Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Daivos Kazlauskienės, teisėjų Stasio Punio, Ryšardo Skirtuno,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų R. R. ir J. P. apeliacinius skundus dėl Švenčionių rajono apylinkės teismo 2011 07 05 d. nuosprendžio, kuriuo

R. R. nuteista pagal Lietuvos Respublikos BK 187 str. 1 d. viešaisiais darbais, įpareigojant 3 mėnesius neatlygintinai dirbti 10 valandų per mėnesį visuomenės labui, ir

J. P. nuteistas pagal BK 187 str. 1 d. 1 MGL dydžio bauda.

R. D. civilinis ieškinys patenkintas iš dalies: iš R. R. priteistas 350 Lt dydžio turtinės žalos atlyginimas, iš J. P. - 50 Lt dydžio turtinės žalos atlyginimas, iš R. R. ir J. P. solidariai - 200 Lt dydžio neturtinės žalos atlyginimas, iš R. R. - 100 Lt dydžio išlaidos teisininko pagalbai apmokėti, iš J. P. - 100 Lt dydžio išlaidos teisininko pagalbai apmokėti. Iš R. R. priteistos 14,50 Lt dydžio proceso išlaidos į valstybės biudžetą. Iš J. P. - 5,50 Lt dydžio proceso išlaidos į valstybės biudžetą.

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. R. nuteista už tai, kad ji 2010 m. gegužės mėn. laikotarpyje nuo 16 d. iki 31 d., tiksliai nenustatytu laiku, vedžiodama gyvulius R. D. priklausančiu žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini), sugadino 5 a plotą pasėlių bei pašarinės pievos, padarydama nukentėjusiajam 250 Lt dydžio turtinę žalą, t. y. nuteista pagal BK 187 str. 1 d.

Be to, ji 2010 05 31 d., tiksliai nenustatytu laiku, R. D. priklausančiame žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), perpjaudama dvi 6 m ilgio tvoros lentas, kurių vienos vertė 50 Lt, sugadino R. D. priklausančią tvorą, tuo nukentėjusiajam padarydama 100 Lt dydžio turtinę žalą, nuteista pagal BK 187 str. 1 d.

J. P. nuteistas už tai, kad jis 2010 05 30 d. apie 7 val. R. D. priklausančiame žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), spardydamas sulaužė 6 m ilgio tvoros lentą, kurios vertė 50 Lt, tuo nukentėjusiajam padarydamas 50 Lt dydžio turtinę žalą, t. y. nuteistas pagal BK 187 str. 1 d.

Apeliaciniu skundu nuteistoji R. R. prašo panaikinti Švenčionių rajono apylinkės teismo 2011 07 05 d. nuosprendį ir ją išteisinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas, išreikalauti duomenis iš VŠĮ Respublikinės Naujosios Vilnios psichiatrinės ligoninės apie R. D. psichinę sveikatą. Apeliantė su nuosprendžiu nesutinka, mano, kad jis neteisėtas ir nepagrįstas.

Apeliantė skunde nurodo, kad neįmanoma, apeidinėjant tvorą, sugadinti 5 arus pievos ir pasėlių, toks plotas nesusidaro, be to, gegužės mėnesį tiek pasėliai, tiek pieva ištrypta iš karto atsitiesia. Liudytojas Švenčionėlių seniūnas A. J. patvirtino, kad žala nebuvo padaryta, tačiau pirmosios instancijos teismas nesirėmė jo parodymais, nenurodydamas, kodėl. Iš Švenčionėlių seniūnijos 2010 06 02 d. rašto Nr. J-143 matyti, kad Švenčionėlių seniūnas, nuvykęs apžiūrėti R. D. priklausančią žemę, nustatė, kad žala nebuvo padaryta.

Anot apeliantės, R. D. neturi teisės uždrausti vaikščioti jo žemės sklype, jis neteisėtai pasistatė tvorą, kuri net neįregistruota nekilnojamojo turto registre. Tvora užtveria kelią į R. R. sklypą. Kiti sklypų savininkai neprieštarauja, kad R. R. vaikšto takeliu, kuris eina sklypų riba, ir vedžioja karvę.

