- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2006-06-15
- Bylos Nr.
- AS-438-369-06
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Stasys Gudynas (pirm.), Birutė Janavičiūtė, Romanas Klišauskas (pran.)
- Trečiasis asmuo
- J.P., Kauno miesto apylinkės prokuratūrai
- Pareiškėjas
- Lietuvos žaliųjų
- Atsakovas
- Kauno apskrities viršininko administracijai, Kauno miesto savivaldybės administracijai
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gudyno (kolegijos pirmininkas), Birutės Janavičiūtės ir Romano Klišausko (pranešėjas),
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo trečiojo suinteresuotojo asmens J.P. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2006 m. gegužės 17 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo Lietuvos žaliųjų judėjimo skundą atsakovams Kauno apskrities viršininko administracijai, Kauno miesto savivaldybės administracijai, tretiesiems suinteresuotiesiems asmenims J.P., Kauno miesto apylinkės prokuratūrai dėl veiksmų pripažinimo neteisėtais, aktų panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas Lietuvos žaliųjų judėjimas su skundu kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą dėl atsakovų Kauno miesto savivaldybės administracijos ir Kauno apskrities viršininko administracijos veiksmų pripažinimo neteisėtais bei administracinių aktų, susijusių su nuosavybės teisių į žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), Kaune, atkūrimu, panaikinimo.
Pareiškėjas prašė teismą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, t.y. sustabdyti nekilnojamojo turto, žemės sklypo (duomenys neskelbtini), registro ir kadastro duomenų tvarkymą bei sustabdyti Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2005 m. lapkričio 28 d. įsakymo Nr. A-4464 galiojimą.
Kauno apygardos administracinis teismas 2006 m. gegužės 17 d. prašymu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies ir sustabdė Kauno apskrities viršininko 2005 m. gruodžio 28 d. įsakymo Nr. 02-01-13352 bei Kauno apskrities viršininko 2005 m. gruodžio 28 d. sprendimo Nr. 6285 galiojimą
Žemesnės instancijos teismas
Teismas pažymėjo, jog nors pareiškėjas prašo sustabdyti nekilnojamojo turto, žemės sklypo (duomenys neskelbtini), registro ir kadastro duomenų tvarkymą, tačiau Administracinių bylų teisenos įstatymo 71 str. 2 d. tokios reikalavimo užtikrinimo priemonės nenumato. Prašymas sustabdyti Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2005 m. lapkričio 28 d. įsakymo Nr. A-4464 galiojimą, teismo nuomone, taip pat netenkintinas, kadangi įsakyme nurodyti pavedimai yra pilnai įvykdyti, todėl šio administracinio akto galiojimo laikinas sustabdymas neturės jokios įtakos teismo sprendimo įvykdymui (Administracinių bylų teisenos įstatymo 71 str. l d.).
Teismas taip pat nurodė, kad skundžiamo akto (veiksmo) panaikinimas reiškia, kad konkrečiu atveju atkuriama buvusi iki ginčijamo akto (veiksmo) priėmimo padėtis (Administracinių bylų teisenos įstatymo 92 str.). Panaikinus administracinius aktus dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), Kaune, atstatyti buvusią padėtį būtų neįmanoma, jeigu žemės sklypas būtų perleistas tretiesiems asmenims. Todėl yra pagrindas teismo iniciatyva taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones ir laikinai sustabdyti Kauno apskrities viršininko 2005 m. gruodžio 28 d. įsakymo Nr. 02-01-13352 ir Kauno apskrities viršininko 2005 m. gruodžio 28 d. sprendimo Nr. 6285, galiojimą (Administracinių bylų teisenos įstatymo 71 str. l d., 2 d. 3 p.).
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu trečiasis suinteresuotasis asmuo J.P. prašo pirmosios instancijos teismo 2006-05-17 nutartį panaikinti ir netaikyti reikalavimo užtikrinimo priemonių dėl ginčijamų aktų galiojimo sustabdymo.
Skunde atkreipia dėmesį, jog pareiškėjas apskritai neturi reikalavimo teisės reikšti tokį skundą, nes nepaaiškino, kaip pažeidžiami jo interesai ginčijamuose aktuose nenurodžius grąžinto natūra sklypo naudojimo pobūdžio. Be to, anot trečiojo suinteresuotojo asmens, suformuotam sklypui nebuvo parengtas detalusis planas, todėl nustatyti jo naudojimo pobūdį abu atsakovai negalėjo ir niekada to nedaro. Galiausiai, kaip teigiama atskirajame skunde, atsakovai ginčijamais aktais sprendė ne gamtos žalojimo ar apsaugos, o nuosavybės atkūrimo klausimus, taigi nagrinėjamu atveju nėra pagrindo teigti, kad nesiėmus reikalavimo užtikrinimo priemonių, teismo sprendimo, jei jis ir būtų priimtas pareiškėjo naudai, įvykdymas (pažeistų pareiškėjo teisių ar teisėtų interesų atkūrimas) gali pasunkėti ar pasidaryti negalimas. Jokie pareiškėjo interesai, trečiojo suinteresuotojo asmens manymu, nėra pažeisti, o byloje nėra duomenų apie kitokius teisėtus pareiškėjo interesus. Kaip teigiama atskirajame skunde, net jeigu pareiškėjo interesai aktais ir būtų buvę pažeisti, priimant skundžiamą nutartį neatsižvelgta į tai, kad ginčijami aktai yra realizuoti, t.y. administraciniai teisiniai santykiai transformavosi į nuosavybės (civilinius) teisinius santykius.
Šalies argumentai
Atskirajame skunde paaiškinama, jog pareiškėjas teisę pateikti savo skundą grindžia Konvencija dėl teisės gauti informaciją, visuomenės dalyvavimo priimant sprendimus ir teisės kreiptis į teismus aplinkosaugos klausimais. Tačiau Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2003-11-21 d. nutartyje byloje Nr. AS(7-)543-03 yra pažymėjęs, kad Konvencijos dėl teisės gauti informaciją, visuomenės dalyvavimo priimant sprendimus ir teisės kreiptis į teismus aplinkosaugos klausimais 9 str. 4 d. nėra besąlygiško įpareigojimo nagrinėjimo procedūrų metu taikyti tokias teisinės gynybos priemones kaip įpareigojimas nepažeisti ieškovo teisių ar sustabdyti veiksmus, pažeidžiančius tas teises; šios priemonės taikomos tik tuomet, jei tai reikalinga. Atsižvelgiant į šias nuostatas, trečiasis suinteresuotasis asmuo mano, kad pareiškėjo realių ir teisėtų interesų ginčijami aktai nepažeidžia, o reikalavimas, pareikštas ginant nesamus ar įstatymo nesaugomus interesus (prieštarauti sklypo suformavimui, nuosavybės teisinių santykių atsiradimui), negali būti užtikrinamas.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konst atuoja:
Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau - ABTĮ 148 straipsnis numato, jog atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (ABTĮ III skyrius, XIX – XXI skirsniai, 127 – 147 straipsniai) išskyrus ABTĮ XXII skirsnyje numatytas išimtis.
Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, jog vadovaujantis ABTĮ 130 straipsnio 2 dalies 6 punktu pareiškėja pateiktame apeliaciniame skunde privalėjo nurodyti įstatymus ir bylos aplinkybes, kuriomis grindžiamas skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties neteisėtumas ar nepagrįstumas (atskirojo skundo juridinį pagrindą).
Kaip numato ABTĮ 71 straipsnio 1 dalis, priimant nutartį dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, teismas turi įsitikinti, kad nepritaikius nurodytų priemonių, būsimo teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti negalimas. Šiuo atveju kaip tokią aplinkybę pirmosios instancijos teismas nurodė tai, kad nesustabdžius ginčijamų administracinių aktų dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), Kaune (Kauno apskrities viršininko 2005 m. gruodžio 28 d. įsakymo Nr. 02-01-13352 bei Kauno apskrities viršininko 2005 m. gruodžio 28 d. sprendimo Nr. 6285) galiojimo, atstatyti buvusią iki teismo sprendimo priėmimo padėtį būtų neįmanoma, jeigu šis žemės sklypas būtų perleistas tretiesiems asmenims. Tuo tarpu iš atskirojo skundo matyti, jog trečiasis suinteresuotasis asmuo jame nenurodo jokių teisinių ar faktinių aplinkybių dėl kurių minėtas Kauno apygardos administracinio teismo 2006 m. gegužės 17 d. nutarties motyvas, kuriuo buvo grindžiama reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo būtinybė, galėtų būti laikomas nepagrįstu ar neteisėtu.
Pažymėtina, jog atskirojo skundo teiginiai, kad reikalavimo užtikrinimo priemonės negali būti taikomos, nes pareiškėjo interesai ginčijamais aktais nebuvo pažeisti, nėra susiję su reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo pagrįstumu ir teisėtumu. Klausimas ar ginčijamais aktais buvo pažeisti pareiškėjo interesai negalėjo būti sprendžiamas pirmosios instancijos teismui priimant nutartį dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo. Nurodytas klausimas yra bylos nagrinėjimo dalykas dėl kurio teismas privalės priimti atitinkamą sprendimą (ABTĮ 86 straipsnio 2 dalis) išnagrinėjęs bylą iš esmės.
Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad atsakovas pateiktame atskirajame skunde nenurodė juridinio pagrindo dėl kurio skundžiama Kauno apygardos administracinio teismo 2006 m. gegužės 17 d. nutartis turėtų būti panaikinta (ABTĮ 130 straipsnio 2 dalies 6 punktas).
Dėl šios priežasties atsakovo atskirasis skundas yra atmetamas, o Kauno apygardos administracinio teismo 2006 m. gegužės 17 d. nutartis paliekama galioti nepakeista.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Trečiojo suinteresuotojo asmens J.P. atskirąjį skundą atmesti.
Kauno apygardos administracinio teismo 2006 m. gegužės 17 d. nutartį palikti galioti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.