Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jurgitos Mačionytės, Virginijos Pakalnytės-Tamošiūnaitės (kolegijos pirmininkė), Ugniaus Trumpulio,

viešame teismo posėdyje žodinio apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. L. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 23 d. nuosprendžio, kuriuo A. L. pripažintas kaltu padarius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą ir jam paskirta devynių mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, A. L. paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir jam paskirta šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, ši bausmė subendrinta su Kauno apylinkės teismo 2017 m. birželio 15 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi (nuosprendžio priėmimo dieną neatlikta bausmės dalis buvo 1 metai 7 mėnesiai 22 dienos), prie neatliktos bausmės dalies pridedant šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės dalį, ir A. L. paskirta subendrinta dvejų metų laisvės atėmimo bausmė, ją atliekant pataisos namuose. Iš A. L. civiliniam ieškovui Vilniaus teritorinei ligonių kasai priteista 440,72 Eur nusikaltimu padarytai žalai atlyginti, nukentėjusiajam A. J. priteista 700 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

1. A. L. nuteistas už tai, kad jis, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę Vilniaus pataisos namuose, 2017 m. rugsėjo 20 d., apie 1 val., kameroje Nr. 3, tyčia sudavė du kartus klozeto bakelio dangčiu A. J. į galvą, tokiu būdu nukentėjusiajam padarė muštines žaizdas kaktoje, pakaušyje, kairiojo paausio srityje, kairėje plaštakoje, kas sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą. Šiais veiksmais A. L. padarė BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą.

II. Apeliacinių skundų argumentai ir proceso dalyvių prašymai

2. Apeliaciniu skundu nuteistasis A. L. prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 23 d. nuosprendį arba jį panaikinti ir priimti naują nuosprendį – skirti nuteistajam psichologinę – psichiatrinę ekspertizę.

3. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad nusikaltimo padarymo metu A. L. buvo išgėręs raminamųjų vaistų, kurie jam yra paskirti gydytojo. Dėl šių vaistų sukelto šalutinio poveikio nuteistasis galimai ir padarė nusikaltimą. Po nusikalstamos veikos padarymo jis negalėjo aiškiai nurodyti įvykių sekos, taip pat to negalėjo padaryti ir bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. A. L. manymu, jis dėl vaistų poveikio galėjo nesuprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti, nes mušti nukentėjusįjį nebuvo jokių priežasčių.

4. Atsiliepimu į apeliacinį skundą nukentėjusysis A. J. prašo nuteistojo A. L. apeliacinį skundą atmesti; dalyvauti teismo posėdyje.

5. Atsiliepime nurodoma, kad nukentėjusysis buvo sužalotas miegantis, jam reikėjo siūti žaizdas ir po traumos yra likusios pasekmės, reikės atlikti piršto operaciją. Jo manymu, gydymo išlaidos yra priteistos pagrįstai, nes A. L. kaltė yra įrodyta. Pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas.

6. Teismo posėdžio metu nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, taip pat nuteistojo gynėjas prašė patikrinti, ar nuteistajam paskirta teisinga bausmė, ar nėra pagrindų jį išteisinti, prokurorė ir nukentėjusysis prašė apeliacinį skundą atmesti.

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir faktinių bylos aplinkybių vertinimas

Nuteistojo apeliacinis skundas atmestinas.

7. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatas teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Ši nuostata ne tik apibrėžia bylos apeliacinio nagrinėjimo ribas, bet ir nustato imperatyvą patikrinti bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Kaip matyti iš apeliacinio skundo turinio, nuteistasis kelia klausimą dėl buvimo pakaltinamu nusikaltimo padarymo metu.

8. Iš baudžiamojoje byloje esančių duomenų matyti, kad nuteistasis A. L. Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje gydytas du kartus, paskutinį kartą - nuo 2011 m. gruodžio 13 d. iki 2012 m. sausio 2 d. Atsižvelgiant į tai, taip pat į apeliaciniame skunde nurodomas aplinkybes, kad nuteistasis vartojo raminamuosius vaistus, kurie ir įtakojo jo nusikalstamą elgesį, siekiant nustatyti, ar yra pagrindas jam skirti teismo psichiatrinę ekspertizę, baudžiamosios bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu buvo atliktas dalinis įrodymų tyrimas, kurio metu buvo apklaustas nuteistasis, nukentėjusysis ir Vilniaus pataisos namų gydytoja – psichiatrė S. G., taip pat iš pataisos įstaigos buvo išreikalauti nuteistojo medicininiai dokumentai.

9. Apklausos metu liudytoja S. G. nurodė, kad nuteistasis A. L. pataisos namuose skundėsi nemiga ir kylančiu nerimu, todėl nusikaltimo padarymo laikotarpiu jam buvo paskirtas gydymas – duodami normotimikų grupei priklausantys vaistai „Finlepsin“, kurie mažina agresyvumą, impulsyvumą, padeda sumažinti nuotaikos svyravimus. Liudytojos teigimu, nuo tokios šių vaistų dozės, kokią gaudavo nuteistasis, jam negalėjo rastis toks šalutinis poveikis, t. y. padidėti agresijos lygis, nes vaistų poveikis priešingas. Liudytoja taip pat nurodė, kad A. L. yra asmenybės sutrikimo lygyje, jam sunku adaptuotis socialinėje sferoje, jis sunkiai valdo emocijas, jam būdingas agresyvumas, impulsyvumas, tačiau ligos požymių nėra. Iš nuteistojo medicininių dokumentų matyti, kad nei iki nusikaltimo padarymo, nei po jo jam nėra nustatyta jokių psichikos sveikatos sutrikimų, atvirkščiai, psichiatras konsultacijų metu nurodo, kad aktyvios psichopatologijos nestebima. Baudžiamojoje byloje yra Vilniaus pataisos namų Socialinės reabilitacijos skyriaus pateikta nuteistojo A. L. charakteristika, kurioje nurodyta, kad nuteistasis pasižymi impulsyvumu, tikėtina, kad jis konfliktines situacijas linkęs įveikti „puolimo“ būdu, todėl, esant aštresnio pobūdžio provokacijoms ar išorinių aplinkybių poveikiui, gali prarasti savikontrolę ir panaudoti smurtą. Apeliacinės instancijos teisme apklausiamas nukentėjusysis nurodė, kad jis taip pat vartoja tokius pačius vaistus „Finlepsin“ ir nuo jų niekada nebūna tokio šalutinio poveikio, nuteistasis meluoja, be to, A. L. pats jam prisipažino, kad sumušti nukentėjusįjį jo paprašė kitas nuteistasis. Taigi, apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs šių aplinkybių visumą, nustatė, kad nuteistajam skirti teismo psichiatrinę ekspertizę nėra teisinio pagrindo, nekyla abejonių, kad jis nusikaltimo padarymo metu suprato savo veiksmų esmę ir galėjo juos valdyti. Laikytina, kad nuteistojo smurtinis elgesys kilo dėl jam būdingų charakterio savybių ir asmenybės sutrikimo, o vartoti vaistai agresijos paskatinti negalėjo, ką patvirtino jį gydžiusi gydytoja – psichiatrė, nukentėjusysis bei Vilniaus pataisos namų Socialinės reabilitacijos skyrius.

10. Nors nuteistasis apeliaciniame skunde nurodė, kad jis po nusikalstamos veikos padarymo negalėjo aiškiai nurodyti įvykių sekos, tačiau iš jo duotų parodymų turinio matyti, kad A. L. nuosekliai nupasakojo nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes. Pirmosios instancijos teisme nuteistasis nurodė, kad dėl padaryto nesigaili, gailisi tik dėl to, kad pailgės laisvės atėmimo bausmės terminas. Tai tik patvirtina A. L. asmenybei būdingą agresyvumą ir jo sąmoningumą, vertinant savo elgesį. Be paties nuteistojo prisipažinimo, jo kaltė yra įrodyta ir nukentėjusiojo bei liudytojų parodymais, įvykio vietos apžiūros, parodymų patikrinimo vietoje metu užfiksuotais duomenimis ir specialisto išvada. Taigi, šių baudžiamojoje byloje surinktų įrodymų visuma patvirtina, kad A. L., atlikdamas laisvės atėmimo bausmę Vilniaus pataisos namuose, 2017 m. rugsėjo 20 d., apie 1 val., kameroje Nr. 3, tyčia sudavė du kartus klozeto bakelio dangčiu A. J. į galvą, tokiu būdu nukentėjusiajam sukeldamas nežymų sveikatos sutrikdymą, todėl jis pagrįstai pripažintas kaltu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.

11. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalies dėl nuteistajam paskirtos bausmės teisėtumą ir pagrįstumą, pripažįsta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas nepažeidė BK 41 straipsnyje įtvirtintų bausme siekiamų tikslų ir BK 54 straipsnyje nustatytų bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų. Skirdamas bausmę, pirmosios instancijos teismas įvertino padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį, jos padarymo aplinkybes, nuteistojo atsakomybę sunkinančią aplinkybę ir jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą, jo asmenybę charakterizuojančius duomenis ir pagrįstai paskyrė A. L. laisvės atėmimo bausmę, jos terminą nustatant didesnį nei straipsnio sankcijoje numatytas šios bausmės rūšies vidurkis.

12. Taigi, atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 23 d. nuosprendis paliekamas nepakeistas, o A. L. apeliacinis skundas atmetamas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Nuteistojo A. L. (A. L.) apeliacinį skundą atmesti.