- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2010-04-22
- Bylos Nr.
- I-584-580/2010
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Veslava Ruskan, Jūra Marija Strumskienė, Rosita Patackienė
- Pareiškėjas
- UAB „Klaipėdos hidrotechnika“
- Atsakovas
- Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Finansų ministerijos
- Trečiasis asmuo
- Panevėžio apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai
- Advokatai
- Egidijus Morkūnas, Egidijus Morkūnasir
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rositos Patackienės, Veslavos Ruskan ir Jūros Marijos Strumskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo UAB „Klaipėdos hidrotechnika“ skundą atsakovui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Finansų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Panevėžio apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl sprendimų panaikinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas UAB „Klaipėdos hidrotechnika“ prašė panaikinti Panevėžio apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2009-04-16 sprendimą Nr. (11.1-22)-SA-23, Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos 2009-07-07 sprendimą Nr. 69-178, Mokestinių ginčų komisijos 2009-10-01 sprendimą Nr. S-295(7-277/2009) bei pavesti mokesčių administratoriui atlikti pareiškėjo mokestinį patikrinimą iš naujo.
Pareiškėjas nurodė, kad Panevėžio apskrities valstybinė mokesčių inspekcija (toliau – Panevėžio AVMI) atliko mokestinį patikrinimą ir 2009-02-05 surašė Patikrinimo aktą Nr. PAR-18, kuriuo priskaičiavo bendrovei papildomai sumokėti į biudžetą įvairių mokesčių. Pareiškėjo nuomone, mokestinis patikrinimas buvo atliekamas tendencingai, nes nenustačius mokestinių pažeidimų, mokesčių administratoriui nebūtų kuo pateisinti pareiškėjo ir susijusių asmenų patikrinimų metu pareigūnų padarytų pažeidimų, kurių didelė dalis užfiksuota įsiteisėjusiuose teismų sprendimuose. Panevėžio AVMI 2009-04-16 Sprendimu dėl patikrinimo akto tvirtinimo Nr.(l l.l-22)-SA-23 patvirtino 2009-02-05 Patikrinimo aktą. Valstybinė mokesčių inspekcija prie Fminansų ministerijos (toliau – Valstybinė mokesčių inspekcija) 2009-07-07 sprendimu Nr. 69-178 patvirtino vietos mokesčių administratoriaus sprendimą. Mokestinių ginčų komisija 2009-10-01 sprendimu Nr. S-295 (7-277/2009) patvirtino Valstybinės mokesčių inspekcijos 2009-07-07 sprendimą Nr. 69-178.
Pareiškėjas laikė, kad priimti sprendimai neteisingi. Pastabose dėl Patikrinimo akto (šiais argumentais rėmėsi ir byloje) pareiškėjas atkreipė dėmesį į tai, kad Vidaus reikalų ministro 1999-02-11 įsakymo Nr. 84 2.2 punktas numato: netaikyti įsakymo 1.1 punkte išdėstytos tvarkos (Vidaus reikalų ministro 1999-02-11 įsakymu Nr. 84 patvirtintos Keleivių ir transporto priemonių, vykstančių per Lietuvos Respublikos sieną, vykimo periodiškumo fiksavimo tvarka) Lietuvos Respublikos piliečiams, vykstantiems per Lietuvos ir Latvijos valstybių sieną. Kadangi visi į komandiruotes vykę darbuotojai yra Lietuvos Respublikos piliečiai, ši tvarka neturėjo būti taikoma. Pažymėjo, kad priešingai, nei Patikrinimo akte įrašė mokesčių administratorius, įmonės darbuotojai vyko per pasienio kontrolės punktus, kur buvo muitinės postai. Nuo 2004-05-01 per valstybės sieną vykstančių Europos Sąjungos valstybių narių piliečių kelionės dokumentai žymimi tais atvejais, kai patys piliečiai to pageidauja (Vidaus reikalų ministro 2004-04-28 įsakymas Nr. IV-144 5 p.). Teisės aktai nenumato pareigos, o pažymėti plastikinę asmens tapatybės kortelę neįmanoma techniškai. Laikė, kad komandiruotes įformino tinkamai, pagal Vyriausybės 1995-04-28 nutarimo Nr. 613 (2001-03-29 nutarimo Nr. 341 redakcija) 8 punktą, kuriame nustatyta, kad dienpinigiai už faktiškai būtą užsienyje laiką mokami pagal pase esančias žymas, kelionės bilietus arba kitus dokumentus, tačiau neviršijant komandiruotės į užsienį įsakyme nurodyto laiko, ir, kad, jeigu pagal šiuos dokumentus nėra galimybės nustatyti, kada komandiruotasis atvyko į komandiruotės vietovę (vietoves) ar (ir) išvyko iš jos, dienpinigiai mokami už įsakyme nurodytą komandiruotės laiką. Vyriausybės 1995-04-28 nutarimas Nr. 613 galiojo tik iki 2004-04-30, o Patikrinimo akte jo nuostatos taikomos tikrinant dienpinigių mokėjimą iki 2005-12-31. Atkreipė dėmesį, kad mokesčių administratorius pripažįsta, jog dalis komandiruočių įsakymuose įformintų komandiruočių dienpinigių ir kitų komandiruočių išlaidų išmokėtos pagrįstai, nes yra komandiruočių realumą patvirtinantys dokumentai.
Laikė, kad mokesčių administratoriaus argumentas, kad patikrinimo metu nustatyta atvejų, kada dienomis, kai įsakymuose nurodyti asmenys turėjo būti komandiruotėje, jie Lietuvoje pasirašė dokumentuose, kaip prekių paslaugų gavėjai, jiems buvo išduodamas kuras nepagrįstas, nes datos ant visų dokumentų patvirtina dokumento išrašymo datą, bet ne datą, kai darbuotojas ant tų dokumentų pasirašė. Pažymėjo, kad Vyriausybės 2004-01-27 nutarimu Nr. 78 patvirtinto Darbo laiko apskaitos žiniaraščio pildymo tvarkos aprašo 4 punktas numato, kad darbo laiko apskaitos žiniaraščio 1-12 skiltyse nurodomas darbo laiko balansas. Faktiškai dirbtą laiką sudaro darbo tvarkos taisyklėse ir darbo sutartyje numatytas kasdienis darbo laikas ir viršvalandžiai. Tarnybinės komandiruotės prilyginamos faktiškai dirbtam laikui (5 punktas).
Dėl paminėto laikė, kad mokesčių administratorius nepagrįstai prilygino darbuotojams išmokėtus 486340 Lt dienpinigių su darbo santykiais susijusioms pajamoms ir dėl to neteisingai priskaičiavo 4830 Lt fizinių asmenų pajamų mokesčio, 1461 Lt fizinių asmenų pajamų mokesčio delspinigių,154641 Lt gyventojų pajamų mokesčio, 14323 Lt gyventojų pajamų mokesčio delspinigių, 161953 VSD įmokų, 953 Lt įmokų į Garantinį fondą, 486 Lt delspinigių nuo įmokų į Garantinį fondą.
Pažymėjo, kad mokesčių administratorius nepagrįstai priskyrė K. Z. ir P. J. gautoms pajamoms natūra ir apmokestintino kelionę. Bendrovės vadovai kelionėje dirbo su dokumentais, planavo vystymo strategiją, nuolat bendravo telefonu su verslo partneriais bei pareiškėjo darbuotojais, susipažino su aplankytų šalių pasiekimais, ieškojo užsienio partnerių. Teigė, kad advokatas Egidijus Morkūnas ir advokato padėjėja V. K. į užsienio šalis vyko atstovauti kliento interesus derybose. Pagal galiojusius susitarimus UAB „Klaipėdos hidrotechnika“ turėjo padengti visas jų išlaidas užsienyje. V. V., V. G., A. P., S. S., nors ir nebūdami bendrovės darbuotojais, vyko kartu UAB „Klaipėdos hidrotechnika“ darbuotojais kaip konsultantai derybose, todėl jiems padengtos kelionės išlaidos.
Aiškino, kad mokesčių administratorius priskaičiavo sumokėti nekilnojamojo turto mokesčius už laikotarpį, kai nei 240 m ilgio geležinkelio rampa Rimkų geležinkelio stotyje, nei 125 m ilgio 58 - ojo privažiuojamojo kelio dalis nebuvo registruoti Nekilnojamojo turto registre kaip bendrovei priklausantys nekilnojamieji daiktai, todėl pareiga mokėti nekilnojamojo turto mokestį nebuvo atsiradusi.
Pažymėjo, kad iki mokestinio patikrinimo UAB „Mūsų gairės“ bendrovei teigė, kad visas užsakytas reklamines paslaugas suteikė ir atspausdino. Tik iš šios bendrovės paaiškinimo mokesčių administratoriui pareiškėjas sužinojo, kad paslaugos nesuteiktos iki šiol, todėl negalėjo neįtraukti į atskaitą sumokėto PVM. Už notaro paslaugas pagal PVM sąskaitą faktūrą 2004-08-23 LGA (duomenys neskelbtini) į PVM atskaitą įtraukta dėl to, kad pareiškėjas ketino įsigyti patalpas (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, tačiau po atlikto vertinimo atsisakė tai padaryti. Pagal UAB „Klaipėdos“ laikraščio redakcija išrašytas PVM sąskaitas faktūras spausdintos užuojautos, užsakytais straipsniais garsintas bendrovės vardas, formuotas įvaizdis. Analogiškai aiškino ir dėl UAB „Brolių Tomkų leidyba“ PVM sąskaitoje faktūroje LEB Nr. (duomenys neskelbtini) išskirto PVM. Visos Klaipėdos verslo ir technologijos kolegijos išrašytos PVM sąskaitos faktūros pateiktos už bendrovės darbuotojų ir subrangovų darbuotojų apgyvendinimą. UAB „Rumartė“ (buvusi R. R. įmonė „Rumartė“) bei AB „Laivitė“ yra registruotos PVM mokėtojos ir visas sumas nuo bendrovei išrašytų PVM sąskaitų yra deklaravusios ir sumokėjusios, dvigubo dydžio PVM įstatymas nenumato.
Pažymėjo, kad (duomenys neskelbtini) sudarė Subrangos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) su UAB „Baltic Hydrotech Constructions“ dėl Klaipėdos valstybinio jūrų uosto krantinių Nr. 80-115 akvatorijos dugno gilinimo darbų iki 12,5 m. Įvykdytos gilinimo darbų apimtys nustatomos pagal batimetrinius matavimus, atliktus vienspinduliniu sonaru. Atlikti darbai virš techninėje užduotyje nurodytos leistinos pergilinimo ribos bus įvertinti ir apmokami sutartyje nustatyta tvarka, tuo atveju, jei rangovas raštišku nurodymu vykdys darbus šiame bare pagal naują techninę užduotį iki projektinio- 12,5 m gylio. Pagal (duomenys neskelbtini) sutartį Nr.(duomenys neskelbtini) UAB „Baltic Hydrotech Constructions“ pardavė pareiškėjui 720384 m³ atliktų gilinimo darbų už 8486123 Lt ir 2003-12-31 išrašė PVM sąskaitą faktūrą LBG Nr. (duomenys neskelbtini) 1504067,36 Lt sumai, įskaitant 229434 Lt PVM už Klaipėdos valstybinio jūrų uosto krantinių Nr. 80-115 akvatorijos dugno gilinimo darbus iki 12,5 m. Prie PVM sąskaitos faktūros yra pridėta 2003-12-15 pažyma, kurioje konstatuojama, kad pagal (duomenys neskelbtini) Rangos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) Klaipėdos valstybinio jūrų uosto krantinių Nr.80-115 gilinimo darbai atlikti; atlikus darbus, nustatytas pergilinimas, kurio apimtis – 127336 m³; šalys sutaria, kad gen. rangovas sumoka subrangovui už pergilinimą po 10,01 Lt plius PVM už kiekvieną iškasto grunto kubinį metrą; gen. rangovas iš viso subrangovui už pergilinimą sumoka 1274633,36 Lt plius PVM. Mokestinį patikrinimą atlikusios pareigūnės nei karto nei žodžiu, nei raštu Bendrovės darbuotojų neprašė pateikti kokios nors informacijos apie vykdytas sutartis su UAB „Baltic Hydrotech Constructions“. Atlikus UAB „Baltic hydrotech Constructions“ mokestinį patikrinimą Šiaulių AVMI 2008-07-02 Patikrinimo akte Nr.35-272 buvo konstatuota, kad nėra jokių įrodymų, kad laivai, kuriais buvo gilinamas uostas, iš tikrųjų dirbo. Surašius tokį patikrinimo aktą, koordinuojant centriniam mokesčių administratoriui, buvo siekiama įrodyti, kad Bendrovė iš UAB „Baltic hydrotech Constructions“ iš vis nepirko jokių paslaugų. Tik šiai įmonei pateikus pastabas dėl Šiaulių AVMI 2008-07-02 Patikrinimo akto Nr. 35-272 centrinis mokesčių administratorius buvo priverstas pakeisti savo poziciją ir „nusileisti“ teigdamas, kad nebuvo atlikti tik pergilinimo darbai pagal PVM sąskaitą faktūrą LBG (duomenys neskelbtini). Bendrovė turi papildomų įrodymų, kad PVM sąskaita faktūra LBG (duomenys neskelbtini) yra pagrįsta. Jei mokestinį patikrinimą atlikusios pareigūnės būtų užsiminusios, kad joms reikia papildomų įrodymų dėl paminėtos PVM sąskaitos faktūros, bendrovė juos būtų surinkusi ir pateikusi iš savo archyvo.
Pareiškėjo ir AB „BMGS“ Rangos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią rangovas turėjo atlikti Klaipėdos uosto krantinės Nr. 22 povandeninį dugno tyrimą, įvykdymą patvirtina tai, kad AB „BMGS“ yra didžiausia Latvijos statybinė bendrovė, pajėgi pastatyti bet kokį objektą, tame tarpe ir bet kokį hidrotechninį objektą. Turėdama pakankamą potencialą, ši bendrovė yra įsigijus daug įrangos, kurios panaudojimo paskirtis yra labai siaura. Būtent šia įranga AB „BMGS“ ir atliko sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini) numatytą Klaipėdos valstybinio jūrų uosto krantinės Nr. 22 povandeninį dugno tyrimą, kurio rezultatais pareiškėjas pasinaudojo priimdamas sprendimus dėl technologijos ir darbų eigos jau 2004 metais. 2005 metais krantinė Nr. 22 buvo baigta. Atlikti tyrimų darbai nėra statybos rangos darbai, todėl Formos Nr. 2 ir Formos Nr. 3 pareiškėjas ir AB „BMGS“ nepasirašė, sutartą vienetinį mokestį šalys numatė sutartyje. Sutartis yra pasirašyta, ir mokesčių administratoriaus pareigūnėms paprašius, ji būtų pateikta. Bendrovė, statydama hidrotechninius objektus, kiekviename iš jų daro ne vieną grunto, dugno ar pradėtų konstrukcijų tyrimą. Dalis iš jų daroma savo jėgomis, tačiau didžioji dalis - samdytų specialistų. Praktiškai niekada šių tyrimų rezultatai Užsakovui neperduodami ir yra naudojami tik paties rangovo.
UAB „Klaipėdos hidrotechnika“ gavo du mokestinių patikrinimų aktus, 2008-06-20 Nr. PAR-40 ir 2009-02-05 Nr. PAR-18, už tą patį mokestinį laikotarpį 2002-01-01 – 2006-09-30. Mokesčių administravimo įstatymas tokios galimybės mokesčių administratoriui nenumato. Pareiškėjui Panevėžio AVMI nepateikė pavedimo atlikti mokestinį patikrinimą, todėl patikrinimas buvo atliktas neteisėtai. Įforminant mokestinį patikrinimą nesilaikyta Valstybinės mokesčių inspekcijos 2004-05-05 įsakymu Nr. VA-87 patvirtintos Mokestinių patikrinimų atlikimo, jų rezultatų įforminimo ir patvirtinimo taisyklėse nustatytos mokestinio patikrinimo rezultatų įforminimo tvarkos. Patikrinimo akte nenurodyta, kokia įstatymo redakcija grindžiamas vienas ar kitas mokesčių administratoriaus skaičiavimas. Mokestinio patikrinimo metu mokesčių administratorius nenustatė fakto, kad pareiškėjas vengė mokėti mokesčius, papildomos mokesčių sumos apskaičiuotos ne dėl pajamų nuslėpimo ar kitų sunkinančių aplinkybių, o dėl neteisingai taikomų įstatymų nuostatų. Pareiškėjas laiko, kad jo skundo argumentai nebuvo išnagrinėti, o motyvai nukopijuoti nuo Patikrinimo akto. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas pripažino, kad mokesčių administratorius nepagrįstai buvo sustabdęs mokestinį patikrinimą, tačiau mokesčių administratorius savo sprendimais patvirtino ir į biudžetą mokėtinus delspinigius, priskaičiuotus už tą laikotarpį, kai mokestinis patikrinimas buvo sustabdytas dėl mokesčių administratoriaus darbuotojų aplaidumo ir neteisėtų veiksmų.
Atsiliepimas
Atsakovas Valstybinė mokesčių inspekcija prašė skundą atmesti.
Paaiškino, kad Panevėžio AVMI, atlikusi pareiškėjo mokestinį patikrinimą, surašė 2009-02-05 patikrinimo aktą Nr. PAR-18. Panevėžio AVMI patikrino 2002-01-01 - 2005-12-31 laikotarpio pelno mokesčio, 2003-05-01 - 2006-09-30 laikotarpio PVM, 2002-01-01 - 2005-06-30 laikotarpio atskaitymų į Kelių fondą, 2002-04-01 - 2002-12-31 laikotarpio fizinių asmenų pajamų mokesčio, 2003-01-01 - 2006-09-30 laikotarpio gyventojų pajamų mokesčio, 2002-01-01 -2006-09-30 įmokų į Garantinį fondą, 2002-01-01 - 2006-09-30 VSD įmokų, 2002-01-01 - 2005-12-31 nekilnojamojo turto mokesčio apskaičiavimą.
