- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-09-21
- Bylos Nr.
- I-1501-257/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 3-64-3-00257-2016-9
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Jarūnė Sedalienė, Žanas Kubeckas, Laisvutė Kartanaitė (pran.)
- Pareiškėjas
- S. R.
- Atsakovas
- Joniškio rajono savivaldybės administracijos
- Kategorijos
Šiaulių apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos teisėjos Laisvutės Kartanaitės, teisėjų Žano Kubecko ir Jarūnės Sedalienės,
atsakovo Joniškio rajono savivaldybės administracijos atstovėms Agnei Valaitienei ir Gerdai Petrėnaitei,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos S. R. patikslintą skundą atsakovui Joniškio rajono savivaldybės administracijai dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja S. R. kreipėsi į Šiaulių apygardos administracinį teismą su skundu, kurį patikslino, prašydama panaikinti Joniškio rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos ir sveikatos skyriaus 2016-01-05 sprendimą Nr. 1 „Dėl kompensacijų skaičiavimo nutraukimo“ bei priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.
Pareiškėja skunduose (2–5, 101–105 b. l.) nurodė, kad pagal 2015-10-06 Joniškio rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos ir sveikatos skyriaus išvadą „Dėl teisės į piniginę socialinę paramą“ buvo nuspręsta, kad ji turi teisę gauti piniginę socialinę paramą, nes jos deklaruoto turto vertė neviršija nustatyto turto vertės normatyvo. Tuo pagrindu buvo suteiktos kompensacijos už būsto, esančio (duomenys neskelbtini), šildymą, karštą bei geriamąjį vandenį. 2016-01-08 Joniškio rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos ir sveikatos skyriaus vedėjos pranešimu ji buvo informuota, jog vadovaujantis Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 23 straipsnio 2 dalies 9 punktu, nuo 2015-12-01 nutraukiamas kompensacijų už būsto, esančio (duomenys neskelbtini), šildymo, karšto bei geriamojo vandens išlaidas skaičiavimas. Šiame pranešime pažymėta, kad kompensacijų skaičiavimo nutraukimo priežastis – būste faktiškai gyvena asmuo, kuris nėra deklaravęs gyvenamosios vietos būste arba jį nuomoja. Iš Joniškio rajono savivaldybės administracijos 2016-01-05 sprendimo Nr. 1 „Dėl kompensacijų skaičiavimo nutraukimo“ matyti, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 23 straipsnio 2 dalies 10 punktu ir Piniginės socialinės paramos teikimo tvarkos aprašo 35.10.2 punktu, nuo 2015-12-01 nutraukiamas kompensacijų už būsto šildymą, karšto bei geriamojo vandens išlaidas skaičiavimas S. R. Su nurodytu sprendimu nesutinka, kadangi sprendimas visiškai nepagrįstas ir nemotyvuotas. Jai asmeninės nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini). Šiame bute ji gyvena viena. Viena yra deklaravusi nurodytame bute savo gyvenamąją vietą. Kitų bute gyvenančių asmenų nėra. 2015-12-21 Joniškio savivaldybės seniūnijos darbuotojos K. R. ir Socialinės paramos ir sveikatos skyriaus specialistė J. D. surašė buities ir gyvenimo sąlygų patikrinimo aktą Nr. 2346, kuriame nurodė, kad, neva, buvo tikrinamos jos buities ir gyvenimo sąlygos. Šio akto 8 punkte užfiksuota, jog patikrinus buities ir gyvenimo sąlygas nustatyta, kad prašyme neteisingai nurodyti ar nuslėpti duomenys apie bendrai gyvenančius asmenis, šeiminę padėtį. Šiame akte pažymėta, kad „kaimynų teigimu, S. R. turi sugyventinį“. Taip pat pažymėta, kad „buvo gautas anoniminis skambutis, kad S. R. gyvena ne viena (kaip pati buvo teigusi), kartu gyvena ir vyriškis. Buvo apsilankyta gruodžio 17 d., gruodžio 21 d. – niekas neatidarė durų. Buvo paklausta keletas laiptinės kaimynų. Vienas iš jų patvirtino, kad pareiškėja gyvena su vyriškiu. Dar kartą apsilankyta gruodžio 22 d. – duris atidarė vyriškis, kuris prisistatė (duomenys neskelbtini). Teigė, kad čia negyvena, atėjo išsinešti daiktų. Pačios S. R. namuose nebuvo. Pareiškėjai paskambinta ir paprašyta, kad ateitų susipažinti su buities tyrimo aktu“. Šio akto 11 punkte pažymėta, kad neteikti piniginės socialinės paramos, nutraukti ar sustabdyti jos mokėjimą, nurodant priežastis, jog „Vadovaujantis 2015-02-12 Nr. T-13 tvarkos aprašo 35.10.2. punktu nutraukti kompensacijų teikimą (bute su vienu gyvenančiu asmeniu nuolat faktiškai gyvena kitas asmuo)“. Pareiškėja, susipažinusi su buities ir gyvenimo sąlygų patikrinimo aktu, parašė paaiškinimą, kad bute gyvena viena, o kaimynų teigimas, kad gyvena su sugyventiniu, neteisingas ir išgalvotas dėl nežinomų priežasčių. Šį paaiškinimą ji parašė 2016-01-04. Buities ir gyvenimo sąlygų patikrinimo akte pažymėta, kad kelias dienas pareiškėjos nerado namuose atsakingi savivaldybės administracijos darbuotojai, tačiau pareiškėja nėra įpareigota būti namuose tam tikromis dienų valandomis. Apie tai savivaldybės administracijos darbuotojai galėjo susižinoti, su ja susisiekę mobiliojo ryšio telefonu. To jie nepadarė. 