- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2011-11-10
- Bylos Nr.
- 1A-608-383-2011
- Teisminio proceso Nr.
- 1-06-1-05019-2010-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Valdas Vitunskas (pirm.), Gytis Večerskas, Danguolė Šiugždinytė
- Nuteistasis
- L. M.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Valdo Vitunsko, teisėjų: Danguolės Šiugždinytės, Gyčio Večersko, sekretoriaujant Daivai Aliulienei, dalyvaujant prokurorei Rimai Žaltauskaitei, gynėjui advokatui Vincui Pacevičiui, nuteistajai L. M., teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios L. M. apeliacinį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2011-06-10 nuosprendžio, kuriuo L. M. nuteista:
pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo Kodekso 182 str. 3 d. ir jai paskirta bausmė- laisvės apribojimas 1 metams;
pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo Kodekso 300 str. 1d. ir jai paskirta bausmė - laisvės atėmimas 1 metams. Vadovaujantis LR BK 63 str. 1d., 2 d., paskirtos bausmės subendrintos, jas apimant ir galutinė bausmė L. M. paskirta - laisvės atėmimas 1 metams.
Vadovaujantis LR BK 75 str., laisvės atėmimo bausmės vykdymas L. M. atidėtas 1 (vieneriems) metams, įpareigojant per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip 7 paroms; ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
L. M. nuteista pagal LR BK 182 str. 3 d. už tai, kad ji nuo 2009-12-01 iki 2009-12-04, tiksliau nenustatytu metu, Alytuje, tiksliau nenustatytoje vietoje, būdama UAB (duomenys neskelbtini) direktore, įrašydama žinomai melagingas žinias ir šias žinomai melagingas žinias patvirtindama savo parašu, suklastojo tikrus dokumentus-UAB (duomenys neskelbtini) 2009 m. lapkričio mėnesio išrašą iš darbo laiko apskaitos žiniaraščio, „Pažymą apie asmenų, įdarbintų įgyti darbo įgūdžius, dirbtą darbo laiką ir jiems apskaičiuotą darbo užmokestį bei nuo šio darbo užmokesčio apskaičiuotas draudėjo privalomojo valstybinio socialinio draudimo įmokas (finansuojama iš ESF projekto“ Bedarbių užimtumo didinimas“ Nr. VP1-1.2-SADM-01-001 lėšų)“ ir „Pažymą apie darbo įgūdžių įgijimo tiesiogiai darbo vietoje organizavimo išlaidas (finansuojama iš ESF projekto „Bedarbių užimtumo didinimas“ Nr. VP1-1.2-SADM-01-001 lėšų)“ bei šiuos žinomai suklastotus dokumentus panaudojo, 2009-12-04 pateikdama juos Alytaus darbo biržai adresu Vilniaus g. 21, Alytuje, o būtent :
- 2009-12-01 į UAB (duomenys neskelbtini) 2009 m. lapkričio mėnesio išrašą iš darbo laiko apskaitos žiniaraščio“ įrašė jai žinomai melagingas žinias, kad UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojas D. K. 2009 m. lapkričio mėn. 10 –13 ir 16 dienomis dirbo po 8 val. kiekvieną dieną, grafoje „Faktiškai dirbta per mėnesį dienų“ – įrašė „21“ , „Faktiškai dirbta per mėnesį valandų“ – įrašė „168“, žinodama, kad nurodytu laikotarpiu D. K. turėjo nedarbingumo pažymėjimą ir realiai dirbo 16 darbo dienų, 128 val., šias žinomai melagingas žinias patvirtino savo parašu, pasirašydama eilutėje „Direktorė L. M.“;
- 2009-12-04 V. T. pagal jai pateikto „2009 m. lapkričio mėnesio išrašo iš darbo laiko apskaitos žiniaraščio“ duomenis įrašius į UAB (duomenys neskelbtini)„Pažymą apie asmenų, įdarbintų įgyti darbo įgūdžius, dirbtą darbo laiką ir jiems apskaičiuotą darbo užmokestį bei nuo šio darbo užmokesčio apskaičiuotas draudėjo privalomojo valstybinio socialinio draudimo įmokas (finansuojama iš ESF projekto“ Bedarbių užimtumo didinimas“ Nr. VP1-1.2-SADM-01-001 lėšų)“ „Pažymą apie darbo įgūdžių įgijimo tiesiogiai darbo vietoje organizavimo išlaidas ( finansuojama iš ESF projekto „Bedarbių užimtumo didinimas“ Nr. VP1-1.2-SADM-01-001 lėšų)“ už 2009 m. lapkričio mėn.“ L. M. žinomai melagingas žinias: grafose „Faktiškai dirbtų darbo valandų/dienų skaičius“ stulpelyje „Val.“ įrašius – „168“ , stulpelyje „dienos“- „21“, grafoje “Apskaičiuota darbo užmokesčio suma, Lt“ - „800“, grafoje „Apskaičiuota privalomojo valstybinio socialinio draudimo įmokų suma, Lt“ –„247.84“, grafoje „Iš viso išlaidų, Lt“ – „1047.84“, nors įvertinus tai, kad UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojas D. K. 2009 m. lapkričio mėnesį dirbo 16 dienų, turėjo atitinkamai įrašyti –„798,36“, patvirtino šias žinomai melagingas žinias savo parašu, pasirašydama eilutėje „Darbdavys“ šalia įrašo „L. M.“;
- 2009-12-04 V. T. pagal jai pateikto „2009 m. lapkričio mėnesio išrašo iš darbo laiko apskaitos žiniaraščio“ duomenis įrašius į UAB (duomenys neskelbtini)„Pažymą apie darbo įgūdžių įgijimo tiesiogiai darbo vietoje organizavimo išlaidas ( finansuojama iš ESF projekto „Bedarbių užimtumo didinimas“ Nr. VP1-1.2-SADM-01-001 lėšų)“ už 2009 m. lapkričio mėn., L. M. žinomai melagingas žinias: grafoje „Priskaičiuotos priemokos dydis, Lt“ įrašius „160“, nors turėjo įrašyti – 121,90“, šias žinomai melagingas žinias patvirtino savo parašu, pasirašydama eilutėje „Darbdavys“ šalia įrašo „L. M.“.
Be to, L. M. nuteista pagal LR BK 300 str. 1 d. už tai, kad ji laikotarpiu nuo 2009-12-04 iki 2009-12-11 būdama UAB (duomenys neskelbtini) direktore, Alytaus darbo biržai pateikdama žinomai suklastotus dokumentus, apgaule, UAB (duomenys neskelbtini)naudai įgijo nedidelės vertės svetimą turtą-228,58 Lt Alytaus darbo biržos tvarkomų subsidijavimo lėšų, o būtent:
-2009-12-04 Alytaus darbo biržai pateikė suklastotus tikrus UAB (duomenys neskelbtini)dokumentus - UAB (duomenys neskelbtini)2009 m. lapkričio mėnesio išrašą iš darbo laiko apskaitos žiniaraščio, „Pažymą apie asmenų, įdarbintų įgyti darbo įgūdžius, dirbtą darbo laiką ir jiems apskaičiuotą darbo užmokestį bei nuo šio darbo užmokesčio apskaičiuotas draudėjo privalomojo valstybinio socialinio draudimo įmokas (finansuojama iš ESF projekto“ Bedarbių užimtumo didinimas“ Nr. VP1-1.2-SADM-01-001 lėšų)“ ir „Pažymą apie darbo įgūdžių įgijimo tiesiogiai darbo vietoje organizavimo išlaidas ( finansuojama iš ESF projekto „Bedarbių užimtumo didinimas“ Nr. VP1-1.2-SADM-01-001 lėšų)“, kuriuose įrašė jai žinomai neteisingus duomenis apie UAB (duomenys neskelbtini)darbuotojo D. K. 2009 m. lapkričio mėn. dirbtą laiką bei jam ir L. M. priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį, ir pagal šiuos pateiktus dokumentus Alytaus darbo biržai paskaičiavus ir į UAB (duomenys neskelbtini)sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB (duomenys neskelbtini) banke 2009-12-11 pervedus 960 Lt., apgaule UAB (duomenys neskelbtini)naudai užvaldė 228,58 Lt. Alytaus darbo biržos tvarkomų subsidijavimo lėšų.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nuteistoji L. M. skundžia pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir prašo jį panaikinti, priėmus naują nuosprendį, ją išteisinti. Skunde nurodoma, jog teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, neteisingai paskyrė bausmę, dėl ko skundžiamas nuosprendis yra keistinas. Nuteistoji nesutinka su nuosprendyje nurodytais, teiginiais, kadangi ji darbo laiko apskaitos žiniaraštyje savo parašo nedėjo, šiam dokumentui patvirtinti V. T. panaudojo jos parašo antspaudą, dėl ko jai nebuvo žinoma, kas tame žiniaraštyje buvo parašyta. Būtent V. T. pildė atitinkamus dokumentus ir pateikė juos Darbo biržai. Taip pat suformuotus ir užpildytus dokumentus ji pateikdavo pasirašyti ir L. M.. D. K. nedarbingumo pažymėjimas užpildytas V. T. ranka ir ji to neneigia. Kaltinamoji nežino, kaip reikia užpildyti nedarbingumo pažymėjimus ir kas juose turi būti parašyta, tam tikslui buvo sudaryta sutartis su buhalterines paslaugas teikiančia įmone. Nedarbingumo pažymėjimą ji patvirtino savo parašu, tačiau į datas dėmesio nekreipė. V. T. parodė, kad D. K. nedarbingumo pažymėjimą pristatė vėliau, nei kad jis buvo pateiktas Darbo biržai. Vėliau, sužinojusi apie D. K. nedarbingumą, V. T. ranka pataisė darbo laiko apskaitos žiniaraštį už 2009 m. lapkričio mėn. ir perskaičiavo darbo užmokesčio apskaitos žiniaraštį 2010-01-12 dieną. Ištaisytuose