Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovui A. B.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo T. K. ieškinį atsakovei A. K. dėl bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos nustatymo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Bylos nagrinėjimo metu šalys siekė bylą baigti taikiu susitarimu, tačiau nesutarė dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Šiaulių miesto savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyrius 2012-03-15 išvadoje dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo Nr. SVT – 613, nurodo, kad tikslinga sudaryti sąlygas ieškovui T. K. bendrauti su sūnumi I. K.. Posėdžio metu atstovas išvadą patikslino ir nurodė, kad dėl šalių konfliktų kenčia vaikai, todėl tikslinga nustatyti bendravimo su vaikais tvarką ir, siekiant atnaujinti tėvo ryšį su dukterimi, būtų reikalingas pereinamasis ne ilgesnis kaip vienerių metų laikotarpis. Taip pat nurodė, kad tėvas turi turėti galimybę bendrauti su vaikais darbo dienomis, tačiau vaikų gražinimas į namus 21 valandą yra per vėlus, taip pat abejotina, ar ieškovas, atsižvelgiant į darbo valandas, galės vaikus pasiimti nuo 16 val.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad ieškovas T. K. yra I. K., gim. 2001m., ir E. K., gim. 2008 m., tėvas (6-7 b. l.). Ieškovo T. K. ir atsakovės A. K. (dabartinė pavardė K.) santuoka nutraukta 2011 m. Šiaulių miesto apylinkės teismo sprendimu, kuriuo vaikų gyvenamoji vieta nustatyta su atsakove (8-10 b. l.). Teismo sprendime nustatyta, kad ,,ginčo dėl bendravimo su nepilnamečiais vaikais tarp šalių nėra. A. K. ir ateityje nesudarys jokių kliūčių T. K., o T. K. nesudarys jokių kliūčių A. K. bendrauti su vaikais ir dalyvauti jų auklėjime. Visus susijusius su vaikų auklėjimu klausimus šalys spręs vadovaudamosi vaikų interesais.“ (9 b. l.).

Tėvai turi lygias teises ir lygias pareigas savo vaikams, nesvarbu, ar tėvų santuoka yra nutraukta (LR CK 3.156 straipsnis). Teismo sprendimu nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą nustačius su jų motina A. K., atsakovė turi didesnes galimybes auklėti vaikus, tačiau tai nesumažina vaikų tėvo teisės dalyvauti vaikų auklėjime ir neatleidžia jo nuo šios pareigos. Todėl įstatymas ir įpareigoja tą iš tėvų, pas kurį gyvena vaikai, nekliudyti antrajam bendrauti su vaikais ir dalyvauti vaikų auklėjime. Ši taisyklė nustatyta taip pat ir dėl vaikų interesų, kurie reikalauja, kad vaikai būtų auklėjami abiejų tėvų (CK 3.165 str.). Įstatymas – CK 3.175 straipsnis, reglamentuojantis ginčų tarp skyrium gyvenančių tėvų dėl bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarkos nustatymo sprendimą, numato, jog gyvenančiam skyrium tėvui ar motinai turi būti sudaryta galimybė maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Todėl nustatant bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką būtina išsiaiškinti visas vaiko auklėjimo galimybes ir išnagrinėti visus klausimus, kuriais tėvai nesutarė.

Atsakovė procesiniuose dokumentuose ir posėdžio metu nurodė, kad niekada nedraudė ieškovui bendrauti ir matytis su vaikais, todėl ieškovui nebuvo jokio būtinumo kreiptis į teismą. Ieškovas posėdžio metu paaiškino, kad nutraukus santuoką jam buvo ribojamos galimybės matytis su vaikais, su sūnumi matydavosi kartą per mėnesį, o dukters buvo nematęs visą pusmetį, jam nebuvo suteikta galimybė su dukra kalbėti telefonu, darželio personalo buvo paprašyta neleisti jam pasiimti dukters iš darželio. Šiuos ieškovo paaiškinimus patvirtina teismui pateiktas 2011-10-07 prašymas Šiaulių lopšelio – darželio direktoriui, kuriame atsakovė darželio personalo prašo E. K. į namus išleisti tik su mama arba su močiute N. J. D. (12 b. l.). Ieškovas pateikė teismui faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą, dėl kurio prijungimo prie bylos atsakovė ir jos atstovė neprieštaravo ir kuriame užfiksuoti šalių ir nepilnamečių vaikų telefoniniai pokalbiai bei trumposios žinutės, patvirtinantys šalių nesutarimus dėl bendravimo su vaikais (61-72 b. l.).

Posėdžio metu atsakovė pripažino, kad, vykstant teisminiam ginčui dėl dukters Emilijos tėvystės nustatymo, neleido ieškovui matytis su dukra. Teismas atkreipia dėmesį, kad vien dėl šalių nesutarimų atsakovės asmenine nuožiūra negali būti eliminuojamos dukters biologinio tėvo prigimtinės teisės bendrauti ir dalyvauti auklėjant mergaitę, todėl vieno iš tėvų negebėjimas vaikų interesais atsisakyti savo asmeninių ambicijų reikalauja vaikų interesų teisminės gynybos.

Bylos duomenimis tėvai nesutaria dėl maksimalaus skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaikais ir ypatingai dėl bendravimo su dukra E. Vaikų motina (atsakovė) nesutinka, kad ieškovas su vaikais bendrautų darbo dienomis, teigdama, kad vaikams reikalingas režimas ir vaikų grąžinimas į namus 21 valandą yra per vėlus. Nesutinka, kad dukra iki 8 metų liktų pas ieškovą nakvynei, nes mergaitė iki šiol naktį geria pieną, miega tik su mama ir jos dar niekada nebuvo išsiskyrusios, todėl mano, kad mergaitei emociškai būtų labai sunku be atsakovės. Šiuos atsakovės paaiškinimus patvirtino posėdžio metu apklausti liudytojai. Liudytoja apklausta mergaitės močiutė N. J. D. paaiškino, kad mergaitė niekaip negalėjo priprasti vaikų darželyje, ji yra labai prisirišusi prie savo mamos ir nelieka su niekuo miegoti. Liudytojai L. V. ir L. V. paaiškino, kad nors dažnai bendrauja su atsakove ir jos vaikais, mergaitė nepripratusi prie svetimų žmonių ir pas juos nepasilieka. Atsakovė remiasi gydymo įstaigos pažyma dėl dukters sveikatos būklės (specifinis tarimo ir kalbos raidos sutrikimas, nerimo sutrikimas, 58 b. l.) ir dėl šios priežasties nesutinka, jog dukra maksimaliai bendrautų su tėvu ir pasiliktų nakvoti jo namuose, nurodo, kad mergaitė kur nors išvažiuojant nerimauja, susinervina, supyksta, ją išberia raudonomis dėmėmis, naktį nemiega, net ir įprastinėje aplinkoje turi nemažą dirglumą. Atsakovė nori apriboti vaikų bendravimą su tėvu tik savaitgaliniais susitikimais ir švenčių dienomis bei atostogomis, iki aštuonerių metų amžiaus neleidžiant mergaitei nakvoti tėvo namuose.

Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos 12 straipsnyje įtvirtinta vaiko teisė reikšti savo pažiūras visais jį liečiančiais klausimais ir būti išklausytam bet kokio jį liečiančio nagrinėjimo metu. CK 3.177 straipsnis taip pat numato, kad teismas, nagrinėdamas ginčus dėl vaikų, privalo išklausyti vaiką, sugebantį išreikšti savo pažiūras, ir išsiaiškinti vaiko norus. Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistai, vykdydami teismo pavedimą, susitiko ir kalbėjosi su nepilnamečiais vaikais I. K. ir E. K., nedalyvaujant jų mamai. Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistų nuomone, dėl jauno amžiaus E. K. nesugeba išreikšti savo norų, o I. K. paaiškino, kad paskutinį kartą su tėvu buvo susitikęs per mokslo metus, tėtis jam skambina vieną ar du kartus per mėnesį, nakvoti pas tėtį nenorėtų, kadangi ten nėra ką veikti ir kadangi visi jo draugai išsikėlę gyventi kitur, su tėčiu dažniausiai būna namuose ir jam neįdomu tik žiūrėti televizorių (56 b. l.).

Pažymėtina, kad maksimalaus dalyvavimo auklėjant vaiką principas ( Civilinio kodekso 3.175 straipsnio 2 dalis) nustatant bendravimo tvarką reiškia, kad tėvui (motinai) negyvenančiam kartu su vaiku neturi būti daromi apribojimai bendrauti su vaiku (vietos, būdo, sąlygų ir pan. atžvilgiu), jeigu jie nereikalingi vaiko interesams apsaugoti. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams, jeigu dažni susitikimai ir bendravimas su antruoju iš tėvų traumuoja vaiką psichologiškai, kai antrojo tėvo bendravimas ir auklėjimas visiškai neatitinka paties vaiko individualių interesų, norų ir pažiūrų, kai vaiko brandai ir pasaulėžiūrai yra daroma žalinga įtaka (CK 3.175 str. 2 d.).

Nagrinėjamu atveju byloje nustatytos aplinkybės nepatvirtina, kad būtų pagrindas ieškovui nustatyti minimalią bendravimo su vaikais tvarką. Priešingai, ieškovas posėdžio metu išreiškė susirūpinimą dėl sūnaus lavinimo (pamokų metu neturi reikiamų priemonių, prastais pažymiais baigė 4 klasę), mano, kad reikia kuo daugiau laiko skirti berniukui, skatinti jį skaityti, įdiegti jam pareigos jausmą, o ne vien domėjimąsi pramogomis.

Sprendžiant dėl bendravimo su dukra tvarkos nustatymo atsižvelgiama į tai, kad vaiko sveikatos būklė, atitinkami vystymosi sutrikimai nesudaro pagrindo riboti tėvo teisę bendrauti su vaiku ir atlikti įstatyminę bei prigimtinę pareigą dalyvauti jo auklėjime; nustatytos vaiko sveikatos problemos turi būti sprendžiamos abiejų tėvų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. balandžio 24 d nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-650/2002 ).

Nagrinėjamu atveju ieškovė nepateikė jokių gydytojų rekomendacijų dėl mergaitei taikytino režimo ar draudimo ilgesniam laikui keisti ją supančią aplinką, neargumentavo, kuo remdamasi pasirinko 8 metų amžiaus ribą, nuo kurios, jos manymu, dukra jau galės likti nakvoti tėvo namuose, tik nurodė, kad mergaitė bus pradėjusi lankyti mokyklą. Posėdžio metu nei viena šalis nenurodė, kad emocinis ryšys tarp tėvo ir dukters E. būtų nutrūkęs, kad mergaitė nenorėtų bendrauti su tėvu. Iš pateiktų atsakovo pokalbių telefonu su vaikais turinio matyti, kad dukra norėtų bendrauti su tėčiu, liudytoja N. J. D. nurodė, kad mergaitė fantazuoja apie savo tėtį, pasakodama, kad jos tėvelis gyvena rožiniame name. Teismo nuomone, byloje nėra pateikta duomenų, jog ieškovo nurodyta bendravimo su vaikais tvarka prieštarautų vaikų interesams tiek sveikatos, tiek auklėjimo ar priežiūros aspektu, pabrėžtina, kad ieškovas nurodė, kad sugebės pasirūpinti savo dukra, o jai norint, visada ją grąžins į namus, todėl teismas sprendžia, kad bendravimui su dukra nustatyti pereinamąjį laikotarpį nėra pagrindo.

Teismo nuomone, ieškovo pasiūlyta bendravimo su vaikais tvarka iš esmės yra objektyvi abiejų tėvų atžvilgiu, nesuteikianti ieškovui jokių prioritetų. Atsižvelgiant į tai, kad bendravimo tikslas – dalyvauti vaikų auklėjime, o ne tik su jais pasimatyti, atsakovės pasiūlyta bendravimo su vaikais tvarka, teismo nuomone, suteikia tėvui tik galimybę matytis su jais, tačiau nesuteikia galimybės dalyvauti jų auklėjime.

Ginčuose tarp skyrium gyvenančių tėvų dėl bendravimo su vaikais ir dalyvavimo juos auklėjant nustatydamas konkrečius tėvų bendravimo su vaikais grafikus ir tvarką, dalyvavimo auklėjant vaikus formas, teismas nėra varžomas vien proceso šalių ieškinyje pateiktais pasiūlymais. Į šiuos pasiūlymus teismas turi atsižvelgti, bet saugodamas vaikų ir tėvų interesus teismas gali ex officio (savo iniciatyva, pagal pareigas) nukrypti nuo minėtų pasiūlymų ir nuspręsti pritaikyti tokį bendravimo grafiką ir tokias dalyvavimo auklėjant vaikus formas, kurie šalių dokumentuose nebuvo nurodyti. Konkrečios bendravimo su vaikais tvarkos pasiūlymas kyla iš reikalavimo išspręsti tarp tėvų kilusį ginčą dėl bendravimo su vaikais ir jų auklėjimo, todėl konkrečių pasiūlymų dėl bendravimo su vaikais tvarkos koregavimas yra leistinas. Atsižvelgęs į ieškovo nurodytą jo darbo laiką (nuo 8 val. iki 17 val.), teismas pritaria Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovo nuomonei, kad nėra tikslinga vaikų bendravimą su tėvu darbo dienomis nustatyti nuo 16 val.

Siekdamas išvengti galimų konfliktinių situacijų, teismas, iš dalies tenkindamas vaikų tėvo ieškinio reikalavimą dėl bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo, atsižvelgęs į tai, kad dukters Emilijos sveikatos būklė, atitinkami vystymosi sutrikimai nesudaro pagrindo riboti tėvo teisę bendrauti su vaikais ir realizuoti prigimtinę pareigą dalyvauti jų auklėjime, įvertinęs tai, kad vaikų tėvas turi normalias materialines sąlygas ir gali pasirūpinti savo vaikais, siekdamas sudaryti galimybę skyrium gyvenančiam vaikų tėvui maksimaliai dalyvauti auklėjant vaikus, savo iniciatyva (CPK 376 str.) nustato tokią vaikų tėvo T. K. bendravimo su vaikais tvarką: vaikų tėvas T. K. bendrauja su vaikais I. K. ir E. K. kiekvienos savaitės antradienį ir ketvirtadienį nuo 17 val.; vaikai grąžinami į jų namus ne vėliau nei 20 val.; kiekvieno mėnesio nelyginį savaitgalį nuo šeštadienio 10.00 val., vaikai grąžinami į jų namus ne vėliau nei sekmadienio 18.00 val.; poriniais metais šventinėmis dienomis: Sausio 1 dieną, Vasario 16 dieną, Šv. Velykų antrą dieną, Tėvo dieną, Birželio 24 dieną, Šv. Kalėdų antrą dieną (gruodžio 26 d.) nuo 11 val., vaikai grąžinami į jų namus ne vėliau nei 20.00 val.; kiekvienais metais per ieškovo gimtadienį (kovo 10 d.) ir šventinę Kovo 11 dieną nuo kovo 10 d. 16 val.; vaikai grąžinami į jų namus ne vėliau nei kovo 11 d. 20.00 val.; pasiima vaikus I. K. ir E. K. vasaros ir žiemos atostogų metu nepertraukiamai iki 7 (septynių) dienų žiemos atostogų metu ir iki 14 (keturiolikos) dienų vasaros atostogų metu, apie atostogų laiką ir trukmę vaikų motiną A. K. įspėjant prieš 2 savaites.

Teismas atkreipia dėmesį, kad prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu turi būti remiamasi ne tik nustatant bendravimo su vaikais tvarką, bet ir įgyvendinant teismo sprendimą, kuriuo ši tvarka nustatyta. Taigi teismo sprendimo dalis dėl bendravimo tvarkos nustatymo turi būti realizuojama atsižvelgiant į konkrečioje situacijoje esančius vaiko interesus, o esant aplinkybėms, dėl kurių šio sprendimo įgyvendinimas prieštarautų vaikų interesams, tėvas savo turimą teisę turi įgyvendinti taip, kad ji nepažeistų vaikų interesų, o esant būtinybei, nepasiimti vaikų, nors tokia teisė ir būtų numatyta teismo sprendime.

Pažymėtina, kad santykiai dėl bendravimo su vaiku ir auklėjimo tvarkos yra tęstinio pobūdžio. Vadinasi, pasikeitus faktinėms aplinkybėms, vaikų tėvai turi teisę kreiptis į teismą dėl nustatytos tvarkos pakeitimo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų. CPK 93 straipsnio 1 dalis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Ieškovas pateikė prašymą priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas, kuriame nurodė kad jo patirtos bylinėjimosi išlaidos sudaro 1540 Lt (88 b. l.). Atsakovė pateikė prašymą priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas, kuriame nurodė, kad už advokatės suteiktas paslaugas sumokėjo 1700 Lt (86 b. l.). Atsižvelgdamas į tai, kad ginčas yra kilęs iš šeimos teisinių santykių ir šioje byloje negalima teigti, jog sprendimas priimtas kurios nors šalies naudai, bei taikydamas CPK 93 str. 2 d., teismas šalių turėtų bylinėjimosi išlaidų vienai iš kitos nepriteisia.

Lietuvos Respublikos teisingumo ministras ir Lietuvos Respublikos finansų ministras, vadovaudamiesi Civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 6 dalimi, priėmė įsakymą Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimo išlaidų sumos nustatymo (Žin., 2011, Nr. 134-6373) ir nustatė, kad minimali valstybei priteistina bylinėjimo išlaidų suma yra 10 litų, todėl procesinių dokumentų įteikimo išlaidos, kurios šioje byloje sudaro 4,50 Lt, iš atsakovės nepriteisiamos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 str., 263-267 str., 269 str., 270 str., teismas

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti iš dalies.

Nustatyti tokią ieškovo T. K., a. k. (duomenys neskelbtini) bendravimo su nepilnamečiais vaikais: sūnumi I. K., gim. 2001m., ir E. K., gim. 2008 m., tvarką:

vaikų tėvas T. K. bendrauja su vaikais I. K. ir E. K. kiekvienos savaitės antradienį ir ketvirtadienį nuo 17 val.; vaikai grąžinami į jų namus ne vėliau nei 20 val.;

vaikų tėvas T. K. bendrauja su vaikais I. K. ir E. K. kiekvieno mėnesio nelyginį savaitgalį nuo šeštadienio 10.00 val., vaikai grąžinami į jų namus ne vėliau nei sekmadienio 18.00 val.;

vaikų tėvas T. K. bendrauja su vaikais poriniais metais šventinėmis dienomis: Sausio 1 dieną, Vasario 16 dieną, Šv. Velykų antrą dieną, Tėvo dieną (pirmas birželio sekmadienis), Birželio 24 dieną, Šv. Kalėdų antrą dieną (gruodžio 26 d.) nuo 11 val., vaikai grąžinami į jų namus ne vėliau nei 20.00 val.;

vaikų tėvas T. K. kiekvienais metais bendrauja su vaikais I. K. ir E. K. per savo gimtadienį (kovo 10 d.) ir šventinę Kovo 11 dieną nuo kovo 10 d. 16 val.; vaikai grąžinami į jų namus ne vėliau nei kovo 11 d. 20.00 val.

vaikų tėvas T. K. pasiima vaikus I. K. ir E. K. vasaros ir žiemos atostogų metu nepertraukiamai iki 7 (septynių) dienų žiemos atostogų metu ir iki 14 (keturiolikos) dienų vasaros atostogų metu, apie atostogų laiką ir trukmę vaikų motiną A. K. įspėjant prieš 2 savaites.

Pasikeitus vaikų tėvo galimybei bendrauti su vaikais nustatyta tvarka, taip pat pasikeitus vaikų tėvo ar vaikų motinos gyvenamajai vietai ar telefono numeriui, vaikų tėvai privalo nedelsiant informuoti vienas kitą.

Sprendimas per 30 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per šį teismą.