Patikrinimo metu, taikant turinio viršenybės prieš formą principą, papildomai apskaičiuota 4830 Lt fizinių asmenų pajamų mokesčio nuo su darbo santykiais susijusių pajamų, 1461 Lt šio mokesčio delspinigių, 154641 Lt gyventojų pajamų mokesčio nuo gyventojų su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusių A klasės pajamų, 14323 Lt šio mokesčio delspinigių, 161953 Lt VSD įmokų, 953 Lt įmokų į Garantinį fondą, 486 Lt įmokų į Garantinį fondą delspinigių. Taip pat patikrinimo metu papildomai apskaičiuota 13187 Lt fizinių asmenų pajamų mokesčio nuo su darbo santykiais susijusių pajamų, 3436 Lt šio mokesčio delspinigių, 2887 Lt gyventojų pajamų mokesčio nuo gyventojų su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusių A klasės pajamų, 819 Lt šio mokesčio delspinigių, 6752 Lt gyventojų pajamų mokesčio nuo gyventojų su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais nesusijusių A klasės pajamų, 2046 Lt šio mokesčio delspinigių, 16460 Lt VSD įmokų, 97 Lt įmokų į Garantinį fondą, 62 Lt įmokų į Garantinį fondą delspinigių, 12048 Lt nekilnojamojo turto mokesčio, 6819 Lt nekilnojamojo turto mokesčio delspinigių, 952780 Lt PVM, 490592 Lt PVM delspinigių, 766573 Lt pelno mokesčio ir 408423 Lt pelno mokesčio delspinigių. Panevėžio AVMI, išnagrinėjusi patikrinimo aktą ir pareiškėjo pastabas, 2009-04-16 sprendimu Nr. (11.1-22)-SA-23 patvirtino 2009-02-05 patikrinimo aktu Nr. PAR-18 apskaičiuotus mokesčius, įmokas bei delspinigius ir skyrė 63011 Lt (40 proc.) gyventojų pajamų mokesčio nuo gyventojų su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusių A klasės pajamų baudą, 7207 Lt (40 proc.) fizinių asmenų pajamų mokesčio nuo su darbo santykiais susijusių pajamų baudą, 420 Lt (40 proc.) įmokų į Garantinį fondą baudą, 2701 Lt (40 proc.) gyventojų pajamų mokesčio nuo su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais nesusijusių A klasės pajamų baudą, 381112 Lt (40 proc.) PVM baudą, 306629 Lt (40 proc.) pelno mokesčio baudą, 4819 Lt (40 proc.) nekilnojamojo turto mokesčio baudą, 89207 Lt (50 proc.) valstybinio socialinio draudimo įmokų baudą. Atsakovas 2009-07-07 sprendimu Nr. 69-178 Panevėžio AVMI sprendimą patvirtino. Pareiškėjas pateikė skundą Mokestinių ginčų komisijai, kuri 2009-10-01 sprendimu Nr. S-295(7-277/2009) atsakovo sprendimą patvirtino.
Šalies argumentai
Atsakovas su pareiškėjo skundu nesutiko. Dėl komandiruočių nurodė, kad buvo nustatyti atvejai, kai pareiškėjas 2002 – 2006 metais, neturėdamas juridinę galią turinčių dokumentų, patvirtinančių faktinį darbuotojų išvykimą už Lietuvos Respublikos ribų, mokėjo dienpinigius. Patikrinimo metu pareiškėjas nepateikė jokių konkrečių dokumentų ar ataskaitų, įrodančių, kad komandiruočių metu buvo įvykdytos keliamos užduotys komandiruotam asmeniui. Padaryta išvada, kad vien tik pareiškėjo direktoriaus įsakymai, kuriais įformintos darbuotojų komandiruotės, nėra pakankami įrodymai, iš kurių būtų galima nustatyti kiekvieno į komandiruotę siųsto asmens užsienyje faktiškai išbūtą laiką bei patvirtinti patį komandiruočių realumą.
Pagal Pelno mokesčio įstatymo 21 straipsnio 1 dalį komandiruote laikomas teisės aktų nustatyta tvarka įformintas darbuotojo išvykimas iš nuolatinės darbo vietos administracijos vadovo arba jo įgalioto asmens, arba individualios įmonės savininko siuntimu atlikti darbo funkcijas, tarnybinį pavedimą ar kelti kvalifikaciją. Komandiruočių sąnaudos iš pajamų atskaitomos Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka. Vyriausybės 2003-01-28 nutarimas Nr. 99, kuriuo rėmėsi mokesčių administratorius, galioja ir šiuo metu. Pagal šio nutarimo 3 punktą, iš pajamų negali būti atskaitomos dienpinigių išlaidos, viršijančios sumą, kuri būtų apskaičiuota už faktiškai išbūtą užsienyje laiką, taikant finansų ministro nustatytas dienpinigių vykstantiems į užsienio komandiruotes normas. Vidaus reikalų ministro 2004-04-28 įsakymo Nr. IV-144 5 punkte nustatyta, kad nuo 2004-05-01 per valstybės sieną vykstančių Europos Sąjungos valstybių narių piliečių kelionės dokumentai žymimi tais atvejais, kai patys piliečiai to pageidauja, o 9 punkte numatyta, kad tuo atveju, kai kelionės dokumente pagal jo gamybos būdą nėra numatyta vietos spaudui, o tokio asmens vykimas per valstybės sieną turi būti pažymėtas, atvykimo arba išvykimo spaudas dedamas į atskirą lapą. Laikė, kad šios teisės normos įpareigoja asmenį bei įmonę pasirūpinti dokumentais, patvirtinančiais ūkinės operacijos realumą. Komandiruotės dienpinigiai gali būti apskaičiuojami tik už faktiškai išbūtą laiką, t. y. pats buvimo komandiruotėje faktas turi būti nustatytas neginčijamai. Panevėžio AVMI surinko įrodymus, kad pareiškėjas apskaičiavo ir išmokėjo dienpinigius, nors 2002 - 2006 metais įformintuose komandiruočių įsakymuose nurodyti asmenys realiai nevyko į komandiruotes, nes lengvųjų automobilių, kuriais važinėjo P. J., M. K., J. K., L. A., K. J., K. Z., A. B., J. D., A. B., M. N., J. M., R. Č., M. Ž., J. V., K. A. P., K. V., R. B., V. V., A. G., R. Š. (vairuotojas J. M.), A. A., A. K., A. R., R. M., kelionės lapuose nurodytos dienos atskirais atvejais sutampa su minėtų asmenų komandiruotėmis į Rygą. Tomis dienomis, kai minėti asmenys turėjo būti komandiruotėje, pagal Bendrovės patikrinimui pateiktus kelionės lapus, jie važinėjo Lietuvoje ir daugiausia po Klaipėdos apskritį. Patikrinimo metu nustatyta atvejų, kad tomis dienomis, kai įsakymuose nurodyti asmenys turėjo būti komandiruotėje, jie pasirašė dokumentuose kaip prekių, paslaugų gavėjai, jiems buvo išduodamas kuras, buvo išduodamas avansas ūkio išlaidoms. Komandiruotės įsakymuose nurodytiems asmenims, tuo pačiu metu dirbusiems ir kitose įmonėse, pagal tų įmonių pateiktus darbo laiko apskaitos žiniaraščius žymėtos darbo dienos. Vadovaujantis turima duomenų baze „Asmenys, kirtę Lietuvos Respublikos sieną“, nustatyta, kad asmenys komandiruočių įsakymuose nurodytomis datomis Lietuvos Respublikos sienos nekirto, arba, jei kirto sieną, tai užsienyje buvo mažiau dienų, nei nurodyta įsakymuose. Panevėžio AVMI
mokestinio patikrinimo metu kreipėsi į pareiškėjo direktorių, kad būtų sudarytos sąlygos Panevėžio AVMI paimti paaiškinimus iš darbuotojų, kuriems pagal buhalterinės apskaitos duomenis įformintos komandiruotės, tačiau direktorius atsisakė sudaryti sąlygas.
Dėl K. Z. ir P. J. komandiruočių paaiškino, kad 2002-02-07 įsakyme Nr. 1.24-201-2 dėl komandiruotės laikotarpiu 2002-02-08 - 2002-02-18 į Austriją nurodytas komandiruotės tikslas - verslo reikalais, nurodyta, kad vykstama automobiliu VW Caravella, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Pagal UAB „Baltic clipper“ 2002-02-20 išrašytą PVM sąskaitą faktūrą LBF Nr. (duomenys neskelbtini) pareiškėjas 2002-01-22 už kelionę sumokėjo 19000 Lt. Pagal Turistinės kelionės sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) į kelionę vyko K. Z. bei P. J. šeimos nariai – T. Z., M. J., D. J. ir I. J. Pagal sutartį kelionės organizatorius įsipareigojo organizuoti turistui ir su juo kartu vykstantiems asmenims turistinę kelionę pagal programą, kuri yra neatskiriama šios sutarties dalis. K. Z. po kelionės pateiktoje Avansinėje apyskaitoje nurodytos papildomos išlaidos 2002 metų vasario 8-14 dienomis – 1094,67 Lt už maitinimą bei ekskursiją. Pagal kelionės lape nurodytus nuvažiuotus kilometrus ir kuro nurašymo aktus nustatytos 941,58 Lt kuro išlaidos. Iš duomenų bazės „Asmenys, kirtę Lietuvos Respublikos sieną“ matyti, kad 2002-02-08 minėti asmenys išvyko iš Lietuvos, o 2002-02-18 grįžo. Pareiškėjo vadovo 2003-01-21 įsakymu Nr. 1.24-201-1/2 statybos departamento direktorius K. Z. ir generalinis direktorius P. J. nuo 2003-01-22 iki 2003-02-04 buvo komandiruojami į Austriją verslo reikalais. Kelionių agentūros UAB „Baltic clipper“ Turistinės kelionės sutartyje Nr.(duomenys neskelbtini) numatyta, kad į kelionę taip pat vyko T. Z., M. J. ir D. J.; kelionės maršrutas Austrija - ObergurgI; laikotarpis nuo 2003-01-25 iki 2003-02-01. Bendrovė 200212-30 už kelionę pagal 2003-01-14 PVM sąskaitą faktūrą LEA Nr. (duomenys neskelbtini) sumokėjo 15396 Lt. Vadovaujantis duomenų baze „Asmenys, kirtę Lietuvos Respublikos sieną“ nustatyta, kad 2003-01-22 minėti asmenys išvyko iš Lietuvos, o 2003-02-02 grįžo. Pareiškėjo 2005-11-18 įsakymu Nr. 1.24-201-99 P. J. 2005 m. lapkričio 19-20 dienomis komandiruojamas į Vokietiją verslo reikalais. Bendrovė 2006-02-07 sumokėjo UAB „Delta turizmo centras“ pateiktas PVM sąskaitas faktūras 2593 Lt. UAB „Delta turizmo centras“ informavo, kad į Vokietiją vyko ir Bendrovės valdybos pirmininko P. J. šeimos nariai. Komandiruotės įsakyme nekonkretizuota, kokiu tikslu ir į kokią įmonę komandiruojama. Bendrovė Panevėžio AVMI nepateikė dokumentų ar ataskaitų, įrodančių, kad komandiruotės metu buvo įvykdytos keliamos užduotys komandiruotam asmeniui. Pagal buhalterinius duomenis nenustatyta, kad pareiškėjas tose šalyse turėtų verslo partnerių. Komandiruotės įsakymuose nekonkretizuota, kokiu tikslu, į kokią įmonę komandiruojama. Todėl padaryta išvada, kad patirtos išlaidos nesusijusios su įmonės veikla ir nėra skirtos pajamoms uždirbti ar ekonominei naudai gauti.
Dėl UAB „Mūsų gairės“, notaro, UAB „Vestus“, UAB „Klaipėdos laikraščio redakcija“, UAB „Brolių Tomkų leidyba“, Klaipėdos verslo ir technologijos kolegijos, UAB „Omnitel“ suteiktų paslaugų nurodė, kad buvo surinkti duomenys, jog šie asmenys paslaugų pareiškėjui nesuteikė arba suteiktos paslaugos nebuvo skirtos PVM apmokestinamajai veiklai. Nustatyta, kad UAB „Mūsų gairės“ (13414 Lt PVM) iš viso pareiškėjui nesuteikė reklamos paslaugų; notaro paslaugos (960 Lt PVM) suteiktos už pareiškėjo kilnojamojo ir nekilnojamojo turto įkeitimą, tačiau minėto turto įkeitimu buvo užtikrintos kito ūkio subjekto – UAB „Pajūrio investicijų valdymo centras“ prievolės pagal kredito sutartį, sudarytą tarp UAB „Sampo bankas“ ir UAB „Pajūrio investicijų valdymo centras“; UAB „Vestus“ išrašytoje 2004-02-19 PVM sąskaitoje faktūroje nurodytas ūkinės operacijos pavadinimas „už patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), Klaipėdos mieste, vertinimo darbus“, tačiau pareiškėjas nepateikė nei turto vertės nustatymo pažymos, nei ataskaitos; pareiškėjas į PVM atskaitą įtraukė 5286 Lt PVM ir 57 Lt PVM (iš viso 5343 Lt PVM) atitinkamai pagal UAB „Klaipėdos laikraščio redakcija“ ir UAB „Brolių Tomkų leidyba“ išrašytas PVM sąskaitas faktūras už užuojautų, Latvijos Respublikos garbės konsulo P. J. sveikinimų atspausdinimą laikraščiuose „Klaipėda“ bei „Vakarų ekspresas“ bei už nesuteiktas reklamos paslaugas, tačiau nepateikė jokių objektyvių įrodymų dėl išlaidų sąsajų su PVM apmokestinama veikla. Dėl Klaipėdos verslo ir technologijos kolegijos ir UAB „Omnitel“ suteiktų paslaugų pats pareiškėjas šių įmonių išrašytas PVM sąskaitas faktūras priskyrė neleidžiamiems atskaitymams, kuo pripažino, kad išlaidos nesusijusios su pajamų uždirbimu.
Dėl nekilnojamojo turto mokesčio teigė, kad 2006 m. vasario mėn. Rimkų geležinkelio platformos dalis – krovinių platforma buvo įregistruota pareiškėjo nuosavybe, o rampa Klaipėdos geležinkelio stotyje pareiškėjo vardu – neįregistruota. Abi rampos, įsigytos 1988 m. iš Klaipėdos jūrų prekybos uosto, apskaitytos kaip pareiškėjo nuosavybė, įtrauktos į balansą, joms skaičiuojamas nusidėvėjimas ir jos naudojamos pareiškėjo veikloje. Pagal Civilinio kodekso nuostatas nuosavybės teisė į nekilnojamąjį turtą nebesiejama su to turto teisiniu įregistravimu. Todėl nekilnojamojo turto mokesčiu apmokestinamas juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausantis nekilnojamas turtas neatsižvelgiant į tai, ar jis yra įregistruotas Nekilnojamojo turto registre.
Dėl pareiškėjo sandorių su UAB „Rumartė“ (buvusi R. R. įmonė „Rumartė“) ir AB „Laivitė“ paaiškino, kad R. R. firma „Rumartė“ nuo 2003-10-19, o AB „Laivitė“ nuo 2003-10-19 iki 2005-12-24 buvo įtrauktos į duomenų bazę „Duomenys PVM mokėtojų, už kurių tiekiamas prekes ir paslaugas apskaičiuotą PVM išskaityti ir sumokėti į biudžetą privalo prekių (paslaugų) pirkėjai“. Taigi pareiškėjas pagal Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 96 straipsnio 2 dalį privalėjo už šių įmonių teikiamas paslaugas apskaičiuoti ir sumokėti į biudžetą PVM už laikotarpiu, kai įmonės nebuvo PVM mokėtojos, suteiktas paslaugas.
Dėl PVM atskaitos nurodė, kad nepagrįstai į PVM atskaitą įtraukta PVM sumas pagal PVM sąskaitas faktūras, išrašytas UAB „Akvida“ (666012 Lt PVM), UAB „Baltic Hydrotech Contructions“ (229434 Lt PVM), UAB „Verslo krašto sistemos“ (12240 Lt PVM), AB „BMGS“ (23431 Lt PVM), nes sandoriai neįvyko būtent tokiomis aplinkybėmis, kurios atspindėtos šių įmonių vardu išrašytose PVM sąskaitose faktūros. Sutinkamai su teismų praktika įstatymo reikalavimus atitinkančios PVM sąskaitos faktūros buvimas laikytinas teisės į PVM atskaitą tinkamo realizavimo sąlyga, kuri pati savaime dar nepatvirtina teisės į PVM atskaitą buvimo. Ši teisė gali būti įgyvendinta tik egzistuojant ir šios teisės tinkamo realizavimo sąlygai, iš kurių neabejotinai pirmenybė yra teiktina pirmajai, atspindinčiai pačią PVM sistemos esmę.
Pareiškėjas pagal aštuonias PVM sąskaitas faktūras įformino įvairių statybos, remonto ir rekonstrukcijos darbų, atliktų krantinėse Nr. 5, 6, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), 142, įsigijimą iš UAB „Akvida“, tačiau minėtose PVM sąskaitose faktūrose įformintos ūkinės operacijos realiai neįvyko. Darbai krantinėse Nr. 5 ir 6 buvo atliekami remiantis tarp šalių sudaryta 2003-04-29 statybos rangos sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje numatyta, kad užsakovas (pareiškėjas) pateikia dalį reikalingų medžiagų: špuntą, temples, vamzdžius (akto 210 priedas). Pareiškėjas nepateikė nei šių medžiagų perdavimo aktų, nei jokių kitų dokumentų. Kitas medžiagas rangovas (UAB „Akvida“) įsigyja už savo lėšas, prieš darbų pradžią pateikia darbų vykdymo projektą, suderintą su AB „Klaipėdos jūrų krovinių kompanija", laiku tvarko statybos darbų vykdymo dokumentaciją, kalendoriniame grafike numatytais terminais pildo statybos darbų žurnalą. Atlikus UAB „Akvida“ patikrinimą (2008-06-20 patikrinimo aktas Nr. PAR 40) buvo nustatyta, kad UAB „Akvida“ neįsigijo ir nenurašė medžiagų, nepateikė dokumentų, patvirtinančių transporto priemonių ar kitų techninių priemonių panaudojimą atliktų darbų aktuose nurodytiems darbams atlikti, ne pateikė darbų vykdymo projekto, suderinto su VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija, statybos darbų žurnalo, kurį privalo pildyti visi statybų rangovai ir subrangovai. Surinkti įrodymai patvirtina, kad darbus minėtoje teritorijoje atliko pareiškėjo subrangovai – AB „BMGS“, UAB „Ranga IX“, S. Z. SDĮ „Lokys“, R. R. firma „Rumartė“. UAB „Akvida“ 2003-12-29 krantinių Nr. 5-6 rekonstrukcijos pripažinimo tinkamomis naudoti akte nenurodyta kaip subrangovas.
Dėl darbų krantinėse Nr. (duomenys neskelbtini) UAB „Akvida“ vardu pareiškėjui išrašytos 3 PVM sąskaitos faktūros už rekonstrukcijos darbus. Visose PVM sąskaitose faktūrose nurodytų darbų vertė 1924081,4 Lt. Tačiau nustatyta, kad minėtiems darbams atlikti UAB „Akvida“ nėra sunaudojusi ir nurašiusi jokių medžiagų, nors darbams atlikti sudarytoje 2003-09-02 sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini) buvo numatyta, kad UAB „Akvida“ kaip rangovas privalo apsirūpinti visomis reikalingomis medžiagomis bei priemonėmis. Iš Klaipėdos jūrų uosto direkcijos pateiktų krantinių Nr. (duomenys neskelbtini) rekonstrukcijos statybos žurnalų kopijų mokesčių administratorius nustatė, kad 2003-09-01 - 2003-11-14 laikotarpiu buvo atliekami skaldos pagrindo įrengimo, betoninės dangos įrengimo, plokščių PŽ montavimo, asfaltbetoninės dangos įrengimo, atatrankos įrenginių montavimo darbai. Krantinių rekonstrukcijos darbai buvo baigti 2003-11-14, taigi UAB „Akvida“ pateiktose PVM sąskaitose faktūrose ir atliktų darbų aktuose nurodyti darbai neatitinka faktiškai atliktų darbų, kurie užfiksuoti statybos darbų žurnale. Be to, Statybos darbų žurnale nurodyta, kad visus darbus atliko rangovas (pareiškėjas).
Dėl darbų krantinėje Nr. (duomenys neskelbtini) UAB „Akvida“ vardu pareiškėjui išrašyta 2004-12-31 PVM sąskaita faktūra A Nr. (duomenys neskelbtini) už paruošiamuosius darbus krantinėje Nr. (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijai išrašytame 2004 m gruodžio mėn. krantinės Nr. (duomenys neskelbtini) rekonstravimo atliktų darbų akte nenurodo darbų, kuriuos nurodo atlikusi UAB „Akvida“. Mokesčių administratorius, atlikęs UAB „Akvida“ patikrinimą, nustatė, kad ši bendrovė gavus uosto žemės naudotojo leidimą. Pareiškėjo darbuotojams ar jo vardu naudojamoms transporto priemonėms išduotų leidimų byloje nepateikta.
Dėl UAB „Baltic Hydrotech Constructions“ pareiškėjas pateikė (duomenys neskelbtini) Subrangos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) su UAB „Baltic Hydrotech Constructions“ dėl Klaipėdos valstybinio jūrų uosto krantinių Nr. 80-115 akvatorijos dugno gilinimo darbų iki 12,5 m. bei UAB „Baltic Hydrotech Constructions“ vardu 2003-12-31 išrašytą PVM sąskaitą faktūrą LBG Nr. (duomenys neskelbtini) už krantinių Nr. 80-115 akvatorijos dugno gilinimo darbus iki 12,5 m. (iš viso – 1504067 Lt, iš jų 229434 Lt PVM). Tačiau atliktų darbų aktas nepateiktas. Šiaulių AVMI atliko UAB „Baltic Hydrotech Constructions“ patikrinimą ir nustatė, kad pagal 2003-12-31 PVM sąskaitą faktūrą LBG Nr. (duomenys neskelbtini) užregistruota ūkinė operacija – laivo žemkasės „Dvinskij Zaliv“ atliktų darbų perskaičiavimas; prie minėtos PVM sąskaitos faktūros serija pridėta tik 2003-12-15 pažyma; nustatyta, kad UAB „Baltic Hydrotech Constructions“ į 2003 metų 60 sąskaitos „Suteiktų paslaugų savikaina“ apskaitos registrą įtraukė 2003-12-31 aktą Nr. 6, išrašytą įmonės „Deltyme Corporation“ vardu už žemkasės „Dvinskij Zaliv“, savaeigių dyzelinių baržų „Lapominka“, „Chizovka“, „Teriberka“, vilkiko M3-151 451532 JAV dolerių (1247176,54 Lt) nuomą. Pagal 2003-11-25 papildomą susitarimą prie 2002-04-29 sutarties Nr. 1 įmonė „Deltyme Corporation“ perskaičiavo, t. y. padidino laivų, nuomotų UAB „Baltic Hydrotech Constructions“ 2003 m. vasario-gegužės mėn., nuomos kainas; pagal muitinės duomenis laivai: žemkasė „Dvinskij Zaliv“, savaeigės dyzelinės baržos „Lapominka“, „Chizovka“, „Teriberka“, į Klaipėdos jūrų uostą atvyko 2002-05-09, o išvyko 2003-05-22; UAB „Baltic Hydrotech Constructions“ patikrinimui nepateikė techninių užduočių 2003 metais vykdytiems darbams. Taigi UAB „Baltic Hydrotech Constructions“ nėra informacijos, kad būtų nustatytas pergilinimas objekte „Klaipėdos valstybinio jūrų uosto krantinių Nr. 80-115 akvatorijos dugno gilinimo darbai iki 12,5 m. Patikrinimo metu pareiškėjas atsisakė pateikti bet kokią informaciją. Pareiškėjo generalinio direktorius K. Z. ir direktorius gamybai G. J. 2003-12-31 PVM sąskaitos faktūros LBG Nr. (duomenys neskelbtini) išrašymo laikotarpiu dirbo ir UAB „Baltic Hydrotech Constructions“.
UAB „Verslo krašto sistemos“ vardu pareiškėjui išrašyta 2006-01-24 PVM sąskaita faktūra VKS Nr. (duomenys neskelbtini) iš viso 80240 Lt sumai, iš jų 12240 Lt PVM, už atliktus darbus pagal darbų perdavimo–priėmimo aktą 2006-01-24. FNTT atliekamas ikiteisminis tyrimas dėl grupės asmenų, kurie nusikalstamos veiklos vykdymui naudojo įvairias įmones, iš jų UAB „Verslo krašto sistemos", kurių suklastotos PVM sąskaitos faktūros buvo panaudotos realią veiklą vykdančių įmonių buhalterinėje apskaitoje. UAB „Verslo krašto sistemos“ 2005-2006 metais jokios realios ekonominės veiklos nevykdė, tik išrašė PVM sąskaitas faktūras, kuriose įformino neįvykusias ūkines operacijas. Pagal šios bendrovės vardu išrašytas PVM sąskaitas faktūras buvo sudaryta galimybė kitiems mokesčių mokėtojams nepagrįstos PVM atskaitos sukūrimui. UAB „Verslo krašto sistemos“ mokesčių administratoriaus iniciatyva išregistruota iš PVM mokėtojų registro, bendrovė nerandama veiklos vykdymo vietoje, ji nebeturi darbuotojų, neteikia PVM deklaracijų (Vilniaus AVMI 2007-10-03 raštas Nr. (11.16)-46-32943). Faktą, kad darbai nebuvo atlikti, patvirtina įtariamųjų apklausos protokoluose užfiksuoti parodymai.
Dėl AB „BMGS“ paaiškino, kad pareiškėjas 2005-03-10 sudarė rangos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) su AB „BMGS“ dėl Klaipėdos uosto krantinės Nr. 22 povandeninio dugno tyrimo, kurios pareiškėjas nepasirašė. AB „BMGS“ Klaipėdos filialas 2006-02-27 pareiškėjui išrašė PVM sąskaitą faktūrą LEB Nr. (duomenys neskelbtini) 153601,26 Lt sumai, iš jos 23430,70 Lt PVM. Patikrinimo metu nepateikta atliktų darbų akto ir pažymos apie atliktų darbų ir išlaidų vertę, nepaaiškinta, kokie darbai atlikti ir kodėl nebuvo sudaryta sąmata, kodėl sutartis nepasirašyta. AB ,,BMGS“ Klaipėdos filialo Operatyvaus patikrinimo metu nustatyta, kad PVM sąskaita faktūra išrašyta 2006-02-27, o Latvijos AB „BMGS“ Klaipėdos filialui sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) už įrangos nuomą (26974,34 EUR arba 93137 Lt sumai) išrašė 2006-10-02. Filialo direktorius ir buhalterė negalėjo paaiškinti, kokie darbai buvo atlikti pareiškėjui ir už kokios įrangos nuomą išrašyta sąskaita, filialas nepateikė sutarties su pareiškėju, atliktų darbų priėmimo akto.
Paaiškino, kad atlikus UAB „Klaipėdos hidrotechnika“ patikrinimą, surašytas 2009-02-05 patikrinimo aktas Nr. PAR-18. 2008-06-20 patikrinimo aktas Nr. PAR-40 surašytas patikrinus UAB „Akvida“. Patikrinimo aktai surašyti patikrinus skirtingus ūkio subjektus, todėl pareiškėjo skundas dėl dviejų patikrinimo aktų buvimo nepagrįstas. UAB „Akvida“ 2007-12-05 buvo išregistruota iš mokesčių mokėtojų registro ir kaip reorganizuojama įmonė buvo prijungta prie reorganizavime dalyvaujančios UAB „Klaipėdos hidrotechnika“, todėl 2008-06-20 patikrinimo aktas Nr. PAR-40 buvo pateiktas jau pareiškėjui. Pažymėjo, kad su 2006-11-27 pavedimu Nr. 07-06-10-96 tikrinti pareiškėjas supažindintas, ką įrodo generalinio direktoriaus parašas. Pareiškėjas skunde nenurodė, kurie Mokestinių patikrinimų atlikimo, jų rezultatų įforminimo ir patvirtinimo taisyklių punktai pažeisti. Aiškino, kad MAĮ nėra nustatyta, jog delspinigiai neskaičiuojami mokesčių administratoriui sustabdžius mokestinį patikrinimą dėl informacijos gavimo iš kitų institucijų.
Skiriant baudą įvertinta, kad pareiškėjas padarė daug pažeidimų, suvokė, jog daro mokestinius pažeidimus, bet šiuos pažeidimus darė tęstinį laikotarpį. Be to, pareiškėjas nepateikdavo mokesčių administratoriui prašomų dokumentų ar įrodymų apie įsigytas paslaugas, mokesčių administratoriui raštu pateikus nurodymus pateikti prašomus dokumentus, šiuos mokesčių administratoriaus nurodymus skųsdavo teismui, t. y. akivaizdžiai nebendradarbiavo su mokesčių administratoriumi, pareiškėjo direktorius atsisakė sudaryti sąlygas mokesčių administratoriaus pareigūnams paimti paaiškinimus iš darbuotojų, kuriems įformintos komandiruotės. Dėl paminėto Panevėžio AVMI turėjo pagrindą skirti maksimalaus 50 proc. nesumokėtų mokesčių dydžio baudas, tačiau skyrė 40 proc. dydžio baudas.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad Panevėžio AVMI, atlikusi pareiškėjo mokestinį patikrinimą, surašė 2009-02-05 patikrinimo aktą Nr. PAR-18 (Komisijos I byla, l. 133-230). Atliekant patikrinimą buvo tikrintas pelno mokestis už laikotarpį nuo 2002-01-01 iki 2005-12-31, PVM tikrintas už laikotarpį nuo 2003-05-01 iki 2006-09-30, fizinių asmenų pajamų mokestis tikrintas už laikotarpį nuo 2002-04-01 iki 2002-12-31, gyventojų pajamų mokestis tikrintas už laikotarpį nuo 2003-01-01 iki 2006-09-30, įmokos į Garantinį fondą tikrintos už laikotarpį nuo 2002-01-01 iki 2006-09-30, atskaitymai nuo pajamų kelių priežiūros ir plėtros programai finansuoti tikrinti už laikotarpį nuo 2002-01-01 iki 2005-06-30, nekilnojamojo turto mokestis tikrintas už laikotarpį nuo 2002-01-01 iki 2005-12-31, valstybinio socialinio draudimo įmokos už laikotarpį nuo 2002-01-01 iki 2006-09-30.
Patikrinimo metu taikant turinio viršenybės prieš formą principą, pareiškėjui papildomai apskaičiuota 4830 Lt fizinių asmenų pajamų mokesčio nuo su darbo santykiais susijusių pajamų, 1461 Lt fizinių asmenų pajamų mokesčio nuo su darbo santykiais susijusių pajamų delspinigių, 154641 Lt gyventojų pajamų mokesčio nuo gyventojų su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusių A klasės pajamų, 14323 Lt šio mokesčio delspinigių, 161953 Lt valstybinio socialinio draudimo įmokų, 953 Lt įmokų į garantinį fondą, 486 Lt įmokų į garantinį fondą delspinigių. Taip pat patikrinimo metu papildomai apskaičiuota 13187 Lt fizinių asmenų pajamų mokesčio nuo su darbo santykiais susijusių pajamų, 3436 Lt šio mokesčio delspinigių, 2887 Lt GPM nuo gyventojų su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusių A klasės pajamų, 819 Lt šio mokesčio delspinigių, 6752 Lt gyventojų pajamų mokesčio nuo gyventojų su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais nesusijusių A klasės pajamų, 2046 Lt šio mokesčio delspinigių, 16460 Lt gyventojų pajamų mokesčio įmokų, 97 Lt įmokų į garantinį fondą, 62 Lt įmokų į garantinį fondą delspinigių, 12048 Lt nekilnojamojo turto mokesčio, 6819 Lt nekilnojamojo turto mokesčio delspinigių, 952780 Lt PVM, 490592 Lt PVM delspinigių, 766573 Lt pelno mokesčio ir 408423 Lt pelno mokesčio delspinigių.
Panevėžio AVMI, išnagrinėjusi 2009-02-05 patikrinimo aktą Nr. PAR-18 ir pareiškėjo pastabas, 2009-04-16 sprendimu Nr. (11.1-22)-SA-23 patvirtino patikrinimo aktu apskaičiuotus mokesčius, įmokas bei delspinigius ir skyrė 63011 Lt (40 proc.) gyventojų pajamų mokesčio nuo gyventojų su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusių A klasės pajamų baudą, 7207 Lt (40 proc.) fizinių asmenų pajamų mokesčio nuo su darbo santykiais susijusių pajamų baudą, 420 Lt (40 proc.) įmokų į garantinį fondą baudą, 2701 Lt (40 proc.) gyventojų pajamų mokesčio nuo su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais nesusijusių A klasės pajamų baudą, 381112 Lt (40 proc.) PVM baudą, 306629 Lt (40 proc.) pelno mokesčio baudą, 4819 Lt (40 proc.) nekilnojamojo turto mokesčio baudą, 89207 Lt (50 proc.) valstybinio socialinio draudimo įmokų baudą (Komisijos I byla, l. 109-132).
Pareiškėjas laiko nepagrįstais patikrinimo aktą, mokesčių administratorių sprendimus bei Komisijos sprendimą ir mano, kad mokestinis patikrinimas turėtų būti atliekamas iš naujo.
Dėl pavedimo atlikti patikrinimą
Pareiškėjas nurodo, kad mokestinį patikrinimą atlikusi Panevėžio AVMI neturėjo centrinio mokesčių administratoriaus pasirašyto pavedimo atlikti bendrovės patikrinimą. Kaip matyti iš Patikrinimo akto bei atsakovo atsiliepimo mokestinis patikrinimas buvo atliekamas pareiškėjui įteikus 2006-11-27 Panevėžio AVMI pavedimą tikrinti Nr. 07-06-10-96 (MGK byla, t. 1, 234 l.). Pareiškėjo atstovas ginčijo, kad toks pavedimas negali būti laikomas teisėtu pagrindu patikrinimui atlikti. Finansų ministro 1997-07-29 įsakymu Nr. 110 patvirtintų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos nuostatų 11.3 punktas suteikia teisę VMI pavesti atlikti mokesčių apskaičiavimo, deklaravimo ir sumokėjimo patikrinimą, įskaitant bendrą patikrinimą ir patikrinimą mokesčio mokėtojo arba mokestį išskaičiuojančio asmens, esančio kitos TVMI aptarnaujamoje teritorijoje. Pačiame pavedime nėra nurodyta, kad Panevėžio AVMI Pavedimas tikrinti buvo surašytas gavus tokį centrinio mokesčių administratoriaus pavedimą. Tačiau šis klausimas jau buvo išnagrinėtas Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme. Šio teismo 2008-10-14 nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. A-756-1410/2008 pagal pareiškėjo UAB „Klaipėdos hidrotechnika“ skundą Panevėžio AVMI buvo konstatuota, kad „Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas išreikalavo ir ištyrė 2006 m. lapkričio 6 d. raštą Nr. (2.9.20)-3-Į-246 „Dėl patikrinimų organizavimo“, iš kurio matyti, kad centrinis mokesčių administratorius šiuo raštu pavedė Panevėžio apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai atlikti AB „Klaipėdos hidrotechnika“ mokestinį patikrinimą. Teisėjų kolegija iš pateikto rašto ir bylos duomenų sprendžia, kad Panevėžio apygardos administracinio teismo palikta galioti Panevėžio apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2007 m. sausio 29 nurodymo Nr. AN-55 dalis yra betarpiškai susijusi su pavedimo tikrinti turiniu. Tai, kad 2006 m. lapkričio 6 d. raštas Nr. (2.9.20)-3-Į-246 egzistavo prieš pradedant patikrinimą patvirtina ir kiti byloje esantys tiesioginiai ir netiesioginiai (neįslaptinti) įrodymai – 2007 m. spalio 12 d. raštas Nr.(29.5-31-3)-R-10118 (b. l. 131-132), 2006 m. lapkričio 27 d. pavedimas tikrinti Nr. 07-06-10-96 (b. l. 47-48), atsakovo paaiškinimai“.
Remiantis įsiteisėjusiame teismo sprendime konstatuotais faktais pareiškėjo argumentas atmetamas.
Dėl komandiruočių
Pelno mokesčio 11 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apskaičiuojant Lietuvos vieneto apmokestinamąjį pelną, jeigu šis straipsnis nenustato ko kita, iš pajamų: atimamos neapmokestinamosios pajamos; atskaitomi leidžiami atskaitymai; atskaitomi ribojamų dydžių leidžiami atskaitymai. Remiantis Pelno mokesčio įstatymo 17 straipsniu, leidžiami atskaitymai yra visos faktiškai patirtos įprastinės tokiai veiklai vieneto sąnaudos, būtinos vieneto pajamoms uždirbti ar vieneto ekonominei naudai gauti. Komandiruočių sąnaudos yra priskiriamos ribojamų dydžių leidžiamiems atskaitymams (Pelno mokesčio įstatymo 17 straipsnio 2 dalies 3 punktas).
Komandiruote laikomas teisės aktų nustatyta tvarka įformintas darbuotojo išvykimas iš nuolatinės darbo vietos administracijos vadovo arba jo įgalioto asmens, arba individualios įmonės savininko siuntimu atlikti darbo funkcijas, tarnybinį pavedimą ar kelti kvalifikaciją (Pelno mokesčio įstatymo 21 straipsnio 1 dalis). Komandiruočių sąnaudos iš pajamų atskaitomos Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka (Pelno mokesčio įstatymo 21 straipsnio 3 dalis).
Vyriausybės 1995-04-28 nutarimo Nr. 613 „Dėl tarnybinių komandiruočių į užsienį“, galiojusio iki 2004-05-01 (2001-03-29 nutarimo Nr. 341 redakcija) 8 punkte nustatyta, kad dienpinigiai už faktiškai būtą užsienyje laiką mokami pagal pase esančias žymas, kelionės bilietus arba kitus dokumentus, tačiau neviršijant komandiruotės į užsienį įsakyme nurodyto laiko. Jeigu pagal šiuos dokumentus nėra galimybės nustatyti, kada komandiruotasis atvyko į komandiruotės vietovę (vietoves) ar (ir) išvyko iš jos, dienpinigiai mokami už įsakyme nurodytą komandiruotės laiką. Dienpinigių apmokėjimo dokumentų reikalavimai buvo nustatyti kitame teisės akte, kuriuo buvo reikalinga vadovautis taikant minėtą normą, o būtent - Vyriausybės 2003-01-28 nutarimu Nr. 99 patvirtinta Komandiruočių sąnaudų atskaitymo iš pajamų tvarka Tvarkos 13 punkte nustatyta, kad šios Tvarkos 2.2-2.9 ir 8.2-8.6 punktuose nurodytas išlaidas, kurių pagrindu pripažįstamos komandiruočių sąnaudos, patvirtinantys dokumentai gali būti išrašyti tiek vieneto, tiek komandiruojamo asmens vardu, tačiau kiekvienu atveju jie turi atitikti Pelno mokesčio įstatymo 11 straipsnio 4 ir 6 dalių reikalavimus, kai 4 dalis numato, jog išlaidos, kurių pagrindu pripažįstamos sąnaudos, gali būti grindžiamos tik juridinę galią turinčiais dokumentais, kurie privalo turėti visus buhalterinę apskaitą reglamentuojančių teisės aktų nustatytus privalomus apskaitos dokumentų rekvizitus. Be šių rekvizitų, išlaidas, kurių pagrindu pripažįstamos sąnaudos, pagrindžiančiuose dokumentuose privalo būti nurodyti ir kiti Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyti papildomi rekvizitai.
Pagal Vyriausybės 2003-01-28 nutarimu Nr. 99 patvirtintos Komandiruočių sąnaudų atskaitymo iš pajamų tvarkos II dalies „Komandiruotės į užsienį“ 3 punktą iš pajamų negali būti atskaitomos dienpinigių išlaidos, viršijančios sumą, kuri būtų apskaičiuota už faktiškai išbūtą užsienyje laiką, taikant finansų ministro nustatytas dienpinigių vykstantiems į užsienio komandiruotes normas.
Kaip matyti iš UAB „Klaipėdos hidrotechnika“ generalinio direktoriaus įsakymų, pateiktų Komisijos II byloje (l. 1-163), bendrovės darbuotojai 2002 m. liepos mėn. – 2006 m. rugsėjo mėn. turėjo vykti į komandiruotes užsienyje, daugiausia į Rygą (Latvija), taip pat į Varšuvą (Lenkija), Taliną (Estija), Kaliningradą (Rusija). Nurodomas komandiruočių tikslas – susitikimai su Rygos bendrovėmis subrangos derinimo klausimais, krantinių remonto ir statybos klausimais, vykimas į filialą „Buvnieks“ darbo reikalais, verslo reikalais ir kt. Įsakymuose nenurodoma, ar į komandiruotes vykstama bendrovės automobiliais, ar kitu transportu. Mokesčių administratorius, įvertinęs komandiruočių avanso apyskaitas (Komisijos III, IV bylos) apskaičiavo, kad UAB „Klaipėdos hidrotechnika“ už minėtas komandiruotes išmokėjo 486340 Lt dienpinigių.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas sutinka su mokesčių administratoriaus išvada taikyti MAĮ 69 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą turinio viršenybės prieš formą principą, nes laiko, kad mokestinio patikrinimo medžiaga įrodo, jog pareiškėjas buhalterinėje apskaitoje užfiksavo ūkines operacijas, kurios realiai neįvyko, todėl pareiškėjo darbuotojams išmokėti dienpinigiai nepripažintini komandiruočių sąnaudomis, o apskaičiuota dienpinigių suma laikytina su darbo santykiais susijusiomis pajamomis.
Patikrinimo akto 9 puslapyje nurodyta, kad mokesčių administratorius atliko patikrinimą, ar komandiruočių įsakymuose nurodyti asmenys yra įtraukti į „Asmenų, kirtusių Lietuvos Respublikos sieną“ bazę ir nustatė atvejus, kai asmenys buvo trumpesnį laiką, ar iš viso nekirto sienos. Asmenų, dėl kurių buvo pateikti komandiruočių realumą patvirtinantys dokumentai, nebuvo mokesčių administratoriaus nagrinėjimo objektu. Patikrinimo akto 8 priede yra surinkti ir Patikrinimo akto 10-11 puslapiuose apibendrinti duomenys, kai komandiruotėse turėję būti asmenys pagal kelionės lapuose pateikiamus duomenis, faktiškai važinėjo Lietuvoje, daugiausia po Klaipėdos apskritį, komandiruotės dienomis pasirašė už pirktas ir gautas prekes bei degalus, patvirtino atliktus darbus ir pan. (Patikrinimo akto 12-23 psl.). Šie atvejai laikytini ne vienetiniais, o sisteminiais, nes komandiruočių metu buvo atlikta itin daug ūkinių sandorių Lietuvoje. Be to, komandiruočių įsakymuose nurodytiems asmenims, tuo pačiu metu dirbusiems ne tik UAB „Klaipėdos hidrotechnika“, bet ir kitose įmonėse, pagal tų įmonių darbo laiko apskaitos žiniaraščius žymėtos darbo dienos. Pareiškėjas skunde nurodė, kad darbo laikas buvo žymimas pagrįstai, tačiau neatsižvelgė į tai, kad mokesčių administratorius rėmėsi kitų darboviečių duomenimis, kurios nebuvo priėmuios įsakymų dėl asmenų komandiruočių. Be to, K. Z. 2004-03-09 - 2004-03-14 komandiruotės į Rygą metu pagal duomenų bazės duomenis buvo Amsterdame (Patikrinimo akto 23 psl.). Šios aplinkybės, patvirtinančios mokesčių administratoriaus išvados teisingumą, yra nustatytos mokestinio patikrinimo metu surinktais rašytiniais įrodymais: Lengvojo automobilio kelionės lapais (Komisijos V byla); PVM sąskaitomis faktūromis, degalų pirkimo kvitais, pajamų orderiais, naftos produktų išdavimo autotransportui ir mechanizmams žiniaraščiais, mažaverčio inventoriaus perdavimo–priėmimo aktais-inventorizacijomis, ir kt. apskaitos dokumentais (Komisijos VI, VII, VIII, IX, X bylos); taip pat AB „Klaipėdos keliai“, UAB „Pajūrio investicijų valdymo centras“, UAB „Consena“, UAB „Baltic Hydrotech Constructions“, UAB „Akvida“ darbo laiko apskaitos žiniaraščiais (t. 1, b. l. 78-200, t. 2, b. l. 1-16).
MAĮ 10 straipsnyje nustatyta, kad mokesčių teisiniuose santykiuose viršenybė teikiama šių santykių dalyvių veiklos turiniui, o ne jos formaliai išraiškai. Remiantis MAĮ 69 straipsniu, tais atvejais, kai mokesčio mokėtojo sandoris, ūkinė operacija ar bet kokia jų grupė sudaromi turint tikslą gauti mokestinę naudą, t. y. tiesiogiai ar netiesiogiai nukelti mokesčio mokėjimo terminus, sumažinti mokėtiną mokesčio sumą arba visiškai išvengti mokesčio mokėjimo, arba padidinti grąžintiną (įskaitytiną) mokesčio permoką (skirtumą), arba sutrumpinti mokesčio permokos (skirtumo) grąžinimo terminus, mokesčių administratorius, apskaičiuodamas mokestį, taiko turinio viršenybės prieš formą principą. Šiuo atveju mokesčių administratorius neatsižvelgia į formalią mokesčių mokėtojo veiklos išraišką, bet atkuria iškreipiamas ar slepiamas aplinkybes, su kuriomis mokesčių įstatymai sieja apmokestinimą, ir mokestį apskaičiuoja pagal minėtų mokesčių įstatymų atitinkamas nuostatas.
Pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių jo darbuotojų buvimo komandiruotėje užsienyje faktą. 2010-03-22 teismo posėdžio metu apklausti liudytojai nenurodė konkrečių komandiruočių aplinkybių, tikslų, susitikimų vietų ir pan. Konkretūs dokumentai dėl kiekvienos atskiros komandiruotės taip pat nebuvo pateikti. Vien tik UAB „Klaipėdos hidrotechnika“ direktoriaus įsakymai dėl komandiruočių šiuo atveju nepatvirtina, kad darbuotojai faktiškai buvo komandiruotėje.
Žemesnės instancijos teismas
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009-11-30 nutartyje byloje Nr. A-442-1492-09, kurioje buvo sprendžiamas tinkamo komandiruočių apmokestinimo klausimas, teismas yra nurodęs, kad apskaičiuojant apmokestinamąjį pelną ir iš jo atskaitant komandiruotės sąnaudas būtina turėti įrodymus, jog darbuotojas atitinkamo išvykimo metu atliko darbo funkcijas, tarnybinį pavedimą ar kėlė kvalifikaciją. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad dokumentai, kuriais pareiškėjas įformino komandiruotes (atitinkami įsakymai), taip pat pareiškėjo pateikta kita rašytinė medžiaga yra abstraktaus pobūdžio ir neatskleidžia, kaip konkrečiai darbuotojų išvykimai buvo susiję su darbu. Įsakymuose dėl komandiruočių konkrečiai neįvardinta, kokiais tikslais ir su kuo susitikti vyko pareiškėjo darbuotojai. Teismas laikė vėlesnius pareiškėjo paaiškinimus, jo pateiktas sutartis, nurodomo verslo partnerio rašytinį paaiškinimą bendro pobūdžio informacija. Tokie patys įrodinėjimo standartai turi būti taikomi ir šioje byloje.
Taigi, teismas laiko, kad mokesčių administratorius pagrįstai pareiškėjui apskaičiavo ir nurodė sumokėti 4830 Lt fizinių asmenų pajamų mokesčio, 1461 Lt šio mokesčio delspinigių, 154641 Lt gyventojų pajamų mokesčio, 14323 Lt šio mokesčio delspinigių, 161953 Lt VSD įmokų, 953 Lt įmokų į Garantinį fondą, 486 Lt įmokų į Garantinį fondą delspinigių.
Vadovaujantis Fizinių asmenų pajamų mokesčio laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalimi, pagrindinėje darbovietėje gaunamos pajamos, susijusios su darbo santykiais, taip pat pajamos už kitą įmonės, įstaigos ir organizacijos įstatuose numatytą veiklą (išskyrus tas, kurių apmokestinimą reguliuoja šio įstatymo III ir IV dalys), atskaičiavus iš jų neapmokestinamąjį minimumą, apmokestinamos 33 % tarifu. To paties įstatymo 6 straipsnyje detalizuojama, kokios pajamos priskiriamos apmokestinamosioms pajamoms, susijusioms su darbo santykiais. Pajamų mokestį pagal šio įstatymo 4 ir 8 straipsniuose nurodytus tarifus išskaito pajamas apskaičiavusios ir išmokėjusios įmonės, įstaigos, organizacijos, tarp jų užsienio juridinių asmenų ir kitų organizacijų atstovybės ir nuolatinės buveinės, bei gyventojai, mokantys uždarbį samdomiems asmenims, ir kas ketvirtį, per 15 dienų ketvirčiui pasibaigus, pateikia teritorinei valstybinei mokesčių inspekcijai, kurios teritorijoje yra registruoti, žinias apie samdomiems asmenims išmokėtą uždarbį ar kitas su darbo santykiais susijusias išmokas bei išskaitytą ir sumokėtą pajamų mokestį (Fizinių asmenų pajamų mokesčio laikinojo įstatymo 9 straipsnis).
Kadangi pareiškėjas pažeidė minėtas įstatymo nuostatas: 2002-07-01–2002-12-31 laikotarpiu nuo 14637 Lt su darbo santykiais susijusių pajamų neapskaičiavo ir nedeklaravo fizinių asmenų pajamų mokesčio, mokesčių administratorius pagrįstai apskaičiavo pareiškėjui mokėti į biudžetą 4830 Lt fizinių asmenų pajamų mokesčio. Šio mokesčio apskaičiavimas detalizuotas patikrinimo akto 158 priede (Komisijos XI byla, l. 1-2).
Remiantis 1995-06-28 MAĮ Nr. I-974, galiojusio iki 2004-05-01, (2001-06-26 įstatymo Nr. IX-394 redakcija) 39 straipsnio 6 dalimi, už per nustatytą terminą nesumokėtas mokesčio administratoriaus pareigūno(ų) papildomai išaiškintas mokesčių sumas bei jo skirtas baudas skaičiuojami ir išieškomi delspinigiai šio straipsnio nustatyta tvarka. Delspinigiai skaičiuojami už ne laiku sumokėtą ar pervestą deklaruotą mokestį į valstybės (savivaldybės) biudžetą, neatsižvelgiant į priežastis, dėl kurių mokestis buvo ne laiku sumokėtas ar pervestas į valstybės (savivaldybės) biudžetą. Delspinigiai pradedami skaičiuoti nuo kitos dienos po to, kai mokestis turėjo būti sumokėtas arba pervestas į valstybės (savivaldybės) biudžetą, ir baigiami skaičiuoti mokesčio sumokėjimo (pervedimo) dieną įskaitytinai. Delspinigių dydį už ne laiku sumokėtą mokestį ir delspinigių mokėjimo bei skaičiavimo tvarką nustato finansų ministras, atsižvelgdamas į vidutinę praėjusio kalendorinio ketvirčio palūkanų normą, mokamą už valstybės ne ilgiau kaip vieneriems metams išleistas obligacijas, padidintą iki 10 punktų. Pagal 2004-04-13 MAĮ Nr. IX-2112 96 straipsnio 1 dalies 2 punktą, delspinigiai mokesčių mokėtojui skaičiuojami už nesumokėtą arba pavėluotai sumokėtą patikrinimo metu mokesčių administratoriaus nustatytą nedeklaruotą deklaruojamą ar neapskaičiuotą nedeklaruojamą mokestį (įskaitant mokestį, kuris turėjo būti apskaičiuotas muitinės deklaracijoje). Šio Įstatymo 96 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytu atveju delspinigiai skaičiuojami nuo kitos dienos po to, kai mokestis pagal tuo metu galiojančius mokesčių teisės aktus turėjo būti sumokėtas į biudžetą, iki patikrinimo akto surašymo dienos, o nesumokėjus mokesčio per šio Įstatymo 81 straipsnio 2 dalyje nustatytą terminą, delspinigių skaičiavimas tęsiamas nuo kitos dienos po minėto termino pasibaigimo (MAĮ 97 straipsnio 2 dalis). Vadovaujantis MAĮ 87 straipsnio 1 dalimi, mokesčių mokėtojo permokėtos mokesčių sumos centrinio mokesčių administratoriaus nustatyta tvarka yra įskaitomos mokesčių mokėtojo mokestinei nepriemokai padengti. MAĮ 99 straipsnyje nustatyta, kad delspinigių dydį ir jo apskaičiavimo tvarką nustato finansų ministras, atsižvelgdamas į vidutinę praėjusio kalendorinio ketvirčio aukciono būdu išleistų litais Lietuvos Respublikos valstybės iždo vekselių metinės palūkanų normos svertinį vidurkį. Taigi, pareiškėjui pagrįstai buvo apskaičiuoti 1461 Lt fizinių asmenų pajamų mokesčio delspinigiai. Delspinigių apskaičiavimas pagrįstas patikrinimo akto priede 159 (Komisijos XI byla, l. 3-5).
Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo (2003-11-25 įstatymo Nr. IX-1848 redakcija) 24 straipsnio 1 dalimi, mokestį išskaičiuojantis asmuo, mokestiniu laikotarpiu išmokėjęs išmokas, pagal mokesčio mokėjimo tvarką priskiriamas gyventojo A klasės pajamoms, privalo deklaruoti išmokėtas išmokas, išskaičiuotą ir sumokėtą pajamų mokestį pateikdamas deklaracijas. Metinių ir mėnesinių deklaracijų pateikimo tvarka reglamentuota šio įstatymo 24 straipsnio 2 dalyje, kuri taikoma deklaruojant 2004 metais ir vėlesniais mokestiniais laikotarpiais išmokėtas išmokas. Remiantis to paties įstatymo 6 straipsniu, su darbo santykiais susijusios pajamos apmokestinamos 33 proc. gyventojų pajamų mokesčio tarifu. Kadangi pareiškėjas 2003-2006 m. neapskaičiavo ir nedeklaravo gyventojų pajamų mokesčio nuo 471703 Lt pajamų, prilygintų su darbo santykiais susijusioms pajamoms, sumos, mokesčių administratorius pagrįstai priskaičiavo pareiškėjui 154641 Lt gyventojų pajamų mokesčio. Mokesčių administratorius, pagrįstai apskaičiavo 14323 Lt gyventojų pajamų mokesčio delspinigius, vadovaudamasis 1995-06-28 MAĮ Nr. I-974 (2001-06-26 įstatymo Nr. IX-394 redakcija) 39 straipsnio 6 dalimi ir 2004-04-13 MAĮ Nr. IX-2112 96 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 97 straipsnio 2 dalimi, 87 straipsnio 1 dalimi. Gyventojų pajamų mokesčio bei šio mokesčių delspinigių apskaičiavimas pagrįstas patikrinimo akto 160 ir 161 prieduose (Komisijos XI byla, l. 6-26).
Pareiškėjo generalinio direktoriaus 2003-01-21 įsakymu Nr. 1.24-201-1/2 statybos departamento direktorius K. Z. ir generalinis direktorius P. J. nuo 2003-01-22 iki 2003-02-04 buvo komandiruojami į Austriją (Komisijos XI byla, l. 58). Komandiruotės tikslas – verslo reikalai. UAB „Baltic clipper“ turistinės kelionės sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini) numatyta, kad į kelionę taip pat vyko T. Z.. M. J. ir D. J., keliones maršrutas: Austrija-Obergurgl, laikotarpis nuo 2003-01-25 iki 2003-02-01 (t. 2, b. l. 17). Pareiškėjas 2002-12-30 už kelionę į Austriją pagal 2003-01-14 PVM sąskaitą faktūrą LEA Nr. (duomenys neskelbtini) sumokėjo 15396 Lt (Komisijos XI byla, l. 94).
Pareiškėjo generalinio direktoriaus 2005-11-18 įsakymu Nr. 1.24-201-99 P. J. 2005 m. lapkričio 19-20 dienomis buvo komandiruojamas į Vokietiją, nurodytas komandiruotės tikslas – verslo reikalai (Komisijos XI byla, l. 77). Pareiškėjas sumokėjo UAB „Delta turizmo centras“ už P. J. kelionę į Vokietiją 2593 Lt, iš jų – 1213 Lt pagal 2005-11-04 PVM sąskaitą faktūrą DELKLP Nr. (duomenys neskelbtini) (Komisijos XI byla, l. 79), 550 Lt – pagal 2005-11-15 PVM sąskaitą faktūrą DELKLP Nr. (duomenys neskelbtini) (Komisijos XI byla, l. 80), po 415 Lt pagal 2005-11-18 PVM sąskaitą faktūrą DELKLP Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2005-11-19 PVM sąskaitą faktūrą DELKLP Nr. (duomenys neskelbtini) (Komisijos XI byla, l. 84-85). UAB „Delta turizmo centras“ 2007-05-31 raštu pateikė informaciją, patvirtinančią kad į Vokietiją vyko ir pareiškėjo valdybos pirmininko P. J. šeimos nariai (t. 2, b. l. 30, 32, 34).
Teismas sutinka su mokesčių administratoriaus išvada, kad pareiškėjas neįrodė, jog minėtų kelionių išlaidos buvo skirtos pareiškėjo pajamoms uždirbti ar ekonominei naudai gauti. Vykta su šeimos nariais pagal turistinės kelionės sutartis, kitokių duomenų, leidžiančių manyti, kad kelionėse buvo tvarkomi verslo reikalai, pareiškėjas nepateikė. Skunde yra nurodyta, kad kelionių metu darbuotojai dirbo su dokumentais, planavo strategiją, ieškojo partnerių, susipažino su užsienio šalių pasiekimais. Tačiau nebuvo suprantamai išaiškinta, kodėl dirbti su dokumentais buvo reikalinga užsienyje, kokiu būdu ir su kokiais pasiekimais buvo susipažinta, kokie verslo partneriai buvo surasti, ar kokiu būdu jie buvo ieškomi. Dėl paminėtų aplinkybių aptartos kelionės į Austriją ir Vokietiją nelaikytinos komandiruotėmis Pelno mokesčio įstatymo 21 straipsnio 1 dalies prasme, ir dėl to su jomis susijusios išlaidos nėra komandiruočių sąnaudos ir nėra priskiriamos bendrovės ribojamų dydžių leidžiamiems atskaitymams pagal Pelno mokesčio įstatymo 17 straipsnio 2 dalies 3 punktą.
Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 2 straipsnio 15 dalyje pateikiamas pajamų natūra apibrėžimas. Pajamos natūra – tai neatlygintinai, mainais arba lengvatine kaina (konkrečiam gyventojui dėl tam tikrų interesų ar sandorių įtakos nustatyta mažesne negu tikroji rinkos kaina) gautas nuosavybėn arba naudoti (neįgyjant nuosavybės teisės) turtas arba gautos paslaugos, taip pat kita gauta nauda (jei naudos davėjas turėjo tikslą naudą duoti konkrečiam asmeniui), kai gauto turto, paslaugų ar kitos naudos ekvivalentas pinigine išraiška pagal šio Įstatymo nuostatas būtų priskiriamas pajamoms. Remiantis Pajamų, gautų natūra, pripažinimo ir įvertinimo tvarkos, patvirtintos finansų ministro 2002-10-30 įsakymu Nr. 339, 2.4 punktu, pajamomis, gautomis natūra, pripažįstama gyventojo nauda, gauta asmeniui, susijusiam su gyventoju darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais: sumokėjus (visiškai ar iš dalies) už gyventojui suteiktas įvairias laisvalaikio praleidimo, pramogų, poilsio, turizmo ir kitas panašaus pobūdžio paslaugas, taip pat gydymo paslaugas (išskyrus atvejus, kai to reikalauja teisės aktai, arba atvejus, kai gyventojui suteikiamos paslaugos, susijusios su socialine, medicinine ir profesine reabilitacija pagal Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo nuostatas); sumokėjus (visiškai ar iš dalies) gyventojo apgyvendinimo ir gyvenamojo ploto išlaikymo išlaidas; suteikus gyventojui (nemokamai ar lengvatine kaina) gyvenamąsias patalpas (naudotis ar nuosavybėn);
Žemesnės instancijos teismas
Teismas laiko, kad mokesčių administratorius pagrįstai kelionių agentūrai UAB UAB „Baltic clipper“ sumokėtas už kelionę į Austriją sumas, kuro, maitinimo bei ekskursijos išlaidas priskyrė K. Z. ir P. J. natūra gautoms pajamoms ir apskaičiavo 12022 Lt fizinių asmenų pajamų mokesčio, o už P. J. kelionę į Vokietiją pareiškėjo sumokėtus 2593 Lt pagrįstai priskyrė jo A klasės pajamoms ir papildomai apskaičiavo 856 Lt gyventojų pajamų mokesčio. Taip pat pagrįstai mokesčių administratorius pareiškėjo P. J. už Austrijoje išbūtas dienas išmokėtus 2348,50 Lt ir 3840 Lt dienpinigius, K. Z. – 1180,50 Lt ir 1920 Lt dienpinigius bei P. J. už Vokietijoje praleistas dienas išmokėtus 394 Lt dienpinigius priskyrė su darbo santykiais susijusioms pajamoms ir apskaičiavo 1165 Lt fizinių asmenų pajamų mokesčio, 2031 Lt gyventojų pajamų mokesčio ir su jais susijusias delspinigių ir baudų sumas.
Iš byloje surinktų dokumentų taip pat nustatyta, kad mokesčių administratoriui atliekant patikrinimą, pareiškėjas pateikė PVM sąskaitas faktūras, pagal kurias pirko keliones ne tik savo darbuotojams, bet ir kitiems asmenims, nedirbantiems bendrovėje (Komisijos XI byla, l. 86-92).
Remiantis Pajamų, gautų natūra, pripažinimo ir įvertinimo tvarkos, patvirtintos finansų ministro 2002-10-30 įsakymu Nr. 339 (2002-12-24 įsakymo Nr. 413 redakcija), 2.2. punktas numato, kad pajamomis, gautomis natūra, pripažįstamos už atliktus 2.1 punkte nenurodytus darbus, suteiktas paslaugas, perduotas ar suteiktas teises, parduotą ar kitaip perleistą ar investuotą turtą ar lėšas gyventojo gautas nuosavybėn turtas ir gyventojui suteiktos paslaugos;
Taigi, asmenims, kurie nėra pareiškėjo darbuotojai (V. V., V. K., E. M., V. G., A. P. ir S. S.) neatlygintinai suteiktos kelionės, viešbučio paslaugos, laikytinos jų pajamomis, gautomis natūra. Mokesčių administratorius pagrįstai, vadovaudamasis Gyventojų pajamų mokesčio 6, 8 24 straipsniais, nuo šių pajamų apskaičiavo 6752 Lt gyventojų pajamų mokesčio bei 2046 Lt šio mokesčio delspinigių. Skaičiavimai pagrįsti patikrinimo akto 33-34 psl. esančioje lentelėje bei patikrinimo akto 169 priede (Komisijos I byla, l. 165-166, Komisijos XI byla, l. 72-74). Pažymėtina, kad šios išlaidos nėra prilygintos komandiruotpinigiams. Pareiškėjo argumentai, kad atlikdami paslaugas bendrovei, jie neturi patys mokėti už kelionės išlaidas nėra pagrįsti, mokesčių administratorius nėra paneigęs galimybės bendrovei tokias išlaidas daryti, tačiau šios išlaidos turi būti apmokestintos.
Dėl nekilnojamojo turto mokesčio
1994-07-20 Įmonių ir organizacijų nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo Nr. 1-565, galiojusio nuo 1994-08-03 iki 2006-01-01 2 straipsnyje (2001-07-10 įstatymo Nr. IX-434 redakcija) nustatyta, kad nekilnojamojo turto mokesčio objektas yra Lietuvos Respublikos teritorijoje nuosavybės teise priklausantis nekilnojamasis turtas, išskyrus žemę, orlaivius ir laivus. Nekilnojamojo turto mokestį moka juridiniai asmenys, kuriems nuosavybės teise priklauso nekilnojamasis turtas Lietuvos Respublikoje (3 straipsnis). Pagal minėto įstatymo 4, 7 straipsnį mokėtojai mokestį už jiems nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą kiekvienais metais apskaičiuoja pagal nekilnojamojo turto tų metų sausio 1 dienos mokestinę vertę, o metinis mokesčio tarifas – 1 proc. nekilnojamojo turto mokestinės vertės. Nekilnojamasis turtas įvertinamas mokestine verte pagal Vyriausybės nustatytą metodiką. Nuo 1997-01-01 nekilnojamo turto mokestinę vertę nustato VĮ Registrų centras remdamasis Vyriausybės 1996-11-27 nutarimu Nr. 1400 „Dėl įmonių ir organizacijų nekilnojamojo turto mokesčio“. Remiantis Civilinio kodekso, įsigaliojusio nuo 2001-07-01, 4.49 straipsnio 1 dalimi, daikto (turto) įgijėjas nuosavybės teisę į daiktus (turtą) įgyja nuo jų perdavimo įgijėjui momento, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato ko kita. CK 6.393 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad nuosavybės teisė į nekilnojamąjį daiktą pirkėjui pereina nuo daikto perdavimo. Taigi, nuosavybės teisė į nekilnojamąjį turtą nebesiejama su to turto teisiniu įregistravimu. Todėl nekilnojamojo turto mokesčiu apmokestinamas juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausantis nekilnojamasis turtas neatsižvelgiant į tai, ar jis yra įregistruotas Nekilnojamojo turto registre, ar ne. Įmonių ir organizacijų nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo 2 straipsnyje mokestis buvo nustatytas už turtą, kuris priklauso nuosavybės teise, o ne už nuosavybės teise priklausantį registruotą turtą.
Pareiškėjas 2007-02-13 paaiškinime nurodė, kad ilgalaikio materialaus turto sąskaitoje nuo 1988-01-01 apskaitė rampą Klaipėdos stotis ir nuo 1988 m. balandžio mėnesio – rampą R. (Komisijos XI byla, l. 100-101). Pareiškėjas 2007-02-13 paaiškinime nurodė, kad 1988 m. balandžio mėnesį aktu, pasirašytu tarp Klaipėdos jūrų prekybos uosto ir SV Nr. (duomenys neskelbtini), Klaipėdos jūrų prekybos uostas neatlygintinai perdavė iš balanso į balansą 240 m ilgio geležinkelio rampą Rimkų geležinkelio stotyje ir 125 m ilgio 58-ojo privažiuojamojo kelio dalį Klaipėdos geležinkelio stotyje (Komisijos XI byla, l. 102). Rampos apskaitytos kaip pareiškėjo nuosavybė ir yra įtrauktos į pareiškėjo balansą, nors jos nebuvo įregistruotos pareiškėjo vardu VĮ Registrų centre. 2006 m. vasario mėn. Rimkų geležinkelio platformos dalis – krovinių platforma buvo įregistruota kaip pareiškėjo nuosavybė, rampa Klaipėdos geležinkelio stotyje pareiškėjo vardu neįregistruota. Krovinių perkrovimo rampa Rimkų geležinkelio stotyje ir privažiuojamasis geležinkelio kelias Nr. 58 Klaipėdos geležinkelio stotyje yra pareiškėjo ilgalaikis materialus turtas, naudojamas tiesioginėje įmonės veikloje sandėliuojant medžiagas, remiantis Pelno mokesčio įstatymo nuostatomis skaičiuojamas jo nusidėvėjimas, kuris priskiriamas leidžiamiems atskaitymams.
Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes ir teisės aktų nuostatas, pareiškėjas privalėjo mokėti nekilnojamojo turto mokestį, neatsižvelgiant į tai, kad minėtas nekilnojamasis turtas nebuvo registruotas Nekilnojamojo turto registre. Pareiškėjui pagrįstai apskaičiuotas 12048 Lt įmonių ir organizacijų nekilnojamojo turto mokestis už 2002-2005 metus bei 6819 Lt šio mokesčio delspinigiai.
Dėl sandorių su UAB „Mūsų gairės“
Pagal Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 58 straipsnio 1 dalies nuostatas, PVM mokėtojas turi teisę įtraukti į PVM atskaitą pirkimo ir (arba) importo PVM už įsigytas ir (arba) importuotas prekes ir (arba) paslaugas, jeigu šios prekės ir (arba) paslaugos skirtos naudoti PVM apmokestinamam prekių tiekimui ir (arba) paslaugų teikimui.
Nagrinėjant bylą nustatyta, kad UAB „Mūsų gairės“ pareiškėjui išrašė 2003-07-25 PVM sąskaitą faktūrą LEA Nr. (duomenys neskelbtini), 48002,40 Lt sumai, įskaitant 7322, 40 Lt PVM (Komisijos XI byla, l. 104) ir 2003-12-29 PVM sąskaitą faktūrą LEB Nr. (duomenys neskelbtini), 40000, 82 Lt sumai, įskaitant 6101,82 Lt PVM (Komisijos XI byla, l. 105) už AB „Klaipėdos hidrotechnika“ reklamines publikacijas “Gairių“ žurnale ir kituose „Gairių“ leidiniuose. Pareiškėjas sąskaitose faktūrose nurodytas sumas apmokėjo atitinkamai 2003-01-09 ir 2003-09-09 (Komisijos XI byla, l. 106). Pareiškėjas minėtose PVM sąskaitose faktūrose išskirtas PVM sumas įtraukė į PVM atskaitą 2003 m. liepos ir gruodžio mėnesiais (Komisijos XI byla, l. 107-108).
Žemesnės instancijos teismas
Teismas sutinka su mokesčių administratoriaus išvada, kad minėtose PVM sąskaitose faktūrose išskirtą 13424 Lt PVM pareiškėjas neturėjo teisės įtraukti į PVM atskaitą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010-03-22 nutartyje administracinėje byloje Nr. A-438-439/2010 išdėstė administracinių teismų praktikoje aiškinant teisės normas, reguliuojančias teisę į pridėtinės vertės mokesčio atskaitą, suformuluotas taisykles: 1. pirmenybė teikiama ūkinės operacijos turiniui, o ne ūkinės operacijos įforminimo formaliesiems rekvizitams (turinio prieš formą viršenybės principas); 2. mokesčių mokėtojas neįgyja teisės į pridėtinės vertės mokesčio atskaitą, jei jis piktnaudžiauja ūkinėmis operacijomis ar prisideda prie ūkinių operacijų, kuriomis yra nesumokami pridėtinės vertės mokesčiai ar įgyjama neteisėta mokestinė nauda (mokesčio mokėtojo nepiktnaudžiavimo teise, sąžiningumo principas). Pirmoji taisyklė aiškintina, prielaida teisei į PVM atskaitą atsirasti yra šių veiksmų atlikimas: pirma, PVM mokėtojas turi prekę įsigyti ir sumokėti už ją prekės pardavėjui atitinkamą PVM sumą (pirkimo PVM); antra, sukūręs su šia preke pridėtinę vertę, prekę turi realizuoti; pardavėjui sumokėjus PVM už realiai įvykusį prekių ar paslaugų teikimą, pirkėjo teisė jį atskaityti tampa absoliuti ir negali būti paneigta remiantis ūkinės operacijos įforminimo trūkumais (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004-10-27 nutartis administracinėje byloje Nr. A1 – 355/2004). Antroji taisyklė reiškia, kad mokesčių mokėtojas, įsigydamas prekes ar paslaugas, ir žinodamas ar turėdamas galimybę žinoti, jog pardavėjas už tokia ūkine operacija sukurtą pridėtinę vertę nesumokės pridėtinės vertės mokesčio, elgiasi nesąžiningai, todėl toks mokesčių mokėtojas neįgyja teisės į PVM atskaitą; mokesčio mokėtojo žinojimas arba turėjimas galimybės žinoti apima ne visą kitos sandorio šalies ūkinę veiklą, o tik tą jos dalį, kurioje dalyvavo į PVM atskaitą pretenduojantis subjektas.
Dėl notaro ir UAB „Vestus“ paslaugų
Pareiškėjas į PVM atskaitą įtraukė 960 Lt PVM pagal Klaipėdos miesto pirmojo notarų biuro 2004-08-23 išrašytą PVM sąskaitą faktūrą LGA Nr. (duomenys neskelbtini) (Komisijos XI byla, l. 115) bei 166 Lt PVM pagal UAB „Vestus“ 2004-02-19 PVM sąskaitą faktūrą LEB Nr. (duomenys neskelbtini) (Komisijos XI byla, l. 116) tačiau nurodytas pirkimo PVM nebuvo skirtas pareiškėjo PVM apmokestinamai veiklai.
Klaipėdos miesto pirmasis notarų biuras 2007-04-11 raštu Nr. 1-235 informavo, kad 2004-08-23 PVM sąskaita faktūra LGA Nr. (duomenys neskelbtini) išrašyta už įkeitimo lakštų 2004-08-20 registro Nr. (duomenys neskelbtini), 2004-08-20 registro Nr. (duomenys neskelbtini), 2004-08-20 registro Nr. (duomenys neskelbtini), 2004-08-20 registro Nr. (duomenys neskelbtini), 2004-08-20 registro Nr. (duomenys neskelbtini), 2004-08-20 registro Nr. (duomenys neskelbtini), 2004-08-20 registro Nr. (duomenys neskelbtini), 2004-08-20 registro Nr. (duomenys neskelbtini) ir jų priedų nuorašų patvirtinimą, sudarytų tarp UAB „Sampo bankas“ ir pareiškėjo, UAB „Pajūrio investicijų valdymo centras“, UAB „Akvida“ (t. 2, b. l. 55). 2004-08-20 hipotekos lakštu įkeičiant pareiškėjui priklausantį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, užtikrinta 2004-05-07 kredito sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) bei 2004-05-07 kredito sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytos tarp UAB „Sampo bankas“ ir UAB „Pajūrio investicijų valdymo centras“ (t. 2, b. l. 56-79). 2004-05-07 kredito sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini) bei 2004-05-07 kredito sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini) numatytas prievolės užtikrinimas įkeičiant AB „Klaipėdos hidrotechnika“ kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą (t. 2, b. l. 141-150).
Taigi, pareiškėjas nepagrįstai atskaitė notaro paslaugų pirkimo PVM, nes šios paslaugos nebuvo skirtos PVM apmokestinamam prekių tiekimui ir (arba) paslaugų teikimui, dėl pagrįstai buvo priskaičiuota 960 Lt PVM suma. Pareiškėjas nurodė, jog UAB „Pajūrio investicijų valdymo centras“ gauta paskola padėjo uždirbti pinigus pareiškėjui. Kadangi pareiškėjas tikslesnių paaiškinimų nepateikė, aplinkybių nenurodė, tai mokesčių administratorius negalėjo žinoti kokias aplinkybes jam reikėtų aiškintis.
Pareiškėjas taip pat įtraukė į PVM atskaitą 166 Lt PVM sumą pagal UAB „Vestus“ išrašytą 2004-02-19 PVM sąskaitą faktūrą LEB Nr. (duomenys neskelbtini), išrašytą už patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, vertinimo darbus (Komisijos XI byla, l. 116). Remiantis VĮ „Registrų centro“ nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašu, pastatai, esantys adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, nėra pareiškėjo nuosavybė (Komisijos XI byla, l. 117-123). Pareiškėjas nepateikė nei turto vertinimo pažymos, nei ataskaitos, iš kurių būtų galima nustatyti turto vertinimo tikslą. Taip pat nenustatyta, kad pareiškėjas buhalterinėje apskaitoje būtų apskaitęs ir savo veikloje naudojęs nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje. Kadangi atlikti turto vertinimai neskirti pareiškėjo PVM apmokestinamai veiklai, pagrįstai pareiškėjui buvo papildomai apskaičiuota sumokėti 166 Lt PVM.
Dėl UAB „Klaipėdos laikraščio redakcija“ ir UAB „Brolių Tomkų leidyba“ suteiktų paslaugų
Pareiškėjas į PVM atskaitą įtraukė 140,40 Lt pirkimo PVM pagal UAB „Klaipėdos laikraščio redakcija“ išrašytą 2003-11-17 PVM sąskaitą faktūrą LEB Nr. (duomenys neskelbtini), taip pat 57,33 Lt PVM pagal UAB „Brolių Tomkų leidyba“ 2003-11-28 išrašytą PVM sąskaitą faktūrą LEB Nr. (duomenys neskelbtini). Kadangi šios sąskaitos faktūros buvo išrašytos už Latvijos Respublikos garbės konsulo Klaipėdoje sveikinimo atspausdinimą Latvijos Nepriklausomybės dienos proga, mokesčių administratorius pagrįstai padarė išvadą, kad tokios paslaugos nėra skirtos pareiškėjo PVM apmokestinamam prekių tiekimui ir (arba) paslaugų teikimui. Dėl to pareiškėjui teisingai buvo apskaičiuotos mokėtinos į biudžetą sumos – 140,40 Lt ir 57,33 Lt PVM.
Pareiškėjui taip pat pagrįstai buvo priskaičiuota mokėtina į biudžetą 1841,02 Lt PVM suma dėl to, kad jis įtraukė šią sumą į PVM atskaitą pagal UAB „Klaipėdos laikraščio redakcija“ išrašytą 2003-12-30 PVM sąskaitą faktūrą LEB Nr. (duomenys neskelbtini), kuri buvo išrašyta neišnaudotai sumai pagal sutartį. UAB „Klaipėdos laikraščio redakcija“ reklamos skyriaus buhalterė 2007-04-26 paaiškinime nurodė, kad sutartyje bendrovių vadovų susitarimu buvo numatyta metams skirta suma reklamos, straipsnių ir skelbimų spausdinimui, todėl neišnaudojus jos konkretiems užsakymams, minėta sąskaita faktūra ir buvo išrašyta neišnaudotai sumai (t. 2, b. l. 160). Taigi, darytina išvada, kad minėta sąskaita faktūra išrašyta už neatliktus darbus.
Mokėtina į biudžetą 61,02 Lt PVM suma pareiškėjui pagrįstai buvo priskaičiuota dėl to, kad jis įtraukė į PVM atskaitą sumas, išskirtas UAB „Klaipėdos laikraščio redakcija“ išrašytose už užuojautų atspausdinimą PVM sąskaitose faktūrose. Užuojautų atspausdinimas nėra skirtas pareiškėjo PVM apmokestinamam prekių tiekimui ir (arba) paslaugų teikimui.
Dėl Klaipėdos verslo ir technologijos kolegijos ir UAB „Omnitel“ pareiškėjui suteiktų paslaugų.
Pareiškėjas pagal Klaipėdos verslo ir technologijos kolegijos išrašytas už gyvenimą bendrabutyje PVM sąskaitas faktūras (2006-04-26 serija KTF Nr. (duomenys neskelbtini), 2006-05-25 serija KTF Nr. (duomenys neskelbtini), 2006-04-27 serija KTF Nr. (duomenys neskelbtini), 2006-07-27 serija KTF Nr. (duomenys neskelbtini), 2006-08-30 serija KTF Nr. (duomenys neskelbtini), 2006-09-25 serija KTF Nr. (duomenys neskelbtini) , Komisijos XI byla, l. 124-129) bei pagal UAB „Omnitel“ 2006-06-01 PVM sąskaitą faktūrą JUP Nr. (duomenys neskelbtini) (Komisijos XI byla, l. 130-134) įtraukė į atskaitą 2713,58 Lt PVM. Pareiškėjas už gyvenimą bendrabutyje patirtas išlaidas bei dalį UAB „Omnitel“ sąskaitoje nurodytų išlaidų (583 Lt) priskyrė neleidžiamiems atskaitymams, tuo pripažindamas, kad patirtos išlaidos nesusijusios su pareiškėjo pajamų uždirbimu, o PVM sumos priskirtinos neatskaitomam PVM.
Pareiškėjas patikrinimo metu (2007-06-01) pateikė patikslintas PVM deklaracijas už 2006 metų balandžio—rugsėjo mėnesius, padidindamas mokėtinas į biudžetą PVM sumas 1118 Lt. Teismas sutinka su mokesčių administratoriaus sprendimu vadovautis Mokesčių deklaracijų pateikimo, priėmimo, jų pateikimo termino pratęsimo ir veiklos nevykdančių mokesčių mokėtojų laikino atleidimo nuo mokesčių deklaracijų pateikimo taisyklių, patvirtintų Valstybinės mokesčių inspekcijos viršininko 2004-07-09 įsakymu Nr. VA-135, 12 punktu, sakančiu, kad, kai mokesčių mokėtojas pateikia jau tikrinto ar tikrinamo laikotarpio pirminę ir/ar patikslintą deklaraciją, AVMI ar VMI prie FM padalinys deklaraciją pateikia AVMI patikrinimų skyriui, kuris per 10 darbo dienų turi įvertinti deklaracijoje pateiktus duomenis, tikslinimo priežastį ir priimti sprendimą dėl pakartotinio mokesčių mokėtojo patikrinimo atlikimo būtinumo ir/ar patikslintos deklaracijos duomenų suvedimo į VMI duomenų bazę. Jeigu dėl deklaracijos duomenų patikslinimo nepaaiškėjo naujų aplinkybių, dėl kurių turi būti atliktas pakartotinis mokesčių mokėtojo patikrinimas, tai Viešojo administravimo įstatymo 28 straipsnyje nustatytais terminais AVMI siunčia mokesčių mokėtojui paaiškinimą, dėl kokių priežasčių jo pateiktos deklaracijos duomenys negali būti įvesti į VMI duomenų bazę. Pirminė ir/ar patikslinta deklaracija su žyma „Tikrinto (ar tikrinamo) laikotarpio deklaracija“ saugoma mokesčių mokėtojo byloje. Ši punkto redakcija galiojo mokestinio patikrinimo metu, laikotarpiu nuo 2007-09-12 iki 2009-04-08 (Patikrinimo aktas surašytas 2009-02-05). Atliekant procedūras taikomos tos taisyklės, kurios galiojo procedūrų atlikimo metu. Kadangi mokestinis patikrinimas buvo pradėtas 2006-11-27, pareiškėjui pagrįstai apskaičiuotas mokėtinas 1118 Lt PVM. Mokesčių mokėtojui buvo pateiktos tik pačios PVM sąskaitos-faktūros (Komisijos byla XI, 124-134 l.), daugiau konkrečios informacijos (kokiu reikalu, kokie darbuotojai gyveno, kas ir kodėl naudojosi telefonu), kodėl buvo pakeista įmonės pozicija, nepateikta. Todėl mokesčių administratorius turėjo pagrindą patikslinimo nepripažinti pagrįstu.
Šiuo metu deklaracijų tikslinimo patikrinimo metu procedūrą numato tų pačių taisyklių 18 punktas, sakantis, kad mokesčių mokėtojui pateikus tikrinamo laikotarpio tikrinamo mokesčio patikslintą deklaraciją, kuri nebuvo pateikta iki mokestinio patikrinimo pradžios, apie jos pateikimą informuojamas AVMI ar VMI prie FM patikrinimų padalinys. Mokestinį patikrinimą atliekantis padalinys turi įvertinti patikslintoje deklaracijoje pateiktus duomenis ir priimti sprendimą dėl duomenų suvedimo į VMI duomenų bazę. Mokesčių mokėtojo pateiktos patikslintos deklaracijos duomenys, keičiantys mokestines prievoles, vertinami jo mokestinio patikrinimo metu. Kai pateiktos patikslintos deklaracijos duomenys nesuvedami į VMI duomenų bazę, mokesčių mokėtojui per 20 darbo dienų nuo deklaracijos pateikimo dienos turi būti siunčiamas Pranešimas, nurodant nesuvedimo priežastis ir jo apskundimo tvarką.
Dėl pareiškėjo sandorių su UAB „Rumartė“ (buvusi R. R. įmonė „Rumartė“) ir AB „Laivitė“
Remiantis Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 96 straipsnio 2 dalimi, Vyriausybė ar jos įgaliota institucija nustato atvejus, kai tam, kad būtų užtikrintas mokestinių prievolių įvykdymas (įskaitant PVM skirtumo įskaitymo bei grąžinimo pagrįstumą), mokesčio administratorius privalo nurodyti prekių tiekėjui (paslaugų teikėjui) ir pirkėjui (klientui), kad PVM už tiekiamas prekes ir (arba) teikiamas paslaugas išskaito ir sumoka į biudžetą šių prekių ir (arba) paslaugų pirkėjas (klientas), jeigu jis yra PVM mokėtojas. To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad per mokestinį laikotarpį išskaitytos PVM sumos, kurias pagal šio straipsnio nuostatas privalo sumokėti į biudžetą prekių ir (arba) paslaugų pirkėjas (klientas), įtraukiamos į pirkėjo (kliento) to mokestinio laikotarpio PVM deklaraciją, kaip priklausantis mokėti į biudžetą PVM.
Kadangi R. R. firma „Rumartė“ nuo 2003-10-19, o AB „Laivitė“ nuo 2003-10-19 iki 2005-12-24 buvo įtrauktos į duomenų bazę „Duomenys PVM mokėtojų, už kurių tiekiamas prekes ir paslaugas apskaičiuotą PVM išskaityti ir sumokėti į biudžetą privalo prekių (paslaugų) pirkėjai“ (Komisijos XI byla, l. 137, 141), pareiškėjas privalėjo už minėtų bendrovių teikiamas paslaugas apskaičiuoti ir sumokėti į biudžetą PVM nuo suteiktų paslaugų apmokestinamosios vertės. Teiginių apie PVM sumokėjimą pareiškėjas nepagrindžia, įstatymai numato be pagrindo sumokėto mokesčio susigrąžinimo galimybę.
Kadangi R. R. firmos „Rumartė“ išrašė 2004-11-08 PVM sąskaitą faktūrą RRR (duomenys neskelbtini) ir 2005-05-09 PVM sąskaitą faktūrą RRR Nr. (duomenys neskelbtini) ir jose išskyrė 171 Lt PVM (Komisijos XI byla, l. 135-136), o pagal AB „Laivitė“ išrašytas PVM sąskaitas faktūras (2004-09-07 LAI Nr. (duomenys neskelbtini) 2004-09-10 LAI Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2004-09-24 LAI Nr. (duomenys neskelbtini), Komisijos XI byla, l. 138-140) išskyrė 480,96 Lt PVM, mokesčių administratorius pagrįstai apskaičiavo pareiškėjui 652 Lt PVM.
Dėl pareiškėjo sandorių su UAB „Akvida“
Žemesnės instancijos teismas
Pagrindinis PVM apmokestinimo objektas pagal Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 3 straipsnį yra prekių tiekimas ir paslaugų teikimas už atlygį. Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 58 straipsnio 1 dalies 1 punktas numato, kad į PVM atskaitą gali būti traukiamas pirkimo PVM, jeigu šios prekės ir (arba) paslaugos skirtos naudoti tokiai šio PVM mokėtojo veiklai - PVM apmokestinamam prekių tiekimui ir (arba) paslaugų teikimui. Mokesčių administratoriui įrodžius, kad paslaugų teikimas realiai neįvyko, konstatuotina, kad neatsirado PVM objektas, o kartu dėl šios priežasties neatsirado pagrindas apmokestinti PVM ir išskirtą sąskaitoje PVM sumą įtraukti į atskaitą.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2004-10-27 nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. A-355/2004, pabrėžė, kad pardavėjui sumokėjus PVM už realiai įvykusį prekių ar paslaugų teikimą, pirkėjo teisė jį atskaityti tampa absoliuti ir negali būti paneigta remiantis ūkinės operacijos įforminimo trūkumais. Teigiant priešingai būtų iškreipta apmokestinimo PVM esmė bei paneigtas dvigubo apmokestinimo draudimo principas: pardavėjui sumokėjus PVM, o pirkėjui neleidžiant jo atskaityti, parduotos prekes (suteiktos paslaugos) PVM galimai būtų apmokestinamos du ar daugiau kartų. Ši taisyklė, kaip pagrindinė nustatant teisę į PVM atskaitą, cituojama ir dabartinėje LVAT praktikoje (pvz. nutartis A-438-1097/2009, A-438-439/2010). Tačiau ši taisyklė buvo suformuota byloje, kurioje nebuvo įrodytas operacijų nerealumas. Tuo atveju, kai mokesčių administratorius įrodo, jog ūkinės operacijos realiai neįvyko, klausimas, ar pardavėjas sumokėjo PVM pagal išrašytą PVM sąskaitą faktūrą nėra aktualus, nes nesant mokesčio objekto nėra pagrindo taikyti apmokestinimą pridėtinės vertės mokesčiu. Dvigubo apmokestinimo problema šiuo atveju taip pat negali būti keliama, nes nesant apmokestinimo objekto apskritai nėra pagrindo apmokestinti nei du, nei vieną kartą. Mokesčiai, kurie buvo sumokėti be pagrindo gali būti grąžinami.
Dėl darbų krantinėse Nr. 5-6. Tarp pareiškėjo ir UAB „Akvida“ buvo sudaryta 2003-04-29 statybos rangos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), kuria rangovas UAB „Akvida“ įsipareigojo atlikti Klaipėdos uosto krantinių Nr. 5 ir 6 rekonstravimo darbus (apie 213 m krantinės konstrukcija, teritorijos sutvarkymas, statybos darbai, lietaus vandens tinklai) (Komisijos XI byla, l. 142-147). Įgyvendinant Sutartį buvo numatytos darbų atlikimo aplinkybės. Darbų pradžia ir pabaiga turėjo būti nustatyta pagal pareiškėjo nustatytą ir su UAB „Akvida“ suderintą darbų atlikimo ir finansavimo grafiką (3.2 punktas); darbai laikomi atliktais, surašius darbų atlikimo aktą (3.3 punktas); mokama už atliktus darbus pareiškėjui pasirašius atliktų darbų pažymą (4.1 punktas). Sutarties 4.4 punkte numatyta, kad užsakovas, t. y. pareiškėjas, pateikia dalį reikalingų medžiagų: špuntą, temples, vamzdžius. Šių medžiagų kaina nustatoma pagal šalių pasirašytą kainų suderinimo protokolą. Kitas medžiagas rangovas įsigyja už savo lėšas. Pareiškėjas privalėjo aktu perduoti statybvietę, darbų frontą, objekto ašis, batimetrinį gylių matavimo planą krantinių zonoje, darbo projektą, kitus dokumentus (5.1 punktas). Rangovas privalo prieš darbų pradžią pateikti darbų vykdymo projektą, suderintą su AB „Klaipėdos jūrų krovinių kompanija“, laiku forminti statybos darbų vykdymo dokumentaciją, kalendoriniame grafike numatytais terminais pildyti statybos darbų žurnalą, priėmimo naudoti komisijos pasirašytu aktu perduoti užsakovui baigtą statyti objektą, (sutarties 5.2.6. 5.2.12 ir 5.2.13 punktai). 2003-10-07 pareiškėjas su UAB „Akvida“ sudarė sutartį dėl statybos rangos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pakeitimo ir joje numatė, kad rangovas, atlikdamas krantinių Nr. 5, 6 rekonstravimo darbus, atliks giluminio grunto sutankinimo darbų už 454300 Lt įskaitant PVM vietoje numatytų giluminio sutankinimo darbų, kurių vertė 58920,90 Lt, įskaitant PVM (Komisijos XI byla, l. 154). 2004-03-31 Sutarties šalys pasirašė Susitarimą dėl statybos rangos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) nutraukimo (Komisijos IX byla, 156 l.), kuriuo dėl darbų negalimumo žiemos sezono metu sutartį nutraukė.
Iš patikrinimui pateiktų dokumentų nebuvo duomenų, kad aukščiau aprašyti sutartiniai įsipareigojimai būtų įvykdyti. Jokių rašytinių duomenų apie dokumentų ar medžiagų perdavimą nebuvo pateikta. Buvo pateikta tik pažyma apie atliktų darbų ir išlaidų vertę bei darbų sąmata (Komisijos XII byla, l. 27-28). Pareiškėjas teigia, kad UAB „Akvida“ nesunaudojo medžiagų, o visas reikalingas perdavė pareiškėjas. Tačiau sekant Sutarties nuostatomis, pareiškėjo perduotos medžiagos turėjo įvardintos šalių pasirašytu kainų suderinimo protokolu (4.4 punktas), o tokio protokolo nebuvo pasirašyta. Galiausiai pareiškėjas nepateikė buhalterinių dokumentų dėl medžiagų, perduotų UAB „Akvida“. Dėl Sutarties vykdymo tiek pareiškėjo, tiek UAB „Akvida“ mokestinio patikrinimo metu buvo pateikti tik 2003 m. lapkričio mėn. atliktų darbų aktas – 454300 Lt sumai bei 2003 m. gruodžio mėn. Pažyma apie atliktų darbų ir išlaidų vertę Nr. 1 – 849947 Lt sumai (t. 4, b. l. 37, 39, Komisijos XI byla, 155 l., XII byla, 27 l.).
VĮ „Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija“ 2003-03-28 sudarė su pareiškėju statybos rangos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (Komisijos XI byla, l. 160-167), kurios objektas – Klaipėdos uosto krantinių Nr. 5, 6 rekonstravimo darbai už 29100000 Lt sumą, įskaitant PVM. Pareiškėjas išrašė 4 PVM sąskaitas faktūras už krantinių Nr. 5, 6 rekonstravimo darbus, prie kurių pridėti ir 2003 m. rugsėjo, spalio, lapkričio, gruodžio mėn. atliktų darbų aktai (Komisijos XII byla, l. 1-24). Pagal sutartį su VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija pateikti atliktų darbų aktai surašyti paties pareiškėjo detaliai išvardinant visus atliktus darbus, nurodant kiekvieną operaciją atskirai, jo kainą ir kiekį. Pagal VĮ „Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos“ 2008-03-15 raštu Nr. UD-1.6.11.960 pateiktas krantinių Nr. 5,6 rekonstrukcijos statybos žurnalų įrašų kopijas už laikotarpį nuo 2003-08-27 iki 2003-12-22 mokesčių administratorius nustatė, kad Statybos žurnale yra nurodyti AB „Klaipėdos hidrotechnikos“ subrangovai: AB „BMGS“ UAB „Ranga IX“, Z. SDĮ „Lokys“ R. R. firma „Rumartė“, tačiau informacijos apie UAB „Akvida“ nėra. 2003-12-29 krantinių Nr. 5-6 rekonstrukcijos pripažinimo tinkamomis naudoti akte UAB „Akvida“ taip pat nenurodyta kaip subrangovas (Komisijos XI byla, l. 151-153). Iš Patikrinimo akto 49 psl. esančios suvestinės lentelės matyti, kad pareiškėjo VĮ „Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijai“ perduotų pagal atliktų darbų aktus giluminio sutankinimo darbų kiekis neatitinka subrangovų IĮ „Lokys“ bei UAB „Akvida“ perduoto atliktų darbų kiekio (Komisijos I byla, l. 181).
Sutarties 3.5 punktas numatė 4000000 Lt avansą, tačiau pareiškėjas 2003-05-05 pavedimais sumokėjo 7490100 Lt (Komisijos IX byla, 149-150 l.). Tuo tarpu UAB „Akvida“ išrašė pareiškėjui 2003-11-28 PVM sąskaitą faktūrą serija LBH Nr. (duomenys neskelbtini), 454300 Lt sumai, įskaitant 69300 Lt PVM, už krantinės Nr. 5 giluminio sutankinimo darbus (Komisijos XI byla, l. 157) ir 2003-12-31 PVM sąskaitą faktūrą serija LEB Nr. (duomenys neskelbtini), 849947 Lt sumai, įskaitant 129652,93 Lt PVM, už atliktus darbus – krantinės Nr. 5 rekonstrukciją (Komisijos XII byla, l. 26), t. y. kelis kartus mažesnei sumai nei pervestas avansas. Mokesčių administratorius nustatė, kad kaip avansą už darbus pervestus pinigus UAB „Akvida“ panaudojo sumokėti už AB „Hidrostatyba“ už pareiškėjo akcijų pirkimą. UAB „Akvida“ patikrinimo akto 2.6 punkte išaiškinta, kad pareiškėjo vienintelio akcininko UAB „Akvida“ 60 procentų akcijų nuo 2004-07-28 nuo 2003-05-28 turėjo pareiškėjo valdybos pirmininkas. Tai rodo abiejų bendrovių suderintų veiksmų buvimą.
Teismo vertinimu, aukščiau išdėstytų įrodymų visuma, patvirtina, jog PVM sąskaitose faktūrose nurodytų darbų krantinėje Nr. 5-6 UAB „Akvida“ neatliko. Pareiškėjas turėjo pakankamai daug laiko, kad pristatytų darbų atlikimą patvirtinančius faktinius duomenis, todėl jo motyvai, kad negali pateikti duomenų, nes nėra aiškiai nurodyta kokių darbų nebuvimą įrodinėja, atmetamas.
Skunde pareiškėjas ginčija mokesčių administratoriaus pažymėtą aplinkybę, kad UAB „Akvida“ darbuotojai neturėjo VĮ Klaipėdos valstybinis jūrų uostas išduotų leidimų į krantinę. Skunde teigiama, kad leidimai už 2003 metus buvo sunaikinti, tuo tarpu bylos nagrinėjimo metu nurodė, jog leidimai nebuvo reikalingi. Byloje yra pateiktas VĮ Klaipėdos jūrų uosto 2008-03-14 raštas Nr. UD-1.6.11.960 (t. 4, b. l. 103), kuriame nurodyta, kad UAB „Akvida“ laikotarpiais 2003 m. balandžio – gruodžio mėnesiais krantinėje Nr. (duomenys neskelbtini); 2003 m. balandžio – gruodžio mėnesiais krantinėje Nr. 5; 2004 m. lapkričio – gruodžio, 2005 m. spalio - lapkričio mėnesiais krantinėje Nr. (duomenys neskelbtini); 2005 m. gruodžio mėn. krantinėje Nr. 142 nesikreipė dėl leidimų patekti į uosto teritoriją (kaip nurodyta Panevėžio AVMI 2008-03-12 rašte Nr. (8.1)-6-1991) nesikreipė. Dėl patekimo prie krantinių Nr. 5-6 kreipėsi UAB „Klaipėdos hidrotechnika“. Kaip nurodė VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija patekti prie krantinių Nr. (duomenys neskelbtini) galima per KJKK „Bega“ nuomojamą teritoriją, o prie krantinės Nr. 142 per UAB „Malkų įlankos terminalas“, prie krantinių Nr. (duomenys neskelbtini) galima per UAB „Klaipėdos hidrotechnika“ nuomojamą teritoriją. Pareiškėjo veiksmai rodo, kad patekimui į krantines Nr. 5-6 buvo reikalingas leidimas, kurį turėjo išduoti VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija. Panevėžio AVMI Patikrinimo aktas, 50 lapas, bei Sprendimas, 13 lapas, rodo, jog mokesčių administratorius įvertino VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto pateiktus pareiškėjo rašytus leidimų prašymus ir tarp visų prašymų buvo rastis tik vienas prašymas dėl UAB „Akvida“ darbuotojo V. B. Mokesčių administratorius nekonstatuoja pareiškėjo padaryto teisės akto pažeidimo, leidimų neprašymo faktas yra naudojamas kaip vienas iš argumentų, ūkinių operacijų nerealumui pagrįsti. Toks įrodymas šio fakto pagrindimui yra tinkamas. Susisiekimo ministerijos 1997-07-07 įsakymu Nr. 264 patvirtintų Klaipėdos valstybinio jūrų uosto naudojimo taisyklių VI skyriuje, reglamentuojančiame uosto režimą, nustatyta, kad uoste galioja leidimų sistema (54 punktas). Įeiti ir išeiti žmonėms, įvažiuoti ir išvažiuoti transportui, įvežti ir išvežti materialines vertybes galima tik per kontrolinius punktus, gavus uosto žemės naudotojo leidimą. Taigi, pareiškėjas turėjo galimybę PVM sąskaitose faktūrose nurodytų darbų atlikimui įrodyti remtis ir netiesioginiais įrodymais, t. y. pareiškėjo darbuotojams ar pareiškėjo vardu naudojamoms transporto priemonėms išduotais leidimais, tačiau tokių įrodymų byloje taip pat nėra pateikta.
Pareiškėjo nuomone, UAB „Akvida“ neturėjo pildyti statybos žurnalo, nes šio subrangovui tokia pareiga nebuvo numatyta. Statybos techninio reglamento STR 1.08.02:2002 „Statybos darbai“ 18 punkte, kuris galiojo Sutarties metu, 18 punkte buvo numatyta, kad pradėti statinio statybos darbus leidžiama tik po to, kai statytojas (užsakovas) nustatytąja tvarka gavo ir perdavė (tuo atveju, kai statybos darbai vykdomi rangos būdu) rangovui statybos darbų žurnalą, o 23 punkte numatyta, kad statybos darbų eiga (nuo statybos pradžios iki statinio pripažinimo tinkamu naudoti) aprašoma statybos darbų žurnale. Statybos darbų žurnalo pavyzdį ir žurnalo pildymo tvarką nustato Vyriausybės įgaliota institucija (24 p.). Kaip matyti iš pateikto (t. 4, b. l. 156-200) krantinių Nr. 5-6 rekonstravimo statybos žurnalo jame buvo nurodyti subrangovai, tačiau tarp jų UAB „Akvida“ nebuvo. Pareiškėjas teigė, kad mokesčių administratorius turėjo apžiūrėti gelžbetonines konstrukcijas, kurios saugomos Rusnės gatvėje esančioje saugojimo aikštelėje. Tačiau net ir įsitikinus konstrukcijų buvimo faktu, jis neturėtų reikšmės pagrindžiant sandorio realumą. Byloje ginčijama ne tai, kad darbai nebuvo atlikti apskritai, o tai, kad jų neatliko UAB „Akvida“.
Dėl darbų krantinėse Nr. (duomenys neskelbtini).
Tarp pareiškėjo ir UAB „Akvida“ buvo sudaryta 2003-09-02 sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), kurios objektas – krantinių Nr. (duomenys neskelbtini) rekonstrukcija (Komisijos XII byla, l. 29-30). Sutartyje nurodyta, kad statybos darbus rangovas pradeda 2003-10-03 ir baigia 2003-12-31.
UAB „Akvida“ vardu pareiškėjui yra išrašytos 3 PVM sąskaitos faktūros už rekonstrukcijos darbus, atliktus krantinėse Nr. (duomenys neskelbtini) (2003-10-31 sąskaita faktūra LBH Nr. (duomenys neskelbtini), 2003-11-28 sąskaita faktūra LBH Nr. (duomenys neskelbtini), 2003-12-31 sąskaita faktūra LEB Nr. (duomenys neskelbtini), Komisijos XII byla, l. 32, 38, 45). Pateiktuose 2003 m. spalio–gruodžio mėn. atliktų darbų aktuose nurodyti kaip atlikti šie darbai: pokraninių kelių ardymas (112 m); dangų ardymas (5050 m²), g/b antstato ardymas (1104 m³), grunto armavimas (3640 m²), Aco drain skersiniai latakai (169 m), Aco drain išilginiai latakai (131 m), granitinės skaldos balasto įrengimas (196 m³), bėginės atsparos įrengimas (1 vnt.), g/b plokščių dangos ant skaldos įrengimas (1169 m²), smėlio grunto atgalinis užpylimas (10715 m³ ), drenažo iš skaldos įrengimas (11,2 m³), dangos įrengimas (1800 m²) (Komisijos XII byla, l. 35-36, 39, 42-43, 46, 49).
Pareiškėjas išrašė VĮ „Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijai“ 2003-10-31 PVM sąskaitą faktūrą serija LEA Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2003 m. spalio mėn. atliktų darbų aktą už krantinių Nr. (duomenys neskelbtini) rekonstrukcijos darbus (Komisijos XII byla, l. 34-36), 2003-11-28 PVM sąskaitą faktūrą serija LEA Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2003 m. lapkričio mėn. atliktų darbų aktą už krantinių Nr. (duomenys neskelbtini) rekonstrukcijos darbus (Komisijos XII byla, l. 41-43), 2003-12-08 PVM sąskaitą faktūrą serija LEA Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2003 m. gruodžio mėn. atliktų darbų aktą už krantinių Nr. (duomenys neskelbtini) rekonstravimo papildomus darbus (Komisijos XII byla, l. 48-49).
Pareiškėjas patikrinimui nepateikė krantinių Nr. (duomenys neskelbtini) rekonstrukcijai sudarytos sąmatos, iš kurios būtų matyti, kokios ir kokia apimtimi reikia technikos darbams atlikti, kiek ir kokių medžiagų bei darbo jėgos, nors paprastai tokiems darbams atlikti bendrovė sudarydavo detalias sąmatas. Atkreiptinas dėmesys, kad minėtiems darbams atlikti UAB „Akvida“ nėra sunaudojusi ir nurašiusi jokių medžiagų, nors sutartyje buvo numatyta, kad UAB „Akvida“ kaip rangovas privalo apsirūpinti visomis reikalingomis medžiagomis bei priemonėmis (sutarties 7.2 p.). Pareiškėjas skunde taip pat nurodė, kad medžiagos nebuvo reikalingos, tačiau akivaizdu, kad darbai, kuriuos pareiškėjas perdavė VĮ Klaipėdos valstybiniam jūrų uostui medžiagos yra reikalingos. VĮ Klaipėdos jūrų uosto 2008-03-14 rašte Nr. UD-1.6.11.960 (t. 4, b. l. 103) nurodyta, kad patekti prie krantinių Nr. (duomenys neskelbtini) galima per KJKK „Bega“ nuomojamą teritoriją, tačiau nėra duomenų, kad atliekant mokestinį patikrinimą ši bendrovę būtų buvusi užklausta dėl leidimo gavimo, todėl ši aplinkybė negali būti laikoma įrodyta. Mokesčių administratoriaus argumentas dėl sąmatų detalumo nebuvimo yra pastebėjimas dėl nukrypimo nuo pareiškėjo įprastos praktikos, todėl neturi būti grindžiamas norminiu aktu.
Teismas, įvertinęs aukščiau išdėstytų įrodymų visumą, konstatuoja, kad byloje surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių, jog PVM sąskaitose faktūrose nurodytų darbų krantinėse Nr. (duomenys neskelbtini) UAB „Akvida“ neatliko.
Dėl darbų krantinėje Nr. (duomenys neskelbtini).
2004-11-25 pareiškėjas sudarė statybos rangos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) su UAB „Akvida“ dėl paruošiamųjų darbų Klaipėdos uosto krantinėje Nr. (duomenys neskelbtini) (Komisijos XII byla, l. 53-54). UAB „Akvida“ vardu pareiškėjui yra išrašyta 2004-12-31 PVM sąskaita faktūra A Nr. (duomenys neskelbtini) už paruošiamuosius darbus krantinėje Nr. (duomenys neskelbtini) 560370,26 Lt sumai, įskaitant 85480,21 Lt PVM (Komisijos XII byla, l. 56). Pagal pateiktą 2004 m. gruodžio mėn. atliktų darbų aktą atlikti šie darbai: metalinių konstrukcijų paruošimas dažyti ir jų dažymas (4534 m²). metalinių sijų ir kitų metalinių konstrukcijų paruošimas montuoti (125,2 t) ir grunto sutankinimas (9000 m³) (Komisijos XII byla, l. 58). Tačiau pareiškėjas VĮ „Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijai“ išrašytame 2004 m. gruodžio mėn. krantinės Nr. (duomenys neskelbtini) rekonstravimo atliktų darbų akte nenurodo darbų, kuriuos nurodo atlikusi UAB „Akvida“ (Komisijos XII byla, l. 60-68). Mokesčių administratoriui atliekant UAB „Akvida“ patikrinimą, ši bendrovė patikrinimui nepateikė dokumentų, patvirtinančių medžiagų ar įsigijimą ar panaudojimą PVM sąskaitoje faktūroje nurodytiems darbams atlikti. UAB „Akvida“ paruošiamiesiems darbams krantinėje Nr. (duomenys neskelbtini) nėra sudariusi detalios sąmatos, kurioje atsispindėtų, kokios ir kokia apimtimi reikia technikos, medžiagų, darbo jėgos darbams atlikti. Pateiktoje sąmatoje išvardintos tik darbų grupės (Komisijos XII byla, l. 55). Pareiškėjas nurodo, kad buvo sudaryta sutartis su UAB „Testama“ dėl metalinių konstrukcijų paruošimo dažymui ir dažymo, metalinių sijų ir kitų metalinių konstrukcijų paruošimo montavimui ir grunto sutankinimo. Apie tai, kad darbus atliko UAB „Testama“ pareiškėjas nurodė Pastabose prie Patikrinimo akto (Komisijos I byla, 80 l.). Prie šio dokumento nėra sudarytas pareiškėjo pateiktos medžiagos sąrašas, o tarp po skundo einančių dokumentų (Komisijos I byla, 85-109 l.) sutarties nėra. Mokesčių administratoriaus surinktoje medžiagoje dėl šio klausimo (Komisijos XII byla, 53-75 l.) sutarties su UAB „Testama“ nėra. Konkrečių įrodymų, kad darbai buvo atlikti UAB „Testama“ pareiškėjas nepateikė, todėl šio fakto jis neįrodė. Statybininkų vagonėlio turėjimo faktas, esant kitų mokesčių administratoriaus surinktų įrodymų grandinei negali būti šiuos faktus paneigiančiu įrodymu.