darbo laiko ir darbo užmokesčio žiniaraščiuose nurodyta, kad D. K. turėjo nedarbingumą, dirbo 16 dienų ir priskaitytas darbo užmokestis yra 609,52 litai. Ketvirtinė ataskaita Sodrai pateikta 2010-01-15. Tačiau teismas nusprendė, kad tai patvirtinantys dokumentai yra neinformatyvūs, ir todėl nepripažintini įrodymais. Apeliantė nesutinka, kad šie dokumentai nepripažintini įrodymais, kadangi tai kaip tik įrodo, kad nei jos veiksmuose, nei V. T. veiksmuose nebuvo nusikalstamos veikos požymių. Be to, ikiteisminis tyrimas pradėtas tik 2010-06-28, tai yra praėjus 6 mėnesiams po dokumentų taisymo. Liudytojas D. K. paliudijo, kad nedarbingumo pažymėjimą įmonei UAB (duomenys neskelbtini) jis pateikė ne iš karto, liudytoja V. S. iš Darbo biržos patvirtino faktą, kad apie D. K. nedarbingumą sužinojo ne iš karto. Sodros darbuotoja I. U. paaiškino, kad D. K. teisė pateikti nedarbingumo pažymėjimą per 6 mėnesius nuo nedarbingumo pažymėjimo pabaigos. Alytaus darbo biržos direktorius R. M. paaiškino, kad pinigai sumoje 228,58 Lt Darbo biržai grąžinti ir Alytaus darbo biržai žala nepadaryta. Darbo biržos darbuotojai – direktorius R. M. ir specialistė V. S. nepaliudijo, kad su L. M. buvo tartasi ir derinami veiksmai dėl žalos atlyginimo, todėl jiems tokie klausimai nebuvo užduoti. Tokį faktą įrodo Alytaus darbo biržos pranešimas, adresuotas UAB (duomenys neskelbtini) įmonei, kurio byloje nėra. Apeliantė teismui nemelavo, kad gavus pranešimą pinigai buvo grąžinti Darbo biržai beveik per savaitę. Teismas šios aplinkybės nepatikrino, kadangi neišreikalavo jos gynybai būtinų dokumentų iš FNTT. Tokiu veiksmu teismas pažeidė jos teisę į gynybą ir teisingą bylos baigtį. Teismas visiškai nepagrįstai teigia, kad ji užvaldė turtinę teisę į 228,58 Lt, kadangi jai tokie pinigai iš UAB (duomenys neskelbtini)išmokėti nebuvo. Teismas nuosprendyje konstatavo, kad neįrodyta, jog V. T. tvarkė, rašė ir Darbo biržai teikė dokumentus, nors ji pati teisėjai sakė, kad dėl tų 228,58 Lt kalta ji pati, nes ji rašė dokumentus, skaičiavo darbo užmokestį, nešė ataskaitas į Darbo biržą. Tai liudija ir ta aplinkybė, kad visi dokumentai surašyti V. T. ranka. Tokiu būdu apeliantė nepadarė nusikalstamų veikų, numatytų LR BK 182 str. 3 d. ir 300 str. 1 d. Ji dokumentų neklastojo, nesiekė apgaule užvaldyti svetimo turto, priešingai, kaip jai yra žinoma, įsivėlusią klaidą ji siekė kuo greičiau ištaisyti. Grąžino pinigus Alytaus darbo biržai ir siekė užkirsti kelią galimiems neteisėtiems padariniams.
Teismo posėdyje gynėjas advokatas ir nuteistoji prašė skundą tenkinti, prokurorė prašė skundą atmesti.
L. M. apeliacinis skundas tenkintinas.
Apylinkės teismas apkaltinamąjį nuosprendį grindė buhalteriniais dokumentų duomenimis bei šių duomenų formaliuoju vertinimu. Apylinkės teismas vertino tik nusikalstamų veikų sudėties objektyviąją pusę, tačiau visiškai nevertino nusikalstamų veikų sudėties subjektyviosios pusės. Tai sąlygojo apylinkės teismui priimti nepagrįstą nuosprendį.
L. M. išteisintina iš šių kaltinimų :
Kaltinama tuo, kad 2009-12-01 į UAB (duomenys neskelbtini)2009 m. lapkričio mėnesio išrašą iš darbo laiko apskaitos žiniaraščio“ įrašė jai žinomai melagingas žinias, kad UAB (duomenys neskelbtini)darbuotojas D. K. 2009 m. lapkričio mėn. 10 –13 ir 16 dienomis dirbo po 8 val. kiekvieną dieną, grafoje „Faktiškai dirbta per mėnesį dienų“ – įrašė „21“ , „Faktiškai dirbta per mėnesį valandų“ – įrašė „168“, žinodama, kad nurodytu laikotarpiu D. K. turėjo nedarbingumo pažymėjimą ir realiai dirbo 16 darbo dienų, 128 val., šias žinomai melagingas žinias patvirtino savo parašu, pasirašydama eilutėje „Direktorė L. M.“;
- 2009-12-04 V. T. pagal jai pateikto „2009 m. lapkričio mėnesio išrašo iš darbo laiko apskaitos žiniaraščio“ duomenis įrašius į UAB (duomenys neskelbtini)„Pažymą apie asmenų, įdarbintų įgyti darbo įgūdžius, dirbtą darbo laiką ir jiems apskaičiuotą darbo užmokestį bei nuo šio darbo užmokesčio apskaičiuotas draudėjo privalomojo valstybinio socialinio draudimo įmokas (finansuojama iš ESF projekto“ Bedarbių užimtumo didinimas“ Nr. VP1-1.2-SADM-01-001 lėšų)“ „Pažymą apie darbo įgūdžių įgijimo tiesiogiai darbo vietoje organizavimo išlaidas ( finansuojama iš ESF projekto „Bedarbių užimtumo didinimas“ Nr. VP1-1.2-SADM-01-001 lėšų)“ už 2009 m. lapkričio mėn.“ L. M. žinomai melagingas žinias: grafose „Faktiškai dirbtų darbo valandų/dienų skaičius“ stulpelyje „Val.“ įrašius – „168“ , stulpelyje „dienos“- „21“, grafoje “Apskaičiuota darbo užmokesčio suma, Lt“ - „800“, grafoje „Apskaičiuota privalomojo valstybinio socialinio draudimo įmokų suma, Lt“ –„247.84“, grafoje „Iš viso išlaidų, Lt“ – „1047.84“, nors įvertinus tai, kad UAB (duomenys neskelbtini)darbuotojas D. K. 2009 m. lapkričio mėnesį dirbo 16 dienų, turėjo atitinkamai įrašyti –„798,36“, patvirtino šias žinomai melagingas žinias savo parašu, pasirašydama eilutėje „Darbdavys“ šalia įrašo „L. M.“;
- 2009-12-04 V. T. pagal jai pateikto „2009 m. lapkričio mėnesio išrašo iš darbo laiko apskaitos žiniaraščio“ duomenis įrašius į UAB (duomenys neskelbtini)„Pažymą apie darbo įgūdžių įgijimo tiesiogiai darbo vietoje organizavimo išlaidas ( finansuojama iš ESF projekto „Bedarbių užimtumo didinimas“ Nr. VP1-1.2-SADM-01-001 lėšų)“ už 2009 m. lapkričio mėn., L. M. žinomai melagingas žinias: grafoje „Priskaičiuotos priemokos dydis, Lt“ įrašius „160“, nors turėjo įrašyti – 121,90“, šias žinomai melagingas žinias patvirtino savo parašu, pasirašydama eilutėje „Darbdavys“ šalia įrašo „L. M.“. Ji kaltinama pagal LR BK 300 str. 1 d.
Taip pat ji kaltinama tuo, kad 2009-12-04 Alytaus darbo biržai pateikė suklastotus tikrus UAB (duomenys neskelbtini)dokumentus - UAB (duomenys neskelbtini)2009 m. lapkričio mėnesio išrašą iš darbo laiko apskaitos žiniaraščio, „Pažymą apie asmenų, įdarbintų įgyti darbo įgūdžius, dirbtą darbo laiką ir jiems apskaičiuotą darbo užmokestį bei nuo šio darbo užmokesčio apskaičiuotas draudėjo privalomojo valstybinio socialinio draudimo įmokas (finansuojama iš ESF projekto“ Bedarbių užimtumo didinimas“ Nr. VP1-1.2-SADM-01-001 lėšų)“ ir „Pažymą apie darbo įgūdžių įgijimo tiesiogiai darbo vietoje organizavimo išlaidas ( finansuojama iš ESF projekto „Bedarbių užimtumo didinimas“ Nr. VP1-1.2-SADM-01-001 lėšų)“, kuriuose įrašė jai žinomai neteisingus duomenis apie UAB (duomenys neskelbtini)darbuotojo D. K. 2009 m. lapkričio mėn. dirbtą laiką bei jam ir L. M. priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį, ir pagal šiuos pateiktus dokumentus Alytaus darbo biržai paskaičiavus ir į UAB (duomenys neskelbtini)sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB (duomenys neskelbtini) banke 2009-12-11 pervedus 960 Lt., apgaule UAB (duomenys neskelbtini)naudai užvaldė 228,58 Lt. Alytaus darbo biržos tvarkomų subsidijavimo lėšų. Ji kaltinama pagal LR BK 182 str. 3d.
Apeliacinės instancijos teismo užduotis yra patikrinti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą. Nuosprendis yra teisėtas, kai jis priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės normų. Nuosprendis yra pagrįstas, kai jame padarytos išvados dėl nusikaltimo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, paskiriamos bausmės ir kitų nuosprendžiu sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais bei teisingai įvertintais įrodymais. Motyvuojamojoje nuosprendžio dalyje teismas privalo išdėstyti įrodymus, kuriais remdamasis konstatuoja visų nustatomojoje nuosprendžio dalyje nurodytų ir kitų svarbių bylos aplinkybių buvimą. Apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką.
Apeliacinio teismo kolegija nesutinka su apylinkės teismo nuosprendžio motyvais, kuriais teismas grindžia nuteistojo kaltę. Baudžiamojoje byloje nustatytų aplinkybių kaip duomenų visumos vertinimas iš tikrųjų nepagrindžia nuosprendyje nurodytų veikų sudėties subjektyviosios pusės realumo, kita vertus, kai kurių duomenų vertinimas yra prieštaringas, t. y. padarytos išvados neatitinka faktinių aplinkybių.
Kaltinamoji L. M. paaiškino, kad UAB (duomenys neskelbtini) direktore dirbo nuo 2009 m. sausio mėn., po 1-2 val. per dieną. Buhalterinę apskaitą tvarkė įmonė, kuri buvo tam pasamdyta, visus dokumentus tvarkė V. T.. Pasitaikydavo ne viena klaida. D. K. nedarbingumo paaiškino, kad kai gavo iš darbo biržos prašymą dėl nedarbingumo, taisymus darė pati V. T. ir tai įstatymas nedraudžia. Buvo grąžinta darbo biržai 228 litai. Kadangi buhalterinę apskaitą tvarkau ne aš, tai man daug kas nežinoma. Čia tiesiog gavosi taip, kad vienas nepristatė, kitas neįrašė apie nedarbingumo pažymą. Kai tik tapo žinoma apie K. nedarbingumą, viskas buvo taisoma.( posėdžio protokolas, b.l. 86).
Liudytojas D. K. parodė, kad 2009 m. kaip bedarbis užsiregistravo Darbo biržoje. UAB (duomenys neskelbtini)kaip tik buvo reikalingas darbuotojas informatikas, o jis Alytaus kolegijoje įgijo informatiko specialybę. Pokalbyje bendravo su kaltinamąja, buvo įdarbintas informatiku. Turėjo dirbti 8 val. per dieną. Vėliau Įsidarbino į (duomenys neskelbtini), kaltinamajai tai pasakė, ši neprieštaravo, tik liepė, kad jis dirbtų ir UAB (duomenys neskelbtini)darbus. UAB (duomenys neskelbtini) darbus dirbo nuotoliniu būdu per internetą, ir darbo vietoje nebuvo būtina sėdėti, taip buvo sutarę su L. M.. Nurodo, kad per darbo (duomenys neskelbtini)laikotarpį jis sirgo, apie sirgimą nepranešė. Nedarbingumo pažymą nunešė į (duomenys neskelbtini), o į UAB (duomenys neskelbtini)nunešė vėliau. Nurodo, kad niekam nerašė įgaliojimo, kad nuneštų į Sodrą jo pažymėjimą, pažymėjimą nešė pats.( posėdžio protokolas, b.l. 87, b.l.41, 2t.).
Liudytojas R. M., Alytaus Darbo biržos direktorius, parodė, kad su UAB (duomenys neskelbtini)buvo sudaryta sutartis dėl bedarbių įdarbinimo, ir už tai buvo mokamos subsidijos. Šioje įmonėje buvo įdarbinti 3 žmonės, įskaitant Kasperavičių. Darbo sutartyje buvo numatyta, kad jis dirbo įmonėje tam tikrą laikotarpį ir įmonė gavo tam tikras subsidijas už jo darbą. Įmonė kiekvieną mėnesį biržai turi teikti dokumentus apie tai, kad asmuo dirba, prie dokumentų turi pateikti ir darbo laiko žiniaraščius. Juos pasirašo įmonės vadovas arba įgaliotas asmuo. Tai būtina dėl to, kad būtų galima kontroliuoti subsidijų mokėjimą (posėdžio protokolas b.l.87).
Liudytoja V. S., Darbo biržos finansinio skyriaus vyresnioji specialistė, parodė, kad ji vykdė aktyvios darbo rinkos priemones. Jai darbdaviai atnešdavo dokumentus ir pagal kiekvieną darbdavio dokumentą ji darydavo pavedimus. Apie K. atvejį buvo pranešta pačiai darbo biržai, tačiau liudytoja neprisimena, kas apie tai pranešė( posėdžio protokolas b.l. 87).
Liudytoja V. T. parodė, kad ji UAB (duomenys neskelbtini)dirbo nuo 2009 m. iki 2010 m. vasario mėn., ruošdavo dokumentus. Ji žinojo, kad D. K. buvo įdarbintas iš Darbo biržos, nes teikė kas mėnesį pažymas biržai. Ji taip pat žinojo, kad K. turėjo „biuletenį“, tačiau jis pats asmeniškai to nepranešė. 2009 m. lapkričio mėnesio žiniaraščius pildė ji, negali paaiškinti, kodėl pildė, kad K. dirbo, nors jo darbe nebuvo. K. nepranešė, kad jis turi nedarbingumo pažymą, ir buvo padaryta klaida. Ji skaičiavo atlyginimą, ir kai tik K. pristatė „biuletenį“, tik tada ir sužinojo, kad jis turėjo nedarbingumą, tuomet darė atitaisymus ir pateikė Sodrai ataskaitas. Nurodo, kad prašymą ligos pašalpai K. pildė Sodroje ( posėdžio protokolas b.l. 88).
