Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2013-01-28 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-44/2013

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-01-28
Bylos Nr.
1S-44/2013
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Laima Garnelienė
Kaltinamasis
V. P.
Kategorijos
  • 2.1.16.1.2.1.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 2.1.16.1.2.1.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Byla Nr. 1S-44/2013
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.16.1.2.1.1, 2.1.16.1.2.1.3.
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. sausio 28 d.Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Laima Garnelienė,sekretoriaujant Agatai Minkel,dalyvaujant prokurorei Aidai Japertienei,gynėjui advokatui E. K.,

teismo posėdyje išnagrinėjo kaltinamojo V. P. skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2012 m. gruodžio 27 d. nutarties, kuria kaltinamajam V. P. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas 3 mėnesiams – iki 2013 m. kovo 28 d.

Teisėja, išnagrinėjusi skundą ir susipažinusi su baudžiamosios bylos medžiaga,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Panevėžio apygardos teisme nagrinėjamoje byloje V. P. kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 250 straipsnio 2 dalyje, padarymu, o būtent:

jis kaltinamas tuo, kad 2011 m. rugsėjo 18 d. nakties metu nuo 3.32 val. iki 3.56 val., veikdamas bendrininkų grupe su E. K. ir G. M., žmonių darbo ir viešoje vietoje – (duomenys neskelbtini) vidiniame kieme, adresu (duomenys neskelbtini), šalia (duomenys neskelbtini) pastato ir garažų, padegė dvi policijos tarnybines transporto priemones ir pasikėsino padegti kitus kieme stovėjusius automobilius, dėl ko buvo sunaikintos dvi transporto priemonės, o būtent:

turėdamas tikslą atkeršyti policijos pareigūnams dėl neapykantos policijai ir pykčio už teisėtus policijos pareigūnų veiksmus jo ir kitų asmenų atžvilgiu, siekdamas masiškai sutrikdyti (duomenys neskelbtini) veiklą, kad policijos institucija negalėtų vykdyti savo funkcijų, iš anksto susitarė su G. M. ir E. K. padegti visus (duomenys neskelbtini) vidiniame kieme stovėjusius automobilius - įvykdyti teroro aktą. Tuo tikslu V. P., G. M. ir E. K. pasigamino priemones automobiliams padegti – į stiklinius butelius pripylė vidaus degimo variklyje panaudotos alyvos ir prie jų lipnia izoliacine juosta pritvirtino medžiagos skiautes. G. M. pažadėjus padėti atkeršyti ir tuo tikslu pavežti V. P. iki (duomenys neskelbtini), 2011 m. rugsėjo 18 d., apie 3.30 val., G. M. jam priklausančiu automobiliu ,,Peugeot 406”, v.n. (duomenys neskelbtini) atvežė V. P. šalia (duomenys neskelbtini), kur laukė E. K.. Kartu su E. K. bendrais veiksmais V. P., panaudodamas du iš septynių pasiruoštų butelių, padegė du policijos tarnybinius automobilius - ,,Škoda Oktavia”, v.n. (duomenys neskelbtini) 22 071 Lt vertės, priklausantį ,,Swedbank autoparko valdymas” ir ,,Mitsubishi Pajero Sport”, v.n. (duomenys neskelbtini) 27 096 Lt vertės, priklausantį P. AVPK, kurie sudegė ir buvo sunaikinti nepataisomai. Taip pat, sudegė šiuose automobiliuose buvęs P. AVPK priklausantis turtas: nukreipiamieji kūgiai 2 vnt. - 24 Lt vertės, ruletė 1 vnt. – 8.92 Lt vertės, lanksti vilktis 1 vnt. - 21 Lt vertės, fotoaparatas ,,Samsung Digimax 15” 1 vnt. - 429.09 Lt vertės, žibintas 8 LED+1HAL 1 vnt. – 51.57 Lt vertės, krivulės 2 vnt. - 20.57 Lt vertės. Be to, pasikėsino padegti policijos tarnybinį automobilį ,,VW Passat”, v.n. (duomenys neskelbtini) 38 000 Lt vertės, priklausantį AB ,,SEB lizingas”, pasikėsinimo metu sulaužant šoninį dešinės pusės galinio vaizdo veidrodėlį ir tuo padarant savininkui 416.87 Lt žalą, policijos tarnybinį automobilį ,,Mitsubishi Pajero Sport”, v.n. (duomenys neskelbtini) 28 600 Lt vertės, priklausantį (duomenys neskelbtini), policijos tarnybinį automobilį ,,Mitsubishi Pajero Sport”, v.n. (duomenys neskelbtini) 28 600 Lt vertės, priklausantį P. AVPK, automobilį ,,Mazda 6”, v.n. (duomenys neskelbtini) 15 000 Lt vertės, priklausantį policijos pareigūnui D. R., automobilį ,,Renault Laguna”, v.n. (duomenys neskelbtini) 3 800 Lt vertės, priklausantį policijos pareigūnui A. B., automobilį ,,ISUZU D-MAX”, v.n. (duomenys neskelbtini) priklausantį (duomenys neskelbtini), tačiau šių automobilių padegti nepavyko, nes V. P. ir E. K. pasirinko netinkamas nusikaltimo priemones ir būdą, dėl ko ugnis užgeso arba neišsiplėtė į kitus automobilius. Šiais veiksmais buvo sukelta sunaikinimo grėsmė (duomenys neskelbtini)pastatui ir garažams. Atlikęs minėtus veiksmus V. P. ir E. K., padedant G. M., pasišalino iš įvykio vietos.

