Šiaulių apylinkės teismo įsakymas

Pakruojo rajono apylinkės teismo teisėjas Laisvydas Zederštremas

išnagrinėjęs Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės Almos Mikalauskienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje

S. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, neįgalus (darbingumas 50%), gyvenantis Pakruojo rajono savivaldybėje, (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą Akmenės rajono savivaldybėje, teistas 2012-08-06 Pakruojo rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimu 4 mėnesiams, bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis S. D. 2014 m. gegužės 5 d. apie 2 val. Pakruojo rajono savivaldybėje, (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tyčia, ne mažiau kaip du kartus kėde sudavė savo sūnui T. D. į viršutinę nugaros sritį bei vieną kartą kėde sudavė savo sutuoktinei G. D. į kairę plaštaką, padarydamas muštines žaizdas kairės plaštakos II-III pirštuose, taip nukentėjusiajam T. D. sukėlė fizinį skausmą, o nukentėjusiajai G. D. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo S. D. kaltė, padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, įrodyta byloje surinktais rašytiniais įrodymais:

S. D., apklaustas įtariamuoju, kaltu dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos prisipažino visiškai ir parodė, kad 2014 m. gegužės mėnesį, tikslios dienos nepamena, jis buvo namuose ir kartu su sūnumi T. D. bei žmona G. D. gėrė alkoholį. Naktį jis nuėjo miegoti ir išgirdo, kad G. ir T. toliau geria ir garsiai šūkauja. Jis liepė nusiraminti ir dėl to kilo konfliktas, tačiau T. nenorėjo nusiraminti. Jis, paėmęs prie stalo stovėjusią kėdę, 2 kartus jam sudavė link galvos pusės, ar pataikė, nepastebėjo. Ž. G. puolė ginti T., kur jai kliuvo, nepastebėjo. Galėjo suduoti 2-3 kartus. Po to sūnus su žmona jį išstūmė lauk. Blaivus taip nebūtų pasielgęs, dėl savo veiksmų labai gailisi, kaltę visiškai pripažįsta ( 32-35 b. l.);

nukentėjusioji G. D. parodė, kad 2014 m. gegužės 5 d. savo namuose su sūnumi T. ir vyru S. D. kartu gėrė. Jos vyras S. D. 2 kartus sudavė sūnui T. į galvos sritį, po ko ji pribėgo ir rankomis apkabino sūnų per galvą ir kai S. trečią kartą trenkė kėde, pataikė jai į kairės rankos pirštą ir jį prakirto, dėl ko ji kreipėsi į priėmimo skyrių ir žaizdą susiuvo. Jai buvo sukėltas fizinis skausmas. Civilinio ieškinio ji nereiškia (23-24 b. l.);

nukentėjusysis T. D. parodė, kad 2014 m. gegužės 5 d. namuose su tėvu S. D. ir mama G. D. gėrė alkoholį. Naktį tėvas nuėjo miegoti, bet po kažkurio laiko atsikėlė ir atėjo į svetainę. Sėdėdamas fotelyje, jis pajuto du smūgius į pečių sritį, atsisukęs pamatė, kad tėvas rankose turi taburetę, o mama jį gina. Ar jai kur kliuvo, jis nematė, bet matė, kad mamai iš piršto bėgo kraujas, ji sakė, kad tėvo taburetė ją sužalojo. Jam pečius ir nugaros sritį skaudėjo visą sekančią dieną. Civilinio ieškinio jis nereiškia, tėvui atleido (27-28 b. l.);

iš specialisto išvados Nr. G1115/14(04) matyti, kad G. D. padarytos muštines žaizdas kairės plaštakos II-III pirštuose, jai padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas (20 b. l.);

iš protokolo-pareiškimo matyti, kad G. D. dėl smurto šeimoje kreipėsi į policiją ( 3 b. l.);

iš tarnybinio pranešimo matyti, kad užfiksuotas smurto artimoje aplinkoje faktas (4-5 b. l.);

iš asmens blaivumo testų matyti, kad nukentėjusieji buvo neblaivūs (6, 10 b. l.).

Kaltinamojo S. D. veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalį, nes jis smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariams - sūnui T. D. ir sutuoktinei G. D. (BK 248 str. 2 d.).

Kadangi už nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalyje, gali būti skiriama laisvės apribojimo bausmė, prokurorė nusprendė kreiptis į teismą su pareiškimu dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, bylos aplinkybės yra aiškios, kaltinamasis S. D. sutiko su proceso užbaigimu teismo baudžiamuoju įsakymu, byloje civilinio ieškinio nėra, todėl procesas užbaigtinas surašant teismo baudžiamąjį įsakymą.

Prokurorė už nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalyje, kaltinamąjį S. D. siūlė nubausti laisvės apribojimu 9 mėnesiams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsniu, siūlė S. D. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir jam skirti galutinę bausmę – 6 mėnesius laisvės apribojimo.

Kaltinamasis S. D. su prokurorės siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu sutiko.

Kaltinamojo S. D. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.).

Skirdamas bausmę kaltinamajam S. D. teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnyje.

Kaltinamasis S. D. teistas vieną kartą (3-38, 39-40 b. l.), bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs (BK 97 str.), padarė vieną nesunkų nusikaltimą (BK 11 str. 3 d.), yra jo atsakomybę lengvinanti ir sunkinanti aplinkybės, administracine tvarka metų laikotarpyje nebaustas (41-43 b. l.), neįgalus, darbingumas 50% (36 b. l.), darbo biržoje neregistruotas (44 b. l.), nedirbantis (45 b. l.), į psichiatro ir priklausomybės įskaitas neįrašytas (47 b. l.), gyvenamosios vietos seniūnija nusiskundimų jo elgesiu neturi (48 b. l.), vedęs (49 b. l.), tiek prokurorė, tiek kaltinamasis prašė skirti laisvės apribojimo bausmę, todėl, įvertinus išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad bausmės tikslai (BK 41 str.) S. D. atžvilgiu bus pasiekti paskiriant už nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalyje, prokurorės prašomą bausmę - laisvės apribojimą 9 (devyniems) mėnesiams.

Kadangi byla užbaigtina teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis S. D. prisipažino esąs kaltas, todėl, paskyrus bausmę, ji tuo pačiu teismo baudžiamuoju įsakymu sumažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ str.).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 ir 422 straipsniais, teismas

s. d. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalyje, ir jį nubausti laisvės apribojimu 9 (devyniems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsnio taisyklėmis, bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę – laisvės apribojimą 6 (šešiems) mėnesiams.

Kaltinamasis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam šį teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavus tokį prašymą, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

Jei kaltinamasis per nurodytą terminą tokio prašymo nepaduoda, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos BPK nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas nei apeliacine, nei kasacine tvarka neskundžiamas.