Apeliantė pažymi, kad jokia žala R. D. nebuvo padaryta, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino ją kalta ir patenkino R. D. prašymą dėl žalos atlyginimo. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti R. R. pateiktus įrodymus, kur nurodyta, kad nukentėjusiojo tvora sumontuota iš atraižų, kurių vienos kaina nuo 5 iki 15 Lt. Rima Rimašienė sugadino tik 2 lentas, todėl padarytos žalos dydis nesiekia 100 Lt, kaip nustatė pirmosios instancijos teismas. Apeliantė mano, kad padaryta žala yra nedidesnė nei 35 Lt, todėl nėra pagrindo taikyti baudžiamąją atsakomybę.

Apeliantė skunde nurodo, kad jos padaryta veika kvalifikuota neteisingai. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad padarytos žalos dydis – 350 Lt. Remiantis BK 190 str. 1 d., veika, kurios padarymu buvo kaltinama R. R., turėjo būti kvalifikuota pagal BK 187 str. 3 d. Atkreipiamas dėmesys, kad veika turėjo būti pripažinta mažareikšme, o R. R. atleista nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo, nes nustatyta nedidelė turtinė žala, buvo sugadintos tik dvi atraižos, nukentėjusysis neteisėtai draudė vaikščioti takeliu. Atsižvelgtina ir į tai, kad nukentėjusysis yra piktas, pagiežingas, konfliktiškas žmogus, ne kartą gydęsis VŠĮ Naujosios Vilnios psichiatrinėje ligoninėje.

Apeliaciniu skundu nuteistasis J. P. prašo panaikinti Švenčionių rajono apylinkės teismo 2011 07 05 d. nuosprendį ir jį išteisinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas, išreikalauti duomenis iš VŠĮ Respublikinės Naujosios Vilnios psichiatrinės ligoninės apie R. D. psichinę sveikatą. Apeliantas su nuosprendžiu nesutinka, mano, kad jis neteisėtas ir nepagrįstas.

Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai patraukė J. P. baudžiamojon atsakomybėn. Iš duomenų, kuriuos pirmosios instancijos teismas atsisakė prijungti prie bylos, matyti, kad nukentėjusiojo tvora buvo sumontuota iš atraižų, kurių vienos kaina – 5-15 Lt. Atsižvelgiant į tai, kad J. P. sugadino 1 lentą, jo padaryta žala neviršija 20 Lt, t. y. nesiekia 1 MGL, todėl tokia veika turėtų būti pripažinta mažareikšme, o J. P. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės. Tuo labiau, kad nukentėjusysis nepatyrė jokios neturtinės žalos.

Teismo posėdyje dalyvavę nuteistųjų gynėjai prašė apeliacinius skundus tenkinti, privatus kaltintojas R. D. prašė apeliacinius skundus atmesti.

Nuteistųjų R. R. ir J. P. apeliaciniai skundai tenkintini, Švenčionių rajono apylinkės teismo 2011 07 05 d. nuosprendžiai jų atžvilgiu naikintini ir jų atžvilgiu priimtini išteisinamieji nuosprendžiai (BPK 329 str. 1 p.).

Švenčionių rajono apylinkės teismas 2011 07 05 nuosprendžio aprašomojoje dalyje konstatavo, jog R. R. padarė dvi nusikalstamas veikas, kurių kiekviena kvalifikuojama pagal BK 187 str. 1 d., rezoliucinėje dalyje ją pripažino kalta ir bausmę paskyrė tik gal vieną nusikalstamą veiką numatytą BK 187 str. 1 d., todėl apeliacinės instancijos teismas konstatuodamas, jog buvo pažeistos BPK 307 str. nuostatos numatančios, jog apkaltinamojo nuosprendžio rezoliucinėje dalyje turi būti tiksliai nurodyta dėl kurių veikų padarymo yra nuteisiama, pasisako dėl abiejų veikų kurias pirmosios instancijos teismas įvardijo padarytomis nuosprendžio aprašomojoje dalyje.

Privataus kaltinimo skunde R. D. nurodė, jog jam padaryta žala yra 5 vienetai 6 metų ilgio lentų, kurių kiekviena kainuoja po 50 Lt ir ištrypta apie 5 arai pasėlių, iš kurių būtų buvę galima pagaminti pašaro už 250 Lt. Viso žala 500 Lt.

Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu jis nurodė, jog jis už lentas prašo priteisti 250 Lt dydžio žalą: 5 lentos po 50 Lt ir 250 Lt už pasėlius ir pašarinę žolę. Žala paskaičiuota vadovaujantis tuo, kad iš 1 ha išeina 2 t. kviečių grudų. Kviečių 1 t. vertė 400 Lt, vėlesniame posėdyje nurodė, kad 800 Lt, o turguje – 1000 Lt už 1 toną.

Dėl tvoros

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad R. R. epizode dėl tvoros sugadino 100 Lt vertės, o epizode dėl pasėlių - 250 Lt vertės R. D. priklausantį turtą, o J. P. – 50 Lt vertės R. D. priklausantį turtą.

Remiantis BK 190 str. nuostatomis, svetimo turto sunaikinimas ar sugadinimas yra laikomas nusikaltimu pagal BK 187 str. 1 d. tik tada, kai sunaikinto ar sugadinto turto vertė viršija 3 MGL dydžio sumą. Jei sugadinto ar sunaikinto turto vertė viršija 1 MGL dydžio sumą, bet neviršija 3 MGL dydžio sumos, veika kvalifikuotina pagal BK 187 str. 3 d.

Pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, R. R. (epizode dėl tvoros) ir J. P. padarytas veikas kvalifikuodamas pagal BK 187 str. 1 d.

R. R. sugadinto turto vertė epizode dėl tvoros (100 Lt) ir J. Petkūno sugadinto turto vertė (50 Lt) neviršija 1 MGL (130 Lt) dydžio sumos, tokiu būdu daroma išvada, kad R. R. epizode dėl tvoros ir J. P. nepadarė veikų turinčių nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių ir turi būti išteisinti ( BPK 329 str. 1 p.).

Dėl pasėlių

Teismo nuosprendžiu R. R. nuteista ir už tai, kad ji 2010 m. gegužės mėn. laikotarpyje nuo 16 d. iki 31 d., tiksliai nenustatytu laiku, vedžiodama gyvulius R. D. priklausančiu žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini), sugadino 5 a plotą pasėlių bei pašarinės pievos, padarydama nukentėjusiajam 250 Lt dydžio turtinę žalą.

Teismo nuosprendyje nurodyta, kad „Nukentėjusysis nurodė, kad sugadinus pasėlius ir pievą jam padaryta 250 Lt dydžio žala. Nustatyta, kad pasėlius ir pievą sugadino kaltinamoji R. R., todėl iš jos priteisiama padaryta žala. Nukentėjusysis tokio dydžio žalą nurodė ir Vilniaus apskrities VPK Švenčionių RPK tiriant jo pareiškimą, kaltinamoji nepateikė ir byloje negauta nurodytos žalos dydį paneigiančių įrodymų, todėl iš kaltinamosios nukentėjusiajam priteisiamas 250 Lt dydžio žalos atlyginimas.“

R. D. į teismą kreipėsi 2010 06 21, privataus kaltinimo skundas R. R. įteiktas tik 2010 09 16 posėdžio metu, kai R. D. išreiškė norą jį tikslinti. Patikslintas skundas gautas 2010 10 14, o R. R. išsiųstas 2010 10 25.

Byla teisme nagrinėta privataus kaltinimo tvarka. Šioje byloje skundą padavė ir kaltinimą palaikė nukentėjusysis R. D. Jis, sutinkamai su BPK 412 str. nuostatomis be kitų aplinkybių privalėjo pateikti duomenis, kurie patvirtintų skunde išdėstytas aplinkybes, tame tarpe įrodymus dėl jo pasėliams bei pievoms padarytos žalos dydį, tačiau jokių objektyvių įrodymų byloje nėra.

Esant aukščiau išdėstytoms aplinkybėms teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas neteisingai tarp proceso šalių paskirstė įrodinėjimo naštą, nes privataus kaltinimo byloje, atvirkščiai nei nurodyta nuosprendyje, duomenis apie pasėliams ir pievoms padarytą žalą ir jos dydį privalėjo pateikti privatus kaltintojas R. D., juo labiau, kad žala galimai buvo padaryta augalams, skundas R. R. buvo įteiktas vėlų rudenį po viso augalų vegetacinio periodo, nuėmus derlių, įrodymų, paneigiančių vien tik žodinius kaltintojo R. D. aiškinimus dėl žalos dydžio, kaltinamoji R. R. net ir neturėjo galimybės pateikti. Jai inkriminuojamas padarytos žalos dydis nesiekia 3 MGL. Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms daroma išvada, jog R. R., pagal BK 187 str. 1 d. turi būti išteisinta, nes neįrodyta, jog ji padarė veiką turinčią nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių ( BPK 329 str. 1 p.).

Nors faktinėmis bylos aplinkybėmis nustatyta, kad dėl R. R. ir J. P. veiksmų galėjo būti padaryta žalos R. D., tačiau dėl padarytos žalos dydžio, jų veiksmai neužtraukia baudžiamosios atsakomybės, todėl nenustačius vieno iš būtinųjų nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 187 str. 1 d., sudėties objektyviųjų požymių – atitinkamo dydžių padarinių – nėra pagrindo teigti, kad R. R. ir J. P. padarė jiems inkriminuojamas nusikalstamas veikas.

Nagrinėjamų skundų kontekste taip pat pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos ATPK 9 str. 2 dalyje nustatyta, kad administracinė atsakomybė už LR ATPK numatytus teisės pažeidimus atsiranda, jeigu savo pobūdžiu šie pažeidimai pagal galiojančius įstatymus neužtraukia baudžiamosios atsakomybės. ATPK yra vientisas teisės aktas. Šio kodekso 35 str. 2 d. nustatyta, jog atsisakius pradėti ikiteisminį tyrimą dėl padarytos nusikalstamos veikos ar skirti Lietuvos Respublikos įstatymuose nustatytą ekonominę sankciją ūkio subjektui, kai padarytas atitinkamas administracinis teisės pažeidimas užtraukia asmeniui administracinę atsakomybę, arba nutraukus baudžiamąjį procesą ar Lietuvos Respublikos įstatymuose nustatytos ekonominės sankcijos skyrimo ūkio subjektui, kai padarytas atitinkamas administracinis teisės pažeidimas užtraukia asmeniui administracinę atsakomybę, procedūrą, arba priėmus išteisinamąjį teismo nuosprendį, jei atsakomybėn traukiamo asmens veiksmuose yra administracinio teisės pažeidimo požymių, administracinė nuobauda gali būti skiriama ne vėliau kaip per du mėnesius nuo sprendimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą dėl padarytos nusikalstamos veikos ar atsisakyti skirti Lietuvos Respublikos įstatymuose nustatytą ekonominę sankciją ūkio subjektui, kai padarytas atitinkamas administracinis teisės pažeidimas užtraukia asmeniui administracinę atsakomybę, arba nuo sprendimo nutraukti baudžiamąjį procesą ar Lietuvos Respublikos įstatymuose nustatytos ekonominės sankcijos skyrimo ūkio subjektui, kai padarytas atitinkamas administracinis teisės pažeidimas užtraukia asmeniui administracinę atsakomybę, procedūrą, arba nuo išteisinamojo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

ATPK 261 str. 2 d. nustatyta, kad atsisakius kelti arba nutraukus baudžiamąją bylą, jei atsakomybėn traukiamo asmens veiksmuose yra administracinio teisės pažeidimo požymių, medžiaga per tris dienas nuo sprendimo priėmimo pasiunčiama organui (pareigūnui), įgaliotam nagrinėti administracinio teisės pažeidimo bylą. ATPK 262 str. 8 d. nustatyta, kad protokolas nesurašomas, kai administracinę bylą iškelia teismas, teisėjas, taip pat prokuroras atsisakius kelti baudžiamąją bylą arba nutraukus baudžiamąją bylą, jeigu yra administracinio teisės pažeidimo požymių.

Taigi, išteisinus asmenį ir nutraukus jo atžvilgiu baudžiamąją bylą LR BPK 3 str. 1 d. 1 p. pagrindu, jam, vadovaujantis LR ATPK 9 str. 2 d., gali būti taikoma administracinė atsakomybė.

Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 329 str. 1 d. 1 p., teismas

Apeliacinės instancijos teisme dėl R. R. prašė iš privataus kaltintojo priteisti 150 Lt turėtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti. Prašymas tenkintinas pilnutinai.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Švenčionių rajono apylinkės teismo 2011 07 05 d. nuosprendį panaikinti ir priimti naują nuosprendį :

J. P. pagal LR BK 187 str. 1 d. išteisinti, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių ir baudžiamąjį procesą nutraukti.

R. R. (epizode dėl tvoros) pagal LR BK 187 str. 1 d. išteisinti, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių ir baudžiamąjį procesą nutraukti.

R. R. (epizode dėl pasėlių) pagal LR BK 187 str. 1 d. išteisinti, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių ir baudžiamąjį procesą nutraukti.

Bylą perduoti Švenčionių rajono apylinkės teismui, spręsti klausimą dėl administracinių bylų R. R. ir J. P. iškėlimo pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisė pažeidimų kodekso 50³ str.

Priteisti iš R. D. ir R. R. naudai 150 Lt turėtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti.