Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

pareiškėjų atstovo: Lietuvos Respublikos ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinės sąjungos atstovui,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų M. B. , Z. K. , E. J. , S. G. skundą atsakovui Marijampolės pataisos namams dėl įpareigojimo ir kompensacijos už neišduotą tarnybinę uniformą priteisimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Skundas patenkintinas visiškai.

Administracinėje byloje ginčas kilo dėl žalos atlyginimo Marijampolės pataisos namų pareigūnams dėl laiku neišduotų tarnybinės uniformos dalių ir jų teisės gauti naujo pavyzdžio tarnybinės uniformos dalis.

Motyvuojamoji dalis

Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjai atlieka tarnybą Marijampolės pataisos namuose. Ginčo santykius reglamentuoja Tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto (toliau – ir Statutas) 18 straipsnis, kurio 1 dalyje numatyta, kad pareigūnai dėvi Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos patvirtintą nustatyto pavyzdžio tarnybinę uniformą su rangų ženklais ir simbolika. Pagal šio straipsnio 2 dalį, pareigūnams tarnybinė uniforma išduodama nemokamai, o straipsnio 3 dalis nustato, kad tarnybinės uniformos išdavimo normas ir dėvėjimo tvarką nustato teisingumo ministras. Tokia tvarka ir normos buvo patvirtintos Teisingumo ministro 2003 m. balandžio 25 d. įsakymu Nr. 128 „Dėl Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos bei jam pavaldžių įstaigų ir valstybės įmonių pareigūnų tarnybinės uniformos išdavimo normų bei dėvėjimo tvarkos patvirtinimo“, kuris galiojo ginčui aktualiu laikotarpiu, t. y. iki 2014 m. balandžio 30 d. Šiuo įsakymu patvirtintomis Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos bei jam pavaldžių įstaigų ir valstybės įmonių pareigūnų tarnybinės uniformos išdavimo normomis bei Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos bei jam pavaldžių įstaigų ir valstybės įmonių jaunesniųjų pareigūnų, pareigūnų, vyresniųjų ir vyriausiųjų pareigūnų tarnybinės uniformos dėvėjimo tvarka (toliau – ir Tvarka), reglamentuotos visų kategorijų pareigūnams išduodamų uniformų dalys, jų skaičius ir dėvėjimo terminai. Tvarkos 1 punkte nustatyta, kad pareigūnams, kurių turima tarnybinė uniforma tinkama dėvėti tarnyboje ir kuriems pagal patvirtintas tarnybinės uniformos dėvėjimo normas priklauso išduoti atskiras uniformos dalis, vietoj jų gali būti mokama piniginė kompensacija – 30 procentų priklausančios išduoti tarnybinės uniformos vertės, apskaičiuotos pagal tuo metu galiojančias kainas. Tvarkos 2 punkte nustatyta, kad Kalėjimų departamento pareigūnai dėl piniginės kompensacijos raštu kreipiasi į Kalėjimų departamento direktorių, o įstaigų pareigūnai – į savo įstaigos direktorių, kuris, įvertinęs esamos tarnybinės uniformos tinkamumą dėvėti tarnyboje, sprendžia, ar piniginė kompensacija gali būti išmokėta. Remiantis Tvarkos 3 punktu, Kalėjimų departamentas ir įstaigos surašo kiekvieno pareigūno žiniaraštį pagal patvirtintas tarnybinės uniformos dėvėjimo normas, kuriame nurodo, kokias atskiras uniformos dalis priklauso išduoti ateinančiais kalendoriniais metais, ir apskaičiuoja jų vertę. Šio žiniaraščio pagrindu pareigūnams išmokama 30 procentų nuo apskaičiuotos sumos dydžio piniginė kompensacija. Tvarkos 4 punkte nustatyta, kad nauja uniforma ar jos atskiros dalys išduodamos tik pasibaigus dėvėjimo terminui arba vietoj jų gali būti mokama piniginė kompensacija.

