- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-10-30
- Bylos Nr.
- ATP-1174-648/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 4-52-3-01354-2013-3
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Artūras Pažarskis
- Kategorijos
- 39.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Artūras Pažarskis, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs S. Š. apeliacinį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 30 d. nutarimo, kuriuo S. Š. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos ATPK 126 str. 1 d. 1 000 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 metams,
Aprašomoji dalis
nustatė:
S. Š. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos ATPK 126 str. 1 d. už tai, kad jis 2013-08-11, apie 9.20 val., Švenčionių g., Nemenčinėje, Vilniaus r., vairavo automobilį „Peugeot 306“, v/n (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam nustatytas lengvas neblaivumo laipsnis (0,80 promilės).
Šalies argumentai
S. Š. apeliaciniame skunde prašo pakeisti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2013-08-30 nutarimą neskiriant jam teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.
Nurodo, kad jam paskirta administracinė nuobauda yra per griežta. Teismas teisingai nustatė, jog S. Š. labai gailisi dėl padaryto teisės pažeidimo. Iki tol apeliantas nėra padaręs tokių teisės pažeidimų. Pasak S. Š., jis dėl savo įsitikinimų ir sveikatos būklės retai ir saikingai vartoja alkoholinius gėrimus. Nagrinėjamu atveju apeliantas dalyvavo šventiniame šeimos pobūvyje, o teisės pažeidimo nustatymo dieną iš viso nevartojo alkoholio. Šventinio pobūvio metu jis labai mažai vartojo alkoholio, nes žinojo, jog kitą dieną turės vairuoti automobilį, tačiau alkoholio matavimo prietaisas parodė nors ir nežymų, bet leidžiamos promilių normos viršijimą. Mano, jog tikriausiai jau po valandos šio viršijimo nebūtų nustatyta. Teigia, kad šiuo metu S. Š. gyvenimas komplikavosi, nes dėl kojų ligos jis negali laisvai vaikščioti, jam niekas negali padėti, o teisės vairuoti transporto priemones jis neturi. Apeliantas, kaip neįgalus asmuo, kuris negali naudotis transporto priemone, yra pasmerktas. Be to, jo sutuoktinė taip pat yra neįgali. Nurodo, kad jis savo veiksmais niekam nepadarė žalos.
S. Š. apeliacinis skundas netenkinamas.
Lietuvos Respublikos ATPK 126 str. 1 d. numatyto teisės pažeidimo padarymas užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno tūkstančio iki vieno tūkstančio penkių šimtų litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo vienerių metų iki vienerių metų šešių mėnesių. Apylinkės teismas paskyrė S. Š. už padarytą teisės pažeidimą minimalias administracines nuobaudas.
Nubaustasis prašo neskirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo. Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ str. 1 d. įtvirtinta, jog organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinių teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas šio kodekso 30 str. 2 d., taip pat į šio kodekso 31 str. nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-4-2011, 2AT-7-4-2013, 2AT-13-2013). Administracinė nuobauda, taikant ATPK 30¹ str., gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-7-4-2013, 2AT-8-2013, 2AT-13-2013).
S. Š., vairuodamas neblaivus transporto priemonę, kaip padidinto pavojaus šaltinį, padarė vieną iš pavojingiausių teisės pažeidimų, keliantį pavojų transporto eismo saugumui, žmonių gyvybei bei sveikatai, todėl S. Š. elgesys yra visuomeniškai pavojingas. Būtent siekiant prevencinio tikslo, t. y. užkirsti kelią atsirasti neigiamiems padariniams eismo dalyvių, jų turto atžvilgiu, įstatymų leidėjas įtvirtino griežtas administracines nuobaudas už šio teisės pažeidimo padarymą, tarp jų ir privalomą teisės vairuoti transporto priemones atėmimą. Pasak apelianto, jis nevartojo alkoholio teisės pažeidimo padarymo dieną, savo veiksmais niekam nepadarė žalos, tačiau šios aplinkybės nepaneigia padaryto teisės pažeidimo pavojingumo. Atkreiptinas dėmesys, kad atsiradus žalingoms pasekmėms, S. Š. būtų traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal kitus Lietuvos Respublikos ATPK straipsnius ar atitinkamais atvejais net baudžiamojon atsakomybėn. Be to, apeliantui nustatytas neblaivumas pakankamai žymiai viršija įstatymo leistiną normą. S. Š. pateikia tik savo subjektyvią nuomonę, kad po valandos tikriausiai šio viršijimo nebūtų nustatyta, todėl toks teiginys atmetamas kaip nepagrįstas. Šiuo aspektu pasakytina, jog administracinei atsakomybei atsirasti svarbus nustatytas asmens neblaivumo laipsnis transporto priemonės vairavimo metu.
Pirmosios instancijos teismas, tinkamai parinkdamas S. Š. minimalias administracines nuobaudas, atsižvelgė į apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, t. y. jog jis praeityje nebaustas administracine tvarka, yra neįgalus, apelianto atsakomybę lengvina aplinkybė, jog jis prisipažino padaręs teisės pažeidimą ir nuoširdžiai gailisi (Lietuvos Respublikos ATPK 31 str. 1 d. 1 p.). Minėtos aplinkybės nesudaro pagrindo dar labiau švelninti apelianto teisinės padėties. Pasak S. Š., šiuo metu jo gyvenimas komplikavosi, nes dėl kojų ligos jis negali laisvai vaikščioti, jam niekas negali padėti, o teisės vairuoti transporto priemones jis neturi, be to, apelianto sutuoktinė yra neįgali. Pažymėtina, kad kiekviena valstybės taikoma poveikio priemonė sukelia teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes. Tokių pasekmių atsiradimas savaime nelaikytina aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti administracinę nuobaudą. Tai, kad S. Š. ignoravo jo padaryto teisės pažeidimo pasekmes, t. y. kad dėl jo padaryto teisės pažeidimo gali nukentėti ne tik jo asmeniniai, bet ir šeimos narių interesai, rodo nubaustojo neatsakingumą, nes žinodamas būtinybę turėti teisę vairuoti transporto priemones, S. Š. turėjo stengtis jos neprarasti, tačiau to nedarė, taip sąmoningai apsunkindamas tiek savo, tiek ir žmonos padėtį. Be to, byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių nubaustojo žmonos neįgalumą.
Pirmosios instancijos teismas, skirdamas S. Š. administracines nuobaudas, įvertino visas šiam klausimui reikšmingas aplinkybes, o teisės vairuoti transporto priemones neskyrimas šiuo konkrečiu atveju neatitiktų Lietuvos Respublikos ATPK 20 ir 248 str. numatytų administracinės atsakomybės taikymo tikslų. Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, keisti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2013-08-30 nutarimą S. Š. apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
Palikti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 30 d. nutarimą nepakeistą ir S. Š. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis neskundžiama.