Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas

2021-05-17 · Administracinė byla Nr. I2-1791-1063/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2021-05-17
Bylos Nr.
I2-1791-1063/2021
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-00072-2021-7
Bylos rūšis
administracinė byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skundas (prašymas) atmestas
Teisėjai
Tomas Blinstrubis (pirm.), Asta Adamonytė-Šipkauskienė, Beata Martišienė
Pareiškėjas
MB "Rąžės pramogų projektai"
Atsakovas
uždarajai akcinei bendrovei „Investicijų ir verslo garantijos“
Trečiasis asmuo
Ekonomikos ir inovacijų ministerija
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I2-1791-1063/2021 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00072-2021-7 Procesinio sprendimo kategorijos: 29.1.1; 55.1.3
(S)VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. gegužės 17 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Astos Adamonytės-Šipkauskienės, Tomo Blinstrubio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Beatos Martišienės,

viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos mažosios bendrijos „Rąžės pramogų projektai“ skundą atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Investicijų ir verslo garantijos“ (Invega) dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus (trečiasis suinteresuotas asmuo – Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerija).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja mažoji bendrija „Rąžės pramogų projektai“ kreipėsi į teismą su skundu, kurį 2021 m. vasario 26 d. patikslino, prašydama: 1) panaikinti UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ (Invega) (toliau – ir Invega) 2020 m. gruodžio 4 d. aktą, kuriuo buvo atsisakyta leisti pateikti paraišką nuomos subsidijai gauti; 2) patikrinti UAB „Investicijų ir verslo garantijos“, atsisakiusios leisti pateikti paraišką, veiksmus; 3) įvertinti, ar Dalinis nuomos mokesčio kompensavimo labiausiai nuo Covid-19 nukentėjusioms įmonėms valstybės pagalbos schemos ir sąlygų aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministro 2020 m. gegužės 3 d. įsakymu Nr. 4-275 (toliau – ir Aprašas), ir minėto aprašo 14 punktas neprieštarauja Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 4 straipsniui ta apimtimi, kiek diskriminuoja atskirus ūkio subjektus ir jų grupes pažeidžiant sąžiningos konkurencijos laisvę bei Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 4 straipsniui ir šiame straipsnyje numatytiems principams.

Paaiškina, jog kaip viešojo maitinimo subjektas atitinka visus teisės aktų keliamus reikalavimus, tačiau yra diskriminuojama kitų verslo subjektų atžvilgiu, kadangi negalėjo pateikti paraiškos nuomos mokesčio subsidijai gauti, kuri yra susijusi su vykdoma ekonomine veikla, t. y. viešuoju maitinimu.

Nurodo, kad patyrė nuostolius dėl COVID-19 pandemijos ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės priimtų sprendimų. Pareiškėja yra įtraukta į tiesiogiai nuo COVID-19 nukentėjusių įmonių sąrašą, jai taikomos aktyvios mokestinės pagalbos priemonės, todėl pareiškėjai neaišku, dėl kokių priežasčių yra diskriminuojama kitų verslo subjektų atžvilgiu ir jai nėra dalinai kompensuojamas nuomos mokestis. Lietuvos Respublikoje paskelbus antrąjį karantiną, pareiškėjos finansinė būklė tapo itin sunki, todėl kiekviena parama yra svarbi. Pareiškėjos įsitikinimu, ji atitinka visus Apraše nurodytus kriterijus.

Pažymi, jog negalėjo pateikti paraiškos dėl jos pateikimo elektroninės formos reikalavimų, todėl oficialiu raštu kreipėsi į Invega, nurodydama, kad yra ribojama teisė pateikti paraišką svarstymui. Pareiškėja pateikia Invegos atsakymo dalį, kurioje cituojamas Aprašo 13 punktas ir 14 punktas. Taip pat paaiškinta, jog Aprašas nenumato kitų nuomos sąskaitų lyginimo būdų ar kitokio nuomotojo suteiktos nuolaidos apskaičiavimo mechanizmo. Pareiškėjos nuomone, nors Aprašas dėl teisėkūros klaidų ir trūkumų nenumato kitų nuomos sąskaitos lyginimo būdų, verslo subjektui negali būti užkertama teisė pasinaudoti paramos priemone. Tokiu būdu susidaro situacija, kuomet vienas verslo subjektas yra diskriminuojamas kitų verslo subjektų atžvilgiu, nors ir patyrė tokius pačius nuostolius dėl karantino ir tiesioginio veiklos ribojimo. Pažymi, jog Invega konsultacijų telefonu metu pripažino, jog nustatyta tvarka nėra teisinga, tačiau negali nieko pakeisti dėl Aprašo punkto, kuriame yra numatytas vienintelis nuomos sąskaitų lyginimo būdas ir nuomotojo suteiktos nuolaidos apskaičiavimo mechanizmas.

Nurodo, kad Apraše pateikiamas sąskaitų lyginimo būdas ir nuolaidos apskaičiavimo mechanizmas prieštarauja tiek pagalbos verslui priemonės tikslams, tiek elementariai ekonominei bei teisinei logikai, kadangi pačiame Apraše teigiama, kad dalinis nuomos mokesčio kompensavimas teikiamas labiausiais nuo COVID-19 nukentėjusioms įmonėms ir verslininkams, kurių vykdoma veikla karantino laikotarpiu buvo arba yra uždrausta ar ribojama ir kuri vykdoma nuomojamose patalpose. Vien aplinkybė, jog Aprašo 14 punkte teisės akto leidėjas nenumatė visų galimų atvejų dėl ataskaitinio palyginamojo mėnesio sąvokos, negali būti pagrindas diskriminuoti vieną verslo subjektą kitų atžvilgiu ir nesuteikti net galimybės pateikti prašymo nuomos mokesčio subsidijai gauti, kuris būtų svarstomas pagal pareiškėjos pateiktus dokumentus. Pareiškėja pabrėžia, kad iš jos pateikiamų dokumentų galima matyti, jog nuomotojas suteikė nuolaidą nuomos mokesčiui didesnę nei numatyta Apraše, taip pat pareiškėjos vykdoma veikla nuomojamose patalpose karantino laikotarpiu buvo uždrausta, vėliau ribojama įvairiomis kitomis priemonėmis.

Paaiškina jog susidarė tokia situacija, kad nors 2018 m. balandžio 25 d. pareiškėja sudarė su patalpų savininku patalpų nuomos sutartį, kurioje nustatytas fiksuotas mėnesinis nuomos mokestis, minėtam mokesčiui patalpų savininkas padarė didesnę nei 30 proc. nuolaidą dėl COVID-19 pandemijos, tačiau dėl sezoniškumo negalima techniškai palyginti nuomos mokesčio dydžio po nuolaidos su 2020 m. vasario mėn. sąskaita, kadangi tuo metu įmonė dėl verslo specifikos (sezoniškumo) nevykdė veiklos. Pažymi, kad galima palyginti 2018 m. balandžio 25 d. tarp šalių pasirašytoje ir VĮ Registrų centre registruotoje patalpų nuomos sutartyje numatytą fiksuotą nuomos mokestį palyginti su 2020 m. gegužės, birželio, liepos ir rugpjūčio mėnesiais nuomotojo išrašytomis sąskaitomis ir tokiu būdu pavyktų nustatyti, ar nuomos mokesčiui buvo pritaikyta nuolaida, taip pat ar įmonė atitinka šį kriterijų.

Atsiliepimas

Atsakovė Invega atsiliepimo argumentais prašo pareiškėjos skundą atmesti.

Paaiškina, jog Aprašas įtvirtina reikalavimus pareiškėjams, kurie siekia gauti dalinį nuomos mokesčio kompensavimą, reikalavimus nuomos sutartims bei sąskaitoms, taip pat reglamentuoja paraiškų administravimo procedūras. Aprašas nustato privalomas sąlygas daliniam nuomos mokesčio kompensavimui, o vadovaujantis Aprašo 13 punkto nuostata, gali būti vertinamos tik nurodytu būdu pateiktos paraiškos. Atkreipia dėmesį, kad Aprašo nuostatos neįtvirtina pareiškėjos skunde minimų kitokių nuomos sąskaitų lyginimo būdų ar kitokio nuomotojo suteiktos nuolaidos apskaičiavimo mechanizmo, taip pat nereglamentuoja kitokio paraiškų teikimo būdo. Priešingas sąskaitų palyginimo būdo ir paraiškos pateikimo tvarkos aiškinimas ir interpretavimas neatitiktų Aprašo nuostatų. Invega tenkindama pareiškėjo prašymą, viršytų savo įgaliojimus, todėl veiktų neteisėtai.

Pažymi, jog ginčijimas raštas atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo reikalavimus. Invega neviršijo savo įgaliojimų ir nepažeidė Apraše nurodytų paraiškos vertinimo procedūrų, todėl jo naikinti nėra pagrindo. Mano, kad pareiškėjo skundas turėtų būti vertinamas kaip nepagrįstas. Be to, nurodo, kad atsakovė nėra įgaliota aiškinti teisės aktų nuostatas.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerija (toliau – ir Ministerija) atsiliepimo argumentais prašo pareiškėjos skundą atmesti.

Pažymi, kad Aprašas nustato reikalavimus, kuriais turi vadovautis pareiškėjai. Dalinio nuomos mokesčio kompensavimo (vienos iš valstybės pagalbos formų) teisinis reguliavimas yra viešosios teisės objektas, o ne civilinės (privačios) teisės objektas, todėl Invega negali plečiamai aiškinti ir taikyti valstybės pagalbos teikimą reglamentuojančių Aprašo nuostatų. Priešingu atveju, Invega viršytų įgaliojimus. Valstybė narė turi diskrecijos teisę nustatyti selektyvų subjektų ir atvejų (sąlygų) ratą, kam ir pagal kokius kriterijus bus teikiama valstybės pagalba, šiuo atveju – dėl dalinio nuomos mokesčio kompensavimo. Ministerijos nuomone, pareiškėja skunde nepateikia pagrįstų argumentų, kad Aprašas pažeidžia Europos Sąjungos valstybės pagalbos taisykles.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Žemesnės instancijos teismas

Byloje ginčas kilo dėl Invega 2020 m. gruodžio 4 d. rašto „Dėl MB „Rąžės pramogų projektai“ rašto Nr. (duomenys neskelbtini) Dėl ribojamos verslo subjekto teisės pateikti paraišką ir pasinaudoti nuomos mokesčio subsidija“ Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Raštas).

Byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, jog pareiškėja kreipėsi į Invega ir Ministeriją 2020 m. lapkričio 25 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl ribojamos verslo subjekto teisės pateikti paraišką ir pasinaudoti nuomos mokesčio subsidija“, kuriuo prašė suteikti teisę pateikti paraišką nuomos mokesčio subsidijai gauti, pateikiant dokumentus fiziškai, t. y. spausdintus dokumentus, patvirtintus atsakingų asmenų parašais.

Ministerija, gruodžio mėn. (tiksli data nenurodyta) atsakydama į pareiškėjos kreipimąsi, raštu „Atsakymas į prašymą“ Nr. (duomenys neskelbtini) ją informavo, kad kompensavimo laikotarpiu pareiškėjos ir nuomotojo sutartas nuomos mokestis lyginamas su 2020 m. vasario mėn. galiojusio nuomos mokesčio dydžiu. Pareiškėjos veikla yra susijusi su sezoniškumu ir nuomos mokestis, atsižvelgiant į sezoną, kinta, o nesusidarant skirtumui lyginant laikotarpius, kompensacija nėra mokama.

Invega, atsakydama į pareiškėjos prašymą, Rašte nurodė, jog Apraše nėra numatyta išimčių dėl kitokių paraiškų pateikimo ir vertinimo būdų, nei nustatyta pagal Aprašą, todėl nėra teisinio pagrindo pritaikyti prašomų išimčių, t. y. priimti paraišką popieriniu (fiziniu) būdu ir vertinti ją neatsižvelgiant į vasario mėn. sąskaitą dėl verslo specifikos.

Pagal ABTĮ 29 straipsnio 1 dalį, jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas, pareiškimas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo teisės akto paskelbimo arba individualaus teisės akto ar pranešimo apie veiksmą (atsisakymą atlikti veiksmus) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos.

Pažymėtina, kad nagrinėjamoje administracinėje byloje teismas priėmė 2021 m kovo 1 d. nutartį, pagal kurią pareiškėja turėjo papildomai pateikti įrodymus, patvirtinančius skunde nurodytus teiginius, jog su skundžiamu Raštu, kuris jai buvo siųstas elektroniniu paštu, ji susipažino būtent 2020 m. gruodžio 11 d., tačiau pareiškėja iki teismo sprendimo priėmimo dienos jokios informacijos nepateikė. Nustatyta, kad Raštas priimtas ir pareiškėjai išsiųstas 2020 m. gruodžio 4 d., pareiškėja į teismą su skundu kreipėsi 2020 m. sausio 6 d., tai patvirtina ant teismui adresuoto voko esantis siuntos numeris – (duomenys neskelbtini). Atsižvelgus į tai, konstatuotina, kad pareiškėja praleido Rašto apskundimo terminą.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas pažymi, kad ABTĮ 30 straipsnio 1 dalis nustato galimybę teismui pareiškėjo prašymu atnaujinti skundo padavimo terminus, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties. Kadangi įstatymų leidėjas, nustatydamas terminus procesiniams veiksmams atlikti, siekia užtikrinti teisinių santykių stabilumą, praleistas terminas gali būti atnaujinamas tik išimtiniais atvejais, jeigu jo praleidimo priežastys tikrai buvo ekstraordinarios (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. birželio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS6-219/2006, 2012 m. lapkričio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS492-605/2012, 2015 m. vasario 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-628-520/2015). Svarbiomis termino praleidimo priežastimis laikytinos tik objektyvios, nuo pareiškėjo valios nepriklausiusios aplinkybės, sutrukdžiusios laiku kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA492-6/2012, 2015 m. kovo 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. TA-9-143/2015). Pabrėžtina, kad sprendžiant termino atnaujinimo klausimą, vertintina, ar asmuo buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. gegužės 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-798/2008, 2012 m. liepos 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA520-70/2012, 2016 m. birželio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-49-822/2016).

Sąžiningumo, rūpestingumo ir atidumo imperatyvai siejami su reikalavimu aktyviai siekti savo pažeistų teisių gynimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-564/2013). Šis reikalavimas reiškia, kad pareiškėjas, siekdamas efektyviai ginti savo teises ir teisėtus interesus, turi domėtis jam teisines pasekmes sukeliančiais sprendimais bei operatyviai ginčyti su jo teisių galimu pažeidimu susijusius valstybės institucijų veiksmus ar sprendimus.

Teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes bei pareiškėjos prašyme nurodytas termino skundui paduoti praleidimo priežastis, neturi pagrindo abejoti, kad pareiškėja galėjo būti suklaidinta dėl Rašte nenurodytos apskundimo tvarkos. Administracinėje byloje nėra duomenų, leidžiančių abejoti pareiškėjos sąžiningumu bei nepiktnaudžiaujama teise. Pažymėtina, kad sąžiningai pagal procesą elgęsis dalyvis dėl to, kad buvo suklaidintas dėl galimai jo teises pažeidžiančių viešojo administravimo subjekto veiksmų (neveikimo) apskundimo tvarkos, vienos pagrindinių procesinių teisių – kreiptis į teismą – neturėtų prarasti. Priešinga išvada prieštarautų teisingumo ir protingumo kriterijams. Nagrinėjamu atveju formaliai pritaikius įstatymą ir neatnaujinus skundo padavimo termino, šios administracinės bylos kontekste būtų pažeista asmens teisė kreiptis dėl teisminės gynybos. Formalus įstatymo normų taikymas, neįvertinus iš to kylančių pasekmių ir susiklosčiusios situacijos, nėra pateisinamas, teisėtas ar protingas.

Atsižvelgdamas į nurodytus argumentus bei vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, teismas konstatuoja, kad esant nurodytoms aplinkybėms, pareiškėjos prašymas atnaujinti terminą skundui paduoti tenkinamas.

Pareiškėja skunde nurodo argumentus tiek dėl Paraiškos priėmimo, tiek dėl jos vertinimo. Pažymėtina, kad Invega ginčijamu Raštu atsisakė priimti pareiškėjos paraišką popieriniu (fiziniu) būdu ir vertinti ją neatsižvelgiant į vasario mėn. sąskaitą dėl verslo specifikos. Taigi, siekiant išspręsti šioje byloje tarp šalių kilusį ginčą, pirmiausia būtina nustatyti, ar atsakovė pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjos paraišką popieriniu (fiziniu) būdu. Atkreiptinas dėmesys, jog paraiškos gali būti vertinamos tik tada, jeigu jos yra priimtos, todėl jeigu teismas nustatys, kad atsakovė nepagrįstai atsisakė priimti paraišką popieriniu (fiziniu) būdu, teismas pasisakys ne tik dėl paraiškos priėmimo, tačiau ir dėl jos vertinimo.

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Aprašas.

Aprašo 21 punkte nurodyta, kad siekdamas gauti kompensaciją, pareiškėjas turi per Elektroninių valdžios vartų portalą patvirtinti savo tapatybę ir užpildyti paraišką, kurios forma skelbiama interneto svetainėje https://nuoma.invega.lt. Nuomotojas, gavęs automatinį pranešimą ir prisijungęs prie konkrečios pareiškėjo paraiškos, turi per Elektroninių valdžios vartų portalą patvirtinti savo tapatybę, paraiškoje pareiškėjo pateiktus nuomos sutarties duomenis ir duomenis apie nuomos mokesčio sąskaitas faktūras. Paraiška turi būti užpildyta lietuvių kalba. Ne lietuvių kalba, netinkamai užpildyta paraiška nėra vertinama. Paraiškoje turi būti nurodyta informacija apie pareiškėją, jo vykdomą veiklą ir ryšiai su nuomotoju (jei yra). Taip pat paraiškoje nurodoma, kad pareiškėjas nėra gavęs nuomos mokesčio kompensavimo iš kitų finansavimo šaltinių, informacija apie tai, ar nurodyta sąskaita faktūra yra apmokėta, ir kita dalinio nuomos mokesčio kompensavimui administruoti ir sprendimui dėl dalinio nuomos mokesčio kompensavimo dydžio priimti būtina informacija.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad pareiškėja Paraišką pateikė popieriniu (fiziniu) būdu, tačiau Aprašo 21 punktas imperatyviai numato paraiškos pateikimo būdą, t. y. per Elektroninių valdžios vartų portalą patvirtinti savo tapatybę ir užpildyti paraišką, kurios forma skelbiama interneto svetainėje https://nuoma.invega.lt. Atsižvelgus į tai, kad Apraše kitokios paraiškos pateikimo galimybės nėra numatytos, darytina išvada, kad Invega Raštu pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjos Paraišką. Atsižvelgus į tai, kad Invega teisėtai ir pagrįstai nepriėmė Paraiškos, nėra pagrindo pasisakyti dėl jos vertinimo, kadangi, kaip minėta anksčiau, paraiškos gali būti vertinamos tik tada, kai jos yra priimtos.

Pareiškėja teismo prašo ištirti, ar Aprašas neprieštarauja Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymui, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymui bei kitiems teisės aktams ir juose įtvirtintoms teisės normoms.

Įstatymų leidėjas yra numatęs dvi administracinių teisės aktų teisėtumo patikrinimo rūšis: abstraktų prašymą ištirti norminio administracinio akto teisėtumą (ABTĮ 112 straipsnis) bei prašymą ištirti norminio administracinio akto teisėtumą, kai tai susiję su individualiąja byla (ABTĮ 113 straipsnis). Norminio administracinio teisės akto teisėtumas, kai tai susiję su individualiąja administracine byla, gali būti tiriamas, kai to prašo ABTĮ 23 straipsnio 1 dalyje nurodyti subjektai, kai teisme yra nagrinėjama konkreti byla dėl jų teisių pažeidimo (ABTĮ 113 straipsnio 1 dalis), arba, kai nagrinėdamas individualiąją bylą pats teismas suabejoja norminio administracinio akto, kuris turėtų būti taikomas konkrečioje byloje, teisėtumu (ABTĮ 113 straipsnio 3 dalis). Teismai turi teisę sustabdyti bylos nagrinėjimą ir nutartimi kreiptis į administracinį teismą, prašydami patikrinti, ar konkretus norminis administracinis aktas (ar jo dalis), kuris turėtų būti taikomas nagrinėjamoje byloje, atitinka įstatymą ar Vyriausybės norminį aktą (ABTĮ 114 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, kad pagal ABTĮ 113 straipsnio prasmę, norminio akto tyrimas atliekamas išimtiniais atvejais, kai kitokiu būdu negalima pasiekti teisinio rezultato, t. y. tuo atveju, kai teisingas bylos išsprendimas bei galbūt pažeistos teisės gynimas įmanomas tik ištyrus norminio administracinio akto teisėtumą.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas nepatenka į subjektų, apibrėžtų ABTĮ 112 straipsnio 1 dalyje, ratą, taigi toks prašymas galėtų būti nagrinėjamas ABTĮ 113 straipsnio 1 dalies pagrindu, t. y. nagrinėjant bylą dėl suinteresuoto asmens teisių pažeidimo.

ABTĮ 113 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti atvejai, kai teismas atmeta prašymą pradėti tyrimą dėl norminio administracinio akto teisėtumo, t. y. jeigu: 1) prašymas nėra susijęs su teisme nagrinėjama konkrečia byla; 2) yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčijamo norminio administracinio akto; 3) teismo žinioje yra byla dėl ginčijamo norminio administracinio akto; 4) prašymas grindžiamas ne teisiniais motyvais; 5) teismui nekyla abejonių dėl norminio administracinio akto teisėtumo. Pažymėtina, jog teismas nėra saistomas asmens prašymo ištirti norminio administracinio akto teisėtumą ir gali jį atmesti tais atvejais, kai jam nekyla abejonių dėl ginčijamo akto (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. vasario 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-529/2013).

Pažymėtina, kad pareiškėja prašo ištirti Aprašo 14 punkto teisėtumą, tačiau nustatyta, kad atsakovė Paraišką atsisakė priimti remiantis Aprašo 21 punktu. Be to, pareiškėja savo prašyme neatskleidė bei nedetalizavo teisės aktų nuostatų, kurioms, jos teigimu, Aprašas prieštarauja, nepateikė aiškių teisinių motyvų, prašymas grindžiamas abstrakčiais ir bendro pobūdžio argumentais dėl galimo teisių pažeidimo. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, konstatuotina, kad pareiškėjos prašymas kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą su abejonėmis dėl Aprašo teisėtumo ir pagrįstumo netenkinamas.

Pabrėžiama, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas Van de Hurk prieš Olandiją; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas Helle prieš Suomiją; 2011 m. lapkričio 14 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinė byla Nr. A261-3555/2011).

Remdamasis anksčiau išdėstytais argumentais, teismas konstatuoja, kad atsakovė Rašte visapusiškai ir išsamiai įvertino su keliamu ginču susijusias faktines aplinkybes, tinkamai taikė teisės aktus, Apraše nurodytų procedūrų nepažeidė, todėl Raštu teisėtai ir pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjos Paraišką.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjos mažosios bendrijos „Rąžės pramogų projektai“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Asta Adamonytė-ŠipkauskienėTomas BlinstrubisBeata Martišienė