- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2016-11-25
- Bylos Nr.
- 1-2391-992/2016
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Viktorija Šelmienė
- Kaltinamasis
- J. K.
- Kategorijos
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje
J. K., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, vidurinio išsilavinimo, gyv. (duomenys neskelbtini), nedirbantis, darbo biržoje neregistruotas, teistas 20 kartų, paskutinį kartą 2016-09-07 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 str. 4 d., 178 str. 1 d., 178 str. 4 d., paskirta galutinė subendrinta 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, nuosprendis įsiteisėjo 2016-09-28,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 2 dalyje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
J. K. pasikėsino atvirai pagrobti svetimą turtą, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes buvo sulaikytas parduotuvės darbuotojų. Nusikalstama veika padaryta tokiomis teismo nustatytomis aplinkybėmis: J. K., turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, 2015-11-27, apie 13.20 val., užėjo į parduotuvę (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini), ir iš prekybos salės pasikėsino atvirai pagrobti 129 eurų vertės UAB (duomenys neskelbtini) priklausančią plautuvę „Franke (duomenys neskelbtini)78“, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios, nes buvo sulaikytas parduotuvės darbuotojų.
Kaltinamasis J. K. teisiamojo posėdžio metu savo kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos pripažino iš dalies, sutiko duoti parodymus ir teismui paaiškino, kad kaltinime nurodytą dieną užėjo į Verkių gatvėje esančią parduotuvę, salėje darbuotojų nebuvo. Pamatė stovinčią plautuvę, nutarė ją pavogti. Ar salėje yra vaizdo kameros, nežiūrėjo. Viskas išėjo spontaniškai. Jeigu būtų pastebėjęs, kad jį kas stebi, tikriausiai tos prekės nebūtų ėmęs. Ketino veikti taip, kad niekas nematytų. Paėmęs plautuvę bandė ją slėpti po striuke, tačiau plautuvė po striuke netilpo. Jam einant su plautuve link laiptų, pasirodžiusi pardavėja paklausė, ar jis turi čekį. Nieko nesakęs padėjo plautuvę ir pabėgo, tačiau buvo sulaikytas policijos pareigūnų.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje liudytoja J. B. parodė, kad pastebėjo žmogų, nešantį plautuvę. Prieš tai plautuvė buvo padėta salėje ant pakylos. Paklaususi, kur žmogus neša plautuvę, šis atsakęs, kad niekur, padėjo plautuvę ir išbėgo. Asmuo plautuvę nešėsi atvirai, plautuvės paslėpti po rūbais neįmanoma. Parduotuvės laiptai veda iš antro aukšto į pirmą, susimokėti už prekę žmogus turėjo antrame aukšte.
Teismo posėdyje liudytojas M. Č. parodė, kad jis išgirdo, kaip kolegė šaukė, jog vagia plautuvę. Kolegė buvo kitoje salės pusėje, jis jos nematė. Parduotuvėje yra du aukštai ir du išėjimai. Paties fakto, kaip buvo nešama plautuvė, nematė. Asmenį matė per vitrininius langus, išbėgo iš paskos tam žmogui ir iškvietė policijos pareigūnus.
Motyvuojamoji dalis
Teismo išvados dėl nusikalstamos veikos vertinimo
Kaltinamojo J. K. kaltė dėl padarytos nusikalstamos veikos patvirtinama baudžiamojoje byloje esančiais duomenimis, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais:
UAB (duomenys neskelbtini) padalinio vadovės N. V. pareiškimo duomenimis, jog 2016-11-23, apie 13.00 val., į parduotuvės patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), 2 aukšte, užėjo vyras, kuris parduotuvės prekybos salėje paėmė plautuvę „Franke STG 14/78“, 129 eurų vertės. Paėmęs į rankas plautuvę vyras bandė pasišalinti praėjęs pro parduotuvės 2 aukšte esančias kasas. Vyriškis padėjęs plautuvę ėmė bėgti. Vyrą už kasų bandė vytis parduotuvės darbuotojai. Parduotuvės salė nėra filmuojama vaizdo kameromis (b.l. 3). Analogiškos įvykio aplinkybės nurodytos ir N. V. 2015-11-27 pareiškime. (b.l. 4)
BIRT ataskaitų žiūryklės duomenimis, kur 2015-11-27, 13.28 val., užfiksuota, kad bendruoju pagalbos telefonus pranešta, jog pranešėjas seka paskui asmenį, vilkintį baltą striukę su mėlyna juosta. Asmuo iš prekybos centro norėjo pavogti plautuvę. (b.l. 7-8)
Apžiūros protokolo duomenimis, kad prekybos salėje, Vilniuje, Verkių g. 44-C39, buvo apžiūrėta virtuvės plautuvė. (b.l. 9-11)
Ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus ir įvertinęs juos BPK 20 str. nustatyta tvarka teismas daro išvadą, kad J. K. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką. Pagal BK178 str. 2 d. atsako tas, kas atvirai pagrobė svetimą turtą arba pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpą, ryšių kabelių kanalų sistemą, saugyklą ar saugomą teritoriją, arba viešoje vietoje pagrobė svetimą turtą iš asmens drabužių, rankinės ar kitokio nešulio (kišenvagystė) arba automobilį, arba pagrobė strateginę ar svarbią reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių juridinių asmenų infrastruktūrą sudarantį turtą ar jo dalį. Šie vagystę kvalifikuojantys požymiai yra alternatyvūs ir daro veiką pavojingesnę, todėl, esant bent vienam iš jų, net ir pagrobus mažesnės nei 1 MGL bei nedidelės vertės turtą, veika kvalifikuojama pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-428/2011, 2K-97/2011, 2K-91/2013).
Kaltinamasis apklaustas teisme savo kaltės dėl padarytos nusikalstoms veikos iš esmės neneigė nurodydamas, kad jis kaltinime nurodytą dieną užėjęs į Verkių gatvėje esančią parduotuvę nutarė pavogti šalia stovinčią plautuvę. Plautuvę bandė slėpti po striuke, tačiau jam to padaryti nepavyko. Rankose laikė plautuvę, kai jį sustabdžiusi pardavėja paklausė, ar jis turi čekį, tuomet jis padėjęs plautuvę spruko iš parduotuvės. Šiuos kaltinamojo teiginius patvirtino ir teisiamajame posėdyje apklausta liudytoja J. B.. Liudytojas M. Č. parodė, kad išgirdęs šaukiant kolegę, puolė vytis plautuvę ketinusį pavogti asmenį. Kaltinamasis, pripažindamas vagystės faktą, neigė, jog plautuvę iš parduotuvės jis ketino pavogti atvirai. Kaltinimo teigimu, jis ketino veikti slaptai, jeigu būtų pastebėjęs, kad jį kas stebi, tikriausiai tos prekės nebūtų ėmęs, tačiau tokią kaltinamojo versiją teismas laiko gynybine, kaip siekį sušvelninti savo padėtį. Absoliučiai neįtikinama yra kaltinamojo pozicija, kad plautuvę, kurios matmenys, pagal viešai interneto tinklapyje skelbiamą informaciją yra 78 cm ir 48 cm (https://www.jaukurai.lt/lt/katalogas/akmens-mases-plautuve-franke-stg-614-78-magnolia-ventilis/?color=8604), kaltinamasis siekė pavogti slaptai, bandydamas plautuvę paslėpti po striuke. Kaip ir nurodė pats kaltinamasis, plautuvės pasikišti po striuke nepavyko, tačiau jis neatsisakė sumanymo pagrobti svetimą turtą ir paėmęs plautuvę ją nešėsi rankose tol, kol buvo sustabdytas parduotuvės personalo. Asmuo, imdamas svetimą didelių gabaritų daiktą ir nešdamas jį atvirai rankose, negali pagrįstai tikėtis, jog liks nepastebėtas ir be jokių kliūčių galės išsinešti daiktą slapčia. J. K., nešdamasis plautuvę rankose, turėjo ir privalėjo suvokti, jog bet kurią akimirką gali būti pastebėtas, juolab, kad jis, kaip matyti iš bylos duomenų, toje parduotuvėje lankėsi ne pirmą kartą, buvo joje prieš kelias dienas iki aptariamo įvykio, todėl visiškai neįtikinami kaltinamojo teiginiai, kad jis plautuvę ketino pagrobti slapčia, niekieno nepastebėtas. Šiuo atveju svarbi ir ta aplinkybė, jog J. K. svetimą daiktą ketino pavogti iš parduotuvės, kur kiekvienam suvokiama, nuolat lankosi pašaliniai žmonės ir dirba asmenys, atsakingi už parduotuvės turtą. Liudytoja J. B. teismo posėdyje nurodė, kad iš tam tikros vietos ji gali stebėti visą prekybos salę. Tai tik patvirtina aplinkybę, kad J. K. bet kuriuo momentu galėjo būti pastebėtas, todėl neabejotina, jog J. K. veikė suvokdamas, jog svetimą turtą jis grobia atvirai ir bus pastebėtas. J. K. veiksmai ir jo psichinis santykis su veika leidžia daryti išvadą, kad jis atvirai grobė svetimą turtą. Bylos aplinkybių visuma patvirtina, jog kaltinamojo veiksmuose nustatyti ir įrodymais pagrįsti visi būtinieji pasikėsinimo padaryti kvalifikuotą vagystę sudėties požymiai, todėl J. K. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 22 str. 1 d. ir 178 str. 2 d.
Kaltinamojo J. K. atsakomybę sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių teismas nenustatė.
Dėl J. K. skirtinos bausmės
Skirdamas kaltinamajam bausmę, teismas vadovaujasi bendraisiais BK 54 str. nustatytais bausmės skyrimo pagrindais, t. y., atsižvelgia į tai, kad J. K. padarė apysunkį tyčinį nusikaltimą, kurio nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių – buvo sulaikytas parduotuvės darbuotojų, nusikaltimas padarytas tiesiogine tyčia. Teismas taip pat atsižvelgia į nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kėsinimo dalyką, į tai, kad materialinė žala padaryta nebuvo. J. K. anksčiau teistas 20 kartų, ankstesni teistumai rodo, jog jis išvadų dėl savo nusikalstamo elgesio nedaro ir toliau nepaiso visuomenėje priimtų elgesio normų, nelinkęs taisytis, baustas administracine tvarka, Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje negydytas, VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre nesigydė, į Vilniaus priklausomybės ligų centrą per 5 metų laikotarpį nesikreipė, Vilniaus priklausomybės ligų centre yra archyvinė kortelė, kad J. K. gydėsi Vilniaus priklausomybės ligų centre ADRS Dienos centre 2008-02-22 – 2008-03-07. Byloje pateikta Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus 1 teismo psichiatrijos skyriaus 2016-01-19 specialisto išvada Nr. 91TPK-PL-37/2016, kurioje konstatuota, kad J. K. skirti teismo psichiatrijos ekspertizę netikslinga. J. K. niekur nedirba, darbo biržoje neregistruotas. Parinkdamas bausmės rūšį teismas atsižvelgia į tai, kad J. K. nusikalstamą veiką nuosavybei padarė būdamas teistas už analogiškų nusikalstamų veikų padarymą, kas leidžia pagrįstai manyti, kad nuteistojo padaryta nusikalstama veika nėra atsitiktinė, yra nulemta susiformavusių neigiamų vertybinių nuostatų, kad anksčiau paskirtos bausmės nepadarė poveikio J. K. elgesiui ir mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti tik paskiriant kaltinamajam realią laisvės atėmimo bausmę.
Kaltinamajam skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti - paliktina iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., šiuo nuosprendžiu skiriama bausmė turi būti bendrinama su 2016-11-22 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi nustatyta subendrinta bausme, tačiau ši nutartis nuosprendžio priėmimo dieną nėra įsiteisėjusi, todėl bausmių bendrinimo klausimas paliekamas neišspręstas.
J. K. ikiteisminio tyrimo metu sulaikytas nebuvo.
Civilinis ieškinys byloje nėra pateiktas.
Daiktinių įrodymų byloje nėra.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 51 str. 1 d. 9 p. nuostatomis, nuteistojo interesams teisme atstovauti paskirtas advokatas A. A.. Teisme gauti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymai Nr. (2.16) NTP-7-11295 (pirminis) bei Nr. (2.16) NTP-7-12534 (patikslintas) dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo, kuriuo prašoma iš J. K. išieškoti valstybės naudai 136,99 eurų antrinės teisinės pagalbos išlaidų už jam teisme advokato A. A. suteiktą antrinę teisinę pagalbą.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau tekste – ir BPK) 106 str. 1 d. reglamentuoja, kad kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Kitais atvejais advokatui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus šio Kodekso 51 str. 1 d. 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų nepriteisti ar jų dydį sumažinti.
Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką sprendžiant dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, turi būti atsižvelgiama į tai, koks yra gynėjo paskyrimo teisinis pagrindas (pvz., kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-303/2014). J. K. gynėjo nepasirinko. 2016-10-25 nutartimi, siekiant užtikrinti tinkamą J. K. teisių ir teisėtų interesų gynimą, gynėjo dalyvavimas pripažintas būtinu, todėl buvo kreiptasi į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą ir tarnybos koordinatoriaus sprendimu parinktas advokatas, suteikęs J. K. antrinę teisinę pagalbą. Remiantis tuo, kas išdėstyta, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo tenkinti nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 str. 1 d, 2 d. 297, 298, 301, 302, 307 straipsniais, teismas
nusprendžia:
J. K., a.k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 2 dalyje, skirti jam 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
J. K. skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti - palikti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Netenkinti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymų dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo.
Nuosprendis per dvidešimt dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.