V. P. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsnio tvarka sulaikytas 2011 m. rugsėjo 28 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 29 d. nutartimi jam paskirta kardomoji priemonė - suėmimas 3 mėnesiams. Šios kardomosios priemonės terminas vėliau buvo tęsiamas.

Žemesnės instancijos teismas

Panevėžio apygardos teismas 2012 m. gruodžio 27 d. nutartimi kaltinamajam V. P. kardomosios priemonės – suėmimo terminą pratęsė dar 3 mėnesiams. Teismas nurodė, kad byloje yra faktinių duomenų (jie nurodyti kaltinamajam įteiktame kaltinamajame akte) , kurie leidžia pagrįstai manyti, jog V. P. buvo pagrindas pareikšti įtarimą. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad kaltinamasis turi nuolatinę gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), gyvena su motina, su kuria palaiko pakankamai glaudžius ir artimus ryšius, tačiau jis kaltinamas padaręs labai sunkų nusikaltimą, nedirbo ir darbo neieškojo, nėra duomenų apie kokias nors savarankiškas, nuolatines bei teisėtas pajamas, teistas, naują nusikaltimą kaltinamas padaręs praėjus vos keliems mėnesiams po paskutinio jam paskelbto teismo nuosprendžio, neišnykus teistumui, kaltinamojo brolis šiuo metu gyvena ir dirba (duomenys neskelbtini), kaltinamasis nėra vedęs, savo šeimos neturi, o tai duoda pagrindą manyti, kad kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo (BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte) bei darys naujus nusikaltimus, numatytus BK 122 straipsnio 4 dalyje (BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte).

Šalies argumentai

Kaltinamasis V. P. skunde nurodo, kad teismo manymas apie jo teisumą, nedarbą, bėgimą pas brolį ir padegimą policijos automobilių susitarus su G. M. ir E. K. yra nepagrįsti ir neįrodyti, o formaliai pakartoti iš kaltinamojo akto.

Byloje atlikta 13 ekspertizių, pateiktos specialistų išvados, kuriuose nėra duomenų apie jo dalyvavimą jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padaryme. Ikiteisminio tyrimo metu ir teisme apklausti liudytojai taip pat nepatvirtino jo dalyvavimo nusikaltimo padaryme.

