Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Eugenijaus Antanausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Eduardo Maškevičiaus ir Lino Pauliukėno,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. P. (A. P.) apeliacinį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2025 m. gegužės 7 d. nuosprendžio, kuriuo A. P. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą 2 (dvejų) metų laisvės atėmimu, pagal BK 140 straipsnio 2 dalį 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimu. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos iš dalies jas sudedant ir nustatyta subendrinta 2 (dvejų) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64¹ str. ši bausmė sumažinta 1/3 dalimi ir nustatyta 1 (vienerių) metų 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, ši bausmė subendrinta su 2024-11-15 Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų nuosprendžiu paskirta ir neatlikta 1 metų 1 mėnesio 15 dienų laisvės atėmimo bausmės dalimi pagal LR BK 140 str. 1 d., 138 str. 1 d. iš dalies jas sudedant ir nustatyti galutinė subendrinta 2 (dvejų) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Į bausmės laiką įskaitytas laikas, išbūtas sulaikyme nuo 2024-10-21 iki 2024-10-22, t. y. 1 (viena ) dieną.

Nuosprendžiu patenkintas Klaipėdos teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys ir iš A. P. Valstybinės ligonių kasos naudai priteisti 75,15 Eur D. P. (D. P.) gydymo išlaidų.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Bylos esmė

1.1. A. P. nuteistas už tai, kad nesunkiai sužalojo savo šeimos narį: 2024 m. rugsėjo 19 d., apie 18.30 val. (duomenys neskelbtini) kieme, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, konflikto su nukentėjusiuoju broliu D. P. metu, tyčia sudavė jam vieną kartą kumščiu į krūtinę, dėl to nukentėjusysis nukrito ant žemės, po to, jam gulint ant žemės, spyrė du kartus į krūtinę, o po to mediniu pagaliu sudavė keturis kartus į kairę ranką ir du kartus į nugarą, tuo padarydamas odos nubrozdinimą nugaroje, dešinio žasto sumušimą su kraujosruva, kairio peties, krūtinės kairės pusės sumušimą, kairės pusės septinto šonkaulio lūžimą vidurinėje pažasties linijoje ir taip nukentėjusiajam D. P. sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą.

1.2. Be to, A. P. nuteistas už tai, kad mušdamas sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui: 2024 m. rugsėjo 20 d., apie 18.10 val. (duomenys neskelbtini), prie namo, lauke, priėjęs iš nugaros pusės prie brolio D. P., sudavė jam vieną kartą kumščiu į galvą, po to abiem rankomis pastūmė į krūtinę, dėl to nukentėjusysis krisdamas ant žemės susižalojo dešinę alkūnę, o po to, ant žemės gulinčiam nukentėjusiajam D. P. spyrė penkis kartus į krūtinę, taip nukentėjusiajam D. P. sukėlė fizinį skausmą.

II. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

5. Nuteistojo A. P. apeliacinis skundas atmestinas.

6. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis).

7. Apeliaciniu skundu nuteistasis A. P. neginčija savo kaltės dėl padarytų nusikaltimų, o tik nesutinka su jam paskirta laisvės atėmimo bausme. Mano, jog nebuvo atsižvelgta į aplinkybę, jog jis ir nukentėjusysis susitaikė, nepagrįstai pripažinta jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė bei nesivadovauta naujausiais BK pakeitimai, turinčiais reikšmės bausmės skyrimui.

8. BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria tokią bausmę, kuri numatyta įstatymo, pagal kurį kvalifikuota veika, sankcijoje. Pagal BK 54 straipsnio 2 dalį teismas, skirdamas bausmę ir parinkdamas jos rūšį bei dydį, atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Be šių aplinkybių, teismas, skirdamas bausmę, privalo užtikrinti, kad ji būtų teisinga bei proporcinga padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui. Teisingumas reiškia ne tik tai, kad turi būti išsamiai, visapusiškai ir objektyviai nustatytos bylai reikšmingos aplinkybės, bet ir tai, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati padarytai nusikalstamai veikai.

9. Teismų praktikoje pripažįstama, kad bausmės taikymas atitinka proporcingumo reikalavimus, kai tarp padarytos nusikalstamos veikos ir už šią veiką nustatytos bausmės, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga yra tokia bausmė, kurią paskyrus gali būti pasiekti bausmės tikslai ir kuri, vertinant nusikalstamos veikos pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta. Teismas, spręsdamas klausimą dėl kaltininko asmenybės pavojingumo bei jam taikytinos bausmės rūšies, dydžio, laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo ir kitų su bausmės paskyrimu susijusių klausimų, turi ypač atkreipti dėmesį į tai, ar nusikalstama veika padaryta atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos, nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, ar kaltininko antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamos veikos padarymo, koks kaltininko elgesys po jos padarymo, ar kaltininkas yra toks pavojingas, kad jo neizoliavus nuo visuomenės gali kilti grėsmė visuomenės, jos narių saugumui ir pan.

10. Apylinkės teismas, skirdamas nuteistajam A. P. bausmę už jo padarytas nusikalstamas veikas, atsižvelgė į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, į tai, kad jis padarė vieną apysunkį ir vieną nesunkų nusikaltimą. Taip pat pirmosios instancijos teismas nustatė vieną kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad jis kaltu prisipažino ir nuoširdžiai gailisi prasikaltęs, bei dvi atsakomybę sunkinančias aplinkybes - nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir būdamas recidyvistu. Skirdamas bausmes teismas vertino ir tai, kad A. P. anksčiau teistas, teistumai neišnykę (2 t., b. l. 28-38), charakterizuojamas patenkinamai (2 t., b. l. 25-27), nusikalto kitos baudžiamosios bylos nagrinėjimo teisme metu, kur jis vėliau pripažintas kaltu taip pat dėl smurtinių nusikaltimų dviejų nukentėjusiųjų atžvilgiu. Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgė į tai, kad nukentėjusysis ypatingų pretenzijų kaltinamajam neturi. Todėl Apygardos teismas pritaria Apylinkės teismo išvadai, jog šiuo konkrečiu atveju nuteistajam A. P. skiriamos bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus laisvės atėmimo bausmę, artimą bausmės vidurkiui.

11. Apeliaciniame skunde nuteistasis A. P. nurodo, jog pirmosios instancijos teismas, skirdamas jam bausmę, neatsižvelgė į tai, kad jis su broliu - nukentėjusiuoju D. P., susitaikė, brolis pretenzijų jokių jam neturi. Tačiau Apygardos teismas nesutinka su šiais apeliacinio skundo argumentais, kadangi jie nepagrįsti. Pažymėtina, jog nuosprendžio motyvuojamojoje dalyje pirmosios instancijos teismas aiškiai nurodė, jog skirdamas bausmę, atsižvelgia į tai, kad nukentėjusysis ypatingų pretenzijų kaltinamajam neturi (b. l. 155, t. 2). Vadinasi, į šią apelianto nurodytą aplinkybę, t. y. kad nuteistasis ir nukentėjusysis susitaikė, pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę A. P., atsižvelgė ir tai nurodė nuosprendyje.

12. Taip pat apeliaciniame skunde nuteistasis A. P. nurodo, jog jam nepagrįstai konstatuota jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė - buvimas neblaiviu nusikaltimo padarymo metu. Pažymi, jog incidento metu su nukentėjusiuoju jis buvo blaivus, atvažiavę pareigūnai patikrino jo girtumą ir jam buvo nustatytas 0,00 promilių girtumas. Apeliantas nurodo, jog pirmosios instancijos teismas aplinkybę, jog jis buvo neblaivus, vertino kaip jo atsakomybę sunkinančią, todėl skyrė jam didesnę bausmę. Pažymėtina, jog A. P. šioje baudžiamojoje byloje buvo pripažintas kaltu ir nuteistas už dviejų nusikaltimų padarymą, t. y. brolio D. P. sužalojimą (apysunkį nusikaltimą) ir fizinio skausmo jam sukėlimą (nesunkus nusikaltimas). Pirmojo, sunkesnio nusikaltimo padarymo metu A. P. buvo neblaivus, o antrojo lengvesnio nusikaltimo metu jis buvo blaivus. Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas nuteistojo A. P. atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, neišskyrė šių nusikaltimų ir nenurodė atskirai, kurio nusikaltimo padarymo metu buvo nustatytos nuteistojo atsakomybę sunkinančios ir lengvinančios aplinkybės. Tačiau Apygardos teismo vertinimu, iš nuosprendžio aprašomosios dalies ir joje nustatytų aplinkybių yra aiškiai ir detaliai nurodyta, jog vieno iš nusikaltimų padarymo metu A. P. buvo neblaivus, o sekančią dieną mušdamas brolį buvo blaivus, todėl į šias aplinkybes buvo tinkamai atsižvelgta ir įvertinta vienu atveju, kaip į atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kitu atveju, nevertinat šios aplinkybės kaip atsakomybę sunkinančios.

13. Apeliantas skunde taip pat nurodo, jog yra jauno amžiaus, turi sukūręs šeimą, turi žmoną, vaikus, todėl toks ilgas jo izoliavimas nuo visuomenės ir šeimos šiurkščiai sutraumuotų jo socialinių ryšių formavimąsi su jo šeima ir neigiamai atsilieptų ateityje tiek šeimai, tiek jam pačiam. Pažymėtina, jog apelianto skunde nurodomos jį iš esmės teigiamai charakterizuojančios aplinkybės - šeima, žmona, vaikai - nesulaikė jo nuo nusikalstamo elgesio, nepaskatino jo elgtis atsakingiau ir nesmurtauti prieš brolį, neprivertė jo susimąstyti apie galimas teisines pasekmes. Akivaizdu, jog vien šių teigiamai nuteistąjį A. P. charakterizuojančių elementų nepakanka jo teisėto elgesio užtikrinimui.

14. Apeliaciniame skunde nuteistasis nurodo, jog pirmosios instancijos teismas, skirdamas jam bausmę, turėjo atsižvelgti į 2025 m. vasario 1 d. BK pakeitimus, tačiau to nepadarė ir nuteisė jį pagal senąsias BK nuostatas, kadangi vadovavosi BK 61 straipsnio 1 dalies nuostatomis, pagal kurias bausmė nustatoma skaičiuojant nuo jos vidurkio. Apygardos teismo vertinimu, ir šie A. P. skundo argumentai yra nepagrįsti, kadangi pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmes A. P. už padarytus nusikaltimus, o vėliau bendrindamas jas tarpusavyje bei kitais jam anksčiau priimtais nuosprendžiais, atsižvelgė į 2025 m. vasario 1 d. BK pakeitimus, o vien tai, kad paskyrė laisvės atėmimo bausmę, artimą vidurkiui, dar nereiškia, jog teismas vadovavosi senojoje BK 61 straipsnyje įtvirtinta bausmės vidurkio taisykle. Apygardos teismas atkreipia nuteistojo A. P. dėmesį, jog vadovaujantis anksčiau galiojusia vidurkio taisykle, jam paskirta laisvės atėmimo bausmė būtų artima maksimumui, o ne vidurkiui, t. y. griežtesnė.

15. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam A. P. už jo įvykdytas nusikalstamas veikas laisvės atėmimo bausmę, laikėsi bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų ir tinkamai vadovavosi BK VIII skyriuje išdėstytomis bausmių skyrimo nuostatomis. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog remiantis nuteistojo A. P. apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra jokio pagrindo pripažinti, jog nuteistajam paskirta galutinė bausmė yra aiškiai per griežta ar paskirta pažeidžiant baudžiamąjį įstatymą, todėl Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2025 m. gegužės 7 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, keisti jį apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

atmesti nuteistojo A. P. apeliacinį skundą.