- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-07-16
- Bylos Nr.
- 2-973/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Virginija Čekanauskaitė, Konstantinas Gurinas, Donatas Šernas
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Ilsanta“
- Kategorijos
- 126.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virginijos Čekanauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Konstantino Gurino ir Donato Šerno, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Ilsanta“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2009 m. birželio 12 d. nutarties, kuria atsisakyta iškelti uždarajai akcinei bendrovei ,,Giedra“ bankroto bylą Nr. B2-4256-565/09.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
ieškovai UAB „Ilsanta“ ir UAB „Alternos statyba“ kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su ieškiniais dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovui UAB „Giedra“ (t. 1, b. l. 1, 149). Nurodė, kad jie yra atsakovo kreditoriai. Atsakovas nevykdo sutartinių prievolių ieškovams, neatsiskaito su jais už atlikus darbus ir ieškovui UAB „Ilsanta“ yra skolingas 356 859,43 Lt, o ieškovui UAB „Alternos statyba“ – 123 695,35 Lt. Teigė, jog atsakovas nepaisė ieškovų raginimų atsiskaityti, jam teismuose yra iškeltos civilinės bylos dėl skolų priteisimo, areštuotas turtas, todėl ieškovai sprendė, kad atsakovas yra nemokus ir tuo pagrindu prašė iškelti atsakovui bankroto bylą bei pasiūlė bankroto administratoriaus kandidatūras (ĮBĮ 2 str. 8 p., 4, 6, 10 str., 9 str. 5 d.).
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos teismas 2009 m. gegužės 27 d. nutartimi, vadovaudamasis CPK 136 straipsnio 4 dalimi, sujungė civilines bylas pagal šiuos ieškininius pareiškimus į vieną bylą, 2009 m. birželio 11 d. rezoliucija į bylą trečiuoju asmeniu, pareiškiančiu savarankiškus reikalavimus, įtraukė UAB ,,Limeta“, o 2009 m. birželio 12 d. nutartimi atmetė ieškovų UAB „Ilsanta“ ir UAB „Alternos statyba“ ieškinius iškelti atsakovui UAB „Giedra“ bankroto bylą, taip pat atmetė atsakovo prašymą nustatyti, kad bylos medžiaga yra nevieša, iš ieškovo UAB „Ilsanta“ atsakovo UAB „Giedra“ naudai priteisė 4 284 Lt išlaidų apmokėti už advokato pagalbą, panaikino laikinąsias apsaugos priemonės, pritaikytas teismo 2008 m. gegužės 18 d. nutartimi.
Teismas, remdamasis bylos medžiaga, nustatė, kad pagal atsakovo 2009 m. kovo 31 d. balansą 2008 metų pabaigoje įmonės turimo turto vertė buvo 8 870 415 Lt, o per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai - 3 158 397 Lt. Pagal 2009 m. I ketvirčio duomenis šio ketvirčio pabaigoje įmonės turto vertė buvo 8 747 962 Lt, per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai - 2 955 728 Lt, įmonės lizinguojamo turto vertė sudarė 140 425,72 Lt vertės. Todėl teismas padarė išvadą, kad beveik visas balanse apskaitytas turtas priklauso įmonei nuosavybės teise ir gali būti panaudotas vykdant įsipareigojimus (t. 2, b. l. 51). Be to teismas, remdamasis atsakovo pateiktais duomenimis, konstatavo, jog 2009 m. kovo 31 d. pradelsti įsipareigojimai sudarė 1 510 375,62 Lt (t. 2, b. l. 49), o pagal pelno (nuostolių) ataskaitos duomenis 2008 metais ir 2009 metų I ketvirtį įmonės veikla buvo pelninga (t. 2, b. l. 16). Teismas nustatė, kad ieškovo UAB „Alternos statybos“ ir trečiojo asmens UAB „Limeta“ nurodomos skolos yra apskaitytos atsakovo finansiniuose dokumentuose, o ieškovo UAB „Ilsanta“ nurodyta skola, su kuria atsakovas nesutinka ir ją ginčija, iš esmės nepakeistų šio turto ir pradelstų įsipareigojimų santykio. Teismas nuomone, nagrinėjant bankroto bylos iškėlimo klausimą taip pat yra svarbios kitos aplinkybės, kurios leidžia spręsti, jog atsakovas yra veikianti, pajamas gaunanti įmonė, tai yra kad atsakovas nėra skolingas darbuotojams (t. 2, b. l. 48) ir nėra pranešęs, jog negali atsiskaityti su kreditoriais, kad yra sudaręs 6 sutartis statybos darbams atlikti, kurių bendra vertė siekia 32,7 mln. Lt, o 2009 metais planuoja atlikti darbų už daugiau nei už 9 mln. litų (t. 2, b. l. 29).
Paminėtų aplinkybių pagrindu teismas sprendė, jog atsakovo pradelsti įsipareigojimai yra žymiai mažesni nei pusė į balansą įrašyto turto vertės, tai yra atsakovas yra moki, veikianti įmonė, todėl ieškiniai dėl bankroto bylos iškėlimo atmestini.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu ieškovas UAB „Ilsanta“ prašo panaikinti minėtą nutartį ir bankroto bylos atsakovui iškėlimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Teigia, jog teismo nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta, nes teismas be pagrindo atsisakė šį klausimą nagrinėti žodinio proceso tvarka, kaip to prašė apeliantas, todėl nebuvo galimybės pilnai ir visapusiškai išnagrinėti bylai svarbias aplinkybes ir atskleisti jos esmę. Teigia, jog liko neįvertintos kai kurios aplinkybės, įskaitant tai, kad teismuose atsakovui pareikšti ieškiniai dėl skolų priteisimo ir beveik visas turtas yra areštuotas, kad blogėja atsakovo finansinė padėtis. Atkreipia dėmesį, kad teismas, nagrinėdamas klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, be pagrindo neatsižvelgė į Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 nustatytas rekomendacijas. Be to, nepagrįstai šios išlaidos priteistos tik iš apelianto, nors byloje buvo pareikštas ir kito ieškovo UAB „Alternos statyba“ ieškinys.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovas UAB „Giedra“ prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą ir palikti galioti skundžiamą teismo nutartį.
Atsiliepime į atskirąjį skundą ieškovas UAB „Alternos statyba“ nurodo, jog pretenzijų atsakovui neturi.
2009 m. liepos 15 d. Lietuvos apeliaciniame teisme buvo gautas atsakovo UAB „Giedra“ prašymas priteisti iš apelianto 1 309 Lt išlaidų apmokėti už advokato pagalbą apeliacinės instancijos teisme. Prašymą atsakovas motyvuoja pateiktų dokumentų išsamia analize ir atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimu. Už paslaugas apeliacinės instancijos teisme atsakovas sumokėjo advokatų profesinei bendrijai „Markevičius, Gerasičkinas ir partneriai“ 1 309 Lt su PVM.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.
Teisėjų kolegija, remdamasi bylos medžiaga, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas ištyrė bylos aplinkybes, svarbias nagrinėjant bankroto bylos iškėlimo klausimą, tinkamai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas ir šiuo klausimu priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį (CPK 263 str. 1 d.).
Kaip žinoma, nagrinėjant bankroto bylas yra taikomos CPK įtvirtintos taisyklės, išskyrus išimtis, kurias nustato Įmonių bankroto įstatymas (toliau ĮBĮ) (CPK 1 str. 1 d., ĮBĮ 1 str.). Pagal CPK 178 straipsnyje įtvirtintą bendrąją įrodinėjimo pareigos taisyklę kiekviena šalis turi įrodyti tas aplinkybes, kuriomis ji remiasi. Nors bankroto bylų nagrinėjimo procese teismas yra aktyvesnis nei nagrinėjant kitas civilines bylas, tačiau nei ĮBĮ, nei CPK normos, nei susiklosčiusi teismų praktika dėl įstatymų taikymo įmonių bankroto bylose nenumato jokių išimčių iš minėtos šalims priskiriamos įrodinėjimo pareigos. Dėl to darytina išvada, kad apeliantas nagrinėjamu atveju privalėjo pagrįsti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą iškelti atsakovui bankroto bylą (CPK 178 str.). Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, jog apeliacinės instancijos teismas privalo patikrinti skundžiamą teismo sprendimą ar nutartį ne tik jų teisėtumo, bet ir pagrįstumo aspektu, tai yra šiame teisme yra tikrinama, ar teismo nustatytos aplinkybės bei padarytos išvados yra pagrįstos byloje surinktais ir išnagrinėtais įrodymais. Taigi apeliantas, teigdamas, jog teismo išvados yra nepagrįstos, privalėjo nurodyti, kokie byloje esantys įrodymai ar naujai apeliacinės instancijos teismui pateikti įrodymai paneigia šias išvadas (CPK 178 str.).
Teisėjų kolegija sprendžia, kad apelianto pateikti duomenys iš Centrinės hipotekos įstaigos apie atsakovo turto areštą, įkeitimą bei hipoteką (t. 2, b. l. 122-164), taip pat argumentai, susiję su teismuose nagrinėjamais ginčais, neduoda pagrindo spręsti, kad pirmosios instancijos teismas, remdamasis bendrovės finansinės atskaitomybės duomenimis (balansais, pelno (nuostolių) ataskaitomis), duomenimis apie bendrovės sudarytas bei vykdomas sutartis, atsiskaitymą su darbuotojais ir kt., nepagrįstai konstatavo, jog atsakovas yra moki, veikianti įmonė, todėl ieškininiai pareiškimai dėl bankroto bylos iškėlimo šiai įmonei atmestini (CPK 178 str.). Kaip žinoma, faktai apie tai, kad teisme yra nagrinėjamos bylos dėl skolų priteisimo, o užtikrinant teismo sprendimų įvykdymą yra areštuotas turtas, leidžia konstatuoti, kad atsakovas UAB „Giedra“ nepripažįsta jam reiškiamų skolinių reikalavimų ir juos ginčija, tačiau neduoda pagrindo spręsti, jog šie reikalavimai traktuotini kaip pradelsti įsipareigojimai, patvirtinantys įmonės nemokumą (ĮBĮ 2 str. 8 d., 9 str. 5 d.). Teisėjų kolegija laiko, jog tokiu būdu yra vertintini taip pat ir apelianto pateikti įrodymai apie atsakovo turto įkeitimo bei hipotekos faktus (CPK 185 str.).
Apelianto atskirajame skunde nurodytas motyvas, kad teismas be pagrindo atsisakė bankroto bylos iškėlimo klausimą nagrinėti žodinio proceso tvarka, teisėjų kolegijos nuomone, taip pat neduoda pagrindo spręsti dėl skundžiamos nutarties neteisėtumo, nes pagal susiklosčiusią teismų praktiką teismui suteikta teisė ex officio nuspręsti dėl minimo klausimo nagrinėjimo būdo. Be to, kaip teisingai atsiliepime į atskirtąjį skundą nurodo atsakovas, atsižvelgiant tiek į ĮBĮ normas, nustatančias itin glaustus terminus, per kuriuos privaloma išnagrinėti bankroto bylos iškėlimo klausimus, tiek į CPK 7 straipsnyje įtvirtintus civilinio proceso ekonomiškumo bei koncentracijos principus, prioritetas yra teiktinas rašytiniam procesui ir tai patvirtina teismų praktika. Šiuo atveju teisėjų kolegija konstatavo, jog teismas, nagrinėdamas minimą klausimą rašytinio proceso tvarka, visapusiškai bei pilnai ištyrė šiai bylai svarbias aplinkybes ir bankroto bylos iškėlimo klausimu padarė teisingas bei pagrįstas išvadas, todėl ieškovo atskirasis skundas šioje dalyje netenkinamas (CPK 329, 330 str., ĮBĮ 9 str. 5 d.). Kartu teisėjų kolegija pažymi, kad apeliantui nėra užkirstas kelias esant pagrindui pakartotinai inicijuoti reikalavimą dėl bankroto bylos iškėlimo.
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad atskirasis skundas dalyje dėl teismo nutarties bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimu yra pagrįstas ir tenkintinas (CPK 329 str. 1 d.). Apeliantas teisingai nurodo, jog atsakovo UAB „Giedra“ bankroto bylos iškėlimą inicijavo ne vien apeliantas. Kaip buvo minėta, tokį ieškinį buvo pateikęs ieškovas UAB „Alternos statyba“, o 2009 m. birželio 11 d. rezoliucija į bylą trečiuoju asmeniu, pareiškiančiu savarankiškus reikalavimus buvo įtraukta UAB ,,Limeta“. Taigi teismui skundžiama nutartimi atsisakius iškelti atsakovo bankroto bylą, jo turėtos bylinėjimosi išlaidos paskirstytinos lygiomis dalimis, tai yra po 1 428 Lt, tarp ieškovų bei trečiojo asmens, kurie reikalavo šios bylos iškėlimo (CPK 98 str.).
Teismas, spręsdamas dėl išlaidų už advokato paslaugas priteisimo, turi: 1) nustatyti, ar šios išlaidos realiai buvo patirtos (CPK 88 str.); 2) nustatyti priteistinų išlaidų dydį, o ne vien vadovautis atliktais mokėjimais (CPK 98 str.); 3) nustatytą priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą paskirstyti pagal bylos nagrinėjimo rezultatus (CPK 93 str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008). Remdamasi tuo, kas pasakyta, taip pat bylos medžiaga, teisėjų kolegija atmeta apelianto argumentus dėl atsakovo reikalaujamų ir teismo jam priteistų bylinėjimosi išlaidų dydžio, nes bylos medžiaga patvirtina atsakovo atsiliepime į ieškovo atskirtąjį skundą išdėstytus argumentus, jog, priešingai nei teigia apeliantas, išlaidos apima ne vien procesinio dokumento – atsiliepimo į ieškinį - pateikimą. Atsakovas teisingai nurodo, jog šio atsiliepimo pateikimas yra sietinas su išsamia teismui ieškovų pateiktų procesinių dokumentų, taip pat paties atsakovo dokumentų analize. Teisėjų kolegija pažymi, jog teismui buvo pateikta plati, įvairiapusė, išsami atsakovo ūkinę – finansinę būklę apibūdinanti medžiaga. Remdamasi tuo, kas nurodyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad atmestinas kaip nepagrįstas apelianto tvirtinimas, jog teismas, konstatavęs, kad atsakovui atlygintinos visos turėtos, tai yra 4 284 Lt dydžio, bylinėjimosi išlaidos, pažeidė CPK 98 straipsnio 2 dalies bei Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų rekomendacijų nuostatas (CPK 178 str.).
Esant tokioms aplinkybėms, skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis keistina ir iš ieškovo UAB „Ilsanta“ atsakovui priteistos 4 284 Lt bylinėjimosi išlaidos sumažintinos iki 1 428 Lt, iš ieškovo UAB „Alternos statyba“ bei trečiojo asmens, pareiškiančio savarankiškus reikalavimus, UAB ,,Limeta“ atsakovui priteistina po 1 428 Lt šių išlaidų (CPK 329 str. 1 d.). Kita skundžiamos nutarties dalis paliktina nepakeista (CPK 263 str. 1 d.).
Kartu teisėjų kolegija išsprendžia klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų, kurias atsakovas patyrė apeliaciniame procese, atlyginimo. Pirmosios instancijos teismas ieškinius dėl bankroto bylos atsakovui iškėlimo atmetė. Apeliacinės instancijos teismas pažeidimų, taikant teisės normas, nuo kurių priklauso bylos baigtis, nerado ir skundžiamą teismo nutartį, išskyrus dalį dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, paliko iš esmės nepakeistą. Todėl laikytina, jog atsakovas civilinę bylą laimėjo ir turi teisę reikalauti iš priešingos šalies (ad hoc - ieškovo UAB „Ilsanta“, kuris inicijavo apeliacinį procesą) patirtų išlaidų kompensavimo.
Kaip matyti iš advokatų profesinės bendrijos „Markevičius, Gerasičkinas ir partneriai“ 2009 m. liepos 8 d. PVM sąskaitos-faktūros ir grynųjų pinigų pervedimo kvito Nr. 363548874, atsakovas UAB „Giedra“ už procesinių dokumentų rengimą ir teisines konsultacijas, susijusias su UAB „Ilsanta“ atskiruoju skundu, sumokėjo advokatų profesinei bendrijai 1 309 Lt (1 100 Lt + PVM) honorarą.
Nustatydama atlygintiną šių išlaidų dydį, teisėjų kolegija atsižvelgia į bylos sudėtingumą, advokato indėlį, laiko sąnaudas. Antra vertus, išlaidų dydis negali viršyti Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R–85 nustatytų rekomenduojamų maksimalių atlygintinų dydžių (toliau - Rekomendacijos). Pagal Rekomendacijų 8.15 punktą maksimaliai galima priteisti suma už atskirąjį skundą (Rekomendacijų 8.15 punktas mutatis mutandis taikomas atsiliepimui į atskirąjį skundą) siekia 0,5 MMA (800 Lt x ½ = 400 Lt). Byla pagal atskirajame skunde iškeltų procesinių klausimų esmę ir kiekį, bylos apimtį nelaikytina sudėtinga, ji nėra susijusi už užsienio (tarptautiniu) elementu, nebuvo nagrinėjami nauji teisės klausimai, kas atitