Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Nerijaus Meilučio, Aivos Survilienės, Lino Šiukštos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo kaltinamosios O. M. skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2023 m. rugsėjo 20 d. nutarties, kuria palikta galioti Vilniaus apygardos teismo 2023 m. rugsėjo 14 d. nutartis ir kaltinamajai O. M. nustatytas kardomosios priemonės – suėmimo terminas 2 (dviem) mėnesiams, terminą skaičiuojant nuo 2023 m. rugsėjo 19 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. Vilniaus apygardos teismui perduotoje baudžiamojoje byloje Nr. 1-179-576/2023, be kitų asmenų, O. M. (toliau – ir O. M.) kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 2, 3 punktuose, t. y. tuo, kad nužudė bejėgiškos būklės, savo šeimos narį – sugyventinį A. S., o būtent ji 2022 m. rugsėjo 5 d., apie 12 val. 00 min, teritorijoje esančioje šalia geležinkelio bėgių, netoli adreso (duomenys neskelbtini), būdama apsvaigusi nuo alkoholio, veikdama kartu su V. T. ir R. M., įkalbėjo pastaruosius sumušti savo sugyventinį A. S. ir dėl asmeninių nesutarimų kilusio konflikto metu, po to, kai O. M. atvedė nukentėjusįjį į aukščiau nurodytą vietą, V. T. tyčia, suduodamas ne mažiau kaip 4 smūgius rankų kumščiais A. S. į veidą, kai pastarasis apsivertė ant pilvo, užšokdamas jam ant nugaros ir šokinėdamas ne mažiau 4 kartų ties juosmeniu, o R. M. tyčia suduodamas ne mažiau kaip 1 smūgį koja į A. S. galvos sritį bei tiksliai ikiteisminio tyrimo nenustatyta kiekį kartų spirdamas koja gulinčiam aukštielninkam A. S. ant žemės į kairį šoną, ji (O. M.) tyčia sudavė ne mažiau kaip 2 smūgius rankos kumščiu nukentėjusiajam į veidą, į krūtinę bei vėliau, priėjusi prie A. S., trenkė jam ne mažiau 2 smūgių plaštaka į veidą ir tokiais bendrais su V. T. ir R. M. veiksmais tyčia sudavė pastarajam ne mažiau 11 smūgių rankomis, kojomis į galvą, kaklą, krūtinę ir pilvą, apsvaigusiam nuo alkoholio, negalinčiam pasipriešinti bejėgiškos būklės nukentėjusiajam, kadangi jis smūgių sudavimo į galvą metu prarado sąmonę, tokiais bendrais su V. T. ir R. M. veiksmais padarydama nukentėjusiajam galvos ir liemens sumušimą pasireiškusį poodinėmis kraujosruvomis veide, krūtinės ląstoje, pilve, odos nubrozdinimu kaktoje, dauginiais kairiųjų šonkaulių lūžiais su aplinkinėmis minkštųjų audinių kraujosruvomis, minkštųjų audinių kraujosruvomis galvoje, krūtinės ląstoje, kraujo išsiliejimu po minkštuoju galvos smegenų dangalu virš kairiojo smegenų pusrutulio, kraujo išsiliejimu po minkštuoju galvos smegenų dangalu virš abiejų smegenų pusrutulių; hemopneumotoraksą; kepenų plyšimą, poodines kraujosruvas dešinėje kojoje, odos nubrozdinimą dešinėje blauzdoje, po ko O. M. pamačiusi, kad A. S. nuo suduotų smūgių nerodo gyvybės ženklų, padavė peilį R. M. ir nurodė jam nukentėjusįjį „dapjauti“, po ko pastarasis paėmęs iš jos rankų peilį dūrė juo į kaklo sritį nukentėjusiajam, tuo padarydamas aklą durtinę žaizdą kakle su aplinkine kraujosruva kaklo raumenyse bei pjautinę žaizdą kairėje ausyje. A. S. nuo jam padarytų sužalojimų, o būtent nuo galvos ir liemens sužalojimų visumos 2022 m. rugsėjo 21 d. mirė.

