Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Violeta Miliuvienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos skundą dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 3 d. nutarimo, kuriuo tenkintas administracinėn atsakomybėn patraukto A. V. prašymas ir sutrumpintas Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 3 d. nutarimu jam paskirtos nuobaudos – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo – terminas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.6.-758-586/2016 A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažintas kaltu padaręs administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 126 straipsnio 1 dalyje, ir nubaustas 290 Eur bauda atimant teisę vairuoti transporto priemones vieneriems metams. A. V. nubaustas už tai, kad jis 2016 m. rugpjūčio 5 d., apie 09.25 val., kelio Vilnius-Kaunas-Klaipėda 293 kilometre vairavo automobilį „Volkswagen Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus (nustatytas lengvas neblaivumo laipsnis – 0,76 promilės), tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkto reikalavimus.

Skundžiamu 2017 m. gegužės 3 d. nutarimu Klaipėdos rajono apylinkės teismas A. V. prašymą dėl specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimo patenkino ir Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu jam paskirtos nuobaudos – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo – terminą iki 9 (devynių) mėnesių. Teismas, įvertinęs įstatymo nustatytas privalomas sąlygas (naujų pažeidimų teisės atėmimo laikotarpiu nepadarė, išklausė kursus, praėjo daugiau nei pusė specialiosios teisės atėmimo termino) bei kitas svarbias administracinei atsakomybei aplinkybes (A. V. asmenybę (charakterizuojamas teigiamai), paskirtą baudą sumokėjo), vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, padarė išvadą, kad nebaigta vykdyti nuobauda – specialiosios teisės atėmimas – yra pasiekusi ATPK 20 straipsnyje numatytus tikslus.

Institucijos nuomone, sutrumpinti A. V. teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą nėra pagrindo, kadangi Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT) ne kartą yra pabrėžęs, kad aplinkybės, jog asmuo nuoširdžiai gailisi ir tai, kad vairuotojo pažymėjimas reikalingas dėl darbo bei rūpinantis artimaisiais, nesuteikia jokio prioriteto administracinei atsakomybei švelninti. Teismas nenurodė kažkokių išskirtinų aplinkybių, kuriomis remdamasis sutrumpino teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą. A. V. nurodyti dėl paskirtos nuobaudos patiriami nepatogumai (finansiniai, darbiniai, šeiminiai, asmeniniai, dvasiniai) yra adekvatus neteisėtos veikos rezultatas, reikalingas nuobaudos tikslams pasiekti, ir tai nėra pagrindas sutrumpinti specialiosios teisės atėmimo terminą, nes tokie apribojimai bei suvaržymai yra natūrali neteisėjo elgesio pasekmė.

Administracinės nuobaudos tikslas būtent ir yra sukelti tam tikrų neigiamų pasekmių atsiradimą asmeniui, kuriam taikoma sankcija už teisės pažeidimo įvykdymą, tuo siekiama prevencijos tikslų. Kartu įstatymas aukščiau iškelia visos visuomenės viešąjį interesą, siekiant per prevencinių priemonių taikymą užtikrinti saugų eismą, visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su asmeniniu komfortu.

A. V. žinojo, kad už transporto priemonės vairavimą esant neblaiviam yra baudžiama teisės vairuoti atėmimu, tačiau to lengvabūdiškai tikėjosi išvengti. ATPK 20 straipsnyje, reglamentuojančiame administracinės nuobaudos tikslus, pabrėžiama, kad administracinė nuobauda – atsakomybės priemonė, skiriama už administracinio teisės pažeidimo padarymą, siekiant asmenį nubausti ir auklėti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

2015-06-25 Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo Nr. XII-1869 (toliau – ANK įgyvendinimo tvarkos įstatymas), kuriuo patvirtintas nuo 2017-01-01 įsigaliojęs Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas (toliau – ANK), 5 straipsnyje, reglamentuojančiame senaties terminų ir teisenos taikymą, 2 dalyje nustatyta, jog administracinių teisės pažeidimų, dėl kurių protokolai, o ATPK 262 straipsnyje nurodytais atvejais – pareiškimai surašyti po 2017-01-01, teisena vyksta pagal ANK. Administracinių teisės pažeidimų, dėl kurių protokolai, o ATPK 262 straipsnyje nurodytais atvejais – pareiškimai surašyti iki 2017-01-01 ir kurie buvo perkvalifikuoti vadovaujantis šio įstatymo 4 straipsniu, teisena vyksta pagal ANK (5 straipsnio 3 dalis). Kitais, šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nenurodytais, atvejais teisena vyksta pagal iki 2017-01-01 galiojusį ATPK (5 straipsnio 4 dalis). Atsižvelgiant į tai, jog A. V. protokolas už administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 126 straipsnio 1 dalyje, surašytas iki 2017-01-01, teisena, taip pat ir klausimas dėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino sutrumpinimo vyksta pagal iki 2017-01-01 galiojusį ATPK.

ATPK 329 straipsnyje numatyta, kad jeigu asmuo, kuriam atimta teisė vairuoti transporto priemonę, teisės atėmimo laikotarpiu nepadarė teisės pažeidimo, nuobaudą paskyręs organas (pareigūnas), gavęs asmens prašymą, gali, praėjus ne mažiau kaip pusei paskirtojo laiko, o kai tokia teisė atimta už tai, kad asmuo padarė teisės pažeidimą būdamas neblaivus arba apsvaigęs nuo narkotikų, vaistų ar kitų svaigiųjų medžiagų, taip pat gavęs ir Vyriausybės įgaliotų atlikti medicininę ir švietėjišką atestaciją institucijų pažymą, sutrumpinti nurodytos teisės atėmimo terminą. Taigi nuobaudą paskyrusi institucija gali sutrumpinti nuobaudos – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo – terminą, įvertinusi įstatymo nustatytas privalomas sąlygas bei kitas svarbias administracinei atsakomybei aplinkybes. ATPK 329 straipsnyje nurodytos sąlygos negali būti taikomos formaliai, būtina įvertinti pažeidėjo asmenybę, įvertinti jo požiūrį į nuobaudą bei elgesį nuobaudos vykdymo metu. Sprendžiant klausimą dėl galimybės sutrumpinti specialiosios teisės atėmimo terminą, taip pat būtina įvertinti, ar bus pasiekti ATPK 20 straipsnyje įtvirtinti administracinės nuobaudos tikslai. Specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimas iš esmės reiškia besąlygišką atleidimą nuo neįvykdytos administracinės nuobaudos dalies, tuo realizuojamas konstitucinis proporcingumo principas, reikalaujantis asmens teisių neriboti daugiau, nei tai būtina demokratinėje visuomenėje. Akivaizdu, kad asmens veiklos suvaržymai, kurių jis patiria dėl specialiosios teisės atėmimo, yra beprasmiai ir nebūtini, jei, net ir nepasibaigus specialiosios teisės atėmimo terminui, pasiekiami administracinės nuobaudos tikslai, numatyti ATPK 20 straipsnyje. Būtent su vertinimu, ar nebaigta vykdyti administracinė nuobauda – specialiosios teisės terminuotas atėmimas – jau pasiekė jai keliamus tikslus, ir sietini ATPK 329 straipsnyje numatyti specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimo pagrindai ir tvarka. Kartu pažymėtina, kad konkrečios situacijos aplinkybių atitiktis ATPK 329 straipsnyje nustatytoms aplinkybėms negali būti vien tik formali.

Apeliacinės instancijos teismo manymu, sprendimą tenkinti A. V. prašymą ir sutrumpinti jam paskirtos teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą apylinkės teismas motyvavo pakankamai. Įvertinus administracinės bylos medžiagą, darytina išvada, kad, priešingai, nei teigiama Institucijos skunde, apylinkės teismo nurodytų aplinkybių pakanka ir jos yra reikšmingos tam, jog A. V. būtų galima taikyti ATPK 329 straipsnio nuostatas. Klaipėdos rajono apylinkės teismas, priimdamas sprendimą sutrumpinti specialiosios teisės atėmimo terminą, nurodė, kad nebuvo jokių kliūčių pažeidėjui A. V. sutrumpinti specialiosios teisės atėmimo termino ir grąžinti jam teisę vairuoti transporto priemones, nes jis atitinka ATPK 329 straipsnyje numatytas sąlygas. Apygardos teismas su tokiu apylinkės teismo sprendimu sutinka.

