimu pareiškėjos skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad skundo turinys bei liudytojo Civilinių bylų skyriaus pirmininko K. R. parodymai patvirtina, jog aptariamą pavedimą, kurį turėjo atlikti kiekvieną savaitę, pareiškėja gavo nuo darbo pradžios, tačiau nuo 2007 m. vasario mėnesio pareiškėja grafikus pildė už kelias savaites. Vertino, kad pareiškėjos paaiškinimai, jog nurodytu laikotarpiu buvo padidėjęs darbo krūvis bei ribojama jos galimybė naudotis kompiuteriu, yra nepagrįsti, nes Teikimas, šalių paaiškinimai, liudytojų K. R., R. V. G. parodymai patvirtino, jog nuo 2007 vasario mėnesio teisėjui R. V. G. nebuvo perduodamos nagrinėti naujos bylos, todėl pareiškėjos darbo krūvis nurodytu laikotarpiu negalėjo padidėti. Padarė išvadą, kad nepagrįsti ir pareiškėjos motyvai dėl ribotos galimybės naudotis kompiuteriu, nes Teikimas, liudytojų K. R., V. Č. parodymai patvirtino, kad kartu su pareiškėja vienu kompiuteriu naudojosi ir kitos darbuotojos – V. Č. ir R. B., tačiau tuomet, kai juo nesinaudojo pareiškėja. Vadinasi, pareiškėjos galimybės naudotis kompiuteriu nebuvo apribotos ir nepriklausė nuo kitų darbuotojų darbo. Konstatavo, jog pareiškėja nepagrįstai motyvavo savo neveikimą minėtomis aplinkybėmis, be to, dalis grafikų buvo surašyta ranka.

Pažymėjo, kad pirmiau nurodyti duomenys patvirtino, jog pareiškėja netinkamai vykdė Civilinių bylų skyriaus pirmininko žodinį nurodymą. Nurodė, kad Teismo posėdžių sekretoriaus pareigybės aprašymo (toliau – ir Pareigybės aprašymas), patvirtinto Vilniaus apygardos teismo pirmininko 2005 m. gegužės 23 d. įsakymu Nr. 95-P, IV skyriaus, reglamentuojančio šias pareigas einančio valstybės tarnautojo funkcijas, 12 punkte yra numatyta pareiga vykdyti kitus teismo pirmininko, skyriaus pirmininko, teisėjo ar raštinės vedėjo pavedimus, susijusius su jo tiesioginėmis funkcijomis. Pareiškėja buvo pasirašytinai supažindinta su minėtu pareigybės aprašymu. Pareigybės aprašyme prie teismo posėdžių sekretoriaus funkcijų yra nurodyta pareiga sudaryti civilinių bylų, paskirtų nagrinėti teismo posėdyje, sąrašą ir posėdžio dieną iškabinti jį informaciniame stende arba prie teismo posėdžių salės durų (13 punktas); prieš teismo posėdį tikslinti, kas iš šauktų asmenų atvyko, pasirūpinti, kad prieš teismo posėdį ir po posėdžio pertraukos, teismo nurodytu laiku, visi proceso dalyviai teismo salėje užimtų jiems skirtas vietas, apie baigtą paruošimą informuoti teisėją (14 punktas); nustatyta tvarka vesti bylų, paskirtų nagrinėti teismo posėdyje, apskaitos žurnalą (18 punktas); ne vėliau kaip 3 dienas išnagrinėtas bylas atiduoti raštinei (19 punktas).

Vertino, kad Civilinių bylų skyriaus pirmininko duotas žodinis nurodymas buvo susijęs su pareiškėjos tiesioginėmis funkcijomis, nurodytomis išvardintuose Pareigybės aprašymo nuostatose, tik pareiškėja privalėjo bylų sąrašuose nurodyti papildomą informaciją.

Žemesnės instancijos teismas

Pirmosios instancijos teismas laikėsi pozicijos, kad pareiškėja nepagrįstai nurodė, jog suprato duotą pavedimą kaip CPK 239 straipsnyje nurodytų veiksmų atlikimą. CPK 239 straipsnyje yra numatyta teismo posėdžio sekretoriaus pareiga pranešti teismui, kurie iš šauktų dalyvauti toje byloje asmenų yra atvykę, ar įteikti šaukimai neatvykusiems ir kokios yra žinomos jų neatvykimo priežastys. Tai yra vienintelė teismo posėdžio sekretoriaus pareiga, kurią jis, be protokolo rašymo, privalo atlikti teismo posėdžio metu. Atkreipė dėmesį į tai, kad pareiškėja privalėjo atlikti CPK 239 straipsnyje nurodytus veiksmus kiekvieno posėdžio metu, todėl nėra pagrindo abejoti, kad pareiškėja nesuprato šios teisės normos turinio. Pažymėjo, kad pareiškėjai buvo duotas pavedimas susisteminti minėtus duomenis prieš ir po teismo posėdžių, t. y. atlikti veiksmus, kurių nereglamentuoja CPK, bet reglamentuoja Pareigybės aprašymas.

Nurodė, kad Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininko K. R. žodiniu nurodymu pareiškėjai buvo pavesta pildyti žurnalą apie gaunamus iš teisėjo R. V. G. jo surašytus ir teisėjo pavedimu siunčiamus dalyvaujantiems byloje asmenims procesinius dokumentus. Tokio žurnalo pildymo būtinybė, atsakovo tvirtinimu, atsirado, kadangi teisėjas paskelbtus teismo procesinius dokumentus siuntė vėliau negu buvo nurodoma lydraščiuose. Akcentavo, jog nurodytas aplinkybes patvirtino šalių procesinių dokumentų turinys, jų paaiškinimai, liudytojų K. R. ir E. R. parodymai.

Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad 2007 m. vasario 15 d. žurnalas buvo pateiktas pasirašyti teisėjui R. V. G., kuris žurnalo pareiškėjai negrąžino, todėl pareiškėja toliau nepildė žurnalo, t. y. nevykdė žodinio Civilinių bylų skyriaus pirmininko nurodymo. Pareiškėja teigė, kad teismo procesinius dokumentus siųsdavo teisėjo pavedimu, nes ši funkcija nėra tiesiogiai numatyta Pareigybės aprašyme. Atkreipė dėmesį į tai, kad pareiškėja neinformavo Civilių bylų skyriaus pirmininko apie tai, jog teisėjas negrąžino žurnalo, ir nesitikslino, kaip ji toliau turėtų vykdyti žodinį pavedimą. Pareiškėja taip pat nevykdė tos pavedimo dalies, kuri buvo susijusi tik su jos veiksmais, t. y. kita forma neteikė duomenų apie teisėjo pateikiamus ir teisėjo pavedimu jos siunčiamus teismo procesinius dokumentus, apie šių veiksmų atlikimo datas, kurios buvo nurodytos teisėjo procesiniuose dokumentuose bei pareiškėjos nurodomos lydraščiuose, su kuriais yra siunčiami visi teismo procesiniai dokumentai.

