- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-09-02
- Bylos Nr.
- 1S-730-185/2014
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Pranas Šimkus
- Pareiškėjas
- Ž. K.
- Kategorijos
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Pranas Šimkus, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs pareiškėjo Ž. K. skundą dėl Utenos rajono apylinkės teismo 2014-07-22 nutarties, kuria atmestas pareiškėjo skundas dėl Panevėžio apygardos prokuratūros Utenos apylinkės prokuratūros prokurorės Jolantos Ražanskienės 2014-04-23 ir vyriausiojo prokuroro Audriaus Mačerausko 2014-05-28 nutarimų, kuriais ikiteisminis tyrimas byloje Nr. 89-1-00130-13 buvo nutrauktas ir nuspręsta atmesti pareiškėjo skundą, panaikinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
2013-02-24 Utenos apskrities vyriausiajame policijos komisariate buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas byloje Nr. (duomenys neskelbtini) dėl viešosios tvarkos pažeidimo pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 str. 1 d. Ikiteisminis tyrimas pradėtas gavus Ž. K. pareiškimą, kuriame nurodyta, kad 2013-02-24 apie 12 val. Utenos r., (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) gyvenamojo namo kieme G. K., suimdamas Ž. K. už striukės ir jį pargriaudamas ant žemės, sudavė jam rankomis bei kojomis ne mažiau kaip po keturis smūgius į galvos sritį.
2013-06-20 baudžiamoji byla su kaltinamuoju aktu, t. y. G. K. kaltinant nusikalstamos veikos, numatytos BK 138 str. 1 d., padarymu, buvo perduota Utenos rajono apylinkės teismui.
2014-02-05 byla buvo grąžinta Panevėžio apygardos prokuratūros Utenos apylinkės prokuratūrai ikiteisminiam tyrimui papildyti.
Panevėžio apygardos prokuratūros Utenos apylinkės prokuratūros prokurorė J. Ražanskienė 2014-04-23 priėmė nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą, nes įtariamasis G. K. dėl nesunkaus Ž. K. sveikatos sutrikdymo veikė būtinosios ginties sąlygomis.
Panevėžio apygardos prokuratūros Utenos apylinkės prokuratūros vyriausiasis prokuroras A. Mačerauskas 2014-05-28 nutarimu prokurorės nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą paliko galioti nepakeistą, o pareiškėjo skundą atmetė. Vyriausiasis prokuroras nutarime nurodė, kad visos reikšmingos aplinkybės yra išsamiai išnagrinėtos ir ištirtos, o išvados padarytos remiantis ikiteisminio tyrimo metu surinktų duomenų visuma.
2014-06-20 Utenos rajono apylinkės teisme buvo gautas pareiškėjo skundas, kuriuo jis prašė panaikinti Panevėžio apygardos prokuratūros Utenos apylinkės prokuratūros prokurorės 2014-04-23 ir vyriausiojo prokuroro 2014-05-28 nutarimus ir atnaujinti ikiteisminį tyrimą.
Skundžiama Utenos rajono apylinkės teismo 2014-07-22 nutartimi atmestas pareiškėjo skundas, motyvuojant tuo, kad ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys yra pakankami pagrįsti prokurorų nutarimuose padarytas išvadas dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) procesinių nuostatų taikymo siekiant teisinio įvykio įvertinimo, todėl jų naikinti skunde išdėstytais argumentais nėra įstatyminio pagrindo.
Iš teismui pateiktos medžiagos bei informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad Utenos rajono apylinkės teisme dėl to paties įvykio yra nagrinėjama baudžiamoji byla, kurioje Ž. K. ir T. K. kaltinami nusikalstamos veikos, numatytos BK 138 str. 1 d., padarymu, t. y. Ž. K. kaltinamas tuo, kad 2013-02-24 apie 11.50 val. Utenos r., (duomenys neskelbtini) k., kilusio konflikto metu sudavė G. K. smūgį ranka į nosies sritį, o T. K. kaltinamas tuo, kad po Ž. K. suduoto smūgio G. K., sudavė jam (G. K.) smūgį koja ir ranka į nosies sritį, taip abu bendrais veiksmais G. K. padarė sužalojimus, sukėlusius nesunkų sveikatos sutrikdymą.
Šalies argumentai
Skundu pareiškėjas Ž. K. prašo panaikinti Utenos rajono apylinkės teismo 2014-07-22 nutartį, Panevėžio apygardos prokuratūros Utenos apylinkės prokuratūros prokurorės 2014-04-23 ir vyriausiojo prokuroro 2014-05-28 nutarimus ir atnaujinti ikiteisminį tyrimą, bylą grąžinti Utenos apylinkės prokuratūrai ikiteisminiam tyrimui atlikti, kad G. K. būtų patrauktas kaip įtariamasis ir perduotas teismui teisti. Nurodo, kad teismo nutartis yra nepagrįsta ir neteisėta, nes teisėjas vadovavosi tik prokurorų nuomone, neanalizavo jo skunde pateiktų prieštaravimų. Teigia, jog jis turėjo gintis, nes pirmas buvo užpultas G. K., kuris jį pargriovęs ant žemės spardė, sudavė smūgius rankomis, dėl ko jis buvo sužalotas, patyrė ne tik fizinį, bet ir dvasinį smurtą, gydėsi ligoninėje, poliklinikoje, buvo nedarbingas. Jis visus parodymus nuo įvykio pradžios davė nuosekliai, teisingai, iš to nesiekdamas jokios naudos, vykusį konfliktą kieme siekė išspręsti taikiai, buvo nuėjęs pas G. K. taikytis, tačiau G. K. akivaizdžiai siekė finansinės naudos, nesutiko taikytis, duodamas parodymus melavo, nuolat juos keitė, darė įtaką savo liudytojui D. B., kurio parodymai taip pat nebuvo nuoseklūs. Tuo tarpu jo pusės liudytojai A. G., R. K., M. K. ir T. K. visus parodymus davė nuosekliai apibūdinami bei atkurdami net smulkiausias įvykio detales, kurios atitinka įvykio faktines aplinkybes. Tvirtina, kad jokios įtakos nė vienam liudytojui nedarė, o visi liudytojai parodymus davė savo noru, teisme liudytojai prisiekė Dievu, o A. G. buvo net įspėta už melagingų parodymų davimą, tačiau šių liudytojų parodymais niekas nesivadovavo. Tuo tarpu vadovavosi D. B. parodymais, kurie, kaip jau minėjo, yra prieštaringi, šališki G. K. atžvilgiu, iš jų nėra aišku, ar D. B. matė konfliktą, jei taip, iš kurios vietos. Šių aplinkybių niekas netyrė ir nesiaiškino. Be to, G. K. parodymai prieštarauja D. B. ir A. G. parodymams. Abejoja ir tuo, ar D. B. gali būti laikomas pagrindiniu liudytoju, nes jis yra nepilnametis ir už melagingų parodymų davimą neatsako, be to, D. B. yra suinteresuotas duoti neteisingus ir kartu G. K. parankius parodymus, nes jis yra geras jo sūnaus draugas. Nurodo, kad apylinkės teismas, grįsdamas savo išvadas, visiškai nevertino A. G. parodymų, nors minėta liudytoja įvykį matė nuo pat pradžių, be to, ji yra abiejų pusių kaimynė. Teigia, jog byloje yra prieštaravimų ne tik tarp atskirų asmenų, bet ir tarp tų pačių asmenų duotų parodymų, kurių prokurorai neanalizavo, dėl ko padarė išvadas, neatitinkančias tikrovės. Vyriausiasis prokuroras, atsisakęs tenkinti jo skundą, nevertino ir netyrė jo skunde nurodytų aplinkybių, nors jis buvo nurodęs tarp įrodymų esančius prieštaravimus, kuriais buvo grindžiamas prokurorės nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą, prašė atlikti tyrimo veiksmus, kad būtų pašalinti neatitikimai, siekiant nustatyti tikrąsias konflikto aplinkybes, nevertino, kad D. B., kuris neva yra vienintelis nešališkas liudytojas šioje byloje, yra G. K. sūnaus geras draugas ir kad jis apklausos bei akistatos metu negalėjo nurodyti, kas pradėjo muštynes. Todėl jam yra visiškai nesuprantama, kodėl nagrinėjamu atveju D. B. laikomas nešališku ir vieninteliu liudytoju. Vyriausiasis prokuroras nutarime nurodė, kad vertinant D. B. parodymus, būtina atsižvelgti į tai, jog jis yra nepilnametis, dėl ko, tiek įvykio metu, tiek atliekant proceso veiksmus buvo natūraliai didesnėje stresinėje situacijoje. Tačiau tokios išvados yra nepagrįstos, nes nei apklausų, nei teismo posėdžio metu tokios situacijos niekas neanalizavo. Taip pat klaidingi yra duomenys, kad šeimos nariai ar giminaičiai atsisakė dalyvauti atliekant papildomus tyrimo veiksmus ir tokiu būdu panaikino galimybes pašalinti prieštaravimus, nes niekas niekur dalyvauti neatsisakė, o parodymus sutiko duoti teismo posėdžio metu. Atmesdamas jo skundą vyriausiasis prokuroras neanalizavo įvykio detalių, įrodymus vertino vienpusiškai, jų negretino tarpusavyje, siekdamas patenkinti, pateisinti prokurorės pasirinktą poziciją. Nurodo, kad byloje esantiems prieštaravimams pašalinti nebuvo atliktas parodymų patikrinimas įvykio vietoje. Buvo iškeltos dvi baudžiamosios bylos (Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje Ž. K. - nukentėjusysis, G. K. – kaltinamasis, ir Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje G. K. - nukentėjusysis, Ž. K. ir T. K. - kaltinamieji) ir atiduotos nagrinėti į Utenos rajono apylinkės teismą. Viena iš šių bylų buvo nutraukta, o kita byla (Nr. (duomenys neskelbtini)) yra teisme. Mano, kad yra interesų konfliktas, nes teisėjas nieko netyrė, neanalizavo, o tik rėmėsi prokuroro išvadomis. Teigia, kad prokurorė J. Ražanskienė yra šališka ir neigiamai nusistačiusi jo ir jo liudytojų atžvilgiu. Nesupranta, kodėl viena byla yra teisme, o kita nutraukiama dėl vieno ir to paties įvykio, dalyvaujant tiems patiems liudytojams ir nukentėjusiesiems. Sprendimai yra priimami neatsižvelgus į byloje esančius neatitikimus. Išanalizavus bylos duomenis galima daryti išvadą, kad G. K. pirmas pradėjo konfliktą, pargriaudamas Ž. K., nes D. B. vienų parodymų metu teigė, kad nematė įvykio pradžios, o vėliau jau teigė, kad matė. Todėl jam yra nesuprantama, kaip buvo galima remtis D. B. kaip vienintelio liudytojo parodymais ir teigti, kad jis įvykį matė nuo pat pradžių, kurie prieštarauja jo paties parodymams. Todėl mano, kad D. B. parodymai galėjo būti vertinami tik kartu su kitų asmenų parodymais bei kitais įrodymais. Tačiau toks vertinimas nebuvo atliktas, todėl nutarimas nėra pagrįstas objektyviu tyrimu. Įrodymai patvirtina, kad G. K. jokio realaus ir akivaizdaus kėsinimosi nepatyrė, todėl ir gintis jam nebuvo nuo ko. Byloje nustatyta iš esmės teisinga aplinkybė, kad G. K. jį (pareiškėją) pargriovė ant žemės. Su tuo sutinka ir G. K., kuris dar parodė, kad jį (pareiškėją) buvo prispaudęs, jog jis nejudėtų. Tačiau tada kyla klausimas, kodėl G. K. jį mušė, nes kėsinimas, jeigu tikėtume G. K. versija, kad užpuolimas buvo ir jis gynėsi, jau buvo pasibaigęs. Be to, G. K. yra žymiai aukštesnis už jį, didesnio svorio ir jėgos, todėl jis jam tikrai negalėjo kelti pavojaus. Tai akivaizdžiai paneigia G. K. versiją dėl būtinosios ginties ir kartu patvirtina, kad jis (G. K.) jį užpuolė ir, tęsdamas savo ketinimą, jį sužalojo, ką patvirtina ir medicinos eksperto išvada. Mano, kad byla buvo išskirta be jokio pagrindo, ją buvo būtina išnagrinėti vienu metu. Šiuo atveju, jeigu byla prieš G. K. būtų nutraukta, tai praktiškai reikštų, kad jau yra išspręsta ir jo byla, kurioje jis su sūnumi yra kaltinami, nes G. K. veikė būtinosios ginties sąlygomis, jis yra nekaltas, o kalti yra jie.
Atsikirtimu į skundą Panevėžio apygardos prokuratūros Utenos apylinkės prokuratūros vyriausiasis prokuroras Audrius Mačerauskas prašo pareiškėjo skundą atmesti ir palikti galioti Utenos rajono apylinkės teismo 2014-07-22 nutartį nepakeistą. Teigia, kad Ž. K. skunde nėra nurodyta jokių neištirtų ar neįvertintų aplinkybių, naujų argumentų ar motyvų, kodėl apylinkės teismo nutartis yra neteisėta ir naikintina. Mano, kad skundžiama apylinkės teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, su joje išdėstytu faktinių aplinkybių teisiniu vertinimu, nurodytais motyvais bei argumentais visiškai sutinka, todėl jų nebekartoja. Prokurorės J. Ražanskienės nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą yra išsamiai išdėstytos faktinės tyrimo metu nustatytos aplinkybės ir yra padarytos pagrįstos bei teisėtos išvados, todėl jos taip pat nebekartojamos.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmetamas.
Nagrinėjamu atveju ikiteisminis tyrimas byloje Nr. (duomenys neskelbtini) prokurorės nutarimu buvo nutrauktas BPK 3 str. 1 d. 9 p. numatytu pagrindu, t. y. prokurorei padarius išvadą, kad G. K. dėl nesunkaus Ž. K. sveikatos sutrikdymo veikė esant būtinosios ginties sąlygomis. Kaip matyti iš pareiškėjo Ž. K. skundo, jis nesutikdamas su tokia ikiteisminio tyrimo baigtimi, iš esmės ginčija prokurorų bei teismo išvadas, susijusias su surinktų duomenų vertinimu, teigia, kad tiek prokurorai, tiek ir apylinkės teismas neanalizavo byloje esančių prieštaravimų, byloje esančius duomenis vertino vienpusiškai, nepagrįstai rėmėsi nagrinėjamoje byloje neva vienintelio nešališko liudytojo D. B. parodymais, todėl padarė išvadas, neatitinkančias tikrovės. Pareiškėjas nurodo, kad G. K. jokio realaus ir akivaizdaus kėsinimosi nepatyrė, todėl gintis jam nebuvo nuo ko, priešingai, jis buvo G. K. pirmas užpultas ir sužalotas, ką patvirtina liudytojų parodymai, teismo medicinos eksperto išvada, todėl jis turėjo pagrindą gintis.
Skundą nagrinėjantis teismas pažymi, kad ikiteisminiame tyrime nesprendžiama, kuriuos duomenis byloje pripažinti įrodymais. Kurie duomenys, vadovaujantis BPK 20 str. 2 d. ir teismų praktika, laikytini įrodymais, o kurie ne, gali spręsti tik teismas, nagrinėdamas bylą teisiamajame posėdyje iš esmės. Todėl skundą nagrinėjantis teismas nepasisako, kurie duomenys laikytini įrodymais, o kurie ne. O dėl duomenų patikimumo, jų pakankamumo ar nepakankamumo konkrečiam procesiniam sprendimui priimti, sprendžia tas pareigūnas, kurį įstatymas įpareigoja tą procesinį sprendimą priimti.
Iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos 118 str. 1 d. nuostatos prokurorams kyla pareiga organizuoti ikiteisminį tyrimą ir vadovauti jam taip, kad būtų surinkta objektyvi, išsami informacija apie nusikalstamą veiką ir asmenį, įtariamą padarius šią veiką, kuri inter alia sudarytų teisines prielaidas teismui baudžiamojoje byloje nustatyti objektyvią tiesą ir priimti teisingą sprendimą dėl asmens, kaltinamo padarius nusikalstamą veiką, kaltumo (Konstitucinio Teismo 2006 m. sausio 16 d. nutarimas). Ir tik kai įvykdomi ikiteisminio tyrimo iškelti uždaviniai, surenkami visi reikšmingi tiesai byloje nustatyti bei sprendimams priimti duomenys, ikiteisminis tyrimas baigiamas.
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad teismas negali ikiteisminio tyrimo stadijoje įpareigoti prokuroro atlikti konkrečius procesinius veiksmus, taip pat nurodyti, kaip vertinti surinktus duomenis, nes prokuroro statusas leidžia bei BPK įpareigoja prokurorą surinktus byloje duomenis vertinti savarankiškai bei nepriklausomai, ir būtent prokuroro kompetencija yra ikiteisminio tyrimo organizavimas, vadovavimas jam, įskaitant ir procesinių veiksmų parinkimą, taip pat sprendimų dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo, tyrimo užbaigimo ir kaltinamojo akto surašymo priėmimas (BPK 170 str.). Prokuroras yra vienintelis baudžiamojo proceso subjektas, ikiteisminio tyrimo metu turintis išimtinę teisę nuspręsti, ar byloje esančių duomenų pakanka tvirtinti, kad konkrečią nusikalstamą veiką, dėl kurios buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas, padarė konkretus asmuo, ir tuo remdamasis, surašyti kaltinamąjį aktą bei jį kartu su baudžiamąja byla perduoti teismui arba esant bent vienam iš BPK 212 str. nurodytų pagrindų, nutraukti ikiteisminį tyrimą. Kartu pažymėtina, kad prokurorui nėra privaloma pareiškėjo pozicija aptartais klausimais, jei prokuroro įsitikinimas, vadovaujantis ikiteisminio tyrimo duomenų visuma, yra kitoks. Be to, teismas, nagrinėdamas proceso dalyvių skundus dėl prokurorų sprendimų, gali juos patikrinti tik teisėtumo ir pagrįstumo aspektu, tačiau negali duoti jokių privalomų nurodymų. BPK 170 str. 5 d. yra įvirtinta nuostata, kad net aukštesnysis prokuroras, kuris turi teisę pavaldžiam prokurorui duoti privalomus nurodymus byloje, negali duoti nurodymo priimti konkretų procesinį sprendimą. Taigi nuspręsti apie duomenų pakankamumą įtariamojo kaltei pagrįsti yra išimtinai bylą kontroliuojančio prokuroro kompetencija. Prokuroro priimtas sprendimas bet kuriuo atveju turi būti motyvuotas ir pagrįstas byloje surinktais duomenimis. Aukštesnės instancijos teismas, nustatęs pažeidimus, gali tik nurodyti juos pašalinti.
Išnagrinėjęs skundo argumentus, teismui pateiktą ikiteisminio tyrimo medžiagą, skundžiamą teismo nutartį ir prokurorų nutarimus aukštesnės instancijos teismas nenustatė, kad nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje būtų pažeisti baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimai.
Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad atliekant ikiteisminį tyrimą pagal Ž. K. pareiškime nurodytas aplinkybes, buvo atlikti atitinkami procesiniai veiksmai: apklaustas pareiškėjas, liudytojai, atliktos akistatos, gautos specialistų išvados, dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 138 str. 1 d., padarymo pareikštas įtarimas G. K., G. K. atžvilgiu surašytas kaltinamasis aktas ir byla perduota teismui, kuriame buvo atliktas įrodymų tyrimas, t. y. buvo apklaustas pareiškėjas, liudytojai, kaltinamasis, ištirti kiti bylos rašytiniai duomenys, o bylą iš teismo grąžinus ikiteisminiam tyrimui papildyti, su pareiškėju, liudytojais, G. K. buvo atlikti parodymų patikrinimai įvykio vietoje, kai kurie asmenys buvo apklausti papildomai. Iš gautų duomenų matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu gana daug veiksmų buvo atliekama siekiant pašalinti tarp asmenų parodymų esančius neatitikimus ir prieštaravimus dėl įvykio aplinkybių, t. y., kaip minėta, buvo daromos akistatos, parodymų patikrinimai įvykio vietoje, kai kurie asmenys buvo apklausti net po kelis kartus, tačiau neatitikimai išliko, nes dauguma liudytojų davė naudingus parodymus savo pažįstamoms įvykio pusėms. Be to, vėliau proceso dalyviai, kurių dauguma yra G. K. arba Ž. K. šeimos nariai arba artimi giminaičiai, BPK 82 str. 2 d. tvarka atsisakė dalyvauti papildomuose tyrimo veiksmuose (atsisakė būti papildomai apklausti, dalyvauti akistatose), palaikydami savo ankstesnius ikiteisminio tyrimo bei teisme duotus parodymus, ir, sutiktina su vyriausiuoju prokuroru, tokiu būdu panaikino galimybes pašalinti byloje esančius prieštaravimus ir neatitikimus. Taigi tyrimo metu buvo siekiama surinkti ir įvertinti visus galimus duomenis, kurie yra svarbūs įvykio aplinkybėms nustatyti ir procesiniam sprendimui priimti bei buvo siekiama visais įmanomais būdais ir priemonėmis pašalinti byloje esančius neatitikimus ir prieštaravimus. Skundą nagrinėjantis teismas neturi jokio pagrindo pripažinti, kad prokurorė ikiteisminį tyrimą organizavo ir jį atliko netinkamai. Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad ikiteisminis tyrimas prokurorės nutarimu buvo nutrauktas esant įstatyme numatytam pagrindui, o jo metu surinkti duomenys šiuo atveju yra pakankami pagrįsti prokurorų priimtuose nutarimuose bei skundžiamoje teismo nutartyje padarytas išvadas dėl teisinio įvykio įvertinimo. Kaip matyti iš prokurorų nutarimų, juose išsamiai išdėstytos faktinės ikiteisminio tyrimo metu nustatytos aplinkybės, ikiteisminio tyrimo nutraukimo motyvai ir argumentai. Priešingai nei savo skunde nurodo pareiškėjas, procesiniai sprendimai nutraukti ikiteisminį tyrimą pagrįsti byloje surinktų duomenų visuma, išsamiai motyvuoti, aiškūs ir suprantami. Tiek vyriausiasis prokuroras, tiek ir apylinkės teismas, išsamiai išanalizavo pareiškėjo skunduose nurodytus argumentus ir procesiniuose sprendimuose glaustai atsakė į esminius ir reikšmingus įvykio vertinimui turinčius klausimus. Tuo tarpu pareiškėjas savo skunde nenurodo jokių naujų aplinkybių, kurios nebūtų žinomos, neįvertintos ir neaptartos prokurorų nutarimuose bei skundžiamoje teismo nutartyje, o tik nurodo apie netinkamą bylos duomenų įvertinimą, kuris, kaip minėta, yra išimtinė prokuroro kompetencija. Be to, pareiškėjo teikiamas esamų duomenų vertinimas sau palankia linkme šiuo atveju nesudaro pagrindo iš esamų duomenų daryti kitokias išvadas, nei jas padarė prokurorai, o šias išvadas pagrįstomis pripažino apylinkės teismas. Vien tai, kad ikiteisminio tyrimo baigtis neatitiko pareiškėjo lūkesčių, nesudaro pagrindo teigti prokurorę, priėmusią sprendimą nutraukti ikiteisminį tyrimą, esant šališką ir priešingai nusistačiusią pareiškėjo bei jo liudytojų atžvilgiu.
Skundu pareiškėjas prašo atnaujinti ikiteisminį tyrimą ir jį tęsti, kad G. K. būtų perduotas teismui. Tačiau aukštesnės instancijos teismas pažymi, kad ikiteisminio tyrimo atnaujinimas yra ne teismo, o taip pat prokuroro kompetencija (BPK 217 str.). Be to, baudžiamasis procesas turi prasmę tik tuomet, kai jį tęsiant yra manoma, kad bus išaiškinta nusikalstama veika ir ją padariusiam asmeniui bus pritaikyta baudžiamoji atsakomybė. Jeigu prokuroras, baigiant ikiteisminio tyrimo veiksmus įsitikina, jog ikiteisminio tyrimo metu surinkta pakankamai duomenų, pagrindžiančių įtariamojo kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo, jis surašo kaltinamąjį aktą arba ištyrus visas reikšmingas aplinkybes įsitikina, jog yra pagrindas nutraukti ikiteisminį tyrimą, jį nutraukia. Pažymėtina, kad ikiteisminio tyrimo metu atliekamas duomenų rinkimas nėra savitikslis, nes duomenų turi būti surenkama tiek, kad būtų išaiškintos byloje įrodinėtinos aplinkybės ir priimtas pagrįstas sprendimas dėl tolesnės tyrimo eigos, t. y. bylos su kaltinamuoju aktu perdavimo teismui ar tyrimo nutraukimo. Jei tyrimo metu visos reikšmingos bylos aplinkybės nustatytos, nebūtina atlikinėti papildomus tyrimo veiksmus vien tam, kad būtų gauta kuo daugiau ankstesnius rezultatus patvirtinančių duomenų. Todėl, aukštesniojo teismo nuomone, ikiteisminio tyrimo metu surinkus visus galimus duomenis, svarbius įvykio aplinkybėms nustatyti ir procesiniam sprendimui priimti, išnaudojus visas įmanomas galimybes byloje esantiems prieštaravimams ir neatitikimams pašalinti, nesant pagrįsto pagrindo manyti, kad šiuo metu byloje dar gali būti gauti nauji kokybiški duomenys, tęsti ikiteisminį tyrimą nėra tikslinga. Be to, ir pats pareiškėjas savo skunde nenurodo, kokius veiksmus dar būtina ar galima atlikti ir kokioms aplinkybėms nustatyti šie veiksmai turi būti atlikti. Tačiau, kaip minėta, šiuo metu Utenos rajono apylinkės teisme dėl to paties įvykio yra nagrinėjama baudžiamoji byla, kurioje pareiškėjas Ž. K. su sūnumi T. K. kaltinami G. K. sužalojimu. Teismui nagrinėjant bylą teisiamajame posėdyje bus ištirti ir įvertinti įrodymai dėl Ž. K. ir jo sūnaus T. K. kaltės ar nekaltumo ir kartu dėl G. K. veiksmų. Jei baudžiamąją bylą nagrinėjantis teismas turės pagrindą manyti, kad ir G. K. veiksmuose yra nusikalstamos veikos požymių, vadovaudamasis BPK 257 str., jis apie tai praneš prokurorui, o prokuroras, vadovaudamasis BPK 217 str. 3 d., galės atnaujinti ikiteisminį tyrimą.
Apibendrindamas skundą nagrinėjantis teismas konstatuoja, kad ikiteisminis tyrimas nagrinėjamoje byloje iš esmės buvo atliktas išsamiai, atlikti būtini procesiniai veiksmai, prokurorų nutarimuose ir teismo nutartyje išsamiai įvertintos Ž. K. pareiškime bei skunduose nurodytos aplinkybės, turinčios reikšmės teisiniam jo nurodytų faktų įvertinimui. Pareiškėjo skunde dėstomas subjektyvus ikiteisminio tyrimo metu surinktų duomenų vertinimas šiuo metu nesąlygoja kitokio, nei prokurorų nutarimuose ir skundžiamoje teismo nutartyje nurodyto duomenų vertinimo bei nepaneigia išvados dėl pagrįsto ikiteisminio tyrimo nutraukimo. Aukštesnės instancijos teismas neturi pagrindo prokurorų nutarimų bei dėl jų priimtos skundžiamos apylinkės teismo nutarties pripažinti neteisėtais bei nepagrįstais ir jų naikinti, todėl pareiškėjo skundą atmeta, o skundžiamą apylinkės teismo nutartį palieka galioti nepakeistą.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
pareiškėjo Ž. K. skundą atmesti ir palikti galioti Utenos rajono apylinkės teismo 2014-07-22 nutartį.
Ši nutartis galutinė ir neskundžiama.