Panevėžio apygardos teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės B. V.,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. J. apeliacinį skundą dėl 2007 m. birželio 13 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo nuosprendžio, kuriuo A. J. nuteistas :

- pagal BK 178 str. 2 d. ( už automobilio ,,Seat Toledo” vagystę) - laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams;

- pagal BK 178 str. 2 d. (už automobilio ,,VW Passat” vagystę) - laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d. 4 d., šias bausmes subendrinus dalinio sudėjimo būdu, A. J. paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 2 metams, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose.

Aprašomoji dalis

nustatė:

2006 m. lapkričio 6 d., apie 20 val., (duomenys neskelbtini) namo pagrobė D. M. priklausantį automobilį ,,Seat Toledo”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 3650 Lt vertės;

2006 m. gruodžio 9 d., apie 12 val. (duomenys neskelbtini) pastato pagrobė V. Š. priklausantį automobilį ,,VW Passat”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 6000 Lt vertės, ir jo salone buvusius daiktus bendros 290 Lt vertės.

Apeliaciniu skundu nuteistasis A. J. prašo pakeisti apylinkės teismo nuosprendį ir jam skirti galutinę bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu. Skunde nurodo, kad teismas, skirdamas bausmę, teisingai nustatė jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, pagrįstai nenustatė sunkinančių aplinkybių, tačiau neįvertino jo sveikatos būklės : jis turi II grupės negalią dėl patirtos galvos traumos, todėl privalo nuolat lankytis pas medikus. Atlikdamas laisvės atėmimo bausmę, jis neteks galimybės gauti reikiamą medicininę pagalbą ir taip bus suvaržyta jo teisė į gydymą.

Apeliantas teigia, kad teismas neįvertino aplinkybės, jog jis pranešė policijai apie pagrobto automobilio ,,Seat Toledo” buvimo vietą, todėl automobilis buvo grąžintas nukentėjusiajai D. M., ir nepagrįstai nepripažino jo atsakomybės lengvinančia aplinkybe tai, kad jis savo noru pašalino padarytą žalą.

Nukentėjusieji V. Š. ir D. M. jam pretenzijų neturi ir baigiamųjų kalbų metu sutiko, kad jam nebūtų skiriama reali laisvės atėmimo bausmė. Pasak apelianto, dėl tokios nukentėjusiųjų pozicijos yra pagrindas taikyti BK 75 str. nuostatas ir atidėti bausmės vykdymą ar skirti bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu.

Apeliantas pažymi, kad teismas nepagrįstai neįskaitė dviejų mėnesių suėmimo laikotarpio į bausmės laiką.

Teismo posėdyje nuteistojo gynėjas prašė nuteistojo skundą tenkinti, prokuroras- skundą atmesti.

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Pirmosios instancijos teismas A. J. pripažino kaltu pagal BK 178 str. 2 d. už dviejų nusikalstamų veikų padarymą ir už kiekvieną nusikaltimą paskyrė 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, kuri savo dydžiu mažesnė už straipsnio sankcijoje numatytą laivės atėmimo bausmės vidurkį. Nors BK 178 str. 2 d. sankcija, be laisvės atėmimo bausmės, numato ir kitas alternatyvias bausmių rūšis, tačiau pagal BK 56 str. 1 d. teismas recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą paprastai skiria laisvės atėmimo bausmę. Tai reiškia, kad laisvės atėmimas yra tipinė bausmė recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą, leidžianti įgyvendinti BK 41 str. įtvirtintą bausmės paskirtį, o kita bausmės rūšis skiriama išskirtiniais atvejais, kuriuos teismas privalo motyvuoti. A. J., anksčiau teistas už tyčinių nusikaltimų padarymą, t.y. Panevėžio miesto apylinkės teismo 2005-10-06 nuosprendžiu pagal BK 178 str. 2 d. ir to paties teismo 2006-08-30 nuosprendžiu pagal BK 235 str. 1 d., teistumui už šiuos nusikaltimus neišnykus, padarė naujus tyčinius nusikaltimus, todėl jis yra recidyvistas (BK 27 str. 1 d.). Byloje nėra išskirtinių aplinkybių, mažinančių apelianto padarytų nusikalstamų veikų ir asmenybės pavojingumą tiek, kad nebūtų pagrindo netaikyti BK 56 str. 1 d. nuostatų ir skirti jam švelnesnės rūšies bausmę, todėl šis apelianto prašymas atmestinas.

Pagal BK 61 str. 2 d., teismas individualizuoja skiriamą bausmę, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį, tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 str. 2 d. nurodytas aplinkybes.

Pirmosios instancijos teismas, parinkdamas konkretų laisvės atėmimo bausmės dydį, atsižvelgė į BK 54 str. 2 d. nurodytas aplinkybes. Motyvuodamas paskirtų bausmių dydį, teismas teisingai nurodė, kad A. J. padarė du tyčinius apysunkius, baigtus nusikaltimus, įvertino jo asmenybę apibūdinančius duomenis: charakterizuojamas patenkinamai, buvo teistas už analogišką nusikaltimą, atsižvelgė į jo sveikatos būklę. Teismas abiejuose nusikaltimuose atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažino A. J. prisipažinimą ir nuoširdų gailėjimąsi, o automobilio ,, Seat Toledo” vagystėje – dar ir tai, kad jis savanoriškai atlygino nukentėjusiajai D. M. nusikalstama veika padarytą žalą, todėl apeliantas neteisus teigdamas, kad teismas šios aplinkybės nepripažino lengvinančia jo atsakomybę. Tačiau teismas, pirmajame nusikaltime nustatęs dvi, o antrajame – vieną nuteistojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir už abu nusikaltimus paskirdamas vienodo dydžio bausmes, nesilaikė BK 61 str. 2 d. įtvirtintų bausmės individualizavimo taisyklių, nes neatsižvelgė į skirtingą atsakomybę lengvinančių aplinkybių skaičių ir jų pobūdį. Automobilio ,,Seat Toledo” vagystės epizode apelianto veiksmai po nusikaltimo padarymo – savanoriškas pranešimas policijos pareigūnams apie pagrobto automobilio buvimo vietą ir taip sudaryta galimybė grąžinti automobilį nukentėjusiajai D. M., visiškas žalos atlyginimas nukentėjusiajai dėl pavogtame automobilyje pakeistų ir sugadintų detalių – rodo nuteistojo pastangas kiek įmanoma sušvelninti nusikalstamos veikos pasekmes. Pirmosios instancijos teismas savanorišką žalos atlyginimą tik formaliai pripažino nuteistojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, nes į ją neatsižvelgė, nustatydamas bausmės dydį. Todėl nuosprendis šioje dalyje keistinas dėl neteisingai paskirtos bausmės (BPK 328 str. 2 p.), nuteistajam A. J. už automobilio ,,Seat Toledo” vagystę paskirta bausmė ir galutinė subendrinta bausmė mažintinos.

Bausmės vykdymo atidėjimas pilnamečiui asmeniui gali būti taikomas, esant BK 75 str. 1 d. numatytoms sąlygoms : jeigu asmuo nuteisiamas laisvės atėmimu už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus ne daugiau kaip trejiems metams arba ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus. Tačiau ir esant visoms šioms sąlygoms teismas turi padaryti išvadą, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

Iš bylos medžiagos matyti, kad A. J. Panevėžio miesto apylinkės teismo 2005-10-06 nuosprendžiu nuteistas pagal BK 178 str. 2 d. už automobilio vagystę, kurią jis padarė 2004-12-23. Šiuo nuosprendžiu A. J. nuteistas už du analogiškus nusikaltimus – automobilių vagystes, padarytas 2006-11-06 ir 2006-12-09, t.y. nepraėjus nei dviems metams nuo ankstesnio nusikaltimo įvykdymo. Teismas abiem nuosprendžiais pripažino A. J. atsakomybę lengvinančia aplinkybę jo prisipažinimą ir nuoširdų gailėjimąsi. Ši aplinkybė rodo jo neigiamą požiūrį į padarytą nusikaltimą. Tačiau A. J., nors ir sugebėdamas kritiškai įvertinti savo elgesį, jokių išvadų, kurios įtakotų elgesio pasikeitimą, nedaro. Pakartotinas nusikaltimų, kurie padaromi tiesiogine tyčia, įvykdymas reiškia, kad nuteistasis nusikaltimus daro sąmoningai, suprasdamas savo veikų pavojingumą. Analogiškų nusikaltimų per pakankamai trumpą laiką padarymas leidžia daryti išvadą, kad šie nusikaltimai nebuvo padaryti atsitiktinai, ir apeliantas turi susiformavusį polinkį daryti tokio pobūdžio nusikalstamas veikas. Be to, A. J. Panevėžio miesto apylinkės teismo 2006-08-30 nuosprendžiu nuteistas už tyčinį nusikaltimą teisingumui, nusikaltimų, už kuriuos nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, padarymo metu turėjo galiojančią administracinę nuobaudą, tai rodo, kad apeliantas yra linkęs pažeidinėti įstatymus. Ankstesniais nuosprendžiais paskirtos arešto bausmės ir jų vykdymas neužtikrino bausmės tikslų, nes apeliantas vėl nusikalto. Išvardintos aplinkybės nesuteikia pagrindo manyti, kad BK 41 str. 2 d. numatytus bausmės tikslus galima pasiekti be realaus bausmės atlikimo, todėl apelianto prašymas atidėti bausmės vykdymą atmestinas.

Apelianto skundo teiginiai, kad nukentėjusieji V. Š. ir D. M. baigiamųjų kalbų metu sutiko, kad jam nebūtų skiriama reali laisvės atėmimo bausmė, neatitinka teisiamojo posėdžio protokolo turinio, iš kurio matyti, kad 2007-06-11 vykusio posėdžio, kuriame buvo sakomos baigiamosios kalbos, metu V. Š. nedalyvavo, o D. M. bausmės paskyrimo klausimą paliko spręsti teismui (1 t., 224-225 b.l.).

Byloje esančioje A. J. darbingumo lygio pažymoje nurodyta, kad jam diagnozuoti centrinės nervų sistemos sužalojimo padariniai ir išplėstinė idiopatinė epilepsija ir epilepsiniai sindromai, jis netekęs 70 % darbingumo (1 t., 178 b.l.). Iš byloje esančių medicininių dokumentų matyti, kad A. J. 1999 m. patyrė galvos smegenų traumą, dėl jos pasekmių 1999-2001 m. laikotarpiu buvo gydomas VšĮ Panevėžio ligoninėje ir VšĮ Rokiškio psichiatrinėje ligoninėje, 2004 m. jam suteikta antra invalidumo grupė (1 t., 179-186; 191 b.l.). Taigi apeliantas, vykdydamas vagystes, jau turėjo fizinę negalią, tačiau tai jam netapo kliūtimi daryti jam daryti nusikaltimus. Apeliacinio teismo nutartimi buvo paskirta teismo medicininė ekspertizė, kurios išvadose konstatuota, kad A. J. dėl liekamųjų padarinių po sunkios galvos traumos, pasireiškusių lengvo laipsnio dešinės rankos hemipareze, simptomine epilepsija su retais priepuoliais ir nežymiu kalbos sutrikimu gali atlikti paskirtą laisvės atėmimo bausmę. Nors apeliantas teigia, kad nuolat lankosi pas medikus, tačiau byloje nėra jokių duomenų, kad apeliantas nusikalstamų veikų darymo metu ar vėliau būtų buvęs gydomas stacionare arba ambulatoriškai. Be to, pagal BVK 174 str. asmens sveikatos priežiūrą privalo vykdyti pataisos įstaigos. Jei laisvės atėmimo bausmę atliekančiam nuteistajam reikalinga specializuota būtinoji medicinos pagalba, kurią suteikti pataisos įstaigų gydymo įstaigose arba areštinėse nėra galimybių, gali būti teikiama valstybės arba savivaldybių asmens sveikatos priežiūros viešosiose įstaigose. Todėl apelianto argumentas, kad atliekant laisvės atėmimo bausmę, bus pažeista jo teisė į gydymą, yra nepagrįstas. Išvardintos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad nuteistojo sveikatos būklė šiuo metu leidžia jam atlikti laisvės atėmimo bausmę. Pablogėjus nuteistojo sveikatos būklei, tolesnis bausmės atlikimo klausimas būtų sprendžiamas nuosprendžio vykdymo metu.

Iš bylos medžiagos matyti, kad 2006-11-06 Panevėžio miesto VPK pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl automobilio ,,Seat Toledo”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vagystės, o 2006-12-11 – dėl automobilio ,,VW Passat”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vagystės, 2007-02-12 prokuroro nutarimu šie tyrimai sujungti į vieną, tyrimas buvo vykdomas ir byla perduota į teismą tik dėl šių dviejų nusikaltimų (1 t., 1; 4; 8; 204-207 b.l.). Šioje byloje ikiteisminio tyrimo metu A. J. buvo taikytos dvi kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje (1 t., 157-158 b.l.), jis suimtas nebuvo. Apelianto prie skundo pateiktoje Panevėžio miesto apylinkės teismo 2007-01-20 nutartyje skirti A. J. suėmimą nurodyta, kad jis įtariamas automobilio ,,VW Passat”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vagyste. Tai reiškia, kad skunde minimas suėmimas apeliantui paskirtas kitoje baudžiamojoje byloje (1 t., 79 b.l.), todėl klausimas dėl jo įskaitymo į paskirtą bausmę bus sprendžiamas toje byloje. Šioje byloje įskaityti suėmimą į bausmės laiką nėra pagrindo, todėl šis apelianto prašymas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

Pakeisti Panevėžio miesto apylinkės eismo 2007 m. birželio 13 d. nuosprendį :

A. J. pagal BK 178 str. 2 d. (už automobilio ,,Seat Toledo” vagystę) paskirtą laisvės atėmimo bausmę sumažinti iki 1 metų.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., šią bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinti su bausme, paskirta pagal BK 178 str. 2 d. (už automobilio ,,VW Passat” vagystę), ir A. J. nustatyti galutinę subendrintą bausmę - laisvės atėmimą 1 metams 8 mėnesiams..

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.