Vertino, kad Civilinių bylų skyriaus pirmininko Teikimo turinys bei paaiškinimai teisme, Civilinių bylų skyriaus raštinės vedėjos E. R. Tarnybinis pranešimas patvirtino, kad 2006 m. lapkričio 8 d. pareiškėja su 2006 m. rugpjūčio 30 d. lydraščiu išsiuntė teismo sprendimus, neinformavusi apie tai Civilinių bylų skyriaus pirmininko. Atkreipė dėmesį į tai, kad 2007 m. vasario 28 d. paaiškinime pareiškėja nurodė, jog dokumentus išsiuntė 2007 m. lapkričio 7 d., t. y. kitą darbo dieną po to, kai juos gavo iš teisėjo bei įsiuvo grįžusias pažymas. Pirmosios instancijos teismas akcentavo, jog tiek minėtame pareiškėjos paaiškinime, tiek posėdžio metu jos pateikti paaiškinimai nurodytu klausimu buvo prieštaringi, nes iš nurodytų duomenų matyti, kad pareiškėja siuntė teismo procesinius dokumentus – sprendimus, kurie nėra siunčiami su teismui grąžinama pažyma, reikalinga įteikimo fakto bei laiko patvirtinimui, apie dokumentų įteikimą kaip kiti procesiniai dokumentai – šalių procesiniai dokumentai ar teismo šaukimai (CPK 275, 124, 142 ir 227 straipsniai). Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad pareiškėja nevykdė nurodymo informuoti Civilinių bylų skyriaus pirmininką apie nurodytus pažeidimus bei pati atliko neteisėtus veiksmus, kurių neturėjo teisės atlikti ir nesant skyriaus pirmininko nurodymo, t. y. nesiųsti dokumentų atgaline data.

Pirmosios instancijos teismas rėmėsi Valstybės tarnybos įstatymo 30 straipsnio 1 ir 5 dalimis bei Taisyklėmis ir nurodė, kad byloje buvo nustatyta, jog Civilinių bylų skyriaus pirmininkas 2007 m. kovo 21 d. Teikimą Vilniaus apygardos teismo pirmininkui perdavė 2007 m. kovo 26 d. Vilniaus apygardos teismo pirmininkas, susipažinęs su Teikimu, 2007 m. kovo 29 d. žodžiu įpareigojo Civilinių skyriaus raštinės vedėją E. R. pradėti tarnybinio nusižengimo tyrimą, perdavė jai Teikimą ir kitą turimą medžiagą. Pažymėjo, kad nurodytas aplinkybes patvirtino liudytojos A. Č., dirbančios administracijos sekretore, parodymai bei liudytojos E. R. parodymai.

Laikėsi pozicijos, kad nurodyti duomenys patvirtino, jog atsakovui, t. y. valstybės tarnautoją į pareigas priėmusiam asmeniui, kuris pagal įstatymą skiria tarnybines nuobaudas, apie pareiškėjos tarnybinį nusižengimą tapo žinoma 2007 m. kovo 29 d., kuomet jam buvo perduota atitinkama informacija, dėl ko ši diena yra laikoma tarnybinio nusižengimo paaiškėjimo diena. Vilniaus apygardos teismo pirmininkas, sužinojęs apie tarnybinį nusižengimą, per 3 darbo dienas nuo šios informacijos gavimo dienos įpareigojo struktūrinio padalinio, atsakingo už personalo tvarkymą, vadovę pradėti tirti tarnybinį nusižengimą, kaip yra numatyta Taisyklių 4 punkte.

Žemesnės instancijos teismas

Civilinių bylų skyriaus raštinės vedėja E. R., vadovaudamasi Taisyklių 7 punktu, 2007 m. balandžio 2 d. (per 3 dienas) įteikė pareiškėjai pranešimą apie įtarimą dėl tarnybinio nusižengimo padarymo. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad minėtas pranešimas savo turiniu ir forma atitinka tokiam dokumentui keliamus reikalavimus. Nurodytas aplinkybes patvirtino pranešimo nuorašas su pareiškėjos parašu, patvirtinančiu pranešimo įteikimą.

2007 m. balandžio 2 d. pranešime pareiškėjai išaiškinta teisė pateikti paaiškinimą iki 2007 m. balandžio 4 d., t. y. ne vėliau kaip per 2 darbo dienas, kaip kad yra numatyta Taisyklių 8 punkte. Atkreipė dėmesį į tai, kad liudytojos E. R. parodymai patvirtino, jog pareiškėja buvo sakiusi, kad dėl didelio darbo krūvio neteiks paaiškinimo.

Nurodė, kad Tarnybinio pranešimo nuorašas patvirtina, jog E. R. 2007 m. balandžio 2 d. surašytas dokumentas buvo pateiktas teismo pirmininkui 2007 m. balandžio 16 d. Atsakovas bei liudytoja E. R. nurodė, kad Tarnybinis pranešimas yra tarnybinio patikrinimo išvada, kuri buvo klaidingai pavadinta.

Pažymėjo, kad Tarnybinio pranešimo turinys patvirtina, kad šis dokumentas iš esmės atitinka Taisyklių 10 punkte tokio dokumento turiniui keliamus reikalavimus, t. y. jame yra nurodoma, kad buvo padarytas tarnybinis nusižengimas, jo padarymo diena, įvykdymo aplinkybės, kad nusižengimas padarytas dėl aplaidumo (kuris yra nurodytas Taisyklių 10 punkte kaip viena iš alternatyvių formų, apibūdinančių kaltę), jame buvo pasiūlyta konkreti tarnybinė nuobauda. Atkreipė dėmesį į tai, kad Taisyklių 10 punktas įsakmiai nenurodo, kaip turi būti pavadintas dokumentas, kuriuo yra baigiamas tarnybinio nusižengimo tyrimas, tačiau yra numatyta, kad išvada turi būti motyvuota, išvadoje turi būti nurodomi tyrimo rezultatai. Dėl minėtos priežasties pirmosios instancijos teismas 2007 m. balandžio 2 d. Tarnybinį pranešimą vertino kaip motyvuotą išvadą apie tyrimo rezultatus, numatytą Taisyklių 10 punkte.

Žemesnės instancijos teismas

Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad nurodyti bylos duomenys patvirtino, jog tyrimas buvo atliekamas ne ilgiau kaip 10 darbo dienų ir pateiktas ne vėliau kaip 11 darbo dieną po tarnybinio nusižengimo tyrimo pradžios (Taisyklių 9 ir 10 punktas). Vertino, jog ta aplinkybė, kad E. R. išvadą surašė 2007 m. balandžio 2 d., t. y. nepasibaigus nustatytam paaiškinimo pateikimo terminui, nelaikytina tarnybinės nuobaudos skyrimo tvarkos pažeidimu, kadangi valstybės tarnautojas turi teisę, bet ne pareigą pateikti paaiškinimą, kuris buvo pateiktas 2007 m. balandžio 4 d. Be to, išvada nėra galutinis dokumentas, kuriuo yra sprendžiamas nuobaudos skyrimo klausimas.

Dėl pirmiau nurodytų motyvų pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad Vilniaus apygardos teismo pirmininko (l. e. p.) įsakymu Nr. P-147 pareiškėjai paskirta tarnybinė nuobauda – papeikimas buvo paskirta per įstatymo nustatytą terminą ir jame nustatyta tvarka, dėl ko teisinio pagrindo naikinti minėtą tarnybinę nuobaudą nėra.

Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad pareiškėjos argumentai, jog jai duoti žodiniai nurodymai buvo neteisėti, nes informacijos rinkimą apie teisėjo R. V. G. darbo drausmės pažeidimus ji suprato kaip teismo administracinės priežiūros funkcijų įgyvendinimą, numatytą Teismų įstatymo 102 straipsnio 1 dalyje, yra nepagrįsti, kadangi Civilinių bylų skyriaus pirmininkas nebuvo pavedęs pareiškėjai rinkti informacijos apie teisėjo R. V. G. darbo drausmės pažeidimus, be to, pareiškėja pagal savo darbines funkcijas negalėjo vertinti ar pasisakyti dėl teisėjo darbo drausmės pažeidimų. Akcentavo, jog pareiškėja vykdė pavedimus, susijusius su savo darbinėmis funkcijomis – pareiškėjai nebuvo pavestos administravimo funkcijos. Konstatavo, jog Civilinių bylų skyriaus pirmininkas davė pareiškėjai nurodymus savo kompetencijos ribose (Teismų įstatymo 103, 107 ir 109 straipsniai), be to, Civilinių bylų skyriaus pirmininkas turėjo faktinį pagrindą duoti pareiškėjai aukščiau minėtus žodinius nurodymus dėl to, kad dėl teisėjo R. V. G. Vilniaus apygardos teismui buvo pateikti skundai, kurie negalėjo būti nagrinėjami CPK nustatyta tvarka ir turėjo būti tiriami pagal administravimo teisme nuostatas. Pabrėžė, kad įstatymo nustatytas administravimo teisme nuostatas vykdė Civilinių bylų skyriaus pirmininkas, o ne pareiškėja.

III.

Pareiškėja apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. spalio 29 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo būtų panaikintas įsakymas Nr. P-147, kuriuo pareiškėjai buvo paskirta tarnybinė nuobauda – papeikimas.

Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

1. Laikosi pozicijos, kad pirmosios instancijos teismas, nustatęs, jog atsakovas skyrė pareiškėjai tarnybinę nuobaudą už nurodymų rinkti informaciją apie teisėjo R. V. G. procesinę ir neprocesinę veiklą nevykdymą (netinkamą vykdymą), privalėjo aiškintis, ar tokie nurodymai yra teisėti ir susiję su teismo posėdžių sekretoriaus tarnybinėmis (pareiginėmis) funkcijomis. Mano, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog tokie nurodymai buvo susiję su pareiškėjos tiesioginėmis funkcijomis, nurodytomis Pareigybės aprašyme.

2. Teigia, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nepasisakė dėl „duomenų nepateikimo kita forma“, t. y. ar atsakovas buvo nurodęs, kokiomis formomis buvo privalu teikti informaciją apie teisėjo R. V. G. procesinę ir neprocesinę veiklą, ar apskritai tokių duomenų rinkimas ir pateikimas atitinkamomis formomis yra teisėtas. Atkreipia dėmesį į tai, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, kuriame konstatavo, kad pareiškėja pati atliko neteisėtus veiksmus, kurių neturėjo teisės atlikti, išėjo už pareiškėjos skundo ribų.

3. Teigia, jog tikras ar tariamas teisėjo R. V. G. aplaidumas darbe, Teisėjo etikos taisyklių nesilaikymas negalėjo būti pagrindu skirti tarnybinę nuobaudą teismo posėdžių sekretoriui, t. y. pareiškėjai. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai neįvertino Civilinių bylų skyriaus pirmininko, apklausto liudytoju, duotų parodymų – neva netinkamai atliekamos teisėjo R. V. G. pareigos turėjo įtakos ir pareiškėjos atliekamoms pareigoms.

4. Remiasi Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnio 2 dalimi, įtvirtinančia teisėjo ir teismo nepriklausomumą, ir mano, kad teisėjo R. V. G. atžvilgiu pareiškėjos pagalba atliekama kontrolė peržengė leistinas ribas. Teigia, jog Vilniaus apygardos teismo vidaus administravimo funkcijos – kontroliuojant teisėjus – negalėjo būti perkeltos pareiškėjai, juo labiau už jų nevykdymą jai negalėjo būti paskirta tarnybinė nuobauda.

5. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nevertino tos aplinkybės, jog teismo posėdžių sekretorius negali leisti su bylomis nesusijusiems asmenims susipažinti su neišnagrinėtomis bylomis (Vilniaus apygardos teismo vidaus tvarkos taisyklės, patvirtintos Vilniaus apygardos teismo pirmininko 2006 m. rugpjūčio 16 d. įsakymu Nr. V-47, Valstybės tarnybos 15 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

6. Atkreipia dėmesį į tai, kad teisėjo nurodymai teismo posėdžių sekretoriui yra privalomi (Pareigybės aprašymas).

7. Remiasi teisėjo R. V. G., apklausto liudytoju, parodymais, jog jis pareiškėjai paaiškino, kad ji neprivalo pildyti jo darbo kontrolės grafiko ir panašių dokumentų, bei liudytoja apklaustos A. A. parodymais, kad pareiškėja dėl papildomų funkcijų atlikimo jokių dokumentų nebuvo pasirašiusi.

8. Atkreipia dėmesį į tai, kad pareiškėja buvo įpareigota rinkti informaciją ir apie teismo posėdžių vėlavimo priežastis, kas, jos nuomone, yra operatyvinė veikla (Lietuvos Respublikos operatyvinės veiklos įstatymo 3 straipsnio 3 dalis).

