Šiaulių apygardos teismo nuosprendis

Pranešėjas Bronius Zalaga Baudžiamoji byla Nr. 1A – 185-135/-2012

Teisėja Aurelija Petkevičienė Teisminio proceso Nr. 1-82-1-00-303-2011-2

2012 m. balandžio 5 d.

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Broniaus Zalagos,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. K. gynėjo advokato Aivario Gilio apeliacinį skundą dėl Raseinių rajono apylinkės teismo 2012 m. sausio 6 d. nuosprendžio, kuriuo R. K. pripažintas kaltu:

- pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. (dėl vagystės) ir jam skirti 1 (vieneri) metai laisvės atėmimo;

- pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 2 d. (dėl plėšimo įsibraunant į J. namą) ir jam skirti 2 (dveji) metai laisvės atėmimo;

- pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 2 d. (dėl plėšimo įsibraunant į V. namą) ir jam skirti 2 (dveji) metai laisvės atėmimo;

- pagal Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d., 180 str. 2 d. (dėl pasikėsinimo įvykdyti plėšimą įsibraunant į Š. namą) ir jam skirti 1 (vieneri) metai 4 (keturi) mėnesiai laisvės atėmimo;

- pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 2 d. (dėl plėšimo įsibraunant į K. namą) ir jam skirti 2 (dveji) metai laisvės atėmimo;

- pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 2 d. (dėl plėšimo įsibrovus į J. namą) ir jam skirti 2 (dveji) metai laisvės atėmimo;

- pagal Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d., 180 str. 2 d. (dėl pasikėsinimo įvykdyti plėšimą įsibraunant į Š. namą) ir jam skirti 1(vieneri) metai 4 (keturi) mėnesiai laisvės atėmimo,

Vadovaujantis BK 63 str. 4 d., paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir subendrinta bausmė paskirta 2 (dveji) metai 3 (trys) mėnesiai laisvės atėmimo. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 66 str., į paskirtą bausmę įskaitytas laikino sulaikymo laikas nuo 2011-10-03 iki 2011-10-04 ir suėmimo laikas nuo 2011-10-05 iki 2011-11-05. Bausmė skirta atlikti Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriuje – pataisos namuose.

Nuosprendžiu Z. Š. civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo patenkintas visiškai ir iš R. K. Z. Š. naudai priteista 200,00 Lt (du šimtai litų 00 ct) turtinės žalos atlyginimo.

Nuosprendžiu Z. J. civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo patenkintas visiškai ir iš R. K. Z. J. naudai priteista 3700,00 Lt (trys tūkstančiai septyni šimtai litų 00 ct) turtinės žalos atlyginimo.

Nuosprendžiu L. V. civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo patenkintas visiškai ir iš R. K. L. V. naudai priteista 150,00 Lt (vienas šimtas penkiasdešimt litų 00 ct) turtinės žalos atlyginimo.

Nuosprendžiu O. K. civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo patenkintas visiškai ir iš R. K. O. Kavaliauskienės naudai priteista 190,00 Lt (vienas šimtas devyniasdešimt litų 00 ct) turtinės žalos atlyginimo.

Nuosprendžiu M. J. civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo patenkintas visiškai ir iš R. K. M. J. naudai priteista 60,00 Lt (šešiasdešimt litų 00 ct) turtinės žalos atlyginimo.

Nustatyta, kad tuo atveju, jei nepilnametis R. K. neturės turto ar uždarbio, kurio pakaktų jo padarytai žalai atlyginti, žala išieškoma iš jo įstatyminės atstovės – motinos V. B..

Nuosprendžiu priteista iš R. K. į valstybės pajamas 14,80 Lt proceso išlaidų, įmokant jas į Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „Swedbank“, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. K. nuteistas už tai, kad 2011 m. birželio 13 d., apie 3 val. 00 min., (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, išlaužęs Z. Š. priklausančio gyvenamojo namo priestato duris, įsibrovė į namo vidų bei pagrobė Z. Š. piniginėje buvusius jai priklausančius 200 litų ir tuo padarė nukentėjusiajai Z. Š. tokio dydžio turtinę žalą. Šiais savo veiksmais jis kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą LR BK 178 str. 2 d.

