Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

teismo posėdyje išnagrinėjo kaltinamojo A. V. skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. spalio 27 d. nutarties, kuria kaltinamajam A. V. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, skaičiuojant jį nuo 2014 m. spalio 28 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. V. Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 135 straipsnio 1 dalį, 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą, 22 straipsnio 1 dalį, 135 straipsnio 2 dalies 5, 8 punktus kaltinamas tuo, kad jis 2013 m. rugsėjo 7 d. apie 15.40 val. Elektrėnų sav., Vievio m., Kauno g., ant medinio pėsčiųjų tilto, kuris yra virš greitkelio Vilnius-Kaunas- Klaipėda, po asmeninių nesutarimų pagrindu kilusio konflikto, iš nugaros pusės pribėgęs prie per tiltą ėjusio V. G., tyčia, sudavė pastarajam 20 smūgių turimu rankose metaliniu strypu į kojas, rankas ir kitas kūno vietas, tokiu būdu padarydamas nukentėjusiajam dešinės kojos dešinio blauzdikaulio atvirą skeveldrinį lūžimą viduriniame trečdalyje, dešinės plaštakos II piršto pamatinio pirštakaulio lūžimą, t. y. sunkiai sužalojo nukentėjusįjį V. G..

Be to, A. V. kaltinamas tuo, kad jis sužalojo J. G., padarydamas jam sunkų sveikatos sutrikdymą dėl chuliganiškų paskatų bei pasikėsino sunkiai sutrikdyti T. S. ir T. R., t. y. dviejų žmonių sveikatą dėl chuliganiškų paskatų, o būtent: A. V. 2013 m. spalio 26 d. apie 18.30 val., Elektrėnų sav., Vievio m., (duomenys neskelbtini), J. G. priklausančiame bute, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, įsiveržęs į aptariamą butą ir rodydamas nepagarbą aplinkiniams ir visuomenei, nepaisydamas elementarių elgesio ir moralės normų, po konflikto su V. J., dėl mažareikšmės dingsties, t. y. ieškodamas V. J., bute buvusiam J. G. tyčia sudavė 5 smūgius turimu peiliu į pilvą, žastą ir galūnes, padarydamas nukentėjusiajam dvi kiaurymines durtines-pjautines žaizdas pilvo sienoje su pilvo tiesiojo raumens ir viršutinės skrandžio arterijos sužalojimu, dvi durtines-pjautines žaizdas kairiame žaste, durtinę-pjautinę žaizdą kairėje plaštakoje, t. y. sunkiai sužalojo nukentėjusįjį J. G. dėl chuliganiškų paskatų. Taip pat jis, tęsdamas savo nusikalstamą sumanymą tuo pačiu metu bei toje pačioje vietoje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, rodydamas nepagarbą aplinkiniams ir visuomenei, nepaisydamas elementarių elgesio ir moralės normų, po konflikto su V. J., dėl mažareikšmės dingsties, t. y. ieškodamas V. J., peiliu tyčia vieną kartą sudavė bute buvusiam T. S. į koją, padarydamas nukentėjusiajam pjautinę žaizdą kairėje blauzdoje, t. y. nežymų sveikatos sutrikdymą, taip pat peiliu tyčia vieną kartą sudavė bute buvusiam T. R. į koją, padarydamas nukentėjusiajam pjautinę žaizdą kairėje blauzdoje, t. y. nežymų sveikatos sutrikdymą ir tokiu būdu savo veiksmais tyčia pasikėsino sunkiai sutrikdyti T. S. ir T. R., t. y. dviejų žmonių, sveikatą dėl chuliganiškų paskatų, tačiau nusikalstamo sumanymo nebaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios, nes T. S. ir T. R. pasišalino į lauką ir jiems laiku buvo suteikta kvalifikuota medicinos pagalba.

A. V. 2013 m. spalio 26 d. buvo sulaikytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsnio tvarka. Trakų rajono apylinkės teismo 2013 m. spalio 28 d. nutartimi A. V. paskirta kardomoji priemonė - suėmimas vienam mėnesiui, kurio terminas vėliau to paties teismo ir Vilniaus apygardos teismo nutartimis buvo tęsiamas iki 2014 m. spalio 28 d.

Skundžiamoje 2014 m. spalio 27 d. nutartyje Vilniaus apygardos teismas konstatavo, kad švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis nebus galima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų. Todėl, įvertinęs baudžiamosios bylos medžiagą bei nustatęs šiuo atveju esant BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose numatytus suėmimo skyrimo bei jo termino pratęsimo pagrindus, suėmimo terminą A. V. Vilniaus apygardos teismas pratęsė dar trims mėnesiams.