Neatitinka tikrovės teismo nutartyje nurodytos aplinkybės apie jo teistumą, darbą, laiką praėjusį po nuosprendžio įsiteisėjimo, apie jo brolio gyvenamąją vietą. Kupiškio rajono apylinkės teismo 2011 m. birželio 29 d. nuosprendis įsiteisėjo jam būnant suimtam. Jis, būdamas suimtas, atliko šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę, todėl teismas nepagrįstai teigia, kad jis padarė nusikaltimą, praėjus vos keliems mėnesiams po nuosprendžio paskelbimo. Byloje nėra duomenų, kad jo brolis gyvena (duomenys neskelbtini). Jis turi vieną brolį, tačiau jis negyvena (duomenys neskelbtini). Mano, kad tai teismo išgalvota faktinė aplinkybė, stengiantis sustiprinti kardomosios priemonės pratęsimo pagrindą.

Teismas, pratęsdamas jam suėmimo terminą, nesilaikė Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencijos) 5 straipsnyje ir BPK 122 straipsnyje išdėstytų reikalavimų, tuo suvaržė jo konstitucines teises, kurių suvaržymas virto žmogaus teisių pažeidimu.

Teismas pripažįsta, kad kaltinamasis turi tvirtą šeimą, t. y. motiną, kuri juo rūpinasi, suteikia būstą, maistą, rengia, todėl nepagrįstas motyvas, kad jis, būdamas laisvėje, gali slėptis. Vien tik bausmės griežtumas nėra pakankamas pagrindas pratęsti kardomąją priemonę – suėmimą BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu, nes byloje yra kitų reikšmingų aplinkybių , kurios sumažina tokią galimybę. Pažymi, kad jis jau davė išsamius parodymus apie jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymą.

Teismas privalo būti lygiai teisingas visiems baudžiamajame procese dalyvaujantiems asmenims, tačiau Panevėžio apygardos teismas šios konstitucinės nuostatos nesilaikė. Šioje byloje E. K. nėra paskirta jokia kardomoji priemonė, G. M. paskirta karomoji priemonė, nesusijusi su laisvės atėmimu, jam gi kardomoji priemonė – suėmimas tęsiamas jau 18 mėnesių. Teismo posėdis atnaujintas, o tai rodo išankstinę teismo nuostatą, kad jis bus pripažintas kaltu ir nuteistas.

Kaltinamasis V. P. prašo Panevėžio apygardos teismo 2012 m. gruodžio 27 d. nutartį dėl kardomosios priemonės – suėmimo pratęsimo panaikinti ir jį iš suėmimo paleisti.

Teismo posėdyje kaltinamojo V. P. gynėjas prašė kaltinamojo V. P. skundą tenkinti, prokurorė prašė kaltinamojo skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo V. P. skundas atmetamas.

Panevėžio apygardos nutartyje pagrįstai ir motyvuotai konstatuoti BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose nurodyti suėmimo pratęsimo pagrindai – pagrįstas manymas, kad kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo ir darys naujus nusikaltimus, nepažeisti BPK 119, 121, 122, 125 straipsnių reikalavimai.

Iš teismui pateiktos baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, jog V. P. galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Tokie duomenys yra kaltinamojo G. M., liudytojų T. P., S. K. parodymai, elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo, akistatos, įvykio vietos apžiūros protokolai ir kiti kaltinamajame akte išdėstyti duomenys. Be to, duomenų pakankamumo kriterijus yra vertinamasis, todėl skiriant kardomąją priemonę bei ją pratęsiant nebūtina turėti tiek duomenų, kiek jų reikia apkaltinamajam nuosprendžiui priimti. Pažymima, kad kaltinamajam jau buvo išaiškinta, jog šio skundo nagrinėjimo metu nesprendžiamas asmens kaltės klausimas iš esmės, nes tai daroma nagrinėjant bylą teisiamajame posėdyje pirmosios instancijos teisme.

Suėmimas gali būti skiriamas, o jo terminas pratęsiamas, kai yra BPK 122 straipsnio 7 ir 8 dalyse numatytos suėmimo skyrimo sąlygos ir bent vienas iš BPK 122 straipsnio 1 ar 5 dalyje numatytų pagrindų. BPK numatyti suėmimo skyrimo ir jo termino pratęsimo pagrindai yra alternatyvūs, todėl skiriant šią kardomąją priemonę ar pratęsiant jos terminą pakanka bent vieno iš jų.