9. Pabrėžia, jog pirmosios instancijos teismas nevertino tos aplinkybės, kad teisėjas R. V. G. negrąžino pareiškėjai jos pildomo žurnalo.

10. Nurodo, kad atsakovas sukūrė jai išskirtines diskriminuojančias sąlygas, išskiriančias ją iš kitų Civilinių bylų skyriaus teismo posėdžių sekretorių grupės, kadangi atitinkamus nurodymus dėl teisėjo, kuriam ji buvo priskirta, kontrolės gavo tik pareiškėja.

11. Mano, kad tarnybinė nuobauda pareiškėjai buvo paskirta pažeidus tiek Valstybės tarnybos 30 straipsnio 1 dalies, tiek ir Taisyklių 16 punkto nuostatas, kadangi ji buvo paskirta praleidus minėtose nuostatose nustatytą terminą.

12. Teigia, jog pirmosios instancijos teismo sprendime nepagrįstai teigiama, kad ta aplinkybė, jog tarnybinio patikrinimo išvada buvo surašyta nepasibaigus terminui, per kurį pareiškėja galėjo pateikti paaiškinimą, nelaikytina tarnybinės nuobaudos skyrimo tvarkos pažeidimu.

13. Akcentuoja, jog tarnybinio patikrinimo išvada, skiriant pareiškėjai tarnybinę nuobaudą, apskritai nebuvo surašyta, kadangi buvo surašytas Tarnybinis pranešimas.

14. Laikosi pozicijos, kad Tarnybinio pranešimo forma ir turinys neatitinka reikalavimų, Taisyklių 10 punkte keliamų tarnybinio patikrinimo išvadai. Remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. kovo 30 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A6-359/2007.

15. Pabrėžia, kad Tarnybiniame pranešime, kurį atsakovas be jokio teisinio pagrindo siūlo laikyti tarnybinio patikrinimo išvada, nenurodyta, ar tarnybinis pažeidimas padarytas tyčia ar dėl aplaidumo, kokie yra tariamo tarnybinio pažeidimo padariniai. Be to, jame nurodoma, kad pareiškėja tarnybinį pažeidimą padarė 2008 m. lapkričio 8 d., kas apskritai užkerta kelią taikyti tarnybinę nuobaudą. Dar daugiau – Tarnybiniame pranešime konstatuojama, jog pareiškėjai teko dirbti su aplaidžiu ir dokumentus klastojančiu teisėju, kas, pareiškėjos nuomone, traktuotina ne tik kaip išėjimas už tarnybinio patikrinimo ribų, bet ir nekaltumo prezumpcijos pažeidimas, laikytinas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 142 straipsnio 2 dalies 2 punkto pažeidimu.

16. Mano, kad atsakovo teiginys, kad Tarnybiniame pranešime nurodyta 2007 m. balandžio 2 d. data nereiškia, kad dokumentas ir buvo surašytas tą dieną, nėra teisiškai pagrįstas.

Žemesnės instancijos teismas

17. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog valstybės tarnautojas turi teisę, bet ne pareigą pateikti paaiškinimą, kadangi nagrinėjamu atveju susiklostė tokia situacija, jog buvo pasiūlyta pateikti pasiaiškinimą ir Tarnybinis pranešimas buvo surašytas tą pačią dieną.

18. Remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2003 m. sausio 13 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A6-17/2003, kurioje buvo konstatuota, jog įstatyminis 30 dienų terminas, per kurį gali būti skiriama tarnybinė nuobauda, negali būti aiškinamas plečiamai.

Atsiliepimas

Atsakovas Vilniaus apygardos teismas atsiliepime į pareiškėjos apeliacinį skundą nurodo, kad su apeliaciniu skundu nesutinka, ir prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepime atsakovas teigia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, jog pareiškėjai duotas žodinis nurodymas buvo susijęs su pareiškėjos tiesioginėmis funkcijomis, nurodytomis Pareigybės aprašyme, tik pareiškėja bylų sąrašuose privalėjo nurodyti papildomą informaciją, be to, priešingai nei teigia pareiškėja, pirmosios instancijos teismas kaip tik ir aiškinosi, ar pareiškėjai pavestos atlikti užduotys buvo susijusios su jos tarnybos funkcijomis, ar jos buvo teisėtos, ar pareiškėja privalėjo jas atlikti. Pažymėjo, kad informaciją apie teisėjo R. V. G. darbą nuolat teikė ne tik pareiškėja, bet ir Civilinių bylų skyriaus raštinės darbuotojai, teisėjo R. V. G. padėjėjas ir anksčiau su juo dirbę teismo posėdžių sekretoriai. Nurodo, kad pareiškėja nepagrįstai teigia, jog drausminė nuobauda jai buvo paskirta už tai, jog teisėjas R. V. G. aplaidžiai dirbo. Laikosi pozicijos, kad pareiškėjos pateikti argumentai dėl teisėjo R. V. G. kontrolės ribų ir pan. yra teisiškai nereikšmingi, kadangi tai nėra bylos nagrinėjimo dalykas. Pabrėžia, kad pareiškėjai niekada nebuvo pavestos Vilniaus apygardos teismo vidaus administravimo funkcijos, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog Civilinių bylų skyriaus pirmininkas nebuvo pavedęs pareiškėjai rinkti informaciją apie teisėjo R. V. G. darbo drausmės pažeidimus. Atkreipia dėmesį į tai, kad Civilinių bylų skyriaus pirmininkas pareiškėjai nurodymus davė savo kompetencijos ribose (Teismų įstatymo 103, 107 ir 109 straipsniai), be to, tam jis turėjo faktinį pagrindą, nes Vilniaus apygardos teisme buvo gauta skundų dėl teisėjo R. V. G., kurie negalėjo būti nagrinėjami CPK nustatyta tvarka, todėl buvo tiriami pagal administravimo teisme nuostatas. Atmeta pareiškėjos argumentus dėl lygiateisiškumo principo pažeidimo, teigia, kad jos darbo pobūdis ir krūvis nesiskyrė nuo kitų teismo posėdžių sekretorių darbo pobūdžio ir krūvio, o ta aplinkybė, kad pareiškėja turėjo vykdyti Civilinių bylų skyriaus pirmininko žodinį nurodymą, nesudaro pagrindo konstatuoti, jog ji buvo diskriminuojama. Nesutinka su pareiškėjos pozicija, kad, priimant skundžiamą sprendimą, buvo pažeistos procesinės teisės normos ar nukrypta su suformuotos teismų praktikos. Pažymi, kad pareiškėja nepagrįstai teigia, jog tarnybinė nuobauda jai buvo paskirta pažeidus Taisyklių 16 punktą, t. y. praleidus jame nustatytą terminą. Teigia, jog tas faktas, kad tarnybinio patikrinimo išvada buvo surašyta nesulaukus termino, per kurį pareiškėja turėjo teisę pateikti pasiaiškinimą, pabaigos, nelaikytinas drausmės bylos tyrimo pažeidimu. Be to, pareiškėjos pasiaiškinimas buvo adresuotas Vilniaus apygardos teismo pirmininkui, o ne Civilinių bylų skyriaus raštinės vedėjai, atliekančiai tarnybinį patikrinimą. Atkreipia dėmesį į tai, kad Tarnybinis pranešimas Vilniaus apygardos teismo pirmininkui buvo įteiktas tik 2007 m. balandžio 16 d. Akcentuoja, kad Civilinių bylų skyriaus raštinės vedėja E. R., rengdama Tarnybinį pranešimą, rėmėsi medžiaga, kuri buvo reikalinga 2007 m. kovo 21 d. Civilinių bylų skyriaus pirmininko Teikimui parengti, o iki to laiko pareiškėja buvo pateikusi ne vieną pasiaiškinimą. Laikosi pozicijos, kad ta aplinkybė, jog Tarnybinio pranešimo dalis sutampa su Teikimo turiniu, nelaikytina jo neteisėtumo pagrindu. Atkreipia dėmesį į tai, kad taisyklių 10 punktas įsakmiai nenurodo, kaip turi būti pavadintas dokumentas, kuriuo yra užbaigiamas tarnybinio nusižengimo tyrimas, todėl mano, kad Tarnybinis pranešimas pagal savo turinį atitinka tarnybinio patikrinimo išvadai Taisyklėse keliamus reikalavimus. Nurodo, kad nebuvo pažeistas ir Taisyklių 9 bei 10 punktuose nustatytas 10 darbo dienų terminas, per kurį turi būti ištirtas tarnybinis nusižengimas, kadangi tarnybinio nusižengimo tyrimas buvo pradėtas 2007 m. kovo 30 d., o baigtas – 2007 m. balandžio 16 d.

