Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Henricho Jaglinskio,

apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės S. F. apeliacinį skundą dėl Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 19 d. sprendimo civilinėje byloje, pagal ieškovų V. F. ir V. F. ieškinį atsakovei S. F. dėl neterminuotos motinos valdžios apribojimo, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir globėjo paskyrimo.

Aprašomoji dalis

n ustatė:

2008-11-28 teismo posėdžio metu (2t., b.l.29-32) mažamečiai vaikai E. F. ir E. F. teismui paaiškino, kad jie nori gyventi su seneliais, nes su mama gyvena blogas dėdė, kuris muša ir mamą ir juos. Vaikai nesijaučia saugūs eidami į mokyklą, savaitgaliais juos išleidžia vienus važiuoti viršuoju transporto pas tetą, nes taip nori mamos sugyventinis. Vaikų neišleidžia į lauką, o Kalėdų ir Naujųjų metų ir Vokietijoje nėra. Lietuvoje vaikai jaučiasi saugūs, močiutė skaniai gamina. Vaikus mušdavo dėl blogų pažymių, taip pat, kad ryte nepasisveikindavo. Mušdavo diržu ir koja. Mokykla nėra arti, vaikų į mokyklą niekas nenuvesdavo ir neparsivesdavo. Mokytoja vaikų nenorėdavo išleisti po pamokų vienų, tačiau mamai paskambinus, išleisdavo. Sugrįžus iš mokyklos dažnai niekas neatidarydavo namų durų nes mama būdavo girta. Mokykloje vaikai nedraugiški, mokykla nepatiko. Pamokų namuose niekas nepadėdavo ruošti, mokykloje sekėsi sunkiai. Vaikai iki 16 val. būdavo prailgintoje grupėje. Savaitgaliais vienus autobusu išsiųsdavo pas tetą „Šurą“, nes taip norėjo su mama gyvenantis dėdė. Vokietijoje į lauką neišleisdavo, o Kalėdų ir Naujųjų metų Vokietijoje, nėra. Vaikai lanke karatė būrelį, o mergaitė dar ir baletą. O kai su mama apsigyveno dėdė, vaikai jau nieko nebelanko. Vokietijoje patiems reikėjo ryte į mokyklą sumuštinius darytis, o Lietuvoje mokykloje skaniai maitina. Močiutė taip pat skaniai gamina, o Vokietijoje pusfabrikačius valgydavo. Mama vaikų į parduotuvę neimdavo, ir neklausdavo ko jiems nupirkti. Namuose saldainių būdavo, tačiau vaikams jų neduodavo. Su mama gyvenantis dėdė mušdavo vaikus. Kartą pakėlęs E. metė į sieną, po to skaudėjo nugarą. O kai mergaitė bijodavo, jai pradėdavo kraujas bėgti iš nosies. Kartą dėdė Gėna namuose susimušė su draugu, mama daužė indus, o ant sienos buvo kraujo. Vaikai pakelti 5 val. ryto turėjo nuplauti kraują ir ieškoti mamos auskaro. Kartą mamai gaminant valgyti, atėjo dėdė Gėna ir metė mamą ant stalo. Vaiki tai matė. Mama pusvalandį gulėjo nes negalėjo atsistoti. Norėtų Lietuvoje gyventu su seneliais ir mama. Lietuvoje lengviau mokytis, vaikai turi draugų, seneliai padeda paruošti pamokas, mokykla arti, o iš mokyklos vaikai sugrįžta anksti, apie 12 val. Vaikai išleidžiami į lauką. Močiutė labai skaniai gamina, blynus kepa. E. paaiškino, kad jeigu nebūtų dėdės Genos, mama galėtų sugrįžti į Lietuvą, tačiau dėdė Gėna pasakė, kad jei mama su juo išsiskirs, jis ją užmuš.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Apeliacinis procesas yra bylos nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme neišeinant už apeliacinio (atskirojo) skundo apibrėžtų ribų, siekiant nustatyti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą tiek teisine, tiek ir faktine prasme bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.).

