- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2018-07-17
- Bylos Nr.
- 1-816-791/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-28267-2018-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Vilma Dapkevičienė
- Kaltinamasis
- R. L.
- Kategorijos
- 1.1.3.2Tyčia (BK 15 str.)
- 1.1.7.1Bausmės paskirtis (BK 41 str.)
- 1.1.7.2.1Viešieji darbai (BK 46 str.)
- 1.1.8.1.1Aplinkybės, į kurias atsižvelgia teismas skirdamas bausmę (BK 54 str. 2 d.)
- 1.1.8.6.2Kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis (BK 59 str. 1 d. 2 p.)
- 1.1.8.7.9Veika padaryta asmens, apsvaigusio nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, jeigu šios aplinkybės turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.)
- 1.1.8.8Bausmės skyrimas, kai yra atsakomybę lengvinančių ir (ar) sunkinančių aplinkybių (BK 61 str.)
- 1.1.8.12Bausmės skyrimas bylą išnagrinėjus supaprastinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą (BK 64-1 str.)
- 1.1.8.14Kardomojo kalinimo įskaitymas į paskirtą bausmę (BK 66 str.)
- 1.1.8.15Kiti bausmės skyrimo klausimai
- 1.1.13Teistumas (BK XIII skyrius)
- 1.2.4.6.2.1Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui (BK 140 str. 2 d.)
- 2.1.16.1.7Dokumentų paėmimas (BPK 134 str.)
- 2.1.16.1.9Rašytinis pasižadėjimas neišvykti (BPK 136 str.)
- 2.1.16.1.13Kardomosios priemonės panaikinimas ar pakeitimas (BPK 139 str.)
- 2.12.1.3Teisėjo sprendimai (BPK 420 str.)
- 2.12.1.4Baudžiamojo įsakymo turinys (BPK 421 str.)
Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Vilma Dapkevičienė
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokuroro Tomo Buškevičiaus pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje R. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), turintis vidurinį išsilavinimą, vedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), teistumai išnykę, baustas administracine tvarka, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
kaltinamasis R. L. 2018 m. birželio 14 d. apie 19.00 val. namuose adresu (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, asmeninio konflikto metu, tyčia smurtavo prieš savo šeimos narį – sūnų H. L., kurį rankomis apglėbęs už kaklo ir liemens, stipriai suspaudė, tuo sukeldamas jam fizinį skausmą.
Apklaustas įtariamuoju, R. L. ikiteisminio tyrimo metu pareiškė, jog kaltę pripažįsta pilnai bei paaiškino, kad jis gyvena kartu su žmona J. L., sūnumi H. L. ir dukra J. L. adresu (duomenys neskelbtini). Jis dirba (duomenys neskelbtini) po tris mėnesius, o tada grįžta trim savaitėm į Lietuvą. Šį kartą į Lietuvą jis sugrįžo 2018 m. gegužės 23 d. O 2018 m. birželio 14 d. jis visą dieną pas draugą vartojo alkoholinius gėrimus. Apie 18.00 val. jis grįžo į namus. Jam grįžus į namus, balkone tarp jo ir žmonos, kilo žodinis konfliktas, kadangi žmona jam priekaištavo dėl alkoholio vartojimo. Jis pasakė savo žmonai, kad ši nekibtų prie jo, nes jie galės pasikalbėti, kai jis išsiblaivys ir pats nuėjo į kambarį atsigulti. Žmona atėjo į kambarį jam iš paskos, jis atsigulė ant lovos. Jie toliau konfliktavo, vartojo necenzūrinius žodžius. Į kambarį atėjo jų sūnus H. L., kuris pasakė „ką tu tėvai dirbi, ko nervini mamą, eik išsipagiriok pijoke ir tada pareik į namus“. Tuomet jis sūnui pasakė „dar snarglį tau nuo lupų pienas nenudžiuvęs, o tu mane mokini gyventi“. Po šių žodžių sūnus H. L. pakėlė jį už pažastų iš lovos, tuomet jis apglėbė H. L. per kaklą bei liemenį ir paguldė ant kitos lovos, savo kūnu jį prispaudė prie lovos ir taip laikydamas jį spaudė apie minutę laiko. Tuo metu, kai jis laikė H. L. prispaudęs, šis nieko jam nesakė. H. L. ranka laikė jam už peties, tačiau jam dėl to neskaudėjo. Jam taip belaikant H. L., J. L. bandė jį atitraukti nuo sūnaus ir šaukė „S., iškviesk policiją“. Tuomet jis paklausė H. L. „gana, ar baigiam tas nesąmones?“. Po šių žodžių H. L. paleido savo ranką, buvusią ant jo peties, ir tuomet jis paleido H. L. ir išėjo į balkoną parūkyti. Balkone jis užkliuvo už kėdės ir, kadangi buvo piktas, todėl tą kėdę nuspyrė, tačiau tai kėdei nieko neatsitiko, ji nesulūžo. Jam berūkant, atvažiavo policijos pareigūnai ir jį išsivežė į Alytaus policijos komisariatą. Šio įvykio metu namuose buvo ir jo dukra J. L. ir jo sūnaus draugė S., tačiau jos įvykio nematė, nes buvo kitame kambaryje. Policijos pareigūnai jam nustatė maždaug 2,46 promilės neblaivumą, tačiau jis viską puikiai prisimena. Dėl to, kad apglėbęs spaudė sūnų H. L., jis prisipažįsta ir labai dėl to gailisi (bylos lapai (toliau – b. l.) 61 – 64).
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamojo R. L. prisipažinimo bei paaiškinimų, jo kaltę patvirtina ir byloje ikiteisminio tyrimo metu surinkti bei žemiau aptariami duomenys, kurie Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio prasme pripažįstami įrodymais.
Nukentėjusysis H. L. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jis gyvena kartu su savo motina J. L., tėvu R. L. ir seserimi J. L. adresu (duomenys neskelbtini). Su tėvu jis sutaria prastai, dažnai konfliktuoja, tėvas dažnai vartoja alkoholinius gėrimus. 2018 m. birželio 14 d. apie 19.00 val., jam miegant savo kambaryje, jį prikėlė triukšmas. Jis išgirdo, kad tėvų kambaryje tarp jo motinos ir tėvo vyksta konfliktas. Kartu su juo kambaryje buvo ir jo draugė S. S.. Jis girdėjo, kad jo tėvas priekaištavo motinai dėl visokių dalykų, liepė jai eiti skalbti drabužius. Iš tėvų kambario toliau sklido triukšmas. Jis nuėjo pažiūrėti, kas ten vyksta. Įėjęs į tėvų kambarį, jis pamatė ir išgirdo, kad tėvas necenzūriniais žodžiais įžeidinėja jo motiną. Tėvas gulėjo lovoje, o motina vaikščiojo po kambarį. Tuomet jis pradėjo šaukti ant tėvo, pasakė, kad šis daug dienų nebuvo namuose grįžo neblaivus ir kelia konfliktą. Po jo tokių žodžių tėvas pradėjo ant jo šaukti „rėk, šauk, kad tėvas toks, anoks“ ir pašoko nuo lovos bei griebė jį. Tėvas savo viena ranka apglėbė jį už kaklo, o kita ranka – už krūtinės ir pradėjo jį spausti, smaugti. Tėvas taip suėmė jį iš priekio ir jų abiejų veidai buvo veidas prie veido. Dėl tokių savo veiksmų tėvas jam sukėlė fizinį skausmą. Motina visą laiką buvo su jais tame pačiame kambaryje. Kai tėvas jį laikė apglėbęs savo rankomis ir smaugė, motina bandė tėvą atplėšti nuo jo ir šaukė jo draugę, kad ši kviestų policijos pareigūnus. Tėvas jį taip laikė maždaug porą minučių ir paleido. Paleidęs jį, tėvas išvijo juos iš kambario ir liko vienas. Truputį pabuvęs, tėvas išėjo iš kambario ir nuėjo į balkoną. Balkone jis trankė daiktus. Atvykus policijos pareigūnams, šie jo tėvą rado balkone. Policijos pareigūnai išsivežė jo tėvą į Alytaus policijos komisariatą, o jie liko namuose. Medikų pagalbos jam nereikėjo. Ant jo kūno neliko smurto žymių, tačiau jis jautė fizinį skausmą. Kai vyko šis konfliktas jo sesuo ir draugė buvo kitame kambaryje, todėl jos nieko nematė. Tėvas prieš jį smurtavo pirmą kartą, tačiau ankščiau tėvas yra smurtavęs prieš motiną, kuri niekada nesikreipė į policiją. Jo tėvas labai dažnai vartoja alkoholį, o kai būna neblaivus, jis nesuvokia, ką daro, su juo nebūna galimybių susikalbėti, jam vaidenasi visokie vaizdai. Jo tėvas gyvena taip, kaip nori, jis dažnai nebūna namuose, kur jis būna, jie nežino. Tėvas grįžta į namus tik persirengti ir praustis. Jis praktiškai nemato tėvo blaivaus. Civilinio ieškinio byloje jis nereikš. Papildomų apklausų metu nukentėjusysis H. L. parodė, kad 2018 m. birželio 14 d. apie 19.00 val. jį prikėlė triukšmas, sklindantis iš tėvų kambario. Kai jis nuėjo pažiūrėti, kas ten vyksta, jo tėvas gulėjo lovoje ir miegojo. Tuomet jis pradėjo šaukti ir papurtė tėvą, kad šis pabustų. Jis šaukė savo tėvui „ką tu darai, kodėl nervuoji motiną?“ ir liepė tėvui išeiti iš namų. Tėvas jam atsakė „šauk, rėk,kad tėvas toks, anoks, išvyk iš namų“. Po šių tėvo žodžių jis norėjo pakelti tėvą iš lovos, suėmė jį ir norėjo traukti nuo lovos. Už kur suėmė tėvą, tiksliai pasakyti negali, nes tuo metu buvo labai daug emocijų. Kai jis bandė ištempti tėvą nuo lovos, šis sugriebė jį ir savo rankomis apglėbė už kaklo bei liemens ir pargriovė jį ant kitos lovos. Pargriovęs ant lovos, tėvas jį užspaudė visu savo kūnu. Dėl tokių tėvo veiksmų jis jautė skausmą kaklo srityje ir duso, kadangi tėvas buvo ranka apkabinęs jo kaklą ir stipriai spaudė. Tuo metu, kai tėvas jį laikė prispaudęs, jis tėvui pasakė „ar tėvas šitaip elgiasi?“. Po šių žodžių tėvas jį paleido. Jis nori, kad tėvas su jais negyventų. Civilinio ieškinio jis nereikš (b. l. 1 – 5, 23 – 26, 27 – 30).
Liudytoja S. S. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2018 m. birželio 14 d. ji buvo pas savo draugą H. L. namuose adresu (duomenys neskelbtini). Apie 18.00 val. į namus grįžo H. L. tėvas R. L., kuris buvo neblaivus. Ji su H. L. buvo jo kambaryje, kai išgirdo kitame kambaryje besibarančius H. L. tėvus. H. L. išėjo iš kambario vienas, o ji liko kambaryje. Kas ten įvyko, ji nematė, tik išgirdo H. L. motiną, kuri šaukė „S., kviesk policiją“. Tuomet ji pašoko nuo lovos ir paskambino į policiją. Iki kol atvyko policijos pareigūnai, ji buvo kitame kambaryje ir nėjo net pažiūrėti, kas ten vyksta. Kai atvyko policijos pareigūnai, iš H. L. pasakojimo ji suprato, kad jo tėvas puolė jį iš lovos ir rankomis pradėjo smaugti. Ji iš H. L. ir kitų jo šeimos narių yra girdėjusi, kad toks jo tėvo elgesys jau buvo ne pirmą kartą, jo tėvas dažnai kolioja motiną nesutaria ir su pačiu H. L. (b. l. 42 – 44).
Liudytoja J. L. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad ji gyvena kartu su savo sutuoktiniu R. L., sūnumi H. L. ir dukra J. L. adresu (duomenys neskelbtini). R. L. yra jos sutuoktinis, tačiau ji sutinka duoti parodymus. Ji su savo sutuoktiniu sutaria prastai, kadangi pastaruoju metu šis dažnai vartoja alkoholį. Jie beveik nesusitinka, kadangi jai išeinant į darba, sutuoktinis dar miega, o šiam grįžus į namus, tuomet ji jau miega. Su savo sūnumi H. L. ji sutaria puikiai. 2018 m. birželio 14 d. apie 18.00 val. jos sutuoktinis R. L. grįžo į namus neblaivus ir iš karto pradėjo jai priekaištauti dėl visokių dalykų, nusirengė savo drabužius ir liepė jai eiti juos išskalbti, tačiau ji atsisakė tai daryti. Kambaryje tarp jų įvyko žodinis konfliktas, kurio metu R. L. ją vadino necenzūriniais žodžiais. Visko, ką jai sakė R. L., ji neprisimena, kadangi tuo metu buvo labai daug emocijų. Konfliktui bevykstant, į kambarį atėjo jų sūnus H. L., kuris norėjo ją užstoti. H. L. liepė tėvui nusiraminti, o jeigu ne, liepė eiti pas savo alkoholikus, ten išsiblaivyti ir tada grįžti į namus. R. L. atsisakė išeiti ir liepė sūnui pabandyti jį išvaryti. H. L. suėmė tėvui už rankų ir traukė jį nuo lovos, tuomet R. L. griebė rankomis H. L., jį apglėbė už kaklo bei liemens ir pargriovė ant kitos lovos. R. L., pargriovęs sūnų, ant jo gulėjo, tačiau ji negali pasakyti, kiek laiko tai truko. Kadangi ji matė, jog H. L. trūksta oro ir šis sunkiai kvėpuoja, todėl pati bandė atplėši R. L. nuo H. L.. Ji bandė įkišti tarp jų savo rankas ir juos atplėšti, tačiau jai nepavyko, nes R. L. stipriai spaudė H. L.. Tuomet ji šaukė „S., iškviesk policiją“, kadangi sūnaus kambaryje buvo jo draugė, todėl ją ir šaukė. Vėliau R. L. paleido sūnų H. L.. Tuomet R. L. išėjo į balkoną, ten šūkavo, girdėjosi daiktų trankymas. Netrukus atvyko policijos pareigūnai ir R. L. rado balkone. Policijos pareigūnai išsivežė R. L. į Alytaus policijos komisariatą. Iš karto po įvykio ji matė ant sūnaus kaklo raudonas žymes, tačiau vėliau jos išnyko. R. L. prieš sūnų smurtavo pirmą kartą, tačiau jis yra anksčiau prieš ją smurtavęs, bet dėl to į policiją ji nesikreipė, nes neturėjo pretenzijų ir ateityje neturės. R. L. dirba (duomenys neskelbtini), todėl jis retai būna namuose (b. l. 47 – 50).
Pareiškime apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole, kurio pagrindu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, H. L. pareiškė, jog 2018 m. birželio 14 d. apie 19 val. 1 min. namuose adresu (duomenys neskelbtini) jo tėvas R. L. sugriebė jam už kaklo ir taip sukėlė fizinį skausmą. Taip pat matyti, jog buvo apklaustas nukentėjusysis H. L., apžiūrėta bei aprašyta įvykio vieta – butas, esantis (duomenys neskelbtini). Apžiūros metu tyrimui reikšmingų objektų nerasta, buvo padarytos fotonuotraukos (b. l. 1 – 5, 14 – 18).
Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausiojo patrulio M. J. tarnybiniame pranešime nurodyta, jog 2018 m. birželio 14 d. apie 19 val. 5 min. buvo gautas pranešimas, kad adresu (duomenys neskelbtini) smurtauja vyras. Nuvykus nurodytu adresu, smurto faktas pasitvirtino, įvykio vietoje buvo sulaikytas smurtautojas R. L., kuriam alkoholio kiekio matuokliu buvo nustatytas 2,24 promilės neblaivumas (b. l. 19).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Alytaus poskyrio specialisto išvadoje Nr. G 594/2018 (06) nurodyta, jog H. L. kūno paviršiuje, apžiūrint 2018 m. birželio 15 d., objektyvių trauminio poveikio žymių nėra. Nesant objektyvių trauminio poveikio žymių, nėra galimybės nustatyti sužalojimo padarymo mechanizmą, sužalojimo padarymo laiką, trauminių poveikių skaičių bei kvalifikuoti sveikatos sutrikdymo mastą. Išvada dėl fizinio skausmo sukėlimo daroma esant bylos medžiagos duomenims (įvykį mačiusių liudytojų ar įtariamojo parodymai), patvirtinantiems mušimo ar kitokio smurtavimo faktą. Daryti išvadą dėl fizinio skausmo sukėlimo, remiantis tik nukentėjusiojo parodymais, nėra galimybės (b. l. 40).
Aukščiau aptartų įrodymų pagrindu įrodyta, jog kaltinamasis R. L. smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui – sūnui ir tokiais savo veiksmais jis padarė BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką.
Prokuroras teismui pateikė pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu.
Prokuroro pareiškimas tenkinamas.
Protokole, kurį pasirašė kaltinamasis R. L., jam buvo išaiškinta baudžiamojo proceso įstatymo numatyta galimybė baudžiamąjį procesą užbaigti teismo baudžiamuoju įsakymu. Kaltinamasis susipažino su šio proceso tvarka ir pasekmėmis, pasekmes suprato ir sutiko, jog prokuroras kreiptųsi į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu. Kaltinamasis R. L. sutiko ir su prokuroro pasiūlyta bausmės rūšimi – viešaisiais darbais bei jų trukme, pasižadėjo bausmę atlikti (b. l. 99).
Skirdamas bausmės rūšį ir jos dydį, teismas vadovaujasi BK 54 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais ir atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes ir nusikalstama veika padarytą žalą.
Kaltinamasis R. L. padarė nusikalstamą veiką, kurią įstatymas priskiria nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Nusikaltimą R. L. padarė veikdamas tiesiogine tyčia (BK 15 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Kaltinamasis R. L. praeityje buvo teistas, tačiau visi jo teistumai jau yra išnykę (b. l. 80 – 81). R. L. baustas administracine tvarka, turi galiojančių administracinių nuobaudų ir nesumokėtų baudų (b. l. 82 – 87, 88). Kaltinamasis vedęs, Lietuvos Respublikoje nedirbantis, neregistruotas darbo biržoje (b. l. 78 – 79, 89, 90). Byloje esantys duomenys patvirtina, jog R. L. turi problemų dėl alkoholio vartojimo (b. l. 93, 96). Nagrinėjamu atveju R. L. atsakomybę lengvina tai, jog jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai dėl jos gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas, b. l. 61 – 64). Jo atsakomybę sunkina aplinkybė, kad nusikalstamą veiką jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas, b. l. 19).
Už BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą baudžiama viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. Įvertinęs visas nustatytas ir ištirtas bylos aplinkybes bei kaltinamojo R. L. asmenybę, teismas sprendžia, jog nagrinėjamu atveju BK 41 straipsnio 2 dalyje apibrėžta bausmės paskirtis bus pilnai pasiekta jam paskyrus prokuroro pasiūlytą švelniausią straipsnio sankcijoje numatytą bausmės rūšį – viešuosius darbus, kadangi ši bausmės rūšis pilnai atitiks bausmės skyrimo paskirtį ir pagrindus.
Kadangi kaltinamojo R. L. baudžiamoji byla baigiama supaprastinto proceso tvarka – teismo baudžiamuoju įsakymu ir jis pilnai pripažino savo kaltę, todėl jo atžvilgiu taikomas BK 64¹ straipsnis ir jam paskirta bausmė sumažinama vienu trečdaliu.
Iš byloje esančių duomenų matyti, jog kaltinamasis R. L. ikiteisminio tyrimo metu buvo laikinai sulaikytas nuo 2018 m. birželio 14 d. 19 val. 30 min. iki 2018 m. birželio 15 d. 16 val. 10 min. (b. l. 55, 56). Vadovaujantis BK 66 straipsniu, šis laikas įskaitomas į R. L. paskirtą bausmę.
Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinamos R. L. ikiteisminio tyrimo metu paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir dokumentų paėmimas (b. l. 65 – 67, 68 – 70).
Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, R. L. vardu išduotas Lietuvos Respublikos pasas Nr. 24175331 ir asmens tapatybės kortelė Nr. 13692449, kurie saugomi byloje, grąžinami R. L. (b. l. 73).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu – 422 straipsniais,
nusprendžia:
R. L. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir jį nubausti 3 (trijų) mėnesių viešųjų darbų bausme, įpareigojant neatlygintinai išdirbti po 20 (dvidešimt) valandų per mėnesį visuomenės labui.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, R. L. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti jam galutinę 2 (dviejų) mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant jį neatlygintinai išdirbti po 20 (dvidešimt) valandų per mėnesį visuomenės labui.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, įskaityti R. L. į bausmės laiką laikinajame sulaikyme jo išbūtą laiką nuo 2018 m. birželio 14 d. 19 val. 30 min. iki 2018 m. birželio 15 d. 16 val. 10 min. (viena diena), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant šešioms viešųjų darbų valandoms.
Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti R. L. ikiteisminio tyrimo metu paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumentų paėmimą.
Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, R. L. vardu išduotą Lietuvos Respublikos pasą Nr. 24175331 ir asmens tapatybės kortelę Nr. 13692449, saugomus byloje, grąžinti R. L..
Išaiškinti nuteistajam R. L., jog jis per 14 (keturiolika) dienų nuo patvirtinto teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo įteikimo dienos, nesutikdamas su bausmės paskyrimu, turi teisę paduoti teismui, priėmusiam teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą su reikalavimu surengti bylos nagrinėjimą teisme. Jeigu per 14 (keturiolika) dienų toks nuteistojo prašymas nebus pateiktas, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisės ir bus vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.
Patvirtintą teismo baudžiamojo įsakymo nuorašą įteikti nuteistajam R. L.