Kiti atsakovo atsiliepime į pareiškėjos apeliacinį skundą išdėstyti argumentai yra analogiški argumentams, išdėstytiems atsakovo atsiliepime į pareiškėjos skundą pirmosios instancijos teismui.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Apeliacinis skundas tenkintinas.

Byloje nustatyta, kad pareiškėjai, motyvuojant tuo, jog ji nevykdė Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininko žodinių nurodymų, Vilniaus apygardos teismo pirmininko (l. e. p.) 2007 m. balandžio 24 d. įsakymu Nr. P-147 (I t., b. l. 37) buvo paskirta tarnybinė nuobauda – papeikimas. Ginčas kilo dėl to, jog pareiškėja nesutinka su jai paskirta tarnybine nuobauda ir laikosi pozicijos, kad, pirma, jai duoti žodiniai nurodymai buvo neteisėti, dėl ko jų nevykdymas negali užtraukti tarnybinės atsakomybės, antra, buvo šiurkščiai pažeista tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūra.

Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūros

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje yra nurodęs, kad vienų tarnybinės nuobaudos skyrimo taisyklių pažeidimą įstatymų leidėjas besąlygiškai sieja su paskirtosios nuobaudos neteisėtumu, prie šių normų priskirdamas tarnybinių nuobaudų skyrimo terminus bei draudimą skirti daugiau negu vieną nuobaudą už tą patį tarnybinį nusižengimą. Kitų tarnybinių nuobaudų skyrimo tvarkos pažeidimų įtaka paskirtos nuobaudos teisėtumui turi būti vertinama pagal bendrąsias taisykles, įtvirtintas ABTĮ 89 straipsnio 1 dalies 3 punkte – administracinis aktas turi būti panaikintas, jeigu jis neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą (2004 m. rugsėjo 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A14-736/2004).

Pareiškėja apeliaciniame skunde nurodo tokius esminius tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūros pažeidimus:

1) tarnybinė nuobauda buvo paskirta pažeidus Valstybės tarnybos įstatymo 30 straipsnio 1 dalyje nustatytą vieno mėnesio terminą;

2) tarnybinio nusižengimo tyrimo išvada apskritai nebuvo surašyta, kadangi buvo surašytas tarnybinis pranešimas, kurio turinys ir forma neatitinka reikalavimų, nustatytų Taisyklių 10 punkte;

3) tarnybinis pranešimas, kurį atsakovas nurodo laikyti tarnybinio nusižengimo tyrimo išvada, (toliau – ir tarnybinis pranešimas (tariama tarnybinio nusižengimo tyrimo išvada)) buvo surašytas nepasibaigus terminui, per kurį pareiškėja turėjo teisę pateikti paaiškinimą.

Iš bylos medžiagos matyti, jog 2007 m. kovo 21 d. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas surašė teikimą Vilniaus apygardos teismo pirmininkui, kuriame siūloma patraukti pareiškėją tarnybinėn atsakomybėn (I t., b. l. 34). 2007 m. balandžio 2 d. pareiškėja buvo pasirašytinai supažindinta su pranešimu apie tarnybinį nusižengimą (I t., b. l. 33). 2007 m. balandžio 2 d. buvo surašytas tarnybinis pranešimas (tariama tarnybinio nusižengimo tyrimo išvada) (I t., b. l. 35). 2007 m. balandžio 4 d. pareiškėja pateikė paaiškinimą dėl tarnybinio nusižengimo, kuriuo ji yra įtariama, aplinkybių (I t., b. l. 18). 2007 m. balandžio 16 d. tarnybinis pranešimas (tariama tarnybinio nusižengimo tyrimo išvada) buvo užregistruotas kaip gautas Vilniaus apygardos teisme (I t., b. l. 35). 2007 m. balandžio 24 d. Vilniaus apygardos teismo pirmininko įsakymu pareiškėjai buvo paskirta tarnybinė nuobauda.

Valstybės tarnybos įstatymo 30 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog tarnybinė nuobauda turi būti paskirta ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo tarnybinio nusižengimo paaiškėjimo dienos, neįskaitant laiko, kurį valstybės tarnautojas nebuvo darbe dėl ligos, buvo komandiruotėje arba atostogavo, o iškėlus baudžiamąją bylą arba atliekant tarnybinį ar kitą kompetentingos institucijos patikrinimą – ne vėliau kaip per du mėnesius nuo baudžiamosios bylos nutraukimo arba teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, tarnybinio ar kito kompetentingos institucijos patikrinimo užbaigimo dienos. Taisyklėse šiuo klausimu tėra blanketinė nuoroda į Valstybės tarnybos įstatymo 30 straipsnio 1 dalį (16 punktas).

Apeliaciniame skunde pareiškėja teigia, jog tarnybinio nusižengimo paaiškėjimo diena turėtų būti laikoma Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininko teikimo Vilniaus apygardos teismo pirmininkui surašymo diena, t. y. 2007 m. kovo 21 d., ir, atkreipdama dėmesį į tai, jog tarnybinė nuobauda jai buvo paskirta 2007 m. balandžio 24 d., laikosi pozicijos, jog buvo praleistas Valstybės tarnybos įstatymo 30 straipsnio 1 dalyje nustatytas vieno mėnesio terminas.

Pažymėtina, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje tarnybinio nusižengimo paaiškėjimo diena laikoma ta diena, kai motyvuota tarnybinio nusižengimo tyrimo išvada pateikiama valstybės tarnautoją į pareigas priėmusiam asmeniui (2003 m. rugsėjo 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A3-720/2003, 2003 m. rugsėjo 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A8-793/2003, 2006 m. vasario 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A2-803/2006). Taigi minėtas pareiškėjos teiginys yra nepagrįstas, kadangi Valstybės tarnybos įstatymo 30 straipsnio 1 dalyje nustatytas vieno mėnesio terminas nagrinėjamu atveju negali būti skaičiuojamas nuo 2007 m. kovo 21 d. Sprendžiant iš 2007 m. balandžio 16 d. datos gavimo spaudo, Vilniaus apygardos teismo pirmininkas su tarnybinio pranešimo (tariamos tarnybinio nusižengimo tyrimo išvados) turiniu susipažino ne anksčiau kaip šią dieną (tą pirmosios instancijos teismo posėdžio metu patvirtino ir atsakovo atstovė; 2007 m. spalio 17 d. Vilniaus apygardos administracinio teismo posėdžio protokolas, I t., b. l. 198-212 (201)), taigi minėtas vieno mėnesio terminas turi būti skaičiuojamas nuo šios dienos. Akivaizdu, jog Valstybės tarnybos įstatymo 30 straipsnio 1 dalyje nustatytas vieno mėnesio terminas tarnybinei nuobaudai skirti nagrinėjamu atveju praleistas nebuvo.

Valstybės tarnybos įstatymo 30 straipsnio 1 dalyje taip pat nustatyta, jog tarnybinio nusižengimo tyrimas pradedamas valstybės tarnautoją į pareigas priėmusio asmens arba, jeigu valstybės tarnautoją į pareigas priima Vyriausybė, savivaldybės taryba, – Ministro Pirmininko, savivaldybės mero iniciatyva arba kai jie gauna oficialią informaciją apie valstybės tarnautojo tarnybinį nusižengimą. Analogiška nuostata įtvirtinta ir Taisyklių 3 punkte.

Taisyklių 4 punkte nurodyta, jog valstybės tarnautoją į pareigas priėmęs asmuo, gavęs oficialią informaciją, kad valstybės tarnautojas įtariamas padaręs tarnybinį nusižengimą, ne vėliau kaip per 3 darbo dienas po šios informacijos gavimo įpareigoja už įstaigos, kurioje šis valstybės tarnautojas eina pareigas, personalo tvarkymą atsakingą asmenį ar įstaigos struktūrinio padalinio, atsakingo už personalo tvarkymą, vadovą pradėti tirti tarnybinį nusižengimą.

Vilniaus apygardos teismo pirmininkui, liudytojos I. Č. teigimu (2007 m. spalio 17 d. Vilniaus apygardos administracinio teismo posėdžio protokolas, I t., b. l. 198-212 (206)), Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininko teikimas buvo įteiktas 2007 m. kovo 26 d.: Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas jį asmeniškai įteikė Vilniaus apygardos teismo pirmininkui. Daugiau duomenų, patvirtinančių šį faktą, byloje nėra. Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu liudytoja apklausta E. R., t. y. asmuo, atlikęs pareiškėjos tarnybinio nusižengimo tyrimą, parodė, jog žodinį Vilniaus apygardos teismo pirmininko pavedimą pradėti pareiškėjos tarnybinio nusižengimo tyrimą ji gavo 2007 m. kovo 29 d. (2007 m. spalio 17 d. Vilniaus apygardos administracinio teismo posėdžio protokolas, I t., b. l. 198-212 (205)). Daugiau duomenų, patvirtinančių šį faktą, byloje nėra.

Teisėjų kolegija pabrėžia, jog tokia situacija, kai oficialios informacijos dėl galimo tarnybinio nusižengimo gavimo ir pavedimo atsakingam asmeniui atlikti tarnybinio nusižengimo tyrimą faktai nėra fiksuojami raštiškai, laikytina ydinga praktika, galinčia kelti abejonių dėl tarnybinio nusižengimo tyrimo procedūrai keliamų griežtų terminų laikymosi reikalavimų pažeidimo, tačiau nagrinėjamu atveju vertintina, jog Taisyklių 4 punktas nebuvo pažeistas, kadangi byloje pirmiau minėtus liudytojų parodymus paneigiančių duomenų nėra (to neginčija ir pareiškėja). Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, jog Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininko 2007 m. kovo 21 d. dienos teikimas Vilniaus apygardos teismo pirmininkui buvo įteiktas tik 2007 m. balandžio 26 d. Teisėjų kolegijos nuomone, toks delsimas valstybės tarnautoją į pareigas priėmusiam asmeniui pateikti oficialią informaciją, jog valstybės tarnautojas yra įtariamas padaręs tarnybinį nusižengimą, yra nepateisinamas, kadangi tokiais atvejais turėtų būti paisoma operatyvumo principo.

Pažymėtina, jog tarnybinio nusižengimo tyrimas yra viena iš svarbiausių tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūros sudėtinių dalių, kadangi jis nėra vien formalus veiksmas, apsiribojantis tik tarnautojo veiklos ar neveikimo konstatavimu. Tai – plati įstaigos vadovo įpareigoto pareigūno ar komisijos veikla, susijusi su išsamiu visų tariamo tarnybinio nusižengimo padarymo aplinkybių ir priežasčių, nulėmusių nusižengimą, išaiškinimu. Tarnybinio nusižengimo tyrimą atliekantis pareigūnas (komisija) turi surinkti visus įrodymus, patvirtinančius ar paneigiančius tiriamo valstybės tarnautojo nusižengimo faktą, jo kaltę, patikrinti valstybės tarnautojo paaiškinime (jei toks pateiktas) nurodytas su tiriamu nusižengimu susijusias aplinkybes ir visa tai įvertinti, tyrimo rezultatus įforminant motyvuotoje tarnybinio nusižengimo tyrimo išvadoje (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. kovo 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A6-359/2007).

Taisyklių 7 punkte įtvirtinta: „Už įstaigos personalo tvarkymą atsakingas asmuo (šių Taisyklių 5 punkte nurodytais atvejais – komisija) per 3 darbo dienas nuo įpareigojimo pradėti tarnybinio nusižengimo tyrimą gavimo dienos (šių Taisyklių 5 punkte nurodytais atvejais – nuo komisijos tarnybiniam nusižengimui tirti sudarymo dienos) surašo pranešimą apie tarnybinį nusižengimą (toliau vadinama – pranešimas) pagal šių Taisyklių priedą. Šiuo pranešimu jis pasirašytinai informuoja valstybės tarnautoją, įtariamą padarius tarnybinį nusižengimą, kad pradėtas šio tarnybinio nusižengimo tyrimas, ir kartu pateikia nurodytam valstybės tarnautojui turimą informaciją apie tarnybinį nusižengimą.”

Kaip jau buvo minėta, toks pranešimas buvo surašytas 2007 m. balandžio 2 d., ir tą pačią dieną pareiškėja buvo su juo pasirašytinai supažindinta (pažymėtina, jog pranešimas buvo

surašytas nepažeidžiant Taisyklių 7 punkte nustatyto 3 darbo dienų termino (2007 m. kovo 31 d. ir balandžio 1 d. buvo poilsio dienos)). Šiame pranešime nurodoma, kad pareiškėja įtariama padarius tarnybinį nusižengimą, kuris įvardijamas kaip netinkamas Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininko pavedimų vykdymas, bei prašoma dėl to iki 2007 m. balandžio 4 d. pateikti paaiškinimą. Vertinant minėto pranešimo apie tarnybinį nusižengimą turinį Taisyklių priedo požiūriu, pažymėtina, jog jame turi būti nurodomas ne tik tarnybinis nusižengimas, tačiau ir jo aplinkybes, kas nagrinėjamu atveju nebuvo padaryta. Be to, kaip matyti iš Taisyklių priede pateiktos tipinės pranešimo apie tarnybinį nusižengimą formos, toks dokumentas turi būti registruojamas, kas nagrinėjamu atveju taip pat nebuvo padaryta.

Taisyklių 8 punktas suteikia valstybės tarnautojui, įtariamam padarius tarnybinį nusižengimą, teisę ne vėliau kaip per 2 darbo dienas nuo Taisyklių 7 punkte nurodyto pranešimo gavimo dienos pateikti už įstaigos personalo tvarkymą atsakingam asmeniui rašytinį paaiškinimą dėl tarnybinio nusižengimo. Kaip matyti iš bylos medžiagos, pareiškėja tokį paaiškinimą pateikė 2007 m. balandžio 4 d. Atsakovo atstovė pirmosios instancijos teismo 2007 m. spalio 17 d. posėdžio metu nurodė, jog minėtą paaiškinimą pareiškėja pateikė ne E. R., kuri atliko pareiškėjos tarnybinio nusižengimo tyrimą, o Vilniaus apygardos teismo pirmininkui, be to, vėliau negu buvo paprašyta tą padaryti. Šis atsakovo atstovės teiginys vertintinas kritiškai, kadangi E. R. pirmosios instancijos teismo posėdžio metu teigė, jog su pareiškėjos paaiškinimu susipažino Vilniaus apygardos teismo raštinėje (I t., b. l. 204), be to, tuo atveju, jeigu pareiškėja būtų pavėlavusi pateikti paaiškinimą, pagal Taisyklių 8 punktą dėl to turėjo būti surašytas atitinkamas aktas, kas nagrinėjamu atveju padaryta nebuvo. Taigi teisėjų kolegija daro išvadą, jog pareiškėja tinkamai ir laiku pateikė paaiškinimą dėl tarnybinio nusižengimo aplinkybių.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, tarnybinis pranešimas (tariama tarnybinio nusižengimo tyrimo išvada) yra surašytas 2007 m. balandžio 2 d., t. y. dar nepasibaigus terminui, per kurį pareiškėja turėjo teisę pateikti paaiškinimą. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad, atsižvelgiant į tai, jog paaiškinimo pateikimas yra valstybės tarnautojo teisė, o ne pareiga, faktas, jog tarnybinis pranešimas (tariama tarnybinio nusižengimo tyrimo išvada) buvo surašytas anksčiau negu baigėsi terminas minėtam paaiškinimui pateikti, nelaikytas tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūros pažeidimu. Teisėjų kolegija nesutinka su tokiu pirmosios instancijos teismo atliktu Taisyklių 8 punkto nuostatos aiškinimu. Valstybės tarnybos įstatymo 29 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad tarnybinė nuobauda skiriama atsižvelgiant inter alia į tarnybinio nusižengimo padarymo aplinkybes, kas iš principo reiškia, kad, prieš skiriant tarnybinę nuobaudą, tos aplinkybės turi būti ištirtos objektyviai ir visapusiškai, vadinasi, be kita ko, vadovaujantis ir pricipu audiatur et altera pars (lot. tebūnie išklausyta ir antroji pusė), žinoma, išskyrus tuos atvejus, kai valstybės tarnautojas pagal Taisyklių 8 punktą pats atsisako savo teisės pateikti paaiškinimą. Teisėjų kolegija pabrėžia, jog tai yra svarbi valstybės tarnautojo, įtariamo padarius tarnybinį nusižengimą, galimybės gintis nuo pareikšto įtarimo garantija, kuri negali būti ignoruojama nei atliekant valstybės tarnautojo tarnybinio nusižengimo tyrimą, nei sprendžiant dėl to kilusį ginčą teisme. Teisėjų kolegijos nuomone, toks valstybės tarnautojo, kurio atžvilgiu atliekamas tarnybinio nusižengimo tyrimas, teisių pažeidimas laikytinas šiurkščiu tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūros pažeidimu, suteikiančiu pagrindą panaikinti paskirtą tarnybinę nuobaudą.

Taisyklių 9 ir 10 punktuose numatyta, jog už įstaigos personalo tvarkymą atsakingas asmuo (šių Taisyklių 5 punkte nurodytais atvejais – komisija) tarnybinį nusižengimą gali tirti ne ilgiau kaip 10 darbo dienų nuo įpareigojimo pradėti tarnybinio nusižengimo tyrimą gavimo dienos (šių Taisyklių 5 punkte nurodytais atvejais – nuo komisijos tarnybiniam nusižengimui tirti sudarymo dienos), o, ištyręs tarnybinį nusižengimą, už įstaigos personalo tvarkymą atsakingas asmuo (šių Taisyklių 5 punkte nurodytais atvejais – komisija) raštu pateikia valstybės tarnautoją į pareigas priėmusiam asmeniui motyvuotą išvadą apie tyrimo rezultatus ne vėliau kaip 11 darbo dieną po tarnybinio nusižengimo tyrimo pradžios.

Kaip jau buvo minėta, tarnybinis pranešimas (tariama tarnybinio nusižengimo tyrimo išvada) yra surašytas 2007 m. balandžio 2 d. data, tačiau Vilniaus apygardos teismo pirmininkui buvo pateiktas 2007 m. balandžio 16 d. (tą patvirtina 2007 m. balandžio 16 d. datos gavimo Vilniaus apygardos teisme spaudas ir atsakovo atstovės duoti parodymai pirmosios instancijos teismo posėdžio metu). Atsakovo atstovės teiginys, jog ta aplinkybė, kad minėtame dokumente nurodyta 2007 m. balandžio 2 d., visiškai nereiškia, jog tą dieną šis dokumentas ir buvo surašytas, vertintinas kritiškai , kadangi byloje nebuvo nustatyta, jog minėtas dokumentas yra suklastotas. Nesant tokių duomenų, teisėjų kolegija laikosi pozicijos, jog šis dokumentas buvo surašytas 2007 m. balandžio 2 d., o Vilniaus apygardos teismo pirmininkui įteiktas 2007 m. balandžio 16 d. Taigi, vertinant formaliai, tarnybinis pranešimas (tariama tarnybinio nusižengimo tyrimo išvada) Vilniaus apygardos teismo pirmininkui buvo pateiktas nepažeidus Taisyklių 9 ir 10 punktuose nustatytų terminų.

Taisyklių 10 punkte įtvirtinta, jog tais atvejais, kai motyvuotoje išvadoje teigiama, kad valstybės tarnautojas padarė tarnybinį nusižengimą, šis nusižengimas turi būti kvalifikuojamas (nurodomas atitinkamas Valstybės tarnybos įstatymo straipsnis, jo dalis ir punktas), nurodoma jo padarymo ar paaiškėjimo diena, įvykdymo aplinkybės, ar jis padarytas tyčia, dėl neatsargumo ar aplaidumo, jo padariniai ir siūloma konkreti tarnybinė nuobauda.

Kaip matyti iš tarnybinio pranešimo, kurį, kaip minėta, atsakovas nurodo laikyti tarnybinio nusižengimo tyrimo išvada, turinio, pareiškėjos tarnybinis nusižengimas nebuvo kvalifikuotas, nenurodyta pareiškėjos kaltės forma, taip pat neaptariami tarnybinio nusižengimo padariniai. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikosi pozicijos, kad tais atvejais, kai tarnybinio nusižengimo tyrimo išvadoje nepateikiamas teisinis valstybės tarnautojo, kurio atžvilgiu buvo atliktas tarnybinio nusižengimo tyrimas, veiklos įvertinimas, trukdantis tiksliai ir aiškiai apibrėžti kaltinimo ribas, nenurodoma kaltės forma, taip pat tarnybinio nusižengimo pasekmės, yra pažeidžiamos pagrindinės tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūros taisyklės, turinčios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo skirti tarnybinę nuobaudą pagrįstumą (2007 m. spalio 4 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A17-816/2007), ir kad minėtų klausimų aptarimas yra būtinas arba įsakyme dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo, arba kitame jį lydinčiame dokumente (2008 m. sausio 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-851/2008). Be kita ko, tą padaryti įpareigoja ir Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalis, kurioje įtvirtinta, jog individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis. Teisėjų kolegija vertina, kad tiek atsakovas, tiek ir pirmosios instancijos teismas nepagrįstai teigė, jog 2007 m. balandžio 2 d. tarnybinis pranešimas laikytinas tarnybinio nusižengimo tyrimo išvada, kadangi jo turinys neatitinka tarnybinio nusižengimo tyrimo išvados turiniui keliamų reikalavimų. Dėl minėtos priežasties konstatuotina, jog nagrinėjamu atveju tarnybinio nusižengimo tyrimo išvada apskritai nebuvo surašyta, o tai kartu reiškia, jog nebuvo atliktas ir tarnybinio nusižengimo tyrimas. Be to, tą patvirtina ir bylos medžiaga – byloje nėra duomenų apie tai, kad tariamo tarnybinio nusižengimo tyrimo metu būtų buvę apklausti liudytojai, įvertinti pareiškėjos paaiškinimai, teikti Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkui dėl jo nurodymų vykdymo (I t., b. l. 14-17, 21-22), ir pan.

Taigi Vilniaus apygardos teismo pirmininkas, vadovaujantis Taisyklių 11 punktu, negalėjo skirti pareiškėjai tarnybinės nuobaudos, kadangi neturėjo tam teisinio pagrindo. Vilniaus apygardos teismo pirmininko (l. e. p.) 2007 m. balandžio 24 d. įsakymas Nr. P-147 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo J. R.“ negali būti laikomas teisėtu (ABTĮ 89 straipsnio 1 dalies 3 punktas), dėl ko yra naikintinas.

Dėl pareiškėjai duotų žodinių nurodymų teisėtumo

Teisėjų kolegija pažymi, kad konstatavus, jog ginčijamas įsakymas neatitinka jam keliamų reikalavimų, t. y. jis nėra pagrįstas faktinėmis aplinkybėmis, nusakančiomis tarnybinio nusižengimo esmę, o tuo pačiu – ir gynybos ribas, tampa teisiškai nereikšmingi pirmosios instancijos teismo sprendimo argumentai dėl pareiškėjos tarnybinių funkcijų apimties ir jų atlikimo vertinimo. Taigi atsižvelgiant į prieš tai minėtą bei tai, kad skundo tenkinimui ir pareiškėjai paskirtos tarnybinės nuobaudos panaikinimui pakankamas pagrindas yra nustatyti procedūriniai tarnybinio nusižengimo tyrimo, o tuo pačiu – ir tarnybinės nuobaudos skyrimo pažeidimai, kiti apeliacinio skundo motyvai nebus vertinami ir dėl jų pasisakyta nebus.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Pareiškėjos J. R. apeliacinį skundą tenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. spalio 29 d. sprendimą panaikinti.

Pareiškėjos J. R. skundą tenkinti. Vilniaus apygardos teismo pirmininko (l. e. p.) 2007 m. balandžio 24 d. įsakymą Nr. P-147 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo J. R.“, kuriuo pareiškėjai buvo paskirta tarnybinė nuobauda – papeikimas, panaikinti.

Sprendimas neskundžiamas.

TeisėjaiAnatolijus BaranovasArtūras DrigotasStasys Gudynas