Liudytojas L. M. , UAB (duomenys neskelbtini) direktorius, parodė, kad 2009 m. rudenį buvo paskelbtas konkursas dirbti UAB (duomenys neskelbtini) kompiuterinės įrangos inžinieriumi, konkursą laimėjo K., su buvo pasirašyta darbo sutartis. 2009 m. lapkričio mėnesį, K. sirgo,jis pranešė, pasveikęs pateikė nedarbingumo pažymėjimą, kuriame liudytojas pasirašė. Darbo apskaitos žiniaraštyje buvo pažymėtas K. nedarbingumas ir atitinkamai buvo sumokėtas atlyginimas. Nurodo, kad K. prieš įsidarbinant į UAB (duomenys neskelbtini), dirbo ir kitoje įmonėje( posėdžio protokolas b.l.108).
Liudytoja I. U., SODROS specialistė, parodė, kad ji Sodroje priiminėja prašymus nedarbingumo pašalpai gauti ir veda jų apskaitą. Liudytoja nurodė, kad niekada Sodros specialistai nevažiuoja į įmones susirinkti „biuletenių“ ir prašymų, žmonės patys turi atvykti į SODRĄ ir pateikti nedarbingumo pažymėjimą ir prašymą ligos pašalpai gauti(posėdžio protokolas b.l. 108).
VSDF valdybos Alytaus skyriaus pažymoje apie D. K. valstybinį socialinį draudimą matyti, kad nuo 2009-11-10 iki 2009-11-16 jam buvo skaičiuota ligos pašalpa, už 2009-11-12-2009-11-16 laikotarpį išmokėta 41,79 Lt (b.l. 33, 34, t.1).
Šalies argumentai
VSDFV Alytaus skyrius pateikė D. K. prašymą dėl ligos pašalpos, D. K. nedarbingumo pažymėjimą (serija D Nr. 5598966), sprendimą dėl teisės į pašalpą. Prašyme nurodo pagrindinę darbovietę UAB (duomenys neskelbtini) (b.l. 41-45, t.1).
Darbo sutartyje Nr. 4 nurodyta, kad D. K. įdarbintas UAB (duomenys neskelbtini)nuo 2009-07-02 (b.l. 158, t.1).
Darbo sutartyje nurodyta, kad D. K. įdarbintas UAB (duomenys neskelbtini) nuo 2009m. rugsėjo 21 dienos (b.l.64), t.1).
UAB (duomenys neskelbtini)darbo laiko apskaitos žiniaraščiai patvirtina, kad rugsėjo, spalio ir lapkričio mėnesiais buvo žymima, kad D. K. dirba visą dieną (b.l.181,187, 1 ).
UAB (duomenys neskelbtini) darbo laiko apskaitos žiniaraščiai patvirtina, kad nuo rugsėjo 21d., spalio mėnesį ir lapkričio mėnesį, išskyrus ligos dienas, buvo žymima, kad D. K. dirba visą dieną. (b.l.71,76,82).
UAB (duomenys neskelbtini) buhalteriniai dokumentai: atlyginimų priskaičiavimo žiniaraštis, darbo laiko apskaitos žiniaraštis, valstybinio socialinio draudimo lėšų finansinė ataskaita, apdraustųjų socialinių įmokų žiniaraštis patvirtina, kad UAB (duomenys neskelbtini)ištaisė buhalteriniuose dokumentuose padarytas klaidas 2010m. sausio 12-13 dienomis. (b.l. 101-105, t.2).
Darbo biržos rašte nurodyta, kad UAB (duomenys neskelbtini) grąžino 228,58 litus į darbo biržos sąskaitą ( b.l.34 ).
Apylinkės teismas nevertino faktinių aplinkybių, kad UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinius dokumentus ištaisė 2010m. sausio 12-13d.d., kai tik paaiškėjus padarytoms klaidoms. O ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas 2010m. birželio 29d.
Pagal BK 182 straipsnio 3 dalį numatyta baudžiamoji atsakomybė už sukčiavimą, t. y. pagal šį įstatymą atsako tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo nedidelės vertės svetimą turtą ar turtinę teisę, arba išvengė nedidelės vertės turtinės prievolės, arba ją panaikino. Sukčiavimo esmė yra apgaulės panaudojimas svetimam turtui užvaldyti ar turtinei teisei įgyti, išvengti turtinės prievolės arba ją panaikinti. Apgaulė sukčiaujant panaudojama turint tikslą suklaidinti turto savininką ar valdytoją arba asmenį, kurio žinioje yra turtas, o pastarieji dėl suklydimo apgaulės įtakoje savanoriškai patys perleidžia turtą ar teisę į turtą kaltininkui, manydami, kad šis turi teisę jį gauti. Iš subjektyviosios pusės šis nusikaltimas padaromas tik tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas suvokia, jog neteisėtais veiksmais, suklaidindamas teisėtą turto savininką ar valdytoją, įgijo svetimą turtą ir siekė tą turtą neteisėtai įgyti.
Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 300 straipsnio 1 dalį kyla tada, kai padaroma viena iš alternatyvių veikų: 1) netikro dokumento pagaminimas, 2) tikro arba netikro dokumento suklastojimas, 3) suklastoto dokumento laikymas, gabenimas, siuntimas, panaudojimas ar realizavimas. Apkaltinamajame nuosprendyje, atskleidžiant BK 300 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėtį, turi būti nustatyta, kurios iš dispozicijoje numatytų nusikaltimo sudėties alternatyvių veikų yra inkriminuojamos (tikro dokumento suklastojimas ar netikro dokumento pagaminimas ar disponavimas suklastotu dokumentu), bei nurodyti konkretūs kaltininko veiksmai, kuriais ta veika buvo padaryta, ir kitos svarbios veikos padarymo aplinkybės (BPK 305 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Taip pat būtina nustatyti kaltininko tiesioginę tyčią, kad kaltininkas suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, suprato, kad neturėdamas teisės dokumente įtvirtina tikrovės neatitinkančius duomenis, kurie gali sukelti teisines pasekmes, ir tai atlieka sąmoningai, nori taip veikti ir siekia suklastoto dokumento sukeltų pasekmių. Byloje nėra jokių įrodymų, kurie neginčijamai patvirtintų, kad L. M. sąmoningai, tyčia klastotų dokumentus ir siektų suklastotų dokumentų sukeltų pasekmių. Jau vien buhalteriniuose dokumentuose nurodyti klaidingų duomenų sukeltų pasekmių dalykas – 228,58 litai pervesti UAB (duomenys neskelbtini) iš darbo biržos patvirtina, kad tokios tyčios nebuvo. Kadangi dėl tokios mažos sumos – 228,58 litai – įmonės direktorius tyčia neklastos dokumentų, žinant baudžiamosios atsakomybės pasekmes.
Šioje gi byloje nenustatytas subjektyviosios pusės požymis – tyčia. Byloje nėra pakankamai duomenų, įrodančių, jog L. M. suklastojo tikrus dokumentus – UAB (duomenys neskelbtini)2009 m. lapkričio mėn. išrašą iš darbo laiko apskaitos žiniaraščio, pažymą apie asmenų, įdarbintų įgyti darbo įgūdžius, dirbtą darbo laiką ir jiems apskaičiuotą darbo užmokestį bei nuo šio darbo užmokesčio apskaičiuotas draudėjo privalomojo valstybinio socialinio draudimo įmokas ir pažymą apie darbo įgūdžių įgijimo tiesiogiai darbo vietoje organizavimo išlaidas bei šiuos žinomai suklastotus dokumentus panaudojo, 2009-12-04 pateikdama juos per kitą asmenį – UAB (duomenys neskelbtini)buhalterę V. T. Alytaus darbo biržai. Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas įrodymus, daro išvadą, kad tai buvo padarytos buhalterinės klaidos, kurias lėmė tokie faktiniai duomenys:
Darbo sutartis sudaryta tarp UAB (duomenys neskelbtini)ir D. K. bei šios sutarties turinys, lėmė tai, kad buvo žymimas darbo apskaitos žiniaraštis, kuriame buvo nurodyta visa darbo laiko apskaita, nors D. K. darbo vietoje nebūdavo. Byloje neginčijamai nustatyta, kad darbdavys – L. M. – ir darbuotojas – D. K. – sutarė, kad D. K. užtikrins kompiuterinės technikos funkcionavimą ir jam nebūtina ištisai būti darbo vietoje. Tai patvirtino ir D. K., kad jis nebūdavo darbo vietoje UAB (duomenys neskelbtini), o darbo atlikdavo nuotoliniu būdu per internetą. L. M. taip pat neprieštaravo jam įsidarbinti kitoje įmonėje. D. K. nuo rugsėjo 21 dienos įsidarbina UAB (duomenys neskelbtini). Darbo apskaitos žiniaraščiai UAB (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad abiejose įmonėse buvo pildoma pilna darbo laiko apskaita, tai įrodo, kad D. K. darbo pobūdis leido įmonėse nebūti pastoviai darbo vietoje. Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas aukščiau paminėtus įrodymus ir duomenis, daro išvadą, kad UAB (duomenys neskelbtini) buvo įprasta žymėti darbo laiko apskaitos žiniaraštyje D. K. pilna darbo laiką, nors jo darbo vietoje ir nebuvo. Tokia pati tvarka buvo ir UAB (duomenys neskelbtini) žymint D. K. darbo apskaitos laiką. Byloje nustatyta, kad D. K. nepranešė UAB (duomenys neskelbtini)apie savo ligą. Tą patvirtino pats D. K., taip pat patvirtino kaltinamoji L. M.. Tą patvirtina ir D. K. prašymas dėl pašalpos, kur nurodo pagrindinę darbovietę UAB (duomenys neskelbtini). D. K. patvirtino, kad apie savo ligą pranešė tik UAB (duomenys neskelbtini). Todėl UAB (duomenys neskelbtini) darbo apskaitos žiniaraštyje pildė D. K. ligą. O UAB (duomenys neskelbtini) darbo laiko apskaitos žiniaraštyje kaip įprasta pildė D. K. darbo laiką. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad L. M. nebuvo tyčios pildant darbo laiką apskaitos žiniaraštyje jį suklastoti. Klaidos padarymas darbo laiko apskaitos žiniaraštyje sąlygojo klaidų padarymą ir kituose buhalteriniuose dokumentuose: atlyginimų priskaičiavimo žiniaraštyje, valstybinio socialinio draudimo lėšų finansinėje ataskaitoje, apdraustųjų socialinių įmokų žiniaraštyje.
Bylos duomenimis nustatyta, jog D. K. nedarbingumo pažymėjimą pristatė vėliau, nei kad jis buvo pateiktas Darbo biržai. Vėliau, sužinojusi apie D. K. nedarbingumą, V. T. ranka pataisė darbo laiko apskaitos žiniaraštį už 2009 m. lapkričio mėn. ir perskaičiavo darbo užmokesčio apskaitos žiniaraštį 2010-01-12 dieną. Ištaisytuose darbo laiko ir darbo užmokesčio žiniaraščiuose nurodyta, kad D. K. turėjo nedarbingumą, dirbo 16 dienų ir priskaitytas darbo užmokestis yra 609,52 litai. D. K. nedarbingumo pažymėjimas užpildytas V. T. ranka ir ji to neneigia. L. M. jį patvirtino savo parašu, nekreipdama dėmesio į datas.
Byloje nustatyta, kad buhalterinius dokumentus pildė V. T. ir būtent ji pateikė juos Alytaus darbo biržai. Taip pat suformuotus ir užpildytus dokumentus V. T. pateikdavo pasirašyti ir L. M.. V. T. neneigia tos aplinkybės, kad D. K. nedarbingumo pažymėjimas užpildytas jos ranka, kurį jis pristatė vėliau, nei kad buvo pateiktos ataskaitos Darbo biržai. Teisminio nagrinėjimo metu V. T. parodė, kad tik ji pildė 2009 m. lapkričio mėnesio žiniaraščius. Ji pildė tabelius. D. K. nepranešė, kad jis turi nedarbingumo pažymėjimą, ir ji apie nedarbingumo pažymėjimą sužinojo tik tada, kai jis jį pristatė. Tuomet žiniaraštyje, kurį vėliau pasirašė L. M., ji padarė pataisymus. Tokius pat parodymus davė ir kaltinamoji L. M., jog V. T., sužinojusi apie D. K. nedarbingumą, savo ranka pataisė darbo laiko apskaitos žiniaraštį už 2009 m. lapkričio mėnesį ir perskaičiavo darbo užmokesčio apskaitos žiniaraštį 2010-01-12 dieną. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad L. M. veiksmuose tyčios suklastoti nuosprendyje paminėtus dokumentus ir, juos pateikus Alytaus darbo biržai, tokiu būdu užvaldyti 228,58 Lt darbo biržos lėšas, nebuvo. Be to, UAB (duomenys neskelbtini), iš karto po pastebėtos klaidos, grąžino per klaidą įgytus pinigus. Alytaus teritorinės darbo biržos direktoriaus pateiktoje pažymoje nurodoma, jog UAB (duomenys neskelbtini) 2010-11-02 grąžino 228,58 Lt į Alytaus teritorinės darbo biržos priskirtą sąskaitą, tokiu būdu Alytaus teritorinei darbo biržai žala atlyginta (b. l. 34).
Iš to, kas pasakyta aukščiau, daroma išvada, kad apylinkės teismo nuosprendyje padaryta išvada, jog L. M. tyčia, siekdama suklaidinti Alytaus darbo biržą, apgaule, neteisėtai užvaldė ir įgijo darbo biržos turtą – pinigus sumoje 228,58 Lt ir iš to turėjo turtinę naudą sumoje 228,58 Lt, neatitinka tikrovės. L. M. pinigai nurodytoje sumoje iš UAB (duomenys neskelbtini)išmokėti nebuvo. V. T. teisme tik patvirtino aplinkybę, jog būtent ji pildė 2009 m. lapkričio mėnesio buhalterinius dokumentus, ji skaičiavo atlyginimą, ir tik tada sužinojo apie nedarbingumą, kai šis pristatė nedarbingumo pažymėjimą, ji padarė atitaisymus ir pateikė ataskaitas Sodrai. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad apylinkės teismas padarė klaidingą išvadą, kad L. M. suvokė pavojingą savo veiksmų pobūdį, suprato, kad neturėdama teisės dokumente savo parašu įtvirtino tikrovės neatitinkančius duomenis, kurie gali sukelti teisines pasekmes, ir tai atliko sąmoningai, ir norėjo taip veikti. Tokiu būdu, nesant subjektyviosios pusės požymių – tyčios L. M. veiksmuose, negalima inkriminuoti L. M. kaltinime nurodytų nusikalstamų veikų, dėl ko ji iš jai pateiktų kaltinimų pagal BK 182 str. 3 d. ir 300 str. 1 d. išteisintina.
Apylinkės teismo nuosprendis naikintinas ir priimtinas naujas nuosprendis, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo požymių (BPK 329 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 4 d. ir 329 str. 1 d.,
nusprendžia:
Alytaus rajono apylinkės teismo 2011-06-10 nuosprendį panaikinti, ir priimti naują nuosprendį.
L. M. dėl jai pateiktų kaltinimų pagal LR BK 182 str. 3 d. ir BK 300 str. 1 d. išteisinti, nes ji nepadarė veikų, turinčių šių nusikaltimų požymių.
L. M. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti.