Kauno apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos A. Š. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio tėvystės fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys byloje – B. K. ir R. Š..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdžio metu pareiškėja prašė pareiškimą tenkinti, patvirtino pareiškime išdėstytas aplinkybes. Papildomai paaiškino, kad kartu su K. K. jie planavo tėvystės nustatymui pasidaryti tyrimus apie porą metų, tačiau DNR testas buvo atliktas tik pablogėjus K. K. sveikatai, 2021 m. sausio mėnesį, kurio rezultato K. K. nesulaukė. Turėjo nusistatyti tėvystę todėl, kad pareiškėjos gimimo liudijime yra neįrašyta K. K. pavardė, nes pareiškėjai gimus jos tėvai nebuvo susituokę, todėl gimimo liudijime buvo prie tėvo pavardės buvo įrašyta mamos pavardė vyriška gimine. Pareiškėjai gimus jos tėvai nebegyveno kartu, bet jie palaikė bendrą ryšį, pareiškėja gyvendavo tiek pas mamą, tiek ir pas tėtį K. K.. Su K. K. pareiškėja bendravo nuo vaikystės, su juo kartu augo iki kol buvo paimta į globos namus. Globos namuose tėtis lankė pareiškėją, taip pat su juo bendravo, švęsdavo gimtadienius, nuolat susitikdavo tuomet, kai pareiškėjai buvo paskirta globa pas globėją. Ryšys buvo labai artimas. Pareiškėja K. K. prižiūrėjo, slaugė, važiavo kartu į ligonines tuo metu, kai jo sveikata suprastėjo. Taip pat pareiškėja rūpinosi K. K. laidotuvėmis, apmokėjo jo laidojimo išlaidas. Patvirtino, kad tokio asmens, koks nurodytas pareiškėjos gimimo liudijime tėvu, t. y. K. Š., nežino ir tokio asmens nėra.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

pareiškimas tenkinamas.

Juridiniai faktai – tai įvykiai, asmenų veiksmai ir neveikimas, taip pat kitos aplinkybės, dėl kurių atsiranda, pasikeičia arba nutrūksta tam tikri teisiniai santykiai ir atitinkamai atsiranda, pasikeičia ar baigiasi subjektinės teisės ir pareigos. Kai tam tikras juridinis faktas nėra akivaizdus arba nėra jį patvirtinančių dokumentų, asmuo negali įgyti atitinkamų subjektinių teisių arba įgyvendinti jau esamos subjektinės teisės. Tokiu atveju asmuo, laikydamasis įstatymuose nustatytos tvarkos ir sąlygų, gali pasinaudoti įstatymuose įtvirtinta galimybe kreiptis į teismą, prašydamas nustatyti tam tikrą faktą.

Juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti tik tada, kai yra tam tikrų aplinkybių visuma: 1) prašomas nustatyti faktas turi būti juridiškai reikšmingas, t. y. nuo šio fakto priklauso asmenų asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (CPK 444 straipsnio 1 dalis); 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (CPK 445 straipsnis), o tam, kad asmens asmeninės ar turtinės teisės atsirastų, pasikeistų ar pasibaigtų, reikalinga turėti ir pateikti atitinkamus faktus patvirtinančius dokumentus.

Iš byloje pateiktų dokumentų – pareiškėjos asmens tapatybės kortelės ir jos gimimo liudijimo – matyti, kad pareiškėja yra gimusi (duomenys neskelbtini), jos motina yra R. Š., o tėvu gimimo liudijime nurodytas K. Š. be asmens kodo. Iš 2021 m. sausio 28 d. medicininio mirties liudijimo nustatyta, kad K. K., (gimęs (duomenys neskelbtini)), mirė (duomenys neskelbtini).

Aplinkybes, jog pareiškėja savo tėvu laikė K. K., su juo bendravo ir palaikė ryšį, patvirtina pareiškėjos paaiškinimai teismo posėdžio metu, pateiktos nuotraukos bei išlaidų dėl laidotuvių apmokėjimo kvitas, suinteresuoto asmens R. Š. atsiliepime į ieškinį išdėstytos aplinkybės. Teismo medicinos specialisto išvada Nr. 0013/21 patvirtina, kad K. K. yra biologinis A. Š. tėvas su tikimybe 99,9997 proc.

Byloje nustatyta, kad pareiškėjos gimimo liudijime įrašyti tėvo duomenys, tačiau tik vardas ir pavardė. Kitų asmens duomenų nei pareiškėja, nei jos biologinė motina R. Š. nežino. Aplinkybių, kodėl buvo įrašytas pareiškėjos tėvu nurodytas asmuo K. Š., R. Š. atsiliepime nurodė, kad negali paaiškinti.

Iš byloje Kauno miesto savivaldybės administracijos Klientų aptarnavimo ir informavimo skyriaus civilinės metrikacijos poskyrio pateikto A. Š. 1999 m. liepos 30 d. gimimo akto įrašo Nr. 2423 nustatyta, jog įraše žinios apie tėvą nurodyta: „K. Š.“, nenurodant jokių kitų duomenų (gimimo datos, gyvenamosios vietos ir pan.), žinių apie tėvus įrašymo pagrindas buvo vienišos motinos (R. Š.) pareiškimas. Toks įrašas apie tėvą atitiko tuo metu Lietuvos Respublikoje galiojusios teisės aktus. Pareiškėja teismo posėdžio metu patvirtino, kad tokio asmens, kuris yra nurodytas jos tėvu (K. Š.) nežino, tokio asmens nėra.

Vaikų, kurie gimę prieš įsigaliojant 2000 m. civiliniam kodeksui, gimimo liudijimuose gali būti įrašų apie tėvą, kurio tėvystė iš tikrųjų nenustatyta, arba asmenį, kurio apskritai nėra ir nebuvo. Tuo metu galiojusio Santuokos ir šeimos kodekso 61 straipsnyje ir iki 2001 m. liepos 11 d. galiojusių Civilinės būklės aktų registravimo laikinųjų taisyklių 20.2. punkte buvo nustatyta, kad vaikui gimus iš nesančios santuokoje motinos, kai nėra bendro tėvų pareiškimo ir teismo sprendimo nustatyti tėvystę, vaiko tėvas gimimo įrašų knygoje įrašomas pagal motinos pavardę, o vardas – motinos nurodymu. Todėl siekiant nustatyti kilmę iš gimimo liudijimų, išduotų remiantis gimimo įrašais iki 2001 m. liepos 11 d., ir kilus abejonių dėl patvirtinimo, ar kaip vaiko tėvas įrašytas asmuo toks ir yra, civilinės metrikacijos skyriuje, įregistravusiame gimimą, reikia pasitikrinti žinių apie tėvą įrašymo pagrindą. Galiojusios gimimo įrašo formos skiltyje „Žinių apie tėvą įrašymo pagrindas“ buvo nurodoma, kuo remiantis – santuokos liudijimu, bendru tėvo ar vienišos motinos pareiškimu – įrašomos žinios apie tėvą (iki 2001 m. liepos 11 d. galiojusių Civilinės būklės aktų registravimo laikinųjų taisyklių 13–22, 27 punktai). Jeigu tėvas nurodytas vienišos motinos pareiškimu, tai reiškia, kad konkretus asmuo kaip vaiko tėvas į vaiko gimimo įrašą nėra įtrauktas.

Byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad pareiškėja savo tėvu visada laikė K. K., su juo nuolat bendravo nuo gimimo. K. K. tėvystę pareiškėjos atžvilgiu patvirtino ir jos motina, suinteresuotas asmuo B. Š..

Esant nustatytoms aplinkybėms, darytina išvada, jog pareiškėjos gimimo liudijime nurodytas tėvu K. Š. yra neegzistuojantis asmuo, įrašytas į pareiškėjos gimimo akto įrašą pagal tuo metu galiojusios tesės aktus vienišos motinos pareiškimo pagrindu.

K. K. esant mirusiam, pareiškėja neturi galimybės ieškinio teisena kreiptis dėl jo tėvystės nustatymo, todėl teismas sprendžia dėl juridinio fakto (tėvystės fakto, mirus biologiniam pareiškėjos tėvui) nustatymo (CPK 391 straipsnio 1 dalis, 444 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Pagrindas tėvystei nustatyti yra eksperto išvada. Jei šalys atsisako ekspertizės, pagrindas tėvystei nustatyti gali būti įrodomieji faktai, patikimai patvirtinantys tėvystę: bendras vaiko motinos ir spėjamo vaiko tėvo gyvenimas iki vaiko gimimo, bendras vaiko auklėjimas ar išlaikymas, įrodymai, kurie patvirtina, kad tėvas pripažino tėvystę, ir kiti (CPK 389 straipsnis, CK 3.148 straipsnio 1 dalis).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra nurodęs, kad kai vaikas yra gimęs laikotarpiu nuo 1968-10-01 iki 2001-07-01, teismas, nustatydamas tėvystę, turi vadovautis tuo metu galiojusio Santuokos ir šeimos kodekso (toliau – SŠK) 56 straipsniu. Teismas privalo atsižvelgti į nurodyto kodekso 55 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes, t. y. vaiko motinos ir spėjamo vaiko tėvo bendrą gyvenimą, bendrą ūkio tvarkymą iki vaiko gimimo arba bendrą vaiko auklėjimą arba išlaikymą, arba į įrodymus, patikimai patvirtinančius, kad asmuo pripažino tėvystę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005-12-29 Lietuvos Respublikos teismų praktikos, taikant Civilinio proceso kodekso normas, reglamentuojančias juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymą, apžvalga Nr. 56; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001-03-12 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-279/2001).

Nagrinėjamu atveju atlikus DNR tyrimą pagal pareiškėjos ir K. K. biologinius mėginius buvo nustatyta, kad K. K. yra biologinis A. Š. tėvas su tikimybe 99,9997 proc. (specialisto išvada Nr. 0013/21). Ši išvada nėra ginčijama, tarp byloje dalyvaujančių asmenų ginčas dėl to, kad K. K. negalėtų būti pareiškėjos tėvas, nekilo. Be to, pareiškėja su K. K. pastoviai bendravo ir palaikė nuolatinį ryšį. Iš byloje pateiktų dokumentų apie pareiškėjai skirtą globą ir globėjus nustatyta, kad apie pareiškėjos globos metu sprendžiamus klausimus buvo informuojamas ir K. K., kuris reagavo į siųstą informaciją, pats yra nurodęs, jog pareiškėją laiko savo dukra. Pareiškėjos motina R. Š. atsiliepime teismui nurodė, kad A. Š. biologinis tėvas ir yra K. K.. Pareiškėjos pareiškimui prieštaravimų nereiškė ir K. K. dukra (suinteresuotas asmuo) B. K..

Atsižvelgiant byloje nustatytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad K. K., miręs (duomenys neskelbtini), yra A. Š., tėvas, ir nustato šį juridinę reikšmę turintį faktą.

Pareiškėja kita tvarka negali gauti prašomo nustatyti juridinę reikšmę turinčio fakto patvirtinančio dokumento, pareiškimas nustatyti juridinę reikšmę turintį tėvystės faktą yra įrodytas, todėl tenkintinas.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas pareiškėjai siekiant nustatyti giminystės santykį.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 391 straipsnio 1 dalimi, 444 straipsnio 2 dalies 1 punktu ir 448 straipsniu, teismas

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti visiškai.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad K. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) miręs 2021 m. sausio 28 d., yra pareiškėjos A. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) tėvas.

Išsiųsti teismo sprendimą ne vėliau kaip kitą darbo dieną po įsiteisėjimo dienos elektroninių ryšių priemonėmis civilinės metrikacijos įstaigai - Kauno miesto savivaldybės administracijos Klientų aptarnavimo ir informavimo skyriaus civilinės metrikacijos poskyriui, įpareigojant pakeisti 1999 m. liepos 30 d. Kauno miesto civilinės metrikacijos biure įrašytą gimimo įrašą Nr. 2423, grafoje „Žinios apie tėvą“ nurodant, kad A. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) tėvas yra K. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas giminystės santykių nustatymo tikslu.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.