BPK 122 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad kai pagrįstai manoma, jog kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo, suėmimas gali būti paskirtas atsižvelgiant į kaltinamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes. Teismas atsižvelgia į tai, kad V. P. kaltinamas padaręs labai sunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 6 dalis), už kurį baudžiamasis įstatymas numato vienintelę bausmės rūšį - laisvės atėmimą, veikęs bendrininkų grupe, nevedęs, iki suėmimo niekur nedirbo, neturėjo legalaus pragyvenimo šaltinio. Jis, jauno amžiaus, tačiau jau yra teistas, baustas administracine tvarka, šios aplinkybės neigiamai charakterizuoja jo asmenybę ir leidžia manyti, kad V. P. yra linkęs pažeidinėti įstatymus, o tai duoda pakankamą pagrindą manyti, jog V. P., būdamas laisvėje, gali bėgti (slėptis) nuo teismo ir daryti naujus nusikaltimus.

Kaltinamasis nepagrįstai nesutinka su skundžiamoje nutartyje nurodytu teismo teiginiu, kad V. P. kaltinamas padaręs nusikaltimą praėjus vos keliems mėnesiams po jam paskelbto nuosprendžio kitoje byloje. Iš bylos duomenų matyti, kad V. P. kaltinamas įvykdęs teroro aktą 2011 m. rugsėjo 18 d., o Kupiškio rajono apylinkės teismo nuosprendis jam paskelbtas 2011 m. birželio 29 d., t. y. V. P. kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą BK 250 straipsnio 2 dalyje, praėjus nepilnai trims mėnesiams po minėto Kupiškio rajono apylinkės teismo nuosprendžio paskelbimo. Tai, kad Kupiškio rajono apylinkės teismo nuosprendis įsiteisėjo po to, kai kaltinamasis buvo suimtas aptariamoje byloje, esmės nekeičia.

Kaltinamojo skunde nurodytą aplinkybę, kad turi motina, kuri juo rūpinasi, yra nepakankama, kad atsvertų kitas nustatytas aplinkybes ir būtų pakankamas pagrindas kardomąją priemonę – suėmimą panaikinti. Pažymima, kad kardomoji priemonė kiekvienam nusikalstamos veikos padarymu kaltinamam asmeniui parenkama individualiai, atsižvelgiant į BPK 121 straipsnio 4 dalyje nurodytas aplinkybes, todėl kaltinamasis skunde nepagrįstai teigia, kad buvo pažeistos Konvencijos 5 straipsnio 3 dalies nuostatos, konstituciniai proporcingumo ir lygybės prieš įstatymą principai.

Teismas pažymi, kad šiuo metu baudžiamoji byla nagrinėjama Panevėžio apygardos teisme, todėl teismas nėra saistomas BPK 127 straipsnyje numatytų kardomosios priemonės – suėmimo taikymo trukmės terminų. Iš bylos duomenų matyti, kad vyksta atnaujintas įrodymų tyrimas ir teisiamasis posėdis byloje numatytas 2013 m. sausio 31 d., taip pat iš anksto yra numatyta ir tolimesnė teisiamojo posėdžio data. Teismas nenustatė bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme vilkinimo faktų.

Pratęstu suėmimu siekiama užtikrinti kaltinamojo dalyvavimą procese, netrukdomą bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio įvykdymą. Švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis negalima pasiekti šių BPK 119 straipsniu numatytų tikslų. Be to, Panevėžio apygardos teismo nutartimi suėmimo terminas pratęstas tokiu pagrindu ir pagal tokias procedūras, kokias yra nustatęs BPK, bei nepažeidžiant Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimo Nr. 50 „Dėl teismų praktikos skiriant suėmimą ir namų areštą arba pratęsiant suėmimo terminą“, Konstitucijos ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnio nuostatų.

Rezoliucinė dalis

Teisėja, vadovaudamasi BPK 130 straipsniu,

nutaria:

kaltinamojo V. P. skundą atmesti.

Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėja Laima Garnelienė