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad pasibaigus teisingumo ministro įsakymu nustatytam pareiškėjų turimos tarnybinės uniformos dalių dėvėjimo terminui, 2003 – 2015 m. nebuvo išduotos tam tikros tarnybinės uniformos dalys. Šių aplinkybių neginčija ir atsakovas, byloje taip pat nėra ginčo ir dėl pareiškėjų nurodytos negautos tarnybinės uniformos dalių piniginės vertės, dėl to, kad už šias priklausančias tarnybinės uniformos dalis pareiškėjoms nebuvo išmokėta kompensacija. Pareiškėjai prašė teismo priteisti jų patirtą žalą dėl laiku neišduotų tarnybinės uniformos dalių, kurių dėvėjimo terminas nagrinėjamu atveju jau yra pasibaigęs, teigdami, jog jie tarnybos metu, turėjo nešioti savo lėšomis įsigytą avalynę, dėvėti savo drabužius ir patyrė nuostolių dėl jų nusidėvėjimo. Pažymėtina, jog administracinių bylų teisenoje galioja dispozityvumo principas, kuris reiškia, kad bylos nagrinėjimo dalyką ir pagrindą, t.y. savo pažeistos teisės ar įstatymo saugomo intereso gynybos būdą bei apimtį, nustato pats pareiškėjas, skunde (prašyme) suformuluodamas savo materialinį teisinį reikalavimą bei nurodydamas aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 23 str. 2 d. 6, 7 p.). Įvertinęs pareiškėjų skunde suformuluotą reikalavimą dėl piniginės sumos priteisimo, šio reikalavimo pagrindimą, atsižvelgęs į tai, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuolat pažymima, jog galimi pareigūno turėti nuostoliai dėl uniformos neišdavimo laiku turėtų būti kompensuojami taikant žalos atlyginimo institutą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. lapkričio 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A492-2020/2013, 2012 m. gruodžio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-2857/2012, 2012 m. spalio 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A552-2845/2012, kt.), teismas daro išvadą, kad pareiškėjai prašo atlyginti jiems padarytą turtinę žalą, kuri pasireiškė pareiškėjų išlaidomis, jiems savo lėšomis įsigyjant aprangą ir avalynę, kurią jie privalėjo dėvėti atsakovui neišdavus naujų tarnybinės uniformos dalių, taip pat išlaidomis tarnybinės uniformos dalims, kurių dėvėjimo terminas buvo pasibaigęs, taisyti (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014-04-10 išplėstinės teisėjų kolegijos nutartis administracinėje byloje Nr. A261-1032/2014).

Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad valstybės ir savivaldybės atsakomybė atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jos darbuotojai privalėjo veikti. CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas. Civilinė atsakomybė kyla nustačius bendrosios civilinės atsakomybės sąlygų visumą, nurodytą CK 6.246-6.249 straipsniuose: žalą, neteisėtą veiką, priežastinį ryšį tarp neteisėtos veikos ir atsiradusios žalos. Pagal CK 6.247 straipsnį, atlyginami tik tie nuostoliai, kurie gali būti laikomi neteisėtų veiksmų rezultatu, t. y. kiekvienu konkrečiu atveju žalai atlyginti yra būtina nustatyti tiesioginį priežastinį ryšį tarp institucijos (jos pareigūno ar tarnautojo) neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir prašančio atlyginti žalą nurodytų nuostolių. Šioje byloje neginčijamai nustatytas faktas, jog pareiškėjams nebuvo suteikta socialinė garantija nešioti tinkamą tarnybinę uniformą ir dėl to jos patyrė nuostolių. Prašomų priteisti nuostolių rūšis yra pareiškėjo turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), patirtos dėvint savo drabužius (ne tarnybinės uniformos dalis) tarnyboje (CK 6.249 str. 1 d.). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamoje administracinių teismų praktikoje pripažįstama, kad pareigūnas, kuriam nustatyta tvarka nebuvo išduota privaloma uniforma (jos dalys) ir dėl to tarnyboje yra priverstas nešioti savo drabužius, patiria nuostolių, kurių faktas, remiantis protingumo kriterijumi, neprivalo būti plačiau įrodinėjamas. Taip pat teismų praktikoje pripažįstama, kad pareigūnas, turėdamas teisėtus lūkesčius gauti įstatyme numatytas garantijas, t.y. visas tarnybinės uniformos dalis, įrodymų, pagrindžiančių turėtas išlaidas, galėjo apskritai nerinkti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011m. rugsėjo 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A492-3379/2011). Kita vertus, CK 6.249 straipsnio 1 dalis numato, jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas. Pagal jau minėtos Tvarkos 1 punktą Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos bei jam pavaldžių įstaigų ir valstybės įmonių pareigūnams, kurių turima tarnybinė uniforma tinkama dėvėti tarnyboje ir kuriems pagal patvirtintas tarnybinės uniformos dėvėjimo normas priklauso išduoti atskiras uniformos dalis, vietoj jų gali būti mokama piniginė kompensacija – 30 procentų priklausančios išduoti tarnybinės uniformos vertės, apskaičiuotos pagal tuo metu galiojančias kainas. Pabrėžtina, kad atsakovas nenurodo jokių prieštaravimų nei dėl pareiškėjų nurodytos neišduotos tarnybinės uniformos vertės, nei dėl jų prašomos priteisti žalos dydžių, nei dėl prašomų išduoti naujo pavyzdžio uniformos dalių kiekio.

Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, atsižvelgiant į nurodytą teismų praktiką ir aptartą teisinį reguliavimą, darytina išvada, kad pareiškėjai turi teisę į nuostolių, kuriuos sąlygojo uniformos dalių laiku neišdavimas, atlyginimą ir yra visos sąlygos taikyti deliktinę atsakomybę bei priteisti jiems turtinės žalos atlyginimą. Kadangi pareiškėjai turėjo teisėtų lūkesčių gauti įstatyme numatytas garantijas, todėl nuostolių dydžio įrodinėjimo požiūriu pareiškėjų prašoma priteisti žala prilygintina neišduotų tarnybinės uniformos dalių vertei. Teismo vertinimu, Tvarkos 1 punkte įtvirtintas kompensacijos dydis (30 procentų nuo uniformos dalių vertės) laikytinas protingu ir adekvačiu pareiškėjo patirtų nuostolių dėl uniformų dalių neišdavimo atlyginimui. Toks pareiškėjų patirtos žalos dydžio apskaičiavimas atitinka Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką, kurioje pripažįstama, kad pareigūnams nepateikus jokių duomenų apie realiai turėtas išlaidas rūbų ir avalynės įsigijimui ar jų taisymui, jų patirtų nuostolių dydis lygus Tvarkos 1 punkte numatytai kompensacijai, kuri yra priteistina iš atsakovo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. balandžio 10 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartį administracinėje byloje Nr. A261-1032/2014, 2013 m. gruodžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-1796/2013, 2013 m. spalio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A552-1936/2013, 2013 m. spalio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1648/2013, 2013 m. spalio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-1608/2013, 2013 m. rugsėjo 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-1647/2013).