Pareiškėjas (duomenys neskelbtini) su UAB „Akvida“ sudarė statybos rangos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kuria rangovas įsipareigojo atlikti krantinės Nr. (duomenys neskelbtini) rekonstrukcijos II etapo darbus (Komisijos XII byla, l. 70-72). UAB „Akvida“ vardu pareiškėjui taip pat yra išrašyta 2005-11-30 PVM sąskaita faktūra A Nr. (duomenys neskelbtini) už 299876 Lt vertės rekonstrukcijos II etapo darbus krantinėje Nr. (duomenys neskelbtini), įskaitant 45744 Lt PVM (Komisijos XII byla, l. 75). Pagal pateiktą 2005 m. lapkričio mėn. atliktų darbų aktą nurodyti kaip atlikti šie darbai: pagrindinės sienutės paruošiamieji darbai betonuoti ir apdailos plokštėms montuoti (120 m): grunto iškasimas ir išvežimas i sandėliavimo aikštelę (2994 m³) (Komisijos XII byla, l. 76). 2005-11-30 bendrovė išrašė PVM sąskaitą faktūrą serija KH Nr. (duomenys neskelbtini) (Komisijos XII byla, l. 78) VĮ „Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijai“ už krantinių Nr. (duomenys neskelbtini) rekonstravimo, I ir II etapų – krantinės Nr. (duomenys neskelbtini) rekonstravimo darbus. Tačiau prie sąskaitos faktūros pridėtu 2005-11-30 atliktų darbų kokybės ir kiekių sutikrinimo aktu pareiškėjas neperdavė VĮ „Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijai“ krantinės Nr. (duomenys neskelbtini) II etapo rekonstravimo paruošiamųjų darbų, išvardytų UAB „Akvida“ atliktų darbų akte (Komisijos XII byla, l. 79-91).
2005-12-01 pareiškėjas sudarė su rangovu UAB „Akvida“ statybos rangos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią rangovas įsipareigojo atlikti atgalinio grunto užpylimą tankinant iki krantinės apačios altitudės krantinės Nr. 142 statybos objekto ribose Malkų įlankoje, Klaipėdoje (Komisijos XII byla, l. 92-94). UAB „Akvida“ pareiškėjui išrašė 2005-12-31 PVM sąskaitą faktūrą A Nr. (duomenys neskelbtini) už atgalinį grunto užpylimą tankinant iki krantinės dangos apačios altitudes, darbų vertė 277500 Lt, įskaitant 42330,51 Lt PVM (Komisijos XII byla, l. 96). Pagal pateiktą 2005 m. gruodžio mėn., atliktų darbų aktą atliktas atgalinis grunto užpylimas tankinant iki krantinės dangos apačios altitudės – iš karjero (7500 m³) (Komisijos XII byla, l. 97).
Prieš (duomenys neskelbtini) Subrangos sutarties pasirašymą pareiškėjas su VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija sudarė 2002-05-03 Rangos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (Komisijos XII byla, l. 116-120), kuria įsipareigojo atlikti krantinių Nr. 80-115 akvatorijos dugno gilinimo darbus, kurių apimtis 1280 kub. m., o vertė 18728960 Lt. Rangos ir subrangos sutarčių objektas tas pats. Pareiškėjas VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijai išrašė PVM sąskaitų faktūrų už 8931540 Lt (Komisijos XII byla, l. 121-132, Patikrinimo akto 60 psl.). 2005-04-22 buvo patvirtintas Objekte „Klaipėdos valstybinio jūrų uosto krantinių Nr. 80-115 akvatorijos dugno gilinimo darbai iki 12,5 kub. m. atliktų darbų priėmimo aktas Nr. 34-2005-7, kuriuo užsakovo komisija, dalyvaujant pareiškėjo atstovams, nustatė, kad pagal 2002-05-03 Rangos sutartį atlikti gilinimo darbai 9715821,02 Lt sumai be PVM atitinka projekto ir normatyvinių dokumentų reikalavimus (Komisijos XII byla, l. 132-135). Pažymėtina, kad Rangos sutarties 9.8 punktas numato, jog užsakovas – VĮ Klaipėdos jūrų uosto direkcija apmoka faktiškai įvykdytas gilinimo apimtis iki projektinio -12,5 m gylio techninėmis užduotimis apibrėžtose ribose, o techniniame projekte numatyti gylio ir pločio perviršiai neapmokami. Taigi, 2005-04-22 atliktų darbų priėmimo aktas nepatvirtina pergilinimo darbų. Pagal subrangos sutartį pareiškėjui buvo pateiktos PVM sąskaitos faktūros bendrai 9760756,36 Lt sumai be PVM (Patikrinimo akto 194 l.). Mokesčių administratorius netinkama pripažino vieną PVM sąskaitą faktūrą LBG (duomenys neskelbtini), išrašytą 1274633,36 Lt sumai ir PVM. Toks sprendimas priimtas remiantis tuo, kad nėra pateiktas atliktų darbų aktas. UAB „Baltic Hydrotech Constructions“ patikrinimui nepateikė techninių užduočių 2003 metais vykdytiems darbams. Taigi UAB „Baltic Hydrotech Constructions“ nėra informacijos, kad būtų nustatytas pergilinimas objekte „Klaipėdos valstybinio jūrų uosto krantinių Nr. 80-115 akvatorijos dugno gilinimo darbai iki 12,5 m. Patikrinimo akte nurodyta, kad dėl minėtų darbų pareiškėjas atsisakė pateikti bet kokią informaciją (akto 64 psl.). Skundas pareiškėjas paminėjo, kad patikrinimą atlikusios pareigūnės buvo nekorektiškos, netinkamai rinko duomenis, raštu nepateikė užklausimų, susijusių su UAB „Baltic Hydrotech Constructions“ ir žadėjo duomenis pateikti bylos nagrinėjimo eigoje. Tačiau jokie duomenys iki šiol pateikti nebuvo.
Taigi, aukščiau išdėstytų argumentų pagrindu konstatuojama, kad UAB „Baltic Hydrotech Constructions“ PVM sąskaitoje faktūroje nurodytų krantinių Nr. 80-115 akvatorijos dugno gilinimo darbų iki 12,5 m. neatliko.
Dėl sandorių su UAB „Verslo krašto sistemos“. UAB „Verslo krašto sistemos“ pareiškėjui išrašė 2006-01-24 PVM sąskaitą faktūrą VKS Nr. (duomenys neskelbtini) iš viso 80240 Lt sumai, iš jų 12240 Lt PVM, kurioje nurodytas paslaugos pavadinimas – atlikti darbai pagal darbų perdavimo–priėmimo aktą 2006-01-24 (Komisijos XII byla, l. 143). 2006-01-24 darbų priėmimo – perdavimo akte nurodyta, kad UAB „Krašto verslo sistemos“ suteikė paslaugų pagal 2005-12-02 sutartį už 68000 Lt, plius 18 proc. PVM (12240 Lt), iš viso už 80240 Lt (Komisijos XII byla, l. 144). 2005-12-02 sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini) numatyta, kad vykdytojas teikia užsakovui teisines konsultacijas, remiantis Lietuvos Respublikoje galiojančiais teisės aktais, Pasaulio banko rekomendacijomis, arbitro paiešką, sprendžiant ginčą su VĮ „Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija“ projekte „Klaipėdos uosto įplaukos kanalo gilinimas tarp 10 ir 115 krantinių“ (Komisijos XII byla, l. 145-146).
Pareiškėjas nepaaiškino, kokios konkrečiai teisinės paslaugos jam buvo suteiktos pagal 2005-12-02 sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Tuo tarpu Vilniaus AVMI 2007-10-03 rašte Nr. (11.16)-46-32943 informavo, kad FNTT Vilniaus apskrities skyriuje atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. 06-1-00026-07 pagal LR BK 182 straipsnio 2 dalį dėl grupės asmenų, kurie nusikalstamos veiklos vykdymui, apgaulės būdu užvaldant svetimą turtą – valstybės biudžeto lėšas, naudojo įvairias įmones, iš jų ir UAB „Verslo krašto sistemos“, kurių suklastotos PVM sąskaitos faktūros dėl tariamai atliekamų paslaugų ar parduotų prekių buvo panaudotos realią veiklą vykdančių įmonių buhalterinėje apskaitoje (t. 2, b. l. 177).
Tai, kad UAB „Krašto verslo sistemos“ buvo viena iš įmonių, nevykdžiusių jokios realios veiklos ir įformindavo buhalterinės apskaitos dokumentus dėl neatliktų darbų ir paslaugų, patvirtina įtariamojo N. B.2007-08-03 apklausos protokolas bei įtariamojo N. P. 2007-10-01 apklausos protokolas (t. 2, b. l. 178-196). N. P. apklausos protokole paaiškino, kad R. T. nurodymu, pats arba per kitus asmenis organizavo įsigijimą ar įsteigimą bendrovių, kurios buvo panaudojamos grobstant PVM; tarp kitų tokių įmonių, paminėjo UAB „Krašto verslo sistemos“. Teigė, kad UAB „Krašto verslo sistemos“ buvo įsteigta tik formaliai, niekada neturėjo savo patalpų ir nemokėjo valstybei PVM, formaliai buvo įdarbinama nuo 3 iki 5 darbuotojų, tačiau realiai jie nedirbo.
Teismas daro išvadą, kad mokesčių administratorius pagrįstai konstatavo, kad UAB „Verslo krašto sistemos“ vardu išrašytoje PVM sąskaitoje faktūroje 2006-01-24 VKS Nr. (duomenys neskelbtini) užfiksuotas ūkinių operacijų turinys neatitinka tikrovės. Pareiškėjas neįgijo teisės į 12240 Lt PVM, išskirto 2006-01-24 PVM sąskaitoje faktūroje VKS Nr. (duomenys neskelbtini), atskaitą.
Dėl AB „BMGS“. Nustatyta, kad pareiškėjas 2005-03-10 sudarė rangos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) su rangovu AB „BMGS“ dėl Klaipėdos uosto krantinės Nr. 22 povandeninio dugno tyrimo. AB „BMGS“ Klaipėdos filialas pareiškėjui išrašė už minėtus darbus 2006-02-27 PVM sąskaitą faktūrą LEB Nr. (duomenys neskelbtini) 153601,26 Lt sumai, iš jos 23430,70 Lt PVM (Komisijos XII byla, b. l. 149,).
Patikrinimo metu pareiškėjas nepateikė atliktų darbų akto ir pažymos apie atliktų darbų ir išlaidų vertę, taip pat nepaaiškino, kokie darbai atlikti ir kodėl nebuvo sudaryta sąmata.
AB „BMGS“ Klaipėdos filialo operatyvaus patikrinimo metu (Klaipėdos AVMI Priešpriešinės informacijos surinkimo 2009-01-27 pažyma Nr. AB5-9) Klaipėdos AVMI nustatė, kad AB „BMGS“ Klaipėdos filialas pareiškėjui minėtą PVM sąskaitą faktūrą išrašė 2006-02-27, o Latvijos AB „BMGS“ (pagrindinė įmonė) Klaipėdos filialui sąskaitą (invoice) Nr. (duomenys neskelbtini) už įrangos nuomą (26974,34 EUR arba 93137 Lt sumai) išrašė 2006-10-02. Filialo direktorius ir buhalterė negalėjo paaiškinti, kokie darbai buvo atlikti pareiškėjui ir už kokios įrangos nuomą išrašyta sąskaita (invoice), taip pat filialas nepateikė sutarties su pareiškėju, atliktų darbų priėmimo akto (Klaipėdos AVMI 2009-01-27 Priešpriešinės informacijos surinkimo pažyma Nr. AB5-9, t. 3, b. l. 1-2). Negalėjimas įvardinti už didelę sumą atliktų darbų nėra suprantamas, tuo labiau, kad prie Priešpriešinės informacijos surinkimo pažymos pridėti pagal kitus susitarimus Atliktų darbų aktai rodo, jog tokia praktika buvo įprasta. Taigi, patikrinimo metu surinktų duomenų nepakanka patvirtinti faktui, kad darbai, nurodyti „BMGS“ Klaipėdos filialo išrašytoje 2006-02-27 PVM sąskaitoje faktūroje LEB Nr. (duomenys neskelbtini), realiai buvo atlikti ir perduoti pareiškėjui.
Pareiškėjas su pastabomis dėl Patikrinimo akto pateikė jau pasirašytą 2005-03-10 rangos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau neturi įtakos mokesčių administratoriaus padarytai išvadai, kad realiai darbų iš AB „BMGS“ pareiškėjas neįsigijo, nes ši išvada padaryta įvertinus minėtą aplinkybių visumą. Taigi, pareiškėjui pagrįstai apskaičiuotas 23431 Lt PVM.
Dėl patikrinimo aktų.
Pareiškėjas nepagrįstai teigia, kad gavo du patikrinimo aktus už tą patį mokestinį laikotarpį. Atkreiptinas dėmesys, kad 2009-02-05 patikrinimo aktas Nr. PAR-18 ir 2008-06-20 patikrinimo aktas Nr. PAR-40 buvo surašyti patikrinus skirtingus ūkio subjektus, t. y. pareiškėją ir UAB „Akvida“. 2008-06-20 patikrinimo aktas Nr. PAR-40 buvo įteiktas pareiškėjui dėl to, kad UAB „Akvida“ 2007-12-05 buvo išregistruota iš mokesčių mokėtojų registro ir atliekant reorganizavimą prijungta prie pareiškėjo.
Dėl delspinigių skaičiavimo mokestinio patikrinimo sustabdymo laikotarpiu.
Iš Panevėžio AVMI 2009-02-05 patikrinimo akte Nr. PAR-18 aprašytos UAB „Klaipėdos hidrotechnika“ patikrinimo eigos matyti, kad patikrinimas buvo sustabdytas nuo 2007-06-27 iki informacijos gavimo iš teismo apie priimtą sprendimą administracinėje byloje (Komisijos I byla, b. l. 135). Vėliau mokestinis patikrinimas buvo pratęstas nuo 2008-07-31 iki 2008-10-31 dėl Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008-07-11 nutarties administracinėje byloje Nr. A525 – 1344/2008. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2008-07-11 nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. A525 – 1344/2008 paliko galioti Panevėžio apygardos administracinio teismo 2007-10-19 sprendimą, kuriuo buvo panaikintas Panevėžio AVMI Patikrinimų skyriaus vedėjo pavaduotojos 2007-06-26 sprendimas sustabdyti pareiškėjo mokestinį patikrinimą. Teismas patikrinimo sustabdymą laikė nepagrįstu, o sprendimą dėl patikrinimo sustabdymo – neatitinkančiu individualiam teisės aktui keliamų reikalavimų.
Pareiškėjo teigimu, mokesčių administratorius neteisėtai skaičiavo delspinigius už tą laikotarpį, kai mokestinis patikrinimas buvo sustabdytas. Pažymėtina, kad delspinigių skaičiavimo taisyklės, išdėstytos Mokesčių administravimo įstatymo 96-100 straipsniuose, nenumato, kad, sustabdžius mokestinį patikrinimą, už šį laikotarpį turėtų būti neskaičiuojami delspinigiai, taip pat nenustato delspinigių skaičiavimo taisyklių tuo atveju, kai patikrinimo sustabdymas pripažįstamas neteisėtu.
Mokesčių administravimo įstatymas numato tik atvejį, kai delspinigiai neskaičiuojami už laikotarpį, kurį mokesčio priverstinis išieškojimas buvo sustabdytas dėl skundo padavimo kilus mokestiniam ginčui, išskyrus, kai mokesčių mokėtojo skundas atmetamas (Mokesčių administravimo įstatymo 98 straipsnio 2 dalis, 110 straipsnio 1 dalis).
Dėl baudų dydžio
Pareiškėjas prašė paskirti minimalaus dydžio baudas, nurodė, kad jo motyvai nebuvo analizuojami. Tačiau tai neatitinka tikrovės. Panevėžio AVMI 2009-04-16 sprendime pateikti motyvai dėl ko buvo pasirinktos didesnio nei vidutinis dydžio baudos – tęstinis periodas, bendrovės padarytų pažeidimų pobūdis. Nei skunde, nei teismo posėdžio metu pagrįstų argumentų, dėl šių motyvų nepagrįstumo pateikta nebuvo. Nauji įrodymai, kurie sušvelnintų bendrovės kaltę nebuvo pateikti.
Teismas daro išvadą, kad Panevėžio AVMI 2009-04-16 sprendimas „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ Nr. (11.1-22)-SA-23, Valstybinės mokesčių inspekcijos 2009-07-07 sprendimas „Dėl UAB „Klaipėdos hidrotechnika“ (kodas (duomenys neskelbtini)) 2009-05-11 skundo“ Nr. 69-178, Mokestinių ginčų komisijos 2009-10-01 sprendimas „Dėl UAB „Klaipėdos hidrotechnika“ 2009-08-11 gauto skundo“ Nr. S-295(7-277/2009) yra teisėti ir pagrįsti, naikinti juos pareiškėjo skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 85-88 straipsniais, teisėjų kolegija
nusprendė:
Skundą atmesti.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.