Nesutikdamas su teismo išvada, kad jis bėgs (slėpsis) nuo teismo, kaltinamasis atkreipia dėmesį į tai, kad iki sulaikymo dirbo pagal verslo liudijimą, turi nuolatinę gyvenamąją vietą ir dvi 16 ir 19 amžiaus dukteris, kuriomis iki sulaikymo rūpinosi. Nors teismas skundžiamoje nutartyje akcentavo, kad vaikai nuo jo buvo atskirti ir perduoti valstybės globai, tačiau šios aplinkybės tinkamai neįvertino. Pažymi, jog dukterims valstybės globa nustatyta, kai jis buvo pasiųstas atlikti laisvės atėmimo bausmę ir nebuvo kam jų prižiūrėti, nes žmona žuvo autoavarijoje. Iki šiol su jomis artimai bendrauja. Taigi priešingai nei nustatė teismas, jis turi tvirtus socialinius ryšius.

Cituodamas Lietuvos apeliacinio teismo nutarties motyvus, kaltinamasis nurodo, jog ankstesnis asmens teistumas neduoda pagrindo manyti, kad BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai bus pasiekti tik taikant griežčiausią kardomąją priemonę. Pažymi, kad 2001 m. sausio 31 m. Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu jis buvo nuteistas ir jam paskirtas laisvės apribojimas. Jis laikėsi apribojimo ir sąlygų nepažeidinėjo. Be to, net ir vėliau paskyrus jam realią laisvės atėmimo bausmę, iki nuosprendžio įsiteisėjimo jis nebėgo ir nesislėpė.

Skunde nurodoma, kad bylos tyrimas iš esmės yra pabaigtas ir būdamas nesuimtas jis negalės trukdyti procesui ar kitaip paveikti bylos eigą. Be to, galėtų toliau dirbti ir pradėti atlyginti padarytą žalą bei taip palengvinti savo atsakomybę.

Teismo posėdyje kaltinamojo A. V. gynėja prašė skundą tenkinti, o prokuroras prašė kaltinamojo skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo A. V. skundas atmetamas.

Apygardos teismas, pratęsdamas kaltinamajam A. V. kardomosios priemonės – suėmimo terminą trims mėnesiams, BPK 119 straipsnio, 121 straipsnio, 122 straipsnio, 127 straipsnio reikalavimų nepažeidė.

Būtina suėmimo skyrimo ar jo termino pratęsimo sąlyga yra duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog suimtasis padarė nusikalstamas veikas, pakankamumas (BPK 121 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad duomenų pakankamumo kriterijus yra vertinamasis, todėl skiriant kardomąją priemonę ar pratęsiant jos terminą, nebūtina turėti tiek duomenų, kiek jų reikia priimant apkaltinamąjį nuosprendį. Svarstant dėl kardomosios priemonės – suėmimo skyrimo ar jo termino pratęsimo teisėtumo bei pagrįstumo, suimtojo kaltės klausimas nesprendžiamas ir įrodymai nevertinami, vertinami tik faktiniai duomenys, kurie leidžia pagrįstai manyti, kad kaltinamasis galėjo padaryti inkriminuojamas nusikalstamas veikas.

Iš teismui pateiktos baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad joje yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, kad A. V. galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Tokie duomenys yra iš dalies paties kaltinamojo A. V. parodymai, nukentėjusiųjų V. G., T. R., J. G., T. S. ir liudytojų V. J., V. Ž., R. J., S. G., G. Č. parodymai, taip pat duomenys užfiksuoti įvykio vietos, medicininių dokumentų apžiūros, akistatų protokoluose, asmenų, daiktų (peilio) parodymo atpažinti, parodymų patikrinimo vietoje protokoluose, specialistų išvadose, kitoje bylos medžiagoje.

Suėmimas, kaip griežčiausia kardomoji priemonė, gali būti skiriamas ar gali būti pratęsiamas jo terminas, kai yra BPK 122 straipsnio 7 ir 8 dalyse numatytos sąlygos ir bent vienas iš BPK 122 straipsnio 1 dalyje ar 5 dalyje numatytų pagrindų. Šiuo konkrečiu atveju sąlygos pratęsti kaltinamajam A. V. suėmimo terminą byloje yra. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apygardos teismo išvada, kad šiuo metu švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis nebus galima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų. Apeliacinio teismo manymu, švelnesnės kardomosios priemonės šiuo atveju nebūtų pakankamos siekiant užtikrinti kaltinamojo dalyvavimą procese bei netrukdomą bylos nagrinėjimą teisme (BPK 122 straipsnio 7 dalis). Už labai sunkaus ir sunkaus nusikaltimų, kurių padarymu kaltinamas A. V., baudžiamasis įstatymas numato ženkliai griežtesnes nei vienerių metų laisvės atėmimo bausmes (BPK 122 straipsnio 8 dalis).

Apygardos teismas kaltinamajam A. V. suėmimo terminą trims mėnesiams pratęsė BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose numatytais pagrindais, t. y. esant pagrįstam manymui, kad kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo ir darys naujus, BPK 122 straipsnio 4 dalyje numatytus, nusikaltimus. Apeliacinio teismo teisėjo nuomone, šie suėmimo skyrimo bei jų termino pratęsimo pagrindus apygardos teismas nustatė teisingai.

Vadovaujantis BPK 122 straipsnio 2 dalimi, šio straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu suėmimas skiriamas ar jo terminas pratęsiamas atsižvelgus į kaltinamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje bei kitas aplinkybes. Vadovaujantis teismų praktika, nusikaltimo sunkumas ir įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė priskiriama BPK 122 straipsnio 2 dalyje vartojamai „kitų aplinkybių“ sąvokai. Jei remiantis minėta aplinkybe galima padaryti išvadą, kad asmuo bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, tai tada jos gali pakakti tam asmeniui skirti arba pratęsti suėmimą BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, jog A. V. yra kaltinamas dviejų tyčinių nusikaltimų, kurie priskiriami sunkių ir labai sunkių nusikaltimų kategorijoms, padarymu ir pasikėsinimu padaryti labai sunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 5, 6 dalys). Už labai sunkų nusikaltimą, numatytą BK 135 straipsnio 2 dalyje, baudžiamasis įstatymas numato tik labai griežtą laisvės atėmimo bausmę – laisvės atėmimą nuo dviejų iki dvylikos metų. Taigi, šios aplinkybės iš esmės pakanka pratęsiant suėmimo terminą BK 122 straipsnio 1 dalyje numatytu pagrindu. Kita vertus, iš skundžiamos nutarties matyti, jog apygardos teismas paminėtu pagrindu pratęsdamas A. V. suėmimo terminą vertino ne tik gresiančios bausmės griežtumą. Šiuo atveju reikšmingomis aplinkybėmis laikytina tai, kad, kaip matyti iš A. V. pareikšto kaltinimo, jis kaltinamas smurtinių nusikaltimų padarymu, nuo jo veiksmų nukentėjo keturi žmonės, dviems iš jų nustatytas sunkus sveikatos sužalojimas, visi nusikaltimai padaryti kaltinamajam esant apsvaigus nuo alkoholio. Negalima neatsižvelgti ir į tai, kad A. V. anksčiau keturis kartus teistas, taip pat ir už nužudymą, galimai vėl nusikalto esant neišnykusiam ir nepanaikintam teistumui. Taip pat teismas pagrįstai atsižvelgė ir į tai, kad A. V. nėra saistomas tvirtais socialiniais ryšiais. Kaip matyti iš pateiktos bylos medžiagos, kaltinamasis buvo įsigijęs verslo liudijimą, tačiau vien ši aplinkybė neleidžia teigti, kad pastarasis turėjo pastovias legalias pajamas, juolab, kad tokių duomenų byloje nėra. Visa tai, įvertinus aplinkybę, jog kaltinamasis yra išskyręs, leidžia spręsti, jog su Lietuvos Respublika nėra saistomas tvirtais ryšiais. Šių aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą apygardos teismą pagrįstai nustačius, jog yra pagrindas manyti, kad A. V., siekdamas išvengti gresiančios atsakomybės, gali bėgti (slėptis) nuo teismo (BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Šio suėmimo pagrindo buvimo nepaneigia ir įtariamojo skunde nurodomos aplinkybės, jog jis turi nuolatinę gyvenamąją vietą, bei tai, jog jis turi dvi dukras. Šios aplinkybės negali būti vertinamos kaip sąlygojančios paskirtos kardomosios priemonės – suėmimo panaikinimą.

BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytu pagrindu suėmimas gali būti skiriamas arba pratęsiamas jo terminas, jeigu asmuo įtariamas padaręs vieną ar kelis labai sunkius ar sunkius arba BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus apysunkius nusikaltimus ir yra duomenų, kad iki nuosprendžio priėmimo jis gali padaryti naujų labai sunkių, sunkių ar apysunkių nusikaltimų, nurodytų BPK 122 straipsnio 4 dalyje. Pagrįstą manymą, kad asmuo gali padaryti bent vieną iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų, gali patvirtinti informacija apie to asmens teistumą, jo vaidmuo padarant nusikaltimus, įtarimas kelių nusikaltimų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veiklos, nukentėjusiųjų, liudytojų parodymai bei kiti duomenys. Kaip jau minėta, A. V. kaltinamas dviejų tyčinių nusikaltimų, kurie priskiriami sunkių ir labai sunkių nusikaltimų kategorijoms, padarymu, ir pasikėsinimu padaryti labai sunkų nusikaltimą. Šie nusikaltimai taip pat yra numatyti BPK 122 straipsnio 4 dalyje, kurioje nurodoma, jog tuo atveju, kai pagrįstai manoma, kad įtariamasis (kaltinamasis) darys naujus nusikaltimus, suėmimas gali būti paskirtas, jei yra duomenų, jog asmuo įtariamas (kaltinamas) padaręs vieną ar kelis labai sunkius ar sunkius nusikaltimus, gali padaryti naujų labai sunkių, sunkių ar BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų apysunkių nusikaltimų. Bylos duomenimis, kaltinamasis ne kartą teistas, taip pat ir už smurtinius nusikaltimus, galimai naujai nusikalto esant neišnykusiam ir nepanaikintam teistumui, jam inkriminuojamais nusikaltimais keliems asmenims buvo padaryti sunkūs sveikatos sutrikdymai. Ankstesnis asmens teistumas savaime nesudaro pagrindo taikyti A. V. šią kardomąją priemonę, tačiau neigiamai charakterizuoja asmenį, kaip linkusį daryti nusikalstamas veikas. Tokios aplinkybės yra pakankamos motyvuojant BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytą kardomosios priemonės – suėmimo termino pratęsimo pagrindą.

Išdėstyti motyvai rodo, kad per laikotarpį nuo suėmimo paskyrimo neišnyko pagrindai, dėl kurių A. V. taikoma griežčiausia kardomoji priemonė.

Ginčydamas skundžiamos nutarties pagrįstumą, kaltinamasis skunde nurodė argumentus dėl švelnesnės kardomosios priemonės paskyrimo. Tokie argumentai šiuo metu nėra pakankamas pagrindas naikinti ar keisti skundžiamos nutarties. Kaltinamojo pasirėmimas skunde Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi, kuria suimtasis buvo paleistas iš suėmimo, negali būti argumentas tenkinti ir šį skundą, nes kiekvienas suimtas asmuo bei teismui pateiktoje medžiagoje esančios konkrečios aplinkybės reikalauja individualaus vertinimo.

Baudžiamoji byla, kurioje A. V. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, nagrinėjama Vilniaus apygardos teisme, todėl teismo nesaisto BPK 127 straipsnyje numatyti kardomosios priemonės – suėmimo taikymo terminai. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme vilkinimo faktų.

Suėmimas, kaip kardomoji priemonė, suvaržo suimtojo teises, numatytas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalyje, BPK 44 straipsnio 1 dalyje ir Konvencijos 5 straipsnio nuostatose, nurodančiose, kad niekam neturi būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais bei pagal tokias procedūras, kokias yra nustatęs įstatymas, tačiau šiuo atveju be nurodytų teisių suvaržymo neįmanoma pasiekti BPK 119 straipsnyje įtvirtintų tikslų – užtikrinti kaltinamojo dalyvavimą procese ir netrukdomą bylos nagrinėjimą teisme. Pažymėtina, jog ir Europos žmogaus teisių teismas ne kartą yra nurodęs, jog besitęsiantis suėmimas gali būti pateisinamas tada, kai yra konkrečių požymių, kad to iš tikrųjų reikalauja viešasis interesas, kuris, nepaisant nekaltumo prezumpcijos, turi prioritetą prieš asmens laisvės gerbimo taisyklę. Šiuo konkrečiu atveju, įvertinus nusikaltimų, kurių padarymu kaltinamas A. V., pobūdį ir sunkumą, viešasis interesas išsamiai, visapusiškai ištirti ir teisiškai įvertinti jo galimai padarytas nusikalstamas veikas, susijusias su sunkiu dviejų žmonių sveikatos sutrikdymu ir pasikėsinimu sunkiai sutrikdyti dar dviejų žmonių sveikatą, yra neabejotinai svarbesnis, leidžiantis ilgesnį laiką taikyti griežčiausią kardomąją priemonę – suėmimą. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, šiuo metu kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė yra adekvati jo galimai padarytų nusikalstamų veikų pavojingumui, atitinkamai jo teisės suvaržytos nepažeidžiant BPK 11 straipsnyje įtvirtinto proporcingumo principo bei kitų BPK reikalavimų.

Kaltinamasis A. V. skunde nurodo, kad BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai gali būti pasiekti švelnesnėmis kardomosios priemonėmis, tačiau tie kaltinamojo argumentai šiuo metu nėra pakankamas pagrindas

Vilniaus apygardos teismo 2014 m. spalio 27 d. nutartis teisėta ir pagrįsta. Apygardos teismas, pratęsdamas kaltinamajam A. V. suėmimo terminą trims mėnesiams, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos, Lietuvos Respublikos Konstitucijos, Baudžiamojo proceso kodekso normų nepažeidė, toks teismo sprendimas neprieštarauja Europos Žmogaus Teisių Teismo ir nacionalinių teismų suformuotai praktikai.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

suimto kaltinamojo A. V. skundą atmesti.

Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.