Teismų praktikoje yra konstatuota, jog statutinių pareigūnų aprūpinimo tarnybine uniforma paskirtis yra dvejopa: iš vienos pusės tai yra papildoma socialinė garantija pareigūnui, siekiant sumažinti jo išlaidas įsigyti aprangai, kurią jis dėvi tarnybos metu, iš kitos pusės – tai valstybės siekis, kad pareigūnai, atlikdami tarnybines pareigas, atrodytų vienodai ir tvarkingai, būtų aiški jų tarnybinė padėtis ir vyresniškumas, o jų išvaizda akivaizdžiai skirtųsi nuo nuteistųjų, kalinamųjų ar kitų asmenų. Tarnybinės uniformos dėvėjimas ne tarnybos metu nėra toleruojamas, o jos naudoti savo asmeniniams poreikiams, kol nesibaigė jos dėvėjimo terminas, nėra leidžiama. Taigi tam, kad pareigūnas atrodytų tinkamai ir tvarkingai bei galėtų vykdyti savo pareigas, jam turi būti išduodamas vienas pilnas uniformos komplektas, o kuriai nors uniformos komplekto daliai susidėvėjus ar pasibaigus jos dėvėjimo terminui – ji pakeičiama kita. Administracinėje byloje nėra ginčo, kad pareiškėjų skunde nurodytų tarnybinės uniformos dalių dėvėjimo terminas yra pasibaigęs, tačiau naujo pavyzdžio tarnybinės uniformos dalys jiems laiku nebuvo išduotas. Atsakovas šią aplinkybę iš esmės pripažįsta. Pareiškėjų reikalavimas dėl įpareigojimo atsakovą išduoti skunde nurodytas tarnybinių uniformų dalis yra pagrįstas.

Teismas vertina, kad pareiškėjai šiuos tiesioginius nuostolius patyrė dėl atsakovo neteisėto neveikimo – įstatyme nustatytos pareigos nevykdymo (CK 6.246 straipsnis, 2.271 straipsnis), kuris laikytinas tęstiniu pažeidimu. Atsakovo neteisėti veiksmai (tarnybinės uniformos dalių neišdavimas) nagrinėjamo ginčo atveju tęsėsi iki tos dienos, kurią pareiškėjos kreipėsi į teismą (CK 1.127 str. 5 d.), todėl jų reikalavimai teisme yra pareikšti nepraleidus įstatyme nustatyto 3 metų ieškinio senaties termino. Tokios pozicijos laikomasi ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (žr. pvz., administracines bylas Nr. A492-3379/2011, Nr. A552-1838/2013, Nr. A.⁴³⁸-1796/2013; Nr. A438-1652/2013).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjų skundą patenkinti.

Įpareigoti atsakovą - Marijampolės pataisos namus per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos išduoti naujo pavyzdžio tarnybinės uniformos dalis: E. J. – 1 žieminę kepurę, 1 vasarinę striukę, 1 kelnes, 1 šviesiai mėlynos spalvos marškinius trumpomis rankovėmis, 1 avalynės komplektą (1 batelius, 1 žieminius batus), 1 megztinį, 1 golfą, 3 poras movų, 1 kelnių diržą, 1 žieminį puskombinezonį; Z. K. – 1 vasarinę kepurę, 1 žieminę kepurę, 2 šviesiai mėlynos spalvos marškinius trumpomis rankovėmis, 1 avalynės komplektą (1 batelius, 1 žieminius batus), 1 megztinį, 1 golfą, 3 poras movų, 1 kelnių diržą, 1 žieminį puskombinezonį; S. G. – 1 vasarinę kepurę, 1 žieminę kepurę, 1 avalynės komplektą (1 batelius, 1 žieminius batus), 1 megztinį, 1 golfą, 3 poras movų, 1 žieminį puskombinezonį, 1 kelnių diržą, M. B. – 1 vasarinę striukę, 1 vasarinę kepurę, 1 žieminę kepurę, 1 kelnes, 1 šviesiai mėlynos spalvos marškinius trumpomis rankovėmis, 1 avalynės komplektą 1 batelius, 1 žieminius batus), 1 megztinį, 1 golfą, 3 poras movų, 1 kelnių diržą, 1 žieminį puskombinezonį.

Priteisti iš atsakovo Marijampolės pataisos namų E. J. – 227,43 Eur, Z. K. – 196,21 Eur, S. G. – 249,79 Eur, M. B. – 63,45 Eur.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Kauno apygardos administracinį teismą.