Byloje nustatyta, jog ieškovai teismo prašė neterminuotai apriboti motinos valdžią vaikų atžvilgiu, dėl netinkamai įgyvendinamų motinos pareigų, o atsakovė priešieškiniu prašė įpareigoti ieškovus grąžinti atsakovei vaikus. Pirmos instancijos teismas sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, o atsakovės priešieškinį atmetė. Laikinai apribojo S. F., motinos valdžią mažamečių vaikų E. F. ir E. F. atžvilgiu iki vaikai baigs pradinę mokyklą ir nustatė vaikų nuolatinę gyvenamąją vietą su ieškovais V. F. ir V. F..

Vaiko atskyrimas nuo tėvų – laikina vaiko teisių ir interesų apsaugos priemonė, kuri taikoma nesant tėvų kaltės, kai tėvai (tėvas ar motina) negyvena kartu su vaiku dėl susiklosčiusių objektyvių aplinkybių (dėl ligos ir pan.), o taip pat esant tėvų kaltei dėl savo pareigų vaiko atžvilgiu nevykdymo, kai tėvai vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus, nesirūpina vaikais, piktnaudžiauja tėvų valdžia ir t.t. Įstatyme yra nustatyta, kad kai sprendžiamas bet kuris su vaiku susijęs klausimas, vaikas, sugebantis suformuluoti savo pažiūras, turi būti išklausytas tiesiogiai, o jei tai neįmanoma, – per atstovą (LR CK 3.177 str.). Vertinant vaiko norus, turi būti atsižvelgiama į vaiko amžių ir jo brandumą. Taip pat vaiko norų vertinimas priklauso ir nuo motyvacijos, kurią pateikia vaikas.

Nagrinėjant bylą pirmos instancijos teisme vaikai yra išreiškę savo nuomonę, dėl gyvenimo su motina Vokietijoje, kuri nėra palanki atsakovei. Vaikai nurodė, kad jie nori gyventi su seneliais, nes su mama gyvena blogas dėdė, kuris muša mamą ir juos. Vaikus mušdavo dėl blogų pažymių, taip pat, kad ryte nepasisveikindavo. Mušdavo diržu ir koja. Mokykla nėra arti, vaikų į mokyklą niekas nenuvesdavo ir neparsivesdavo. Mokytoja vaikų nenorėdavo išleisti po pamokų vienų, tačiau mamai paskambinus, išleisdavo. Sugrįžus iš mokyklos dažnai niekas neatidarydavo namų durų, nes mama būdavo girta. Mokykloje vaikai nedraugiški, mokykla nepatiko. Pamokų namuose niekas nepadėdavo ruošti, mokykloje sekėsi sunkiai. Vaikai iki 16 val. būdavo prailgintoje grupėje. Savaitgaliais vienus autobusu išsiųsdavo pas tetą „Šurą“, nes taip norėjo su mama gyvenantis dėdė. Vokietijoje į lauką neišleisdavo, o Kalėdų ir Naujųjų metų Vokietijoje, nėra. Vaikai lanke karatė būrelį, o mergaitė dar ir baletą. O kai su mama apsigyveno dėdė, vaikai jau nieko nebelanko. Vokietijoje patiems reikėjo ryte į mokyklą sumuštinius darytis, o Lietuvoje mokykloje skaniai maitina. Močiutė taip pat skaniai gamina, o Vokietijoje pusfabrikačius valgydavo. Mama vaikų į parduotuvę neimdavo, ir neklausdavo ko jiems nupirkti. Namuose saldainių būdavo, tačiau vaikams jų neduodavo. Su mama gyvenantis dėdė mušdavo vaikus. Kartą pakėlęs E. metė į sieną, po to skaudėjo nugarą. O kai mergaitė bijodavo, jai pradėdavo kraujas bėgti iš nosies. Kartą dėdė „Gėna“ namuose susimušė su draugu, mama daužė indus, o ant sienos buvo kraujo. Vaikai pakelti 5 val. ryto turėjo nuplauti kraują ir ieškoti mamos auskaro. Kartą mamai gaminant valgyti, atėjo dėdė „Gėna“ ir metė mamą ant stalo. Vaikai tai matė. Mama pusvalandį gulėjo nes negalėjo atsistoti. Norėtų Lietuvoje gyventu su seneliais ir mama. Lietuvoje lengviau mokytis, vaikai turi draugų, seneliai padeda paruošti pamokas, mokykla arti, o iš mokyklos vaikai sugrįžta anksti, apie 12 val. Vaikai išleidžiami į lauką. Močiutė labai skaniai gamina, blynus kepa. E. paaiškino, kad jeigu nebūtų dėdės „Genos“, mama galėtų sugrįžti į Lietuvą, tačiau dėdė „Gėna“ pasakė, kad jei mama su juo išsiskirs, jis ją užmuš.

Nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, taip pat buvo išklausyta vaikų nuomonė, kuri praėjus 2 metams nuo pirmos apklausos nepasikeitė. Vaikai nenori gyventi su motina Vokietijoje dėl jos sugyventinio kuris yra piktas, muša mamą ir vaikus. Vokietijoje vaikai neturi draugų, didelis eismas, vaikai nesijaučia saugūs, mokslas sekėsi blogai, mama į mokyklą nelydėdavo. Dėdė būdamas išgėręs, per lietų naktį liepė į lauką išvesti šunį. Dėdė neklausia kaip vaikams sekasi, nes jam neįdomu. Paklausus ar vaikai nori pas mama svečius, atsakė, jog nenori. Vaikai gyvendami Vokietijoje visą laiką norėjo grįžti į Lietuvą, mama tai žinojo. Vaikai nurodė, jog myli mamą, tačiau nežino, kodėl jinai gyvena su dėde, norėtų, kad jo nebūtų. E. nurodė, kad kai E. nebuvo namie, dėdė už sofos padėjo tikrą ginklą, buvo pailgos, geltonos kulkos. Vaikas bijojo, kad jį „nudės“, todėl nerodydamas dėdei, ginklą padėjo atgal. Mama vaikam skambina, kai būna girta, vaikai pažįsta išgėrusios motinos balsą. Tuo tarpu vaikai su močiute ir seneliu jaučiasi saugiai (2t., b.l.173-179)

Vadovaujantis Šalčininkų rajono savivaldybės administracijos D. seniūnijos 2009-07-15 Buities tyrimo 2009-07-15 aktu Nr. B-15, bei Šalčininkų R. D. „Ryto“ vidurinės mokyklos pateikta vaikų charakteristika (2t., b.l.125) nustatyta, jog vaikai gyvendami pas senelius gerai prižiūrėti, švariai aprengti, sotūs, buities sąlygos geros, vaikai turi savo kambarį, kompiuterį. Vaikai nenoriai prisimena gyvenimą Vokietijoje, kaip jos vienus mama palikdavo namuose ir dar reikėdavo prižiūrėti mažą brolį, paruošti pieną, pakeisti vystyklus. Pasakojo kaip namuose gyvenantis dėdė juos mušdavo ir liepdavo daryti atsispaudimus gavus prastesnį pažymį. Vaikai myli močiutę ir senelį, ir nori gyventi Lietuvoje, mokosi muzikos mokykloje, turi draugų, tapo atviri, ir nenori grįšti į Vokietiją (2t.,b.l.124).

Įvertinus vaikų nuomonę nagrinėjant bylą pirmos instancijos teisme, bei išklausius vaikus apeliacinės instancijos teisme matyti, jog vaikai nesijautė nei saugūs, nei mylimi, šeimoje tvyravo nuolatinė įtampa dėl motinos sugyventinio, kuris žiauriai elgėsi su vaikais, ir vaikai jo bijojo. Vaikams tekdavo prižiūrėti jaunesnį motinos šeimoje gimusį kūdikį. Vaikai nenori pas motiną net į svečius. Šiuo metu motinos šeimoje yra gimęs dar vienas vaikas. Tiek motina, tiek jos sugyventinis dalį dienos dirba, taigi klausimas dėl E. ir E.priežiūros nėra šeimoje išspęstas, o motinos sugyventinis, kurio vaikai bijo ir toliau gyvena su motina. Vaikai prisirišę prie senelių, Lietuvoje jiems užtikrintos visos sąlygos gyvenimui, mokymuisi, ir dvasiniam stabilumui. Vaikai nenoriai prisimena gyvenimą su motina. Atsakovė pateikė Vokietijos institucijų pažymas, jog vaikams yra tinkamos sąlygos gyventi Vokietijoje, tačiau šiose pažymose neatsispindi vaikų santykiai su motina ir jos sugyventiniu, iki bylos nagrinėjimo teisme šia šeima Vokietijos institucijos nesidomėjo, nebuvo vertinta vaikų dvasinė savijauta, bei santykiai su mama ir jos sugyventiniu. Kolegija įvertinusi Vokietijos dipl. socialinio pedagogo pažymą, konstatuoja, jog ši pažyma objektyviai neatspindi realiai susiklosčiusios padėties ir šeimos santykių.

Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis numato, kad, imantis bet kokių vaiką liečiančių veiksmų, nesvarbu, ar tai darytų valstybinės, ar privačios įstaigos, užsiimančios socialiniu aprūpinimu, teismai, administracijos ar įstatymų leidimo institucijos, svarbiausia yra vaiko interesai. Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 1 punktas pabrėžia, kad visur ir visada pirmiausia turi būti atsižvelgiama į teisėtus vaiko interesus. Civilinio kodekso 3.3 straipsnio 1 dalyje taip pat numatyta, kad šeimos santykių teisinis reglamentavimas Lietuvos Respublikoje grindžiamas prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu. Tokiu būdu Lietuvos teisės sistemoje yra įtvirtintas prioritetinis vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas, reiškia, kad, tiek priimant teisės aktus, tiek juos taikant, tiek sprendžiant klausimus, kurių teisės aktai nereglamentuoja, visada būtina įvertinti sprendimą ar bet kokį kitą veiksmą vaiko interesų požiūriu bei užtikrinti, kad jie nebūtų pažeisti.

Kolegija įvertinus vaikų nuomonę, kuri vadovaujantis LR CK 3.177 str., 3.183 str., 3 d., teismui yra būtina, byloje pateiktas pažymas, konstatuoja, jog pirmos instancijos teismas pagrįstai laikinai apribojo motinos valdžią vaikų atžvilgiu. Nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, iš esmės motinos gyvenimo būdas ir aplinka nėra pasikeitusi, motina su sugyventiniu augina dar du mažamečius vaikus, vienas vaiką augina svetima šeima, o E. ir E. ne tik nenori gyventi su motina Vokietijoje, tačiau nenori net į svečius pas motiną. Tuo tarpu apie senelius vaikai atsiliepia labai šiltai, vaikai prisirišę prie senelių bei socialinės aplinkos, taigi šiuo atveju vaikų grąžinimas į motinos aplinką pakenktų vaikų socialinei raidai, todėl nėra pagrindo naikinti pirmos instancijos teismo sprendimo, grąžinti ir nustatyti vaikų gyvenamąją vietą su motina. Įrodymų byloje surinkta pakankamai teismo išvadoms pagrįsti, todėl negalima sutikti su apeliantės argumentais, kad teismas nenustatė teisiškai reikšmingų aplinkybių ar įrodymų, priėmė neteisėtą ar nepagrįstą sprendimą.

Vadovaujantis LR CK 3.254 str. 3 d. vaiko laikinoji globa nustatoma, kai vaiko tėvai arba turimas vienas iš tėvų nesirūpina, nesidomi vaiku, jo neprižiūri, netinkamai auklėja, naudoja fizinį ar psichologinį smurtą, ir dėl to kyla pavojus vaiko fiziniam, protiniam. Dvasiniam, doroviniam vystimuisi ir saugumui.

Nagrinėjamu atveju motinos šeimos vaikai jaučia tiek psichologinį tiek fizinį smurtą. Vaikų motina pagrindinį dėmesį skiria naujai šeimai ir sugyventiniui. Tačiau motinos aplinka gali keistis, todėl nėra pagrindo terminuotai ar neterminuotai apriboti motinos valdžią vaikų atžvilgiu. Šiuo atveju pakanka neterminuotai atskirti (iki bus nustatyta, jog yra pasikeitusi vaikų motinos gyvenimo aplinka bei požiūris į vaikus) vaikus nuo motinos, bei nustatyti vaikams E. F. ir E. F. laikiną globą, paskiriant globėjais ieškovus V. F. ir V. F.. Seneliai atitinka globėjų reikalavimus. Abu seneliai skiriami globėjais siekiant užtikrinti seneliams lengvesnį abiejų vaikų teisių įgyvendinimą.

Nustačius vaikams laikiną globą, paliekama nepakeista pirmos instancijos teismo sprendimo dalis, kuria nustatyta vaikų gyvenamoji vieta su seneliais, bei nustatyta V. F. (senelės) uzufrukto teisė tvarkyti vaikų pinigines lėšas ir turtą.

Vadovaujantis LR CK 3.155 str., 3.192 str., 3.195 str., tėvai turi išlaikyti savo vaikus. Motina vaikus išlaidavo periodiškai, atsiųsdavo dovanų, tačiau toks išlaikymas negali užtikrinti vaikų normalių gyvenimo sąlygų ir vystimosi, todėl kolegija įvertinusi globėjų gaunamą socialinę pašalpą, iš vaikų motinos priteisia po 300 Lt periodinių išmokų kiekviena vaikui (LR CPK 3.198 str.), išlaikymo sumą indeksuojant kasmet LR Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (LR CK 3.208 str.).

Kadangi ieškovai neprašė priteisti išlaikymo įsiskolinimo, o motina atsiųsdavo lėšų, bei dovanų vaikams, teismas vaikams išlaikymą priteisia nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki vaikų pilnametystės (LR CK 3.200 str.).

Pripažinus apeliacinį skundą nepagrįstu, iš apelianto ieškovei priteistinos 1500 Lt atstovavimo išlaidos apeliacinės instancijos teisme, bei 30,10 Lt pašto išlaidų valstybei (LR CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92 str., 96 str.).

Vadovaujantis LR CK 3.179 str. 2,3 d., 3.181 str. 1 d. atsakovei S. F. išaiškintina, jog atskirtam nuo tėvų vaikui išsaugomos visos asmeninės ir turtinės teisės bei pareigos, pagrįstos giminyste. Atskyrus vaiką nuo tėvų, tėvai netenka teisės gyventi kartu su vaikui ir reikalauti jį grąžinti iš tų asmenų. Kitomis teisėmis tėvai gali naudotis tiek, kiek, tai įmanoma negyvenant kartu su vaiku. Vaiko atskyrimas nuo tėvų panaikinamas išnykus aplinkybėms, dėl kurių vaikas nuo tėvų atskirtas.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 19 d. sprendimo dalį, kuria laikinai apribota S. F., a.k. (duomenys neskelbtini) motinos valdžia vaikų E. F. a.k. (duomenys neskelbtini) ir E. F. a.k. (duomenys neskelbtini) atžvilgiu panaikinti, ir atskirti vaikus E. F. ir E. F. nuo motinos S. F. neterminuotai.

Teismo sprendimo dalį, kuria V. F. reikalavimas dėl globos nustatymo atmestas, tenkinti iš dalies ir nustatyti vaikams E. F. ir E. F. laikiną globą paskiriant globėjais ieškovus V. F. a.k. (duomenys neskelbtini) ir V. F. a.k. (duomenys neskelbtini)

Teismo sprendimo dalis kuriomis nustatyta vaikų E. F. ir E. F. gyvenamoji vieta su ieškovais V. F. ir V. F., V. F. paskirta uzufrukto teisėmis tvarkyti vaikų E. F. ir E. F. pinigines lėšas ir turtą, bei priteista iš atsakovės S. F. 126 Lt žyminio mokesčio valstybei, palikti nepakeistas.

Priteisti iš atsakovės S. F. vaikų E. F. ir E. F. išlaikymui po 300 Lt kiekvienam vaikui per mėnesį periodinių išmokų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos (2010-06-22) iki E. F. ir E. F. pilnametystės, indeksuojant jas LR Vyriausybės nustatyta tvarka.

Priteisti iš atsakovės S. F. ieškovei V. F. 1500 Lt atstovavimo išlaidų apeliacinės instancijos teisme, ir 30,10 Lt pašto išlaidų valstybei.