Byloje pateikti duomenys patvirtina, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas A. V. teismo paskirtą 290 Eur baudą sumokėjo 2016-09-23 (b. l. 5). Be to, byloje pateiktas UAB Šilutės psichikos sveikatos ir psichoterapijos centro 2017-04-10 išduotas sveikatos žinių atestavimo pažymėjimas Nr. SP 026, kuris patvirtina, kad A. V. išklausė 4 valandų privalomojo mokymo apie alkoholio ir narkotikų žalą žmogaus sveikatai programą (b. l. 13). Iš byloje esančio Administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus ir priimtus sprendimus matyti, kad A. V. per nuobaudos paskyrimo laikotarpį naujų teisės pažeidimų nepadarė (b. l. 29–30). Duomenų, kad A. V. praeityje buvo baustas už analogiško pobūdžio pažeidimą (vairavimą esant neblaiviam), byloje nėra. Taip pat nėra duomenų, jog A. V. anksčiau būtų šiurkščiai pažeidęs Kelių eismo taisyklių reikalavimus. Pažymėtina, jog A. V. nuo pat pradžių prisipažino ir nuoširdžiai gailėjosi dėl padaryto teisės pažeidimo, atsakomybės nevengė. (duomenys neskelbtini), seniūnijos seniūnas pateikė teigiamą A. V. charakteristiką, kartu nurodė, kad A. V. vairuotojo pažymėjimas labai reikalingas tiek rūpinantis artimaisiais, tiek atliekant ūkio darbus, nes jis su šeima gyvena vienkiemyje. Be to, A. V. turi individualios veiklos pažymą, pagal kurią dirba statybos darbus. Objektai yra toli nuo namų, todėl reikalingas transportas, o neturėdamas teisės vairuoti A. V. šiuo metu negali dirbti, todėl šiuo metu nedirba, ūkininkauja (b. l. 11).

Apygardos teismo vertinimu, nors A. V. padarė vieną pavojingiausių administracinių teisės pažeidimų (ATPK 126 straipsnio 1 dalis), keliančių pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei bei sveikatai, tačiau kiekvienos veikos pavojingumas turi būti vertinamas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes. Nagrinėjamu atveju A. V. administracinėn atsakomybėn buvo patrauktas už tai, kad vairavo transporto priemonę neblaivus. Teismas pažymi, kad byloje nustatytas lengvas pažeidėjo neblaivumo laipsnis – 0,76 promilės (įvertinus galimą alkoholio matavimo prietaiso paklaidą (± 0,017 promilės) pažeidėjo naudai, jo neblaivumo laipsnis būtų dar mažesnis – 0,74 promilės), nežymiai viršijo nustatytą minimalią leistiną neblaivumo ribą, jam vairuojant neblaiviam nebuvo sukeltas eismo įvykis, nebuvo padaryta žala kitų asmenų turtui ir sveikatai. A. V. iš karto prisipažino ir nuoširdžiai gailėjosi padaręs pažeidimą, tai pripažinta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvo nustatyta. Pažeidėjas tokio pobūdžio teisės pažeidimą padarė pirmą kartą, byloje nėra duomenų, kad teisės atėmimo laikotarpiu pažeidėjas būtų daręs naujus teisės pažeidimus. Taip pat, patikrinus Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis, nenustatyta, kad A. V. anksčiau buvo baustas administracine tvarka. Šie duomenys rodo, kad A. V. nėra piktybinis Kelių eismo taisyklių pažeidėjas.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog byloje nėra jokių duomenų apie A. V. polinkį daryti naujus pažeidimus, o, atvirkščiai, visi duomenys rodo, kad jis padarė tinkamas išvadas iš savo praeities klaidų.

Vertinant, ar jau yra pasiekti administracinės nuobaudos tikslai, reikia atsižvelgti į visumą aplinkybių, t. y. į teigiamas charakteristikas, į tai, kad neigiamą poveikį dėl negalėjimo vairuoti transporto priemones asmuo patiria jau pakankamai ilgą laiką, todėl apygardos teismas, atsižvelgdamas į anksčiau aptartus duomenis, įvertinęs A. V. padaryto pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, kitus pažeidėją apibūdinančius duomenis, pritaria Klaipėdos rajono apylinkės teismo išvadai, jog byloje esančių duomenų pakanka išvadai, kad paskirta nuobauda – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas – savo tikslus – auklėti, siekti, kad laikytųsi įstatymų ir nedarytų naujų pažeidimų, – jau pasiekė, todėl tikslinga sutrumpinti specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones – atėmimo terminą.

Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes ir įvertinęs byloje surinktus duomenis, apeliacinės instancijos teismas mano, kad skundžiama Klaipėdos rajono apylinkės teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl naikinti ją Institucijos skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

palikti Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 3 d. nutarimą nepakeistą ir Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.