Be to, jis nuteistas už tai, kad 2011 m. birželio 24 d., apie 4 val. 15 min., (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, turėdamas tikslą užvaldyti svetimą turtą, išlaužęs Z. J. priklausančio gyvenamojo namo duris, įsibrovė į namo vidų, užsitempęs ant veido marškinėlius, grasindamas peiliu ir tokiu būdu atimdamas galimybę nukentėjusiajai Z. J. priešintis, pareikalavo pinigų ir plėšimo būdu pagrobė Z. J. priklausančius 3400 litų ir tuo padarė nukentėjusiajai Z. J. tokio dydžio turtinę žalą. Šiais savo veiksmais jis padarė nusikaltimą, numatytą LR BK 180 str. 2 d.

Be to, jis nuteistas už tai, kad 2011 m. liepos 9 d., 2 val. 58 min., (duomenys neskelbtini), išplėšęs gyvenamojo namo priestato duris ir išdaužęs jų stiklą, įsibrovė į L. V. gyvenamąjį namą ir, grasindamas pagaliu, plėšimo būdu pagrobė L. V. rankinę 100 Lt vertės, su joje buvusiais 50 litų, tuo padarė nukentėjusiajai L. V. 150 Lt turtinę žalą. Šiais savo veiksmais jis padarė nusikaltimą, numatytą LR BK 180 str. 2 d.

Be to, jis nuteistas už tai, kad 2011 m. liepos 31 d., apie 1 val. 30 min. (duomenys neskelbtini), išlaužęs Z. Š. priklausančio gyvenamojo namo priestato duris, įsibrovė į namo vidų, ant veido užsidėjęs savadarbę kaukę, pareikalavo iš nukentėjusiosios pinigų, o jų negavęs pasišalino, t.y. pasikėsino įvykdyti plėšimą, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios, nes pinigų nerado. Šiais savo veiksmais jis padarė nusikaltimą, numatytą LR BK 22 str. 1 d., 180 str. 2 d.

Be to, jis nuteistas už tai, kad 2011 m. rugpjūčio 15 d., apie 00 val. 02 min. (duomenys neskelbtini), atplėšęs užkaltas gyvenamojo namo priestato duris, įsibrovė į O. K. priklausančio gyvenamojo namo vidų, ant veido užsidėjęs savadarbę kaukę, grasindamas peiliu ir tokiu būdu atimdamas galimybę nukentėjusiajai O. K. priešintis, plėšimo būdu pagrobė 190 litų ir tuo padarė nukentėjusiajai O. K. tokio dydžio turtinę žalą. Šiais savo veiksmais jis padarė nusikaltimą, numatytą LR BK 180 str. 2 d.

Be to, jis nuteistas už tai, kad 2011 m. rugpjūčio 17 d., apie 2 val. nakties, (duomenys neskelbtini), atstūmęs M. J. priklausančio gyvenamojo namo plastikinį langą, įsibrovė į namo vidų, ant veido užsidėjęs savadarbę kaukę, grasindamas peiliu perpjauti rankų venas, tokiu būdu atimdamas galimybę nukentėjusiajai M. J. priešintis, reikalavo pinigų ir plėšimo būdu pagrobė M. J. priklausančius 30 litų ir tuo padarė nukentėjusiajai M. J. tokio dydžio turtinę žalą. Šiais savo veiksmais jis padarė nusikaltimą, numatytą LR BK 180 str. 2 d.

Be to, jis nuteistas už tai, kad 2011 m. rugsėjo 18 d., apie 23 val., (duomenys neskelbtini), išlaužęs Z. Š. priklausančio gyvenamojo namo priestato duris, įsibrovė į namo vidų, ant veido užsidėjęs savadarbę kaukę, pareikalavo pinigų, tačiau jų negavęs pasišalino, t.y. pasikėsino įvykdyti plėšimą, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios, nes pinigų nerado. Šiais savo veiksmais jis padarė nusikaltimą, numatytą LR BK 22 str. 1 d., 180 str. 2 d.

Advokato nuomone, teismas, skirdamas bausmę nuteistajam, nepagrįstai sureikšmino savo teiginį, jog nuteistasis plėšimams ruošėsi – gaminosi kaukes, stebėjo aukas, kadangi iš byloje nustatytų faktinių aplinkybių matyti, kad R. K. pasirengimas nusikalstamoms veikoms buvo spontaniškas ir neišankstinis. Nurodo, kad kaukes jis arba pasigamindavo iš po ranka pasitaisiusių marškinėlių, kuriuose su pakeliui surasta lazda ar kitu daiktu prabadydavo skyles akims, arba apskritai kaukės nenaudojo, o duomenų apie tai, kad nuteistasis būtų stebėjęs aukas, byloje nėra. Nurodo, kad nuteistasis, gyvendamas Nemakščių miestelyje, žinojo, kur yra koks nuošalesnis namas, nusikaltimus darė ir aukas rinkosi spontaniškai ir atsitiktinai. Atkreipia dėmesį ir į tai, jog nepaisant to, kad daugeliu atveju nuteistasis su savimi turėdavo kokį nors įrankį (lazdą, peilį), tačiau fizinio smurto nei prieš vieną nukentėjusįjį nepanaudojo.

Nurodo, kad nuosprendyje, motyvuojant bausmės skyrimą, teismas nepagrįstai atsižvelgė į tai, kad nuteistasis jam inkriminuotus nusikaltimus padarė įsibraudamas į gyvenamuosius namus, kadangi šis požymis yra nuteistajam inkriminuotų nusikaltimų, numatytų BK 180 str. 2 d., kvalifikuojantysis požymis, todėl įstatymų leidėjas jį yra įvertinęs, nustatydamas sankcijos griežtumą ir papildomai į tai atsižvelgti skiriant bausmę nebuvo teisinio pagrindo.

Nurodo, kad nuteistojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe teismas pripažino jo apsvaigimą nuo alkoholio padarant 2 iš 7 nusikalstamų veikų, kitų 5 veikų atveju ši atsakomybę sunkinanti aplinkybė nebuvo nustatyta. Tačiau advokatas sprendžia, kad iš atskirai už kiekvieną nusikalstamą veiką paskirtų bausmių dydžio galima manyti, jog teismas šią sunkinančią aplinkybę pritaikė skirdamas bausmes ir už tas veikas, kurias nuteistasis darė nebūdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Nurodo, kad apsvaigęs nuo alkoholio R. K. įvykdė vagystę (BK 178 str. 2 d.) iš Z. Š. (pagrobė 200 litų) ir plėšimą (BK 180 str. 2 d.) iš Z. J. (pagrobė 3400 Lt). Už pastarojo plėšimo įvykdymą teismas nuteistajam paskyrė 2 metus laisvės atėmimo, kai tuo tarpu už kitus analogiškus plėšimus, kuomet nuteistasis nebuvo apsvaigęs nuo alkoholio, t. y. nebuvo minėtos sunkinančios aplinkybės, ir buvo pagrobta žymiai mažesnės vertės turto, teismas taip pat paskyrė po 2 metus laisvės atėmimo (plėšimai iš V. (150 Lt), K. (190 Lt) ir J. (30 Lt). Advokato teigimu, tai rodo, jog teismas paskyrė per griežtas bausmes tais atvejais, kuomet atsakomybė sunkinanti aplinkybė nebuvo nustatyta.

Nurodo, kad teismas, skirdamas bausmę nuteistajam R. K., nepagrįstai nepripažino jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad jis padėjo išaiškinti visas jam inkriminuotas nusikalstamas veikas (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Teigia, kad iš bylos duomenų matyti, jog nuteistasis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisme davė išsamius ir teisingus, liudytojų nurodytas įvykio aplinkybes atitinkančius parodymus, juos patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu, taip padėdamas teisėsaugos institucijoms bei teismui išsamiai ištirti įvykio aplinkybes bei išnagrinėti bylą. Atsižvelgdamas į tai, advokatas mano, jog tai turi būti pripažinta nuteistojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe ir ją pripažinus bei įvertinus kitus skunde nurodytus argumentus, atitinkamai turėtų būti švelninamos tiek už kiekvieną nusikaltimą atskirai paskirtos, tiek ir subendrinta galutinė bausmė.

Nurodo, kad teismas, skirdamas bausmes nepilnamečiui R. K., netinkamai taikė BK numatytus nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ir bausmės skyrimo ypatumus (BPK 328 str.). Nuosprendyje motyvuodamas nuteistajam skiriamos bausmės dydį jokių motyvų apie tai, kad teismas atsižvelgia bei vadovaujasi įstatyme numatytais nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumais, nenurodė, o apsiribojo teiginiu, jog R. K. yra nepilnametis, o kokios įtakos bausmės skyrimui turi tas faktas, kad R. K. yra nepilnametis, teismas skundžiamame nuosprendyje nenurodė. Nurodo, kad teismas, skirdamas bausmę R. K., neįvertino nuteistojo gyvenimo ir auklėjimo sąlygų, sveikatos būklės ir socialinės brandos, to, jog nepilnamečiam skiriamos bausmės minimalus dydis sudaro tik pusę atitinkamo BK straipsnio sankcijoje numatyto bausmės minimumo (BK 91 str.).

Nurodo, kad teismas, spręsdamas klausimą dėl R. K. skiriamos bausmės dydžio, nepagrįstai neįvertino to, jog jo tėvai išskyrė kai nuteistajam tebuvo 6 mėnesiai, o šiuo metu jis gyvena su savo motina ir antru jos vyru, tikrasis nuteistojo tėvas prie R. K. išlaikymo visiškai neprisideda, nuteistojo motina kartu su jo patėviu bendrai paėmus uždirba kiek daugiau, nei 1000 Lt per mėnesį (atskaičius mokesčius). Advokato nuomone, sunki materialinė padėties iš dalies ir pastūmėjo nuteistąjį nusikalsti, kadangi jo vis didėjančių poreikių motina su patėvio pagalba negalėjo patenkinti. Nurodo, kad teismas neatsižvelgė į nuteistojo sveikatos būklę - nuteistajam yra diagnozuota bronchinė astma.

Teigia, kad tai, jog nuteistasis iki nusikaltimų padarymo buvo ne tik neteistas, bet ir nebaustas administracine tvarka, mokykloje yra vertinamas kaip geras moksleivis, parodo, jog nuteistojo nusikalstami veiksmai buvo atsitiktiniai, nulemti susiklosčiusių nepalankių aplinkybių visumos, o ne sistemingas poelgis. Tą patvirtina, advokato nuomone, tai, jog visi nusikaltimai buvo padaryti vasarą, atostogų metu, dviejų mėnesių bėgyje, kada nuteistasis turėjo laiko nuo pamokų ruošimo. Advokato tvirtinimu, mažesnį nuteistojo asmens pavojingumą taip pat parodo ir ta aplinkybė, jog nuteistasis prižiūri jaunesnius du brolius, taip padėdamas savo šeimai, taip pat tai, kad po nusikaltimų padarymo R. K. nepadarė jokių administracinių teisės pažeidimų, nenusikalto, vasaros metu buvo įsidarbinęs, toliau tęsia mokslus dvyliktoje vidurinės mokyklos klasėje. Teigia, kad pats šios baudžiamosios bylos teismo procesas bei jo padarytų nusikalstamų veikų paviešinimas gimtajame miestelyje bei mokykloje nuteistajam padarė didžiulį auklėjamąjį poveikį, jis suprato savo veiksmų neigiamas pasekmes, padarė išvadas ir ateityje nebenusikals. Nurodo, kad nuteistasis mokosi paskutinėje vidurinės mokyklos klasėje, todėl paskirtos laisvės atėmimo bausmės įgyvendinimas būtų sunkus psichologinis smūgis tiek nuteistajam, tiek jo šeimos nariams, turėtų neigiamų padarinių ne tik jo psichinei, bet ir fizinei sveikatai, atsilieptų nuteistojo šeimai, kadangi R. K. nebegalint pasirūpinti mažaisiais broliu ir seserimi, vienas iš tėvų būtų priverstas išeiti iš darbo. Advokato nuomone, šiuo atveju bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistojo R. K. gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo R. K. gynėjo advokato apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Iš nuteistojo gynėjo advokato apeliacinio skundo galima daryti išvadą, jog apeliantas jo ginamojo kaltės iš esmės neginčija, tačiau nesutinka su teismo nuosprendyje išdėstytais kai kuriais teiginiais dėl aplinkybių, apibūdinančių nuteistojo nusikalstamos veikos pavojingumą, prašo lengvinančia aplinkybe pripažinti tai, jog, nuteistasis padėjo išaiškinti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas (BK 59 str. 1 d. 2 p.), sušvelninti atskirai už kiekvieną nusikaltimą paskirtas bausmes ir galutinę subendrintą bausmę bei bausmės vykdymą atidėti.

Pirmosios instancijos teismo nuosprendis iš dalies keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir dėl nuosprendyje išdėstytų išvadų, kurios neatitinka bylos aplinkybių (BPK 328 str. 1 p. ir 3 p.).

Teisėjų kolegija pažymi, kad skirdami bausmes nepilnamečiams teisma privalo vadovautis Baudžiamojo kodekso VIII skyriuje įtvirtintais bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais ir taisyklėmis bei kartu atsižvelgti į papildomus, specifinius bausmių individualizavimo reikalavimus, įtvirtintus Baudžiamojo kodekso XI skyriuje „Nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumai“.

BK 54 str. 1 d. nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal šio Kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio Kodekso bendrosios dalies nuostatų. Pagal BK 91 str. 3 d. terminuotą laisvės atėmimą nepilnamečiui teismas gali skirti, jeigu yra pagrindas manyti, kad kitos rūšies bausmių nepilnamečio nusikalstamiems polinkiams pakeisti nepakanka, arba jeigu nepilnametis padarė sunkų ar labai sunkų nusikaltimą. Kai skiriama laisvės atėmimo bausmė nepilnamečiui, jos minimumą sudaro pusė minimalios bausmės, numatytos šio Kodekso straipsnio, pagal kurį teisiamas nepilnametis, sankcijoje. BK 180 str. 2 d. sankcijoje numatyta tik viena bausmės rūšis – laisvės atėmimas iki septynerių metų. LR BK 178 str. 2 d. numatytos ir alternatyvios bausmės. Apeliacinio skundo turinys rodo, kad advokatas paskirtos bausmės rūšies neginčija, tačiau prašo švelninti paskirtas laisvės atėmimo bausmes. Iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio matyti, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgė į tai, kad R. K. nusikalstamų veikų padarymo metu buvo nepilnametis, tačiau nepateikė išsamių motyvų ir nenurodė, kad jam turi būti taikomi nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumai.

Teisėjų kolegija pažymi, kad LR BK 54 str. 2 d. ir 91 str. 2 d. nurodytos aplinkybės turi vienodą teisinę reikšmę, todėl skiriant bausmę įvertinamos kaip visuma. Nustatydamas bausmės dydį, teismas turi vadovautis ir LR BK 61 str. 2 d. nustatytomis taisyklėmis, t. y. įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kieki, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas LR BK 54 str. 2 d. nustatytas aplinkybes, motyvuotai nustatyti skiriamos bausmės dydį skaičiuodamas jį nuo jos vidurkio.

Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad teismas nuteistojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažino tai, jog jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.), o sunkinančia aplinkybe pripažino nuteistojo girtumą dviejų nusikalstamų veikų metu (BK 60 str. 1 d. 9 p.). Ir nors apeliantas prašo papildomai jo ginamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažinti tai, kad nuteistasis padėjo išaiškinti jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, tačiau pažymėtina, kad pirmosios instancijos atsižvelgė į tai, kad jis prisipažino padaręs nusikaltimus, tuo padėdamas nustatyti tiesą byloje, ir nuoširdžiai dėl to gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.), todėl dar kartą į tai atsižvelgti nėra pagrindo. Ir nors iš nuosprendžio matyti, jog pirmosios instancijos teismas už nusikaltimus, kuriuos nuteistasis padarė sunkinančiomis aplinkybėmis, t.y., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ir už nusikaltimus, kuriuos padarė neesant nustatytoms sunkinančiom aplinkybėm, skyrė vienodo dydžio bausmes, kurios yra žymiai mažesnės nei sankcijose numatyti laisvės atėmimo bausmių vidurkiai, teisėjų kolegija nelaiko, kad paskirtos bausmės už kiekvieną atskirą nusikaltimą yra per griežtos. Taigi, kolegija, įvertinusi aukščiau aptartų aplinkybių visumą, daro išvadą, kad skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam už padarytas nusikalstamas veikas paskirtos bausmės nei savo rūšimi, nei dydžiu nėra aiškiai per griežtos. Paskirtos bausmės už atskirus nusikaltimus subendrintos nepažeidžiant BK 63 str. nuostatų, parenkant nuteistajam palankesnį bendrinimo – dalinio sudėjimo – būdą.

Vienok, pirmosios instancijos teismas, teisingai nuteistajam R. K. paskyręs bausmę, nepagrįstai nesvarstė galimybės atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo.

R. K. nusikaltimų padarymo metu buvo nepilnametis, o Lietuvos Respublikos BK 91 str. 2 d. imperatyviai nustato, jog teismas, skirdamas nepilnamečiui bausmę, privalo vadovautis ne tik bendraisiais bausmių skyrimo pagrindas, bet atsižvelgti ir į nepilnamečio gyvenimo ir auklėjimo sąlygas, nepilnamečio sveikatos būklę ir socialinę brandą, anksčiau taikytas poveikio priemones ir jų veiksmingumą, nepilnamečio elgesį po nusikalstamos veikos padarymo. Apeliacinės instancijos teismo manymu, pirmosios instancijos teismas į paminėtas aplinkybes neatsižvelgė, tinkamai jų neįvertino.

Lietuvos Respublikos BK 92 str. reglamentuoja bausmės vykdymo atidėjimą nepilnamečiams asmenims. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog nepilnamečiui, nuteistam laisvės atėmimu už vieną ar kelis neatsargius nusikaltimus arba laisvės atėmimu ne daugiau kaip 4 metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtosios bausmės vykdymą nuo vienerių iki ketverių metų. Bausmės vykdymas nepilnamečiui, nuteistam laisvės atėmimu, gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, jog yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Svarstydamas bausmės vykdymo atidėjimo klausimą ir spręsdamas, ar bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, teismas turi nuodugniai išnagrinėti visas bylos aplinkybes, susijusias tiek su padaryta nusikalstama veika, tiek su nuteistojo asmenybe.

Iš bylos medžiagos matyti, jog R. K. nagrinėjamų nusikaltimų padarymo metu buvo neteistas, nebaustas administracine tvarka, gerai mokėsi vidurinėje mokykloje, mokyklos administracijos apibūdinamas kaip gabus ir draugiškas mokinys, savo elgesiu nekeliantis problemų pedagogams, nusiskundimų jo elgesiu nebuvo ir seniūnijoje (2 t., 132, 137, 141, 143 b.l.). Byloje yra duomenys, jog R. K. augo daugiavaikėje šeimoje, kurioje trūksta socialinio ir bendravimo įgūdžių, vyrauja nepriteklius ir netvarka, kyla problemos dėl vaikų priežiūros ir auklėjimo dėl tėvų girtavimo Iš byloje esančių nuteistojo motinos V. B. parodymų teisminio nagrinėjimo metu matyti, kad ji nepakankamai dėmesio skyrė nuteistajam, nesigilino į jo problemas (2 t. 192 b.l.). Visos šios aplinkybės rodo, jog nuteistojo socializacijos procesas nėra visiškai pilnavertis, kadangi jis stokojo tėvų auklėjimo ir rūpesčio.

Pirmosios instancijos teismas padarė išvadas, jog kaltinamojo padaryti nusikaltimai, nors jis ir charakterizuojamas gerai, rodo visiškai kitokį jo charakterį, t.y. tai, kad jis yra pavojingas plėšikas, ilgą laiką baimėje laikęs visą Nemakščių seniūnijos bendruomenę. Apeliacinės instancijos nuomone, byloje nėra objektyvių duomenų tokioms kategoriškoms išvadoms daryti, nes nėra įrodymų, kad Nemakščių seniūnijos bendruomenė į nuteistojo padarytus nusikaltimus sureagavo būtent taip, kaip nurodyta apkaltinamajame nuosprendyje. Apklausti nukentėjusieji nenurodė, jog iki jų apiplėšimo būtų ką nors girdėję apie daromus nusikaltimus jų gyvenamųjų vietų apylinkėse, taip pat nenurodė, jog jautėsi nesaugūs ar, išgirdę apie daromus nusikaltimus jų apylinkėse, būtų ėmėsi papildomų saugumo priemonių. Atsižvelgiant į tai, teismo teiginys, jog nuteistasis ilgą laiką baimėje laikė visą Nemakščių seniūnijos bendruomenę, šalintinas kaip nepagrįstas. Taip pat iš teismo posėdžio protokolo matyti, kad nuteistasis teismo metu blogai vertino savo elgesį, gailėjosi, nurodė, kad jam buvo gėda eiti atsiprašyti nukentėjusiųjų, pasižadėjo kuo greičiau atlyginti padarytą žalą, nurodė, jog nori pabaigti vidurinę mokyklą (2 t., 191 b.l.).

Kolegijos nuomone, teisminis nagrinėjimas, realios laisvės atėmimo bausmės paskyrimas pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu padarė teigiamą įtaką bei motyvavo nuteistąjį pozityviems pokyčiams.

Apeliacinės instancijos teismas mano, jog, įvertinus aptartų aplinkybių visumą konstatuotina, kad R. K. paskirtos bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, nes po bausmės atlikimo įkalinimo vietoje atstatyti pozityvius nuteistojo socialinius ryšius bei jo elgesį būtų sunkiai įmanoma. Taigi, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 92 str., paskirtosios laisvės atėmimo bausmės vykdymas R. K. atidėtinas paskiriant jam auklėjamojo poveikio priemones.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 3 p., 2 d. 2 p., 328 str. 1 p., 3 p.,

nusprendė:

Raseinių rajono apylinkės teismo 2012 m. sausio 6 d. nuosprendį pakeisti:

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 92 str. 1 d., 2 d., R. K. šiuo nuosprendžiu paskirtos subendrintos 2 (dviejų) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 3 (trejiems) metams.

Nustatyti R. K. auklėjamojo poveikio priemonę - elgesio apribojimą dvylikai mėnesių, įpareigojant R. K. būti namuose nuo 23.00 val. iki 7.00 val. ryto, jeigu tai nesusiję su mokslu ar darbu, bei tęsti mokslą arba dirbti.

Pašalinti iš nuosprendžio motyvuojamosios dalies teiginį, kad R. K. ilgą laiką baimėje laikė visą N. seniūnijos bendruomenę.

Likusią nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.