Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Zita Romanovaitė, sekretoriaujant Lijanai Ereminaitei-Krivdai, dalyvaujant privačiai kaltintojai ir nukentėjusiajai V. M., gynėjoms advokatėms Daivai Rocevičieinei, Audronei Matiukienei, teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. G., a.k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), nedirbantis, besiregistruojantis darbo biržoje, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 1 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. G. nežymiai sužalojo kito žmogaus sveikatą.

Jis, 2010-10-09 apie 19:00 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), kuriame gyvena nukentėjusioji V. M., trenkė jai tris kartus kumščiais į veidą, tokiu būdu padarydamas V. M. veido sumušimą su poodinėmis kraujosruvomis, minkštųjų audinių patinimu kairės akies apatiniame voke, nosies nugarėlės kairėje, kairiame skruoste, viršutinės lūpos kairėje, muštine žaizda lūpos vidiniame paviršiuje, viršutinio kairiojo 23 danties sumušimas, t.y. nežymų sveikatos sutrikdymą.

M. G. kaltu neprisipažino ir parodė, kad 2010-10-09 atėjo pas V. M., kadangi jos bute gyveno jo tėvas, paprašė tėvo cigaretės ir išėjo. Tarpduryje matė, kad V. M. su jo tėvu geria vyną. Po savaitės tėvas pasiskundė, kad V. M. jam sužalojo nosį, uždėdama ant galvos puodą, dėl nosies sužalojimo tėvas gulėjo ligoninėje. Iki 2010-10-09 dėl konfliktų su sugyventine tėvas nesiskundė. Tėvas pas V. M. gyveno apie metus, per tą laiką jis su ja susipykęs ar sukonfliktavęs nebuvo.

Nukentėjusioji V. M. parodė, kad kaltinamojo tėvas S. G. gyveno jos bute, 2010-10-09 su juo ji susipyko, supykęs S. G. išėjo, o po kurio laiko atėjo jo sūnus M. G. su draugu ir sugyventine, išlaužė buto duris ir įėjęs jai sėdinčiai ant lovos trenkė vieną smūgį į veidą. S. G. stovėjo už sūnaus, suprato, jog jis supykęs atsivedė užtarėją. M. G. smūgiais jai buvo išmuštas dantis, sužalota nosies pertvara. Kiek tiksliai buvo smūgių, šiuo metu ji nebepamena, tik prisimena, kad į policiją kreipėsi kitą dieną po sumušimo. Kaltinamasis jos iki šiol neatsiprašė. Jai reikalinga nosies operacija, kuriai pinigų neturi, po smūgio gydėsi apie puse metų, todėl prašo priteisti iš kaltinamojo 30 000 Lt. neturtinei žalai atlyginti.

Liudytojas S. V. G. parodė, kad 2010 metais kelis mėnesius gyveno pas V. M., nes tuo metu neturėjo, kur gyventi. Tame pačiame name (duomenys neskelbtini), gyveno ir jo sūnus M. G.. Vartodavo alkoholį kartu su nukentėjusiąja, tačiau nesipykdavo. Sūnus pas juos retai užeidavo, o po o to, kai V. M. jam sudaužė nosį, jis išėjo ir daugiau pas ją negyveno, apie šį įvykį sūnui papasakojo, tačiau į gydytoją ir policiją dėl to nesikreipė. 2010-10-09 jokio konflikto tarp M. ir V. M. jis nematė.

Liudytoja G. D. parodė, kad 2010-10-18 V. M. kreipėsi į šeimos gydytoją dėl sumušimo, jai skaudėjo nosį, akį. Iš jos turėtos topografinės nuotraukos buvo matyti, kad lūžių nėra, o tik iškrypimas, kas yra lėtinė liga. Akių sužalojimų apskritai nebuvo nustatyta. Atlikus galvos tyrimą nebuvo nustatytos trauminės pasekmės. Depresinis susirgimas jai buvo diagnozuotas dar iki 2010-10-18.

Iš 2010-10-11 specialisto išvados Nr. G 1627/10 (03) matyti, kad V. M. buvo padaryti šie sužalojimai: veido sumušimas su poodinėmis kraujosruvomis, minkštųjų audinių patinimu kairės akies apatiniame voke, nosies nugarėlės kairėje, kairiame skruoste, viršutinės lūpos kairėje, muštine žaizda lūpos vidiniame paviršiuje, viršutinio kairiojo 23 danties sumušimas. Dėl šių sužalojimų V. M. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas (b.l. 5-6).

Motyvuojamoji dalis

Iš byloje surinktų ir teisiamojo posėdžio metu ištirtų įrodymų nustatyta, kad M. G. savo kaltės nepripažįsta, tačiau neneigia, kad įvykio dieną 2010-10-09 buvo atėjęs pas V. M., nes turėjo tikslą paimti iš tėvo, kuris tuo metu gyveno V. M. bute, cigaretę. Tokie jo parodymai prieštarauja ne tik V. M. , bet ir liudytojo S. G. parodymams, kuris parodė, kad tuo metu pas V. M. nebegyveno, nes ji buvo jį sumušusi ir jis iš jos buvo išėjęs. Tai rodo, kad tikrąjį atėjimo pas V. M. tikslą kaltinamasis slepia ir įvykio aplinkybes apibūdina taip, kad jos atitiktų jo pasirinktą gynybos poziciją.

Nors teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji negalėjo tiksliai nurodyti, kiek smūgių M. G. jai sudavė, aiškindama tai dideliu laiko tarpu, tačiau V. M. teismo medicinos specialistui , į kurį kreipėsi netrukus po įvykio , t.y. 2010-10-11, nurodė, kad jai buvo suduoti trys smūgiai, ir kad tai padarė, būtent, M. G., todėl netikėti skunde nurodytu smūgių skaičiumi ir tuo, kad V. M. kūno vietos buvo sužalotos kumščiais, nėra pagrindo, nes specialisto išvadoje nurodyta, kad sužalojimai padaryti kūno vietas paveikus kietais bukais daiktais.

Ta aplinkybė, jog liudytojas S. V. G. nepatvirtino matęs, kad sūnus sudavė smūgius V. M., kaltinamojo kaltės nepaneigia, nes liudytojo ir kaltinamojo išdėstytos faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi. Be to, tiek liudytojas, tiek nukentėjusioji parodė, jog kartu nebegyvena, susipyko ir S. V. G. išėjo, akivaizdu, kad santykiai tarp jų nėra draugiški, todėl kaltinamojo bei jo tėvo nurodytos aplinkybės laikytinos M. G. gynybine pozicija, bandymu išvengti baudžiamosios atsakomybės.

Byloje ištirtų įrodymų pagrindu daroma išvada, jog neginčijamai nustatyta, kad 2010-10-09 apie 19:00 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), kaltinamasis tris kartus kumščiais trenkė V. M. į veidą, tokiu būdu padarydamas jai nežymų sveikatos sutrikdymą. M. G. veiksmai pasireiškė tiesiogine tyčia, t.y. jis suduodamas smūgius kumščiais į galvą turėjo ir privalėjo suvokti, kad tai gali sukelti V. M. sveikatos sutrikdymą, ir to norėjo. Tokie jo veiksmai kvalifikuotini pagal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 1 dalį.

M. G. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skiriant bausmę, teismas atsižvelgia į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus, nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumo laipsnį – padarytas vienas nesunkus tyčinis nusikaltimas (Lietuvos Respublikos BK 11 str. 3 d.), taip pat ir į kaltinamojo asmenybę. Kaltinamasis neteistas. Jis niekur nedirba, tačiau registruojasi darbo biržoje. Vertinant išdėstytą konstatuotina, kad bausmės tikslai bus pasiekti M. G. paskyrus straipsnio sankcijoje numatytą švelniausią bausmę – viešuosius darbus, jų trukmę apsprendžia aukščiau nurodytos aplinkybės.

Byloje V. M. prašė priteisti 30 000 Lt neturtinės žalos iš M. G. dėl to, kad po sveikatos sutrikdymo ji išgyveno dvasinius nepatogumus, emocinę depresiją, fizinį skausmą, bendravimo galimybių sumažėjimą. Jai reikalinga nosies operacija.

Nustatant priteistiną neturtinės žalos dydį nukentėjusiajai, teismas vadovaujasi protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principais bei vyraujančia teismų praktika, atsižvelgia į sveikatos sutrikdymo sunkumą, jo pobūdį, trukmę, pasveikimo galimybę, liekamuosius reiškinius, asmens turėtų galimybių praradimą. Teismo nuomone, nukentėjusiosios dėl M. G. veiksmais padaryto nežymaus sveikatos sutrikdymo patirtos pasekmės nėra susijusios su dideliais asmens sveikatos pakenkimais, rimtų sužalojimų sukėlimu, dėl to nukentėjusiajai nebuvo atliekamos operacijos ar ilgi gydymo seansai. Liudytoja apklausta šeimos gydytoja G. D. parodė, kad nosies operacija V. M. reikalinga dėl lėtinės ligos, o įvykio metu nosis nebuvo lūžusi, be to, nurodė, jog depresiniai susirgimai jai buvo konstatuoti dar iki įvykio. Tačiau pripažintina, jog dėl kaltinamojo nusikalstamų veiksmų įvykio metu nukentėjusiajai V. M. buvo nežymiai surikdyta sveikata. Taip pat atsižvelgiama į kaltinamojo turtinę padėtį – jis nedirba, registruotas darbo biržoje, duomenų apie išlaikytinius nėra, tačiau yra darbingo amžiaus. Atsižvelgus į kaltinamojo ir nukentėjusiosios interesų pusiausvyrą, į dėl nusikaltimo kilusias pasekmes, įvertinus byloje pateiktus duomenis, vadovaujantis sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principais, pareikštas civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos tenkintinas iš dalies, priteisiant iš kaltinamojo M. G. nukentėjusiajai V. M. 200 litų neturtinės žalos atlyginimui.

Rezoliucinė dalis

n usprendžia:

M. G. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 1 dalį ir paskirti jam viešųjų darbų bausmę trijų (3) mėnesių laikotarpiui, įpareigojant kas mėnesį neatlygintinai išdirbti po dvidešimt (20) valandų visuomenės labui.

V. M. iš M. G. priteisti 200 Lt (du šimtus litų) neturtinės žalos atlyginimo.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.