2015-12-22 į pareiškėjos namus buvo atvykusios Joniškio rajono savivaldybės administracijos darbuotojos. Tai pareiškėja sužinojo iš V. R. Nurodytą dieną, tikslaus laiko nepamena, ji išėjo iš savo namų į Joniškio miestą, turėdama asmeninių reikalų, o jos namuose buvo pasilikęs iš ryto pas ją atvažiavęs buvęs sutuoktinis V. R., kuris buvo atvykęs pas ją į svečius, be to, jo atvykimo tikslas buvo pasiimti pas ją pasidėtus jo asmeninio naudojimo daiktus. Su buvusiu sutuoktiniu V. R. sieja dalykiniai ryšiai, kiek tai susiję su jų buvusia šeima. Su juo santuoka nutraukta maždaug prieš dešimt metų. Nuo to laiko negyvena šeimyninio gyvenimo, neveda bendro ūkio. Turi pilnametį vaiką, todėl turi apie ką pakalbėti, spręsti tam tikras buitines problemas, kiek tai susiję su pagalba pilnamečiam vaikui, bendravimu su juo. V. R. žodžiu jai pasakė, kad buvo į jos butą atėjusios savivaldybės administracijos darbuotojos, kol jos nebuvo namuose, paklausė, ką V. R. čia veikia. Iš V. R. žodžių gali paaiškinti, kad jis ir nurodė, kad atvyko pasiimti savo daiktų, paaiškino joms, kad čia negyvena, o atvyko trumpam. Dėl jai nesuprantamų priežasčių savivaldybės administracijos atsakingos darbuotojos net nemėgino su ja susisiekti, kad galėtų tuo metu apžiūrėti butą, iš ko galėtų daryti pagrįstas išvadas – gyvena pas ją pašalinis žmogus ar ne. Tai nesunkiai jos galėtų nuspręsti iš bute esančių namų apyvokos daiktų, kitų objektyvių požymių, o apie tai nespręsdamos iš paskalų, anot jų „anoniminio skambučio“, neįvardinto kaimyno žodinio pareiškimo ir savo subjektyvios nuomonės. Surinktoje bylos medžiagoje nėra nurodyta, iš kokio abonento skambimo tariamas „anonimas“, nėra nurodyta, kas konkrečiai iš kaimynų, nurodant jo vardą, pavardę, gyvenamosios vietos adresą, pranešė joms apie jos bute neva gyvenantį pašalinį asmenį, kuris nėra deklaravęs čia savo gyvenamosios vietos. Tai yra tik subjektyvi savivaldybės administracijos darbuotojų nuomonė, o galbūt net piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi arba tarnybinių pareigų neatlikimas. Susiklosčius tokiai situacijai, paprašė V. R., kad jis pateiktų įrodymus dėl jo nuolatinės gyvenamosios vietos. V. R. pateikė pažymą apie asmens deklaruotą gyvenamąją vietą, iš kurios matyti, kad jis yra deklaravęs savo gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini). Taip pat pateikė (duomenys neskelbtini) pažymą, iš kurios matyti, kad jo darbo vieta yra ne Joniškio mieste, o (duomenys neskelbtini), kur jam darbdavys suteikia ir gyvenamąjį plotą. Šios aplinkybės suponuoja tai, kad V. R. nuolatinė gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini), taip pat gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini), bet jokiu būdu ne pareiškėjos bute, esančiame (duomenys neskelbtini). V. R., užeidamas pas ją į svečius, nesukūrė tokių teisinių santykių, kuriuos galėtų apibrėžti, kaip jo nuolatinę gyvenamąją vietą. Negalima laikyti, jog jos gyvenamojoje vietoje yra ir V. R. gyvenamoji vieta, nes Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.16 straipsnio 1 dalyje yra aiškiai nurodyta, kad fizinio asmens gyvenamąja vieta laikoma vieta, kurioje jis faktiškai gyvena. V. R. pas ją negyvena, todėl tai nelaikytina ir jo gyvenamąja vieta. CK 2.17 straipsnyje pažymėta, kad nustatant fizinio asmens gyvenamąją vietą, atsižvelgiama į asmens faktinio gyvenimo toje vietoje trukmę ir tęstinumą, duomenis apie asmens gyvenamąją vietą viešuosiuose registruose, taip pat į paties asmens viešus pareiškimus apie savo gyvenamąją vietą. Akivaizdu, kad pažyma apie V. R. deklaruotą gyvenamąją vietą yra neginčijamas įrodymas. Nurodė, kad 2016-05-01 sprendimas Nr. 1 jai buvo įteiktas Joniškio rajono savivaldybės administracijos atsakingų pareigūnų tik 2016-02-15. Taigi, iki to laiko ji su šiuo sprendimu nebuvo supažindinta, nebuvo supažindinta su jo turiniu, apskundimo tvarka ir pan. Iškilo pagrįstų abejonių, jog tiriamasis sprendimas buvo surašytas tikrai ne 2016-01-05, o vėliau, jau Joniškio rajono savivaldybės administracijai gavus teismo procesinius skundo siųstus dokumentus. Bet šį faktą privalo ištirti teisėsaugos institucijos, ir esant pagrįstoms prielaidomis, kad sprendimas nebuvo surašytas nurodytą dieną, o vėliau, skundas turi būti tenkinamas.
Pareiškėja teismo posėdžio metu nurodė, kad palaiko patikslinto skundo reikalavimus. Pareiškėjos atstovas teismo posėdžio metu rėmėsi iš esmės tais pačiais argumentais, kurie nurodyti patikslintame skunde. Nurodė, kad tą dieną, kai tikrino socialinės darbuotojos, ji buvo išėjusi į miestą, o buvęs sutuoktinis V. R. buvo atvykęs pas ją į namus susitikti su sūnumi. Nurodė, kad buvęs sutuoktinis pas ją atvažiuoja į namus ir ten susitikinėja su sūnumi, taip pat V. R. atvyksta aptarti jo mamos, su kuria pareiškėja palaiko santykius, reikalus. Sūnus yra prašęs leisti susitikinėti su tėvu pas ją namuose. Sūnus pas ją negyvena. Nežino, kur gyvena buvęs sutuoktinis, jis dažnai keičia gyvenamąsias vietas. Nurodė, kad buvo nuvykusi į seniūniją bei buities ir gyvenimo sąlygų patikrinimo akte parašė, jog su juo nesutinka, taip pat pateikė paaiškinimą, kodėl nesutinka su aktu. Taip pat savivaldybėje prašė pakviesti ją į posėdį tam, kad ji galėtų paaiškinti susiklosčiusią situaciją, tačiau niekas nepakvietė. Nurodė, kad socialinės darbuotojos nebuvo įėjusios į jos butą ir nepamatė jos blogų gyvenimo sąlygų. Tai, kad kaimynai mato jos buvusį vyrą su sūnumi, nereiškia, kad ji su V. R. gyvena. Ji su kaimynais nebendrauja. Prašo patikslintą skundą tenkinti.
Pareiškėjos atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad palaiko patikslinto skundo reikalavimus. Pareiškėjos atstovas teismo posėdžio metu rėmėsi iš esmės tais pačiais argumentais, kurie nurodyti patikslintame skunde. Nurodė, kad skundžiamas sprendimas yra nemotyvuotas, nepagrįstas, priimtas remiantis gandais ir galimai suklastotas. Nurodė, kad pareiškėja gyvena viena. Neaišku, kokie kaimynai patvirtino, jog pareiškėja gyvena ne viena. Pareiškėjos sutuoktinis V. R. lankosi pas pareiškėją namuose, tačiau ten nėra jo nuolatinė gyvenamoji vieta. Bet kokie asmenys gali lankytis pareiškėjos namuose, asmens, gyvenančio pareiškėjos bute, nėra. Dėl skundžiamo sprendimo pareiškėjai kilo neigiamos pasekmės. Prašo patikslintą skundą tenkinti.
Atsiliepimas
Atsakovas Joniškio rajono savivaldybės administracija su skundu ir patikslintu skundu nesutinka, prašo atmesti, kaip nepagrįstus. Atsiliepimuose (75–80, 115–120 b. l.) bei atsakovo atstovės teismo posėdžio metu nurodė, kad 2015 m. spalio 6 d. savivaldybės administracijoje buvo gautas pareiškėjos S. R. prašymas-paraiška piniginei socialinei paramai gauti Nr. PK-3-1464 (toliau – Prašymas-paraiška), kuriuo prašoma nuo 2015 m. spalio mėnesio iki 2016 m. balandžio mėnesio skirti būsto šildymo, karšto ir geriamojo vandens išlaidų kompensaciją. Prie minėto prašymo pridėtame 2015 m. spalio 6 d. dokumente apie šeimos duomenis socialinei paramai gauti, pareiškėja nurodė, kad adresu (duomenys neskelbtini) gyvena viena. Savivaldybės administracijos Socialinės paramos ir sveikatos skyriaus 2015 m. spalio 7 d. sprendimu Nr. 3283 „Dėl teisės į būsto šildymo, karšto ir geriamojo vandens išlaidų kompensacijas“ S. R. nuo 2015 m. spalio 1 d. iki 2016 m. kovo 31d. nustatyta teisė į būsto šildymo, karšto ir geriamojo vandens išlaidų kompensaciją. 2015 m. gruodžio mėnesį savivaldybės administracijoje buvo gautas anoniminis skambutis, kuriuo informuota, jog kartu su pareiškėja adresu (duomenys neskelbtini) gyvena jos buvęs vyras V. R. Nurodo, kad vienas iš piniginės socialinės paramos teikimo principų – socialinio teisingumo ir veiksmingumo – įpareigoja, teikiant piniginę socialinę paramą, sudaryti sąlygas gauti paramą tik tada, kada jos labiausiai reikia. Todėl, siekiant didinti socialinės paramos efektyvumą ir veiksmingumą bei mažinti piktnaudžiavimo pinigine socialine parama galimybes, savivaldybės administracija visais atvejais tikrina iš fizinių ar juridinių asmenų gautą informaciją apie galimai piniginės socialinės paramos gavėjų pateiktus neteisingus duomenis ar piktnaudžiavimą pinigine socialine parama. Vadovaujantis Piniginės socialinės paramos teikimo tvarkos aprašo, patvirtinto Joniškio rajono savivaldybės tarybos 2015 m. vasario 12 d. sprendimu Nr. T- 13 (toliau – ir Tvarkos aprašas), 35.12.4 punktu, kuriame nurodyta, kad savivaldybės administracija, teikdama piniginę socialinę paramą, turi teisę periodiškai tikrinti piniginės socialinės paramos gavėjų gyvenimo sąlygas, turimą turtą ir užimtumą, kai bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo nepriskiriami didelės ar mažos rizikos grupėms, kurie tikrinami ne rečiau kaip du kartus per metus ir atsižvelgiant į anoniminio skambučio metu gautą informaciją, savivaldybės administracijos Joniškio seniūnijos socialinio darbo organizatorės J. D. ir K. R. tikrino gautą informaciją. Kaip nurodyta Joniškio seniūnijos 2015 m. gruodžio 21 d. buities ir gyvenimo sąlygų patikrinimo akte Nr. 2346, pas socialinės pašalpos gavėją S. R. adresu (duomenys neskelbtini) buvo apsilankyta 2015 m. gruodžio 17 d. ir 2015 m. gruodžio 21 d., tačiau durų niekas neatidarė. Socialinio darbo organizatorės apklausė kelis kaimynus. Vienas jų patvirtino, kad pareiškėja gyvena su vyriškiu, tačiau raštu patvirtinti šią informaciją atsisakė. 2015 m. gruodžio 22 d., socialinio darbo organizatorėms dar kartą apsilankius pareiškėjos gyvenamuoju adresu, duris atidarė vyriškis, kuris prisistatė (duomenys neskelbtini) pavarde, tačiau teigė, kad čia jis negyvena, o tik atėjo išsinešti daiktų. Pareiškėjos S. R. šio apsilankymo metu namuose nebuvo. Savivaldybės administracijos Joniškio seniūnijos 2016 m. vasario 3 d. rašte Nr. (1.6)S-34 „Dėl informacijos pateikimo“ papildomai nurodyta, kad socialinėms darbuotojoms 2015 m. gruodžio 22 d. pakartotinai nuvykus pas pareiškėją, adresu (duomenys neskelbtini), buto durų ilgai niekas neatidarė, tačiau buvo girdėti, kad viduje kažkas yra. Po kiek laiko duris atvėrė nepažįstamas vyriškis, kuris nurodė, kad buto savininkės nėra, ji išėjusi į miestą. Taip pat nurodyta, kad asmuo pokalbio pradžioje su socialinėmis darbuotojomis bendravo nemandagiai, atsisakė prisistatyti, nenorėjo įsileisti vidun. Socialinėms darbuotojoms paaiškinus jų apsilankymo tikslą, vyriškis įsileido į koridorių ir prisistatė (duomenys neskelbtini) pavarde. Minėtas vyras vilkėjo striukę ir avėjo šlepetėmis. Socialinėms darbuotojoms paklausus, ką jis vienas veikia šiame bute, vyras nurodė, kad užėjo išsinešti asmeninių daiktų ir šiuo adresu jis negyvena. Socialinių darbuotojų pastebėjimu, vyras jautėsi sunerimęs, prašė nuslėpti informaciją, kad socialinės darbuotojos rado jį bute. Vadovaujantis Tvarkos aprašo 35.10.2 punktu ir atsižvelgiant į surinktą informaciją buvo pasiūlyta nutraukti kompensacijų teikimą pareiškėjai. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, bei vadovaujantis Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 23 straipsnio 2 dalies 10 punktu ir Tvarkos aprašo 35.10.2 punktu, Joniškio rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos ir sveikatos skyrius 2016 m. sausio 5 d. sprendimu Nr. 1 „Dėl kompensacijų skaičiavimo nutraukimo“ S. R. nuo 2015 m. gruodžio 1 d. nutraukė kompensacijos už būsto šildymą, karštą bei geriamąjį vandenį skaičiavimą. Apie šį sprendimą pareiškėja informuota savivaldybės administracijos Socialinės paramos ir sveikatos skyriaus 2016 m. sausio 8 d. raštu Nr. (30.8)-SR-16 „Dėl kompensacijų nutraukimo“. Pažymėjo, kad minėtame informaciniame rašte, siųstame pareiškėjai, yra techninė klaida, nurodytas klaidingas Įstatymo punktas (yra nurodytas Įstatymo 23 straipsnio 2 dalies 9 punktas, nors turėjo būti nurodytas Įstatymo 23 straipsnio 2 dalies 10 punktas), tačiau kompensacijų skaičiavimo nutraukimo priežastis nurodyta teisinga, t. y. būste faktiškai gyvena asmuo, kuris nėra deklaravęs gyvenamosios vietos būste arba jo nesinuomoja. Vadinasi, netinkamo punkto nurodymas informaciniame rašte nekeičia teisinio pagrindo, nurodyto Joniškio rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos ir sveikatos skyriaus 2016 m. sausio 5 d. sprendime Nr. 1 ..Dėl kompensacijų skaičiavimo nutraukimo“, kuriuo nutrauktas kompensacijos už būsto šildymą, karštą bei geriamąjį vandenį skaičiavimas. Pareiškėja 2016 m. sausio 15 d. pareiškime nurodo, kad savivaldybės administracijos darbuotojai norėdami rasti ją namuose, galėjo prieš atvykstant susisiekti su ja mobiliojo ryšio telefonu ir tuomet ji būtų į butą įsileidusi. Nurodė, kad vadovaujantis Įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 8 punktu, kuris savivaldybės administracijai nustato ne tik teisę, bet ir pareigą, savivaldybės administracija, teikdama piniginę socialinę paramą, privalo kilus pagrįstų įtarimų dėl prašyme-paraiškoje pateiktų duomenų apie turimą turtą ir gaunamas pajamas, tikrinti bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens gyvenimo sąlygas, turimą turtą ir užimtumą, surašyti buities ir gyvenimo sąlygų patikrinimo aktą, kurio pagrindu piniginė socialinė parama gali būti skiriama, neskiriama ar nutraukiamas jos mokėjimas. Taigi, remiantis minėta įstatymo nuostata bei tai, kad buvo gautas anoniminis pranešimas dėl to, jog pareiškėja galimai gyvena ne viena, atsakovas ne tik turėjo teisę, tačiau ir privalėjo įsitikinti tokios informacijos pagrįstumu. Abejojama, ar socialiniams darbuotojams pranešus apie atvykimą, tikrinant piniginės socialinės paramos gavėjų gyvenimo sąlygas, turimą turtą ir užimtumą, atsiskleistų tikrosios aukščiau nurodytos gyvenimo aplinkybės. Pareiškėja Prašyme-paraiškoje įsipareigojo teikti piniginę socialinę paramą teikiančiai institucijai (įstaigai) informaciją, reikalingą piniginei socialinei paramai gauti (4.3 punktas). Tačiau iš byloje esančių aplinkybių, matyti, kad ji šios pareigos nevykdė. Be to, pareiškėja, palikdama savo buvusį vyrą V. R. vieną savo namuose, adresu (duomenys neskelbtini), turėjo suprasti ir numatyti apie galimas pasekmes, kurios gali kilti apsilankius socialinėms darbuotojoms ir surašius buities ir gyvenimo sąlygų patikrinimo aktą, kuris, kaip įtvirtinta įstatymo leidėjo, yra pagrindas nutraukti socialinės paramos mokėjimą. Pareiškėja 2016 m. sausio 15 d. pareiškime teigia, kad „surinktoje bylos medžiagoje nėra nurodyta iš kokio abonento skambino tariamas „anonimas“, nėra nurodyta, kas konkrečiai iš kaimynų, nurodant jo vardą, pavardę, gyvenamosios vietos adresą, pranešė apie mano bute, neva tai gyvenantį pašalinį asmenį, kuris nėra deklaravęs čia gyvenamosios vietos“. Paaiškina, kad anoniminis pranešimas reiškia, kad ir pačiai pranešimą priimančiai institucijai jokie pranešančio asmens duomenys nėra žinomi. Lietuvių kalbos žodyne nurodyta, kad žodis anoniminis reiškia – bevardis, be autoriaus, nepažymėtas. Vadinasi, nei savivaldybės administracijai, nei pareiškėjai nėra ir negali būti žinomi anoniminį pranešimą palikusio asmens duomenys. Pareiškėjos kaimynai atsisako raštu patvirtinti informaciją, kad pareiškėja gyvena ne viena, ir pageidavo likti nežinomais, nes nenori konfliktų su pareiškėja. Tačiau, kaip minėta aukščiau, atsakovas visais atvejais tikrina iš fizinių ar juridinių asmenų gautą informaciją apie galimai piniginės socialinės paramos gavėjų pateiktus neteisingus duomenis ar piktnaudžiavimą pinigine socialine parama, nesvarbu, kokia forma ši informacija yra gauta. Pareiškėja prie 2016 m. sausio 15 d. pareiškimo pateikė pažymą apie V. R. deklaruotą gyvenamąją vietą, kurioje nurodyta, kad V. R. deklaravo savo gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad nuolatinė gyvenamoji vieta nebūtinai sutampa su asmens deklaruota gyvenamąja vieta. Fizinio asmens gyvenamoji vieta yra ta vieta, kurioje jis faktiškai dažniausiai gyvena, ir nebūtinai turi sutapti su viešuose registruose deklaruota gyvenamąja vieta. Pažymėjo, kad V. R. 2015 m. spalio 19 d. Joniškio rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos ir sveikatos skyriui pateikė prašymą „Dėl specialiųjų poreikių lygio nustatymo“, kuriame nurodyta, kad V. R. adresas yra (duomenys neskelbtini), kuris patvirtina faktą, kad V. R. gyvena kartu su pareiškėja. Nurodė, kad pareiškėja pareiškime pabrėžė, kad savivaldybes administracijos specialistai netinkamai taikė įstatymo nuostatas, tačiau pažymi, kad pareiškėja vadovaujasi sena (negaliojančia) įstatymo nuostata. Tvarkos aprašo 27.1 papunktyje nurodyta, kad socialinė parama skiriama savivaldybės administracijos Socialinės paramos ir sveikatos skyriaus socialinių išmokų specialistui duomenis suvedus į socialinės paramos apskaitos sistemą „Parama“. Tvarkos aprašo 33 punkte nurodyta, kad sprendimą dėl socialinės paramos skyrimo/neskyrimo priima skyriaus socialinių išmokų specialistas. Sprendimą tvirtina savivaldybės administracijos direktorius ar jo įgaliotas asmuo. Atsižvelgiant į tai, kad Tvarkos apraše nėra tiksliai išskirta nuostata dėl socialinės paramos nutraukimo, yra taikomas sprendimų dėl socialinės paramos skyrimo/neskyrimo analogas. Socialinės paramos apskaitos sistemoje „Parama“ yra fiksuojama kiekvieno įrašo įvedimo ir koregavimo data bei minėtą įrašą atlikęs darbuotojas. Faktą, kad sprendimas S. R. nutraukti kompensacijų skaičiavimą buvo priimtas 2016 m. sausio 5 d., patvirtina išrašas, kuriame nurodyta, kad kompensacijų skaičiavimas yra nutrauktas, o nutraukimo tvirtinimo data – 2016 m. sausio 5 d. Įstatymo 15 straipsnyje nurodyta, kad Prašymą-paraišką pateikęs asmuo apie priimtą sprendimą dėl piniginės socialinės paramos skyrimo ar neskyrimo yra informuojamas asmens prašyme-paraiškoje nurodytu informavimo būdu ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo dienos. Iš esmės analogiška nuostata įtvirtinta Tvarkos aprašo 30 punkte. Tačiau pažymi, kad nei Įstatyme, nei Tvarkos apraše nėra įtvirtintos nuostatos, įpareigojančios savivaldybės administraciją siųsti pareiškėjams patį sprendimą dėl socialinės paramos skyrimo, neskyrimo ar nutraukimo. Pareiškėja 2015 m. spalio 6 d. prašyme-paraiškoje piniginei socialinei paramai gauti Nr. PK-3-1464 nurodė, kad informaciją apie priimtus sprendimus pageidauja gauti telefonu. Tačiau savivaldybės administracija, būdama atsakinga ir žinodama, kad priimtas sprendimas gali būti skundžiamas, apie savivaldybės administracijos 2016 m. sausio 5 d. priimtą sprendimą „Dėl kompensacijų skaičiavimo nutraukimo“ pareiškėją informavo savivaldybės administracijos 2016 m. sausio 8 d. raštu Nr. (30.8)-SR-16 „Dėl kompensacijų nutraukimo“. Pažymėjo, kad pareiškėjai gavus nurodytą pranešimą tapo prieinama informacija apie esminius ginčijamo akto turinį sudarančius elementus, t. y. apie aktą priėmusią instituciją, datą, aktu nustatomas teises ar pareigas, taip pat nurodytas teisinis pagrindas, dėl kurio toks sprendimas priimtas, bei faktinės aplinkybės, kuriomis grindžiamas priimtas sprendimas. Pranešime taip pat nurodyta sprendimo apskundimo tvarka. Be to, nurodė, kad Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos Šiaulių valdyba priėmė nutartį tyrimą nutraukti ir nepradėti ikiteisminio tyrimo dėl savivaldybės administracijos darbuotojų galimai neteisėto veikimo priimant skundžiamą sprendimą.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškėjos patikslintas skundas tenkintinas.
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl atsakovo priimto sprendimo nutraukti pareiškėjai nuo 2015 m. gruodžio 1 d. kompensacijų už būsto šildymo, karšto bei geriamojo vandens išlaidas skaičiavimą.
Nagrinėjamus teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymas (toliau – ir Įstatymas), kurio 20 straipsnio 2 dalyje nurodoma, kad kreipdamasis dėl piniginės socialinės paramos, asmuo pateikia asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą, Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtintos formos prašymą-paraišką ir jos priedus (toliau – prašymas-paraiška) ir prašyme-paraiškoje nurodo piniginės socialinės paramos skyrimui ir apskaičiavimui būtinus duomenis apie save ir bendrai gyvenančius asmenis, veiklos pobūdį, turimą turtą ir šio įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 6–11 punktuose ir 2 dalyje nurodyto turto vertę, gaunamas pajamas, kitą piniginei socialinei paramai gauti būtiną informaciją.
Iš byloje esančių dokumentų matyti, kad 2015 m. spalio 6 d. pareiškėja S. R. su prašymu-paraiška kreipėsi į Joniškio rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos ir sveikatos skyrių, prašydama skirti jai piniginę socialinę paramą, t. y. suteikti jai teisę į būsto šildymo, karšto ir geriamojo vandens išlaidų kompensacijas už laikotarpį nuo 2015-10-01 iki 2016-04-01 (81–85 b. l., I tomas). Pareiškėja apie šeimos nario statusą nurodė, kad gyvena viena (87 b. l., I tomas), apie nekilnojamąjį turtą nurodė, jog jai priklauso butas, adresu (duomenys neskelbtini). Joniškio rajono savivaldybės administracija 2015 m. spalio 7 d. priėmė sprendimą Nr. 3283 „Dėl teisės į būsto šildymo, karšto ir geriamojo vandens išlaidų kompensacijas“, kuriuo nustatė, kad teisę į būsto šildymo, karšto ir geriamojo vandens išlaidų kompensacijas nuo 2015 m. spalio 1 d. iki 2016 m. kovo 31 d. pagal deklaruotos gyvenamosios vietos adresą – (duomenys neskelbtini), turi vienas gyvenantis asmuo S. R.
Joniškio seniūnija 2015-12-21 surašė buities ir gyvenimo sąlygų patikrinimo aktą Nr. 2346, jame nurodė patikrinimo tikslą – pagal Piniginės socialinės paramos teikimo tvarkos aprašo, patvirtinto Joniškio rajono savivaldybės tarybos 2015 m. vasario 12 d. sprendimu Nr. T-13 (toliau – ir Tvarkos aprašo), 35.12.4 punktą (kuriame nurodyta, kad savivaldybės administracija, teikdama piniginę socialinę paramą, turi teisę periodiškai tikrinti piniginės socialinės paramos gavėjų gyvenimo sąlygas, turimą turtą ir užimtumą, kai bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo nepriskiriami didelės ar mažos rizikos grupėms, kurie tikrinami ne rečiau kaip du kartus per metus). Joniškio seniūnijos 2015-12-21 buities ir gyvenimo sąlygų patikrinimo akte Nr. 2346 nurodyta, jog, kaimynų teigimu, S. R. turi sugyventinį, buvo gautas anoniminis skambutis, jog S. R. gyvena ne viena, kartu gyvena vyriškis. Pas socialinės pašalpos gavėją S. R., adresu (duomenys neskelbtini), buvo apsilankyta 2015 m. gruodžio 17 d. ir 2015 m. gruodžio 21 d., tačiau durų niekas neatidarė. Buvo apklausti keli laiptinės kaimynai. Vienas iš jų patvirtino, kad pareiškėja gyvena su vyriškiu. 2015 m. gruodžio 22 d. dar kartą apsilankius pareiškėjos gyvenamuoju adresu, duris atidarė vyriškis, kuris prisistatė (duomenys neskelbtini) pavarde, tačiau teigė, kad čia jis negyvena, o tik atėjo išsinešti daiktų. Pareiškėjos S. R. šio apsilankymo metu namuose nebuvo. Pareiškėjai paskambinta ir paprašyta, kad ji ateitų susipažinti su buities tyrimo aktu. 2015 m. gruodžio 21 d. buities ir gyvenimo sąlygų patikrinimo akte Nr. 2346 taip pat nurodyta, kad vadovaujantis Tvarkos aprašo 35.10.2 punktu nutrauktas kompensacijų teikimas (bute su vienu gyvenančiu asmeniu nuolat faktiškai gyvena kitas asmuo). Be to, pareiškėja buities ir gyvenimo sąlygų patikrinimo akte nurodė, kad su tuo nesutinka, nes bute ji gyvena viena, o kaimynų teigimas, kad ji gyvena su sugyventiniu, yra neteisingas ir išgalvotas dėl jai nežinomų priežasčių (91 b. l., I tomas).
2016 m. sausio 5 d. priimtas skundžiamas Joniškio rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos ir sveikatos skyriaus sprendimas Nr. 1 „Dėl kompensacijų skaičiavimo nutraukimo“ (92 b. l., I tomas), kuriame nurodyta, jog vadovaujantis Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 23 straipsnio 2 dalies 10 punktu ir Tvarkos aprašo 35.10.2 punktu, nuo 2015 m. gruodžio 1 d. nutraukiamas kompensacijų už būsto šildymo, karšto bei geriamojo vandens išlaidas skaičiavimas S. R., gyv. (duomenys neskelbtini).
Žemesnės instancijos teismas
Teismas yra įpareigotas nustatyti, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar viešojo administravimo subjektai neviršijo kompetencijos, taip pat ar teisės aktas arba veiksmas (neveikimas) neprieštarauja tikslams bei uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo įgaliojimus. Sprendžiant pareiškėjos reikalavimą dėl ginčijamo sprendimo panaikinimo, pirmiausia būtina įvertinti skundžiamo 2016 m. sausio 5 d. sprendimo Nr. 1 atitiktį Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nurodytiems teisėtumo ir pagrįstumo reikalavimams. Pagal Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalį individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomo poveikio priemonės turi būti motyvuotos.
Ginčijamas sprendimas priimtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 23 straipsnio 2 dalies 10 punktu ir Tvarkos aprašo 35.10.2 punktu, t. y. sprendimas pagrįstas teisės aktų normomis, tačiau skundžiamas 2016 m. sausio 5 d. sprendimas Nr. 1 nepagrįstas objektyviais duomenimis (nenurodytas faktinis pagrindas), nenurodytos priežastys (individuali argumentacija), kodėl nutarta nutraukti pareiškėjai kompensacijų skyrimą, taip pat neaiškiai nurodyta sprendimo apskundimo tvarka.
Nors apie kompensacijų nutraukimą pareiškėja informuota Joniškio rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos ir sveikatos skyriaus 2016 m. sausio 8 d. raštu Nr. (30.8)-SR-16 „Dėl kompensacijų nutraukimo“ (93 b. l., I tomas), kuriame nurodyta kompensacijų nutraukimo priežastis – būste faktiškai gyvena asmuo, kuris nėra deklaravęs gyvenamosios vietos būste arba jo nesinuomoja, aiški apskundimo tvarka, tačiau teismas pažymi, jog Joniškio rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos ir sveikatos skyriaus 2016 m. sausio 8 d. raštas Nr. (30.8)-SR-16 „Dėl kompensacijų nutraukimo“ (93 b. l., I tomas) yra informacinio pobūdžio, nesukeliantis pareiškėjai teisinių pasekmių, taip pat nėra 2016 m. sausio 5 d. sprendimo Nr. 1 „Dėl kompensacijų skaičiavimo nutraukimo“ sudedamoji dalis. Būtent pareiškėjos ginčijamas 2016 m. sausio 5 d. sprendimas Nr. 1 laikytinas individualiu administraciniu aktu, kuris sukelia tiesiogines teisines pasekmes, ir turi atitikti Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje nurodytus reikalavimus.
Žemesnės instancijos teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą konstatavęs, kad Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatos įtvirtina viešojo administravimo subjektams pareigą priimtame administraciniame sprendime nurodyti pagrindinius faktus, argumentus ir įrodymus, pateikti teisinį pagrindą, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi, priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Be to, ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008-06-12 nutartį administracinėje byloje Nr. A-756-700/2008, 2009-04-02 nutartį administracinėje byloje Nr. A-756-422/2009, 2010-10-14 nutartį administracinėje byloje Nr. A-502-1037/2010, 2015-03-19 nutartį administracinėje byloje Nr. A-749-756/2015 ir kt.).
Be to, Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad kiekvienam asmeniui, kuriam individualus administracinis aktas yra skirtas arba kurio teisėms ir pareigoms šis individualus administracinis aktas turi tiesioginį poveikį, ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo šio akto priėmimo raštu pranešama apie individualaus administracinio akto priėmimą, kartu pridedant individualaus administracinio akto teisės aktų nustatyta tvarka patvirtintą kopiją, jeigu kiti įstatymai nenustato kitaip. Iš Joniškio rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos ir sveikatos skyriaus 2016 m. sausio 8 d. informacinio rašto Nr. (30.8)-SR-16 „Dėl kompensacijų nutraukimo“ (93 b. l., I tomas) matyti, kad pastarajame rašte nėra nurodoma apie tai, jog yra priimtas 2016 m. sausio 5 d. sprendimas Nr. 1, ir prie rašto skundžiamas aktas nėra pridedamas. Teismo nuomone, tokia praktika laikytina ydinga ir prieštaraujančia Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 4 dalyje numatytai asmens informavimo tvarkai apie jam skirtą arba jo teisėms ir pareigoms tiesioginį poveikį turintį individualų aktą.
Kaip minėta, skundžiamas Joniškio rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos ir sveikatos skyriaus 2016 m. sausio 5 d. sprendimas Nr. 1 „Dėl kompensacijų skaičiavimo nutraukimo“ (92 b. l., I tomas) priimtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 23 straipsnio 2 dalies 10 punktu ir Tvarkos aprašo 35.10.2 punktu. Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 23 straipsnio 2 dalies 10 punkte numatyta, jog savivaldybės administracija, teikdama piniginę socialinę paramą, turi teisę patikrinusi bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens gyvenimo sąlygas ir surašiusi buities ir gyvenimo sąlygų patikrinimo aktą, neteikti kompensacijų ar nutraukti jų teikimą, jeigu bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo deklaruoja gyvenamąją vietą būste arba jį išsinuomoja, bet jame faktiškai negyvena, arba kartu su vienu gyvenančiu asmeniu arba bendrai gyvenančiais asmenimis būste nuolat faktiškai gyvena asmuo (asmenys), kuris (kurie) nėra deklaravęs (deklaravę) gyvenamosios vietos būste arba jo nesinuomoja. Tvarkos aprašo 35.10.2 punkte įtvirtinta iš esmės ta pati nuostata, kad savivaldybės administracija, teikdama piniginę socialinę paramą, turi teisę neteikti kompensacijų ar nutraukti jų teikimą, patikrinus gyvenimo sąlygas ir surašius buities ir gyvenimo sąlygų patikrinimo aktą, jei kartu su vienu gyvenančiu asmeniu arba bendrai gyvenančiais asmenimis būste nuolat faktiškai gyvena asmuo (asmenys), kuris (kurie) nėra deklaravęs gyvenamosios vietos būste arba jo nesinuomoja (gavus papildomos informacijos iš kaimynų ar kitų asmenų, įstaigų, institucijų).
Pagal Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymą, bendrai gyvenantys asmenys – tai asmenys <...> neįregistravę santuokos ir bendrą ūkį tvarkantys pilnamečiai ar veiksniais pripažinti nepilnamečiai vyras ir moteris ir jų vaikai (įvaikiai) iki 18 metų (2 str. 2 d.), o vienas gyvenantis asmuo – vienas gyvenantis vyresnis kaip 18 metų asmuo arba veiksniu pripažintas nepilnametis, kuris yra nesusituokęs, taip pat susituokęs, tačiau teismo sprendimu gyvenantis skyrium <...> (2 str. 15 p.).
Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 8 punkte nurodoma, kad savivaldybės administracija, teikdama piniginę socialinę paramą, kilus pagrįstų įtarimų dėl prašyme pateiktų duomenų, privalo tikrinti bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens gyvenimo sąlygas, surašyti buities ir gyvenimo sąlygų patikrinimo aktą, kurio pagrindu socialinė parama gali būti neskiriama ar nutraukiamas jos mokėjimas. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės neleidžia spręsti, kad šią įstatyme numatytą pareigą atsakovas būtų įvykdęs tinkamai. Iš administracinės bylos medžiagos darytina išvada, kad ginčijamas sprendimas priimtas remiantis anoniminiu skambučiu, 2015-12-21 buities ir gyvenimo sąlygų patikrinimo akte Nr. 2346 užfiksuotu vieno iš kaimynų patvirtinimu, kad pareiškėja gyvena ne viena (kartu su ja gyvena vyras), taip pat patikrinimo akte užfiksuotomis aplinkybėmis dėl 2015-12-22 pareiškėjos namuose buvusio vyro bei remiantis pareiškėjos buvusio sutuoktinio V. R. 2015 m. spalio 19 d. prašyme nurodytu adresu. Pareiškėja tai, kad su ja gyvena kitas asmuo, neigia. Remiantis Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 20 straipsnio 9 dalimi ir Tvarkos aprašo 13 punktu buities ir gyvenimo sąlygų patikrinimo aktas yra vienas iš dokumentų teisei į piniginę socialinę paramą nustatyti, tačiau šiuo atveju minėtų savivaldybės administracijos surinktų duomenų bei buities ir gyvenimo sąlygų patikrinimo akte Nr. 2346 (91 b. l., I tomas) nurodytų duomenų teisėjų kolegija nevertina kaip pakankamų konstatuoti faktą, kad pareiškėja prašyme-paraiškoje piniginei socialinei paramai gauti pateikė neteisingą informaciją.
Kaip jau minėta, Joniškio seniūnijos 2015-12-21 buities ir gyvenimo sąlygų patikrinimo akte Nr. 2346 nurodyta, jog „buvo gautas anoniminis skambutis, kad S. R. gyvena ne viena (kaip pati buvo teigusi), kartu gyvena ir vyriškis. Buvo apsilankyta gruodžio 17 d., gruodžio 21 d. – niekas neatidarė durų. Buvo apklausti keli laiptinės kaimynai. Vienas iš jų patvirtino, kad pareiškėja gyvena su vyriškiu. Dar kartą apsilankyta gruodžio 22 d. – duris atidarė vyriškis, kuris prisistatė (duomenys neskelbtini). Teigė, kad čia negyvena, atėjo tik išsinešti daiktų. Pačios S. R. namuose nebuvo. Pareiškėjai paskambinta ir paprašyta, kad ji ateitų susipažinti su buities tyrimo aktu“. 2015 m. gruodžio 21 d. buities ir gyvenimo sąlygų patikrinimo aktu Nr. 2346 siūloma nutraukti kompensacijų teikimą (bute su vienu gyvenančiu asmeniu nuolat faktiškai gyvena kitas asmuo).
Žemesnės instancijos teismas
Visų pirma pažymėtina, kad 2015-12-22 atliekant buities ir gyvenimo sąlygų patikrinimą nebuvo užfiksuota, jog pareiškėjos bute nuolat faktiškai gyvena kitas asmuo, su kuriuo pareiškėja veda bendrą ūkį. Teismo vertinimu, tai, kad vyras buvo rastas pareiškėjai priklausančiame bute, nesudaro pagrindo teigti, jog kartu su pareiškėja nuolat faktiškai gyvena vyras, tai konstatuoti būtų galima tik atlikus buities ir gyvenimo sąlygų patikrinimą bute (pvz., patikrinus bute esančius higienos reikmenis, bute esančią aprangą, avalynę ir pan.), tai šiuo nagrinėjamu atveju padaryta nebuvo. Liudytoja J. D. teismo posėdžio metu nurodė, kad buvo įėjusi į pareiškėjai priklausantį buto koridorių, toliau į butą nėjo tikrinti. Liudytoja K. R. taip pat nurodė, jog su 2015-12-22 pareiškėjos bute buvusiu vyru bendravo tik koridoriuje, kuriame nematė vyro daiktų, toliau į butą nėjo ir neprašė leisti apžiūrėti patalpų. Spręstina, jog 2015-12-22 gyvenimo ir buities sąlygos pareiškėjos bute iš esmės patikrintos nebuvo. Teismo nuomone, darbuotojai, tikrinę pareiškėjos gyvenimo sąlygas 2015-12-22 ir radę vyrą pareiškėjos namuose, galėjo paskambinti pareiškėjai ir pranešti, kad yra atvykę apžiūrėti pareiškėjos buto, bei palaukti, kol pareiškėja grįš ir leis apžiūrėti butą, arba į pareiškėjos butą atvykti dar kartą bei įvertinti pareiškėjos buities ir gyvenimo sąlygas.
Pagal Tvarkos aprašo 35.11 punktą, savivaldybės administracija, teikdama piniginę socialinę paramą, turi teisę papildomai apklausti asmenis, kurie kreipiasi dėl piniginės socialinės paramos skyrimo ar gauna šią paramą, tikrinti jų pateiktus dokumentus ir reikalauti papildomų duomenų, įrodančių bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens teisę į piniginę socialinę paramą. Kaip nurodė pareiškėja teismo posėdžio metu, ji savivaldybėje prašė sudaryti galimybę paaiškinti susiklosčiusią situaciją, tačiau to padaryti nepavyko. Atsakovas pareiškėjos nurodytų aplinkybių neneigė. Teismo nuomone, atsakovas galėjo papildomai apklausti pareiškėją dėl susidariusios situacijos 2015-12-22, taip pat galėjo apklausti 2016-12-22 vyrą pareiškėjai priklausančiame bute dėl jų šeiminės padėties, 2015 m. spalio 19 d. prašyme nurodyto adreso (nes kaip teigė 2015-12-22 buvęs vyras, jis ten negyvena), kadangi tokią teisę savivaldybės administracija turi pagal Tvarkos aprašo 35.11 punktą. Papildomai atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad J. D. teismo posėdžio metu nurodė, jog apklausiant kaimyną nesiteiravo, iš ko kaimynas padarė išvadas, jog pareiškėja gyvena su vyru. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog užfiksuoti faktai, kad pareiškėjos bute nuolat faktiškai gyvena kitas asmuo, pagrįsti tik prielaidomis ir nepagrindžia išvados, kad pareiškėja nuolat faktiškai gyvena su buvusiu sutuoktiniu.
Nors byloje yra pateiktas pareiškėjos buvusio sutuoktinio V. R. 2015 m. spalio 19 d. prašymas dėl specialiųjų poreikių lygio nustatymo (96 b. l., I tomas), kuriame V. R. adresas nurodytas (duomenys neskelbtini) (toks kaip ir pareiškėjos gyvenamosios vietos adresas), tačiau teismas neturi pagrindo nesivadovauti liudytojo V. R. teismo posėdžio metu pateiktu paaiškinimu, jog minėtame prašyme adresą (duomenys neskelbtini) nurodė dėl to, jog jo buvusi sutuoktinė S. R. sutaria su jo mama geriau nei jis ir pareiškėjos adresas buvo skirtas siųsti jo mamai skirtą korespondenciją, jis dažnai keičia darbovietes ir gyvenamąsias vietas, o mama serga ir ne visada gali nusileisti pasiimti gauto pašto. Aplinkybių, paneigiančių pastarąjį liudytojo paaiškinimą, byloje nenustatyta. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, V. R. 2015 m. spalio 19 d. prašymas dėl specialiųjų poreikių lygio nustatymo, kuriame nurodytas pareiškėjos gyvenamosios vietos adresas (96 b. l., I tomas), nepagrindžia išvados, jog kartu su pareiškėja nuolat faktiškai gyvena V. R.
Taip pat pažymėtina, kad liudytojas V. R. teismo posėdžio metu nurodė, kad S. R. yra buvusi jo sutuoktinė. Nurodė, kad tris mėnesius gyvena Barionuose Joniškyje pas seserį, prieš tai gyveno Obeliuose, kur darbdavys buvo suteikęs gyvenamąją vietą. Adresu (duomenys neskelbtini) gyveno maždaug prieš 10–15 metų, iki kol gyveno su sutuoktine. 1999 m. išsiskyrė su sutuoktine ir minėtu adresu nebegyvena. Pažymėjo, kad tą dieną, kai tikrino socialinės darbuotojos, buvo atvykęs pas pareiškėją į namus susitikti su sūnumi, kuriam buvo palikęs kompiuterį, tuo metu taip pat buvo šventės, atvežė sūnui dovaną. Liudytojas V. R. taip pat nurodė, kad nors sūnus gyvena pas pareiškėjos motiną, tačiau ten susitikti nenori. Teismas, įvertinęs byloje nustatytų aplinkybių visumą, neturi pagrindo netikėti pastarojo liudytojo parodymais. V. R. parodymai, duoti posėdžio metu, neprieštarauja Joniškio seniūnijos 2015-12-21 buities ir gyvenimo sąlygų patikrinimo akte Nr. 2346 užfiksuotoms aplinkybėms, kad 2015 m. gruodžio 22 d. pareiškėjos bute buvęs vyriškis teigė, kad čia negyvena, atėjo išsinešti daiktų. Byloje taip pat yra pateikta (duomenys neskelbtini) 2016 m. sausio 5 d. pažyma „Dėl darbuotojo V. R.“, kurioje nurodyta, jog įmonė suteikia V. R. gyvenamąjį plotą, kuri patvirtina dalį liudytojo parodymų.
Be to, buities ir gyvenimo sąlygų patikrinimo akte, kurio pagrindu socialinė parama gali būti neskiriama ar nutraukiamas jos mokėjimas, nenurodyta, kokie kaimynai buvo apklausti, nenurodytos jų pavardės, gyvenamoji vieta, taip pat nesurašyti tarnybiniai pranešimai dėl anoniminio skambučio bei kaimynų apklausos.
Atsižvelgiant į nurodytų faktinių ir teisinių aplinkybių visumą, spręstina, jog atsakovo užfiksuoti faktai, kad pareiškėjos bute nuolat faktiškai gyvena kitas asmuo, buvo pagrįsti tik prielaidomis. Joniškio rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos ir sveikatos skyriaus 2016-01-05 sprendimas Nr. 1 „Dėl kompensacijų skaičiavimo nutraukimo“ yra neteisėtas ir nepagrįstas, todėl naikintinas.
Teismo vertinimu, atsakovas, nepakankamai individualiai spręsdamas susidariusią situaciją, pažeidė Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 3 straipsnio 3 punkte įtvirtintą socialinio teisingumo ir veiksmingumo principą, garantuojantį teisę asmenims gauti piniginę socialinę paramą tuomet, kai jos labiausiai reikia, bei išvengti skurdo spąstų, o tuo pačiu pažeidė ir visuotinai pripažintinus teisingumo ir protingumo teisės principus.
Šiuo sprendimu teismas pareiškėjos S. R. patikslintą skundą tenkina, taigi apgintos pareiškėjos teisės, todėl ji įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Byloje taip pat pareikštas pareiškėjos prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo, tačiau šioje bylos nagrinėjimo stadijoje prašymas dėl išlaidų nespręstinas, kadangi savo turiniu šis prašymas neatitinka Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) nustatytų reikalavimų. Pareiškėjos prašymas dėl išlaidų priteisimo yra nepagrįstas, nepateiktas išlaidų apskaičiavimas, kadangi nenurodyta, kokios rūšies teisines paslaugas atstovas suteikė (skundo surašymas, atstovavimas teisme ar kt.), kiek valandų sugaišo, teikdamas kiekvieną teisinę paslaugą, ir kokį atlygį (pinigų sumą) už tai gavo.
Atkreiptinas dėmesys, kad vadovaujantis 2016-06-02 įstatymu Nr. XII-2399 (TAR, 2016, Nr. 2016-16849) nustatyta, kad administracinių bylų, pradėtų ir nebaigtų nagrinėti pirmąja instancija iki įstatymo Nr. XII-2399 įsigaliojimo (2016-07-01), procesas pirmojoje instancijoje vyksta iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusia tvarka.
Taigi, prašymas dėl teismo proceso išlaidų turėtų būti sprendžiamas vadovaujantis ABTĮ redakcija, kuri galiojo iki 2016-07-01. Pažymėtina, kad ABTĮ 45 straipsnio 1 dalis (redakcija, galiojusi iki 2016-07-01) numato, jog dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota šalis teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Čia iš esmės įtvirtintas suinteresuotai šaliai adresuotas reikalavimas pagrįsti savo prašyme nurodytas išlaidas konkrečiais skaičiais bei įrodymais, atitinkančiais ABTĮ 57 straipsnio nustatytus reikalavimus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-113/2012). Prašomų sumų apskaičiavimas iš esmės turėtų būti detalus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. spalio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-2022/2010), išsamus ir su pagrindimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. birželio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-34/2011). Šių reikalavimų nepaisymas gali lemti prašymo dėl išlaidų atlyginimo atmetimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugpjūčio 29 d. nutartį administracinėje byloje AS62-521/2011). Pastebėtina, kad šiuo atveju prašymo atlyginti išlaidas išsprendimas yra sąlygotas būtinumu asmeniui, kuris pretenduoja į tokių išlaidų atlyginimą, pateikti išlaidų apskaičiavimą ir pagrindimą iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos, o to nepadarius, prašymas paprastai paliekamas nenagrinėtas. Tokiu atveju asmeniui dar lieka galimybė pasinaudoti ABTĮ 45 straipsnio 1 dalyje numatyta teise teikti tinkamo turinio prašymą per 14 dienų po teismo sprendimo įsiteisėjimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. gegužės 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A26-599/2009).
Pareiškėjos S. R. atstovas Saulius Remeika teismo posėdžio metu išreiškė nuomonę dėl galimo skundžiamo sprendimo suklastojimo. Pagal ABTĮ 111 straipsnio 1 dalį (redakcija, galiojanti nuo 2016 m. liepos 1 d., nes ABTĮ procesinės normos taikomos tos, kurios galioja bylos nagrinėjimo metu), jeigu nagrinėdamas administracinę bylą teismas nustato proceso šalies arba kito asmens veiksmuose nusikalstamos veikos požymių, apie tai praneša prokurorui. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nusikalstamos veikos požymių nenustatė, todėl ir kreiptis į prokurorą nėra pagrindo. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, kad asmenys, turėdami pagrindą manyti, kad jų atžvilgiu yra padarytos nusikalstamos veikos, paprastai turėtų patys kreiptis į įstatymu įgaliotas valstybės institucijas (prokuratūrą, policiją, specialiųjų tyrimų tarnybą) šiuos klausimus reglamentuojančių įstatymų nustatyta tvarka (2010 m. vasario 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. Al46-118/2010).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 132 straipsniu (redakcija, galiojančia nuo 2016 m. liepos 1 d.),
nusprendžia:
Pareiškėjos S. R. patikslintą skundą tenkinti.
Panaikinti Joniškio rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos ir sveikatos skyriaus 2016 m. sausio 5 d. sprendimą Nr. 1 „Dėl kompensacijų skaičiavimo nutraukimo“.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per šį teismą.