2. Kaltinamoji O. M. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 140 straipsnyje numatyta tvarka buvo sulaikyta 2022 m. rugsėjo 5 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 7 d. nutartimi O. M. buvo paskirta kardomoji priemonė – suėmimas 15 (penkiolikai) parų, šį terminą skaičiuojant nuo 2022 m. rugsėjo 5 d. Ši kardomoji priemonė pratęsta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 19 d., 2022 m. lapkričio 3 d., 2023 m. vasario 2 d. ir Vilniaus apygardos teismo 2023 m. kovo 1 d., 2023 m. gegužės 22 d. nutartimis iki 2023 m. rugsėjo 2 d. (2 t., b. l. 70–71, 81–84, 94–97; 4 t., b. l. 198–201; 5 t., b. l. 98–101). Vilniaus apygardos teismo 2023 m. rugpjūčio 24 d. nutartimi kaltinamajai O. M. kardomoji priemonė suėmimas nebuvo pratęsta, jai paskirtos švelnesnės kardomosios priemonės – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje ir dokumentų paėmimas (5 t., b. l. 174–177)

3. Kaltinamoji neatvyko į 2023 m. rugsėjo 14 d. vykusį teisiamąjį posėdį, dėl ko Vilniaus apygardos teismo 2023 m. rugsėjo 14 d. nutartimi O. M. kardomoji priemonė įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje pakeista į kardomąją priemonė – suėmimą, paskelbta kaltinamosios O. M. paieška. Kaltinamoji vykdant paiešką sulaikyta 2023 m. rugsėjo 19 d.

Motyvuojamoji dalis

II. Skundo aukštesniajam teismui argumentai

3. Kaltinamoji O. M. skunde prašo panaikinti jai taikomą kardomąją priemonę suėmimą.

3.1. Skunde kaltinamoji nurodo, kad į teismo posėdį neatvyko, nes nebuvo gavusi jokio šaukimo ar pranešimo. Šio posėdžio data buvo derinama jai esant suimtai, todėl, paleista iš kardomojo kalinimo vietos, laukė teismo šaukimo. Kaltinamoji O. M. taip pat pažymėjo, kad gyveno toje vietoje, kurią buvo nurodžiusi. Esant šioms priežastims, nėra pagrindo daryti išvadą, kad kaltinamoji vengė teismo proceso ar slėpėsi nuo jo.

4. Teismo posėdyje kaltinamosios gynėja prašo skundą tenkinti, o prokuroras prašo skundą atmesti.

II. Aukštesniojo teismo argumentai ir išvados

Kaltinamosios O. M. skundas atmetamas.

5. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi kaltinamosios O. M. skundą ir įvertinusi teismui pateiktus baudžiamosios bylos duomenis, konstatuoja, kad kaltinamajai O. M. kardomoji priemonė suėmimas ir jos terminas paskirti ir nustatyti pagrįstai. Vilniaus apygardos teismas, nustatydamas O. M. kardomosios priemonės suėmimo terminą, tinkamai įvertino teisiškai reikšmingas aplinkybes šiai kardomajai priemonei skirti, nepažeidė BPK 119, 121, 122 ir 127 straipsnių reikalavimų, taip pat nacionalinių bei tarptautinių teisės aktų nuostatų, pagal kurias niekam negali būti atimta laisvė kitaip, kaip tik tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokias yra nustatęs įstatymas.

6. BPK 121 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kardomosios priemonės gali būti pratęsiamos tik tuo atveju, kai yra pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad kaltinamasis galėjo padaryti jam inkriminuotas nusikalstamas veikas. Aukštesnysis teismas konstatuoja, kad byloje surinkta pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad O. M. galėjo padaryti jai inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Tokie duomenys užfiksuoti kaltinamajame akte (liudytojų, kitų kaltinamųjų parodymuose, specialisto išvadoje ir kt.). Šioje proceso stadijoje byloje surinkti duomenys analizuojami ir vertinami tik tiek, kad būtų galima nustatyti, ar yra pagrindas asmenį kaltinti jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymu. Kaip jau minėta, byloje pakanka duomenų, leidžiančių manyti, jog toks pagrindas egzistuoja.

7. Skundžiama Vilniaus apygardos teismo 2023 m. rugsėjo 20 d. nutartimi kaltinamajai O. M. nustatytas kardomosios priemonės suėmimo terminas 2 (dviem) mėnesiams BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu, t. y. pagrįstai manant, kad būdama laisvėje ji bėgs (slėpsis) nuo teismo. BPK 122 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog, kai pagrįstai manoma, kad įtariamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, suėmimas gali būti paskirtas (taigi ir jo terminas pratęstas), atsižvelgiant į įtariamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje bei kitas aplinkybes. O. M. kaltinama tuo, kad, veikdama bendrininkų grupėje, būdama apsvaigusi nuo alkoholio, nužudė bejėgiškos būklės savo šeimos narį – sugyventinį, t. y. nusikalstama veika, numatyta BK 129 straipsnio 2 dalies 2, 3 punktuose, už kurią įstatymas numato griežtas laisvės atėmimo nuo aštuonerių iki dvidešimties metų arba laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes. Teisėjų kolegijos nuomone, jau pats pareikšto kaltinimo sunkumas ir gresiančios bausmės dydis yra pakankamas pagrindas griežčiausią kardomąją priemonę suėmimą paskirti bei nustatyti suėmimo terminą, vadovaujantis BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu. Visgi nagrinėjamoje situacijoje apygardos teismas nevertino vien tik kaltinamajai gresiančios bausmės griežtumo, tokios rizikos realumą teismas motyvavo įvertinęs visas BPK 122 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes. Vilniaus apygardos teismas, spręsdamas kardomosios priemonės suėmimo taikymo ir jo termino nustatymo klausimą, įvertino, kad kaltinamoji anksčiau buvo teista už smurtinio nusikaltimo padarymą, bausta administracine tvarka, nevedusi, nedirba, neregistruota Užimtumo tarnyboje, anksčiau gyveno kartu su sugyventiniu, kurio nužudymu yra kaltinama, nuolatinės gyvenamosios vietos neturi. Pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį į tai, kad šioje byloje kaltinamajai buvo paskirtos švelnesnės kardomosios priemonės: įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje ir dokumentų paėmimas. Tačiau taikant švelnesnes kardomąsias priemones nebuvo pasiekti BPK 119 straipsnyje numatyti kardomosioms priemonėms keliami tikslai, kadangi kaltinamoji neatvyko į iš anksto suplanuotą 2023 m. rugsėjo 14 d. turėjusį vykti teisiamąjį posėdį ir nepateikė duomenų, kurie patvirtintų, kad buvo svarbios neatvykimo į teismo posėdį priežastys. Kaltinamoji skunde nurodo, kad į teismo posėdį ji neatvyko, nes jai nebuvo atsiųstas šaukimas, dėl ko ji neva nežinojo apie teisiamojo posėdžio datą, tačiau iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad O. M. dalyvavo ankstesniame teisiamajame posėdyje, kurio metu buvo derinama posėdžio data ir apie šią datą ji buvo informuota. Minėtos aplinkybės patvirtina, kad O. M. nesirūpino bylos eiga, nevykdė savo kaip kaltinamosios pareigų, buvo abejinga teismo procesui, savo elgesį siekia pateisinti mažareikšmėmis priežastimis. Taigi, toks kaltinamosios elgesys proceso metu leidžia manyti, kad ši būdama laisvėje, neturėdama tvirtų socialinių ryšių, pastovios gyvenamosios vietos, suprasdamos jai gresiančios bausmės griežtumą, gali bandyti bėgti ar slėptis nuo teismo. Tokią teisėjų kolegijos išvadą sustiprina ne tik nurodytas kardomosios priemonės pažeidimas, kuomet O. M. neatvyko į iš anksto suplanuotą teisiamąjį posėdį, tačiau ir anksčiau nurodyti kaltinamąją charakterizuojantys duomenys. Nors O. M., paskelbus jos paiešką, buvo sulaikyta toje gyvenamojoje vietoje, kurią buvo nurodžiusi teismui, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, vien tik laikinas gyvenamosios vietos turėjimas nesumažina jos bėgimo ar slėpimosi rizikos.

8. Teisėjų kolegija įvertina ir tai, kad Vilniaus apygardos teismo 2023 m. rugpjūčio 24 d. nutartimi, kuria nutarta kaltinamajai nepratęsti griežčiausios kardomosios priemonės, buvo konstatuota, kad suėmimo pagrindas, numatytas BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte, nėra išnykęs, tačiau ir švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis galima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytus tikslus, tame tarpe ir netrukdomą bylos nagrinėjimą teisme bei nuosprendžio įvykdymą. Pati O. M. teisiamojo posėdžio metu nurodė įsipareigojanti atvykti į teismo posėdžius, nesislėpti, tačiau jai teismo parodyto pasitikėjimo nepateisino. Skunde kaltinamoji taip pat nepateikė pateisinamų priežasčių, dėl kurių negalėjo atvykti į teismo paskirtą pasėdį, nors iš anksto buvo apie jį informuota. Tad pirmiau paminėtos aplinkybės patvirtina, kad švelnesnėmis kardomosios priemonės BPK 119 straipsnyje numatyti kardomosioms priemonėms keliami tikslai, visų pirma netrukdomas bylos nagrinėjimas, negali būti pasiekti.

9. Teisėjų kolegijai nekyla abejonių dėl to, jog kaltinamajai O. M. paskirtas suėmimas nagrinėjamu atveju yra proporcingas ir būtinas siekiant užtikrinti kaltinamosios dalyvavimą teismo procese ir nuosprendžio įvykdymą. Atsižvelgiant į tai, kad anksčiau kaltinamajai O. M. taikytos švelnesnės kardomosios priemonės nebuvo veiksmingos, siekiant eliminuoti jos pasislėpimo riziką, taip pat įvertinus jos galimai padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, pobūdį, sunkumą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad kitomis švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis ar jų kompleksu BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai nebūtų pasiekti. Šiuo atveju tik griežčiausia kardomoji priemonė, tiesiogiai O. M. atimanti galimybę bėgti (slėptis) nuo teismo, gali būti efektyvi siekiant baudžiamojo proceso tikslų, numatytų BPK 119 straipsnyje. Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, kaltinamosios O. M. skundas atmetamas, o Vilniaus apygardos teismo 2023 m. rugsėjo 20 d. nutartis paliekama galioti.

10. Kartu pažymėtina, kad pagal BPK 127 straipsnio 11 dalį viso baudžiamojo proceso metu suėmimas negali trukti ilgiau kaip du trečdalius didžiausios laisvės atėmimo bausmės, baudžiamajame įstatyme nustatytos už sunkiausią nusikaltimą, dėl kurio tiriama ir nagrinėjama byla. Nagrinėjamu atveju O. M. suėmimas buvo taikomas nuo 2022 m. rugsėjo 5 d. iki 2023 m. rugpjūčio 24 d. Skundžiama nutartimi nustatytas 2 mėnesių suėmimo terminas. Už nusikaltimą, numatytą BK 129 straipsnio 2 dalies 2, 3 punktuose, kuriuo kaltinama O. M., gresia maksimali laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė. Taigi, O. M. taikomo suėmimo trukmė nepažeidžia baudžiamojo proceso įstatyme nustatytų maksimalių griežčiausios kardomosios priemonės taikymo terminų. Remiantis jau aptartais argumentais nėra pagrindo išvadai, kad buvo nustatytas per ilgas suėmimo terminas. Papildomai pažymėtina, jog ir EŽTT praktikoje yra pripažįstama, kad net ir pakankamai ilga suėmimo trukmė pati savaime Konvencijos 5 straipsnio 3 dalies reikalavimų nepažeidžia, ją gali pateisinti viešasis interesas – siekis apsaugoti visuomenę nuo pavojingo asmens ir atskleisti sunkius nusikaltimus.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kaltinamosios O. M. skundą atmesti.

Vilniaus apygardos teismo 2023 m. rugsėjo 20 d. nutartimi paliktą galioti Vilniaus apygardos teismo 2023 m. rugsėjo 14 d. nutartį ir kaltinamajai O. M. nustatytą kardomosios priemonės suėmimo terminą palikti galioti.

Ši teismo nutartis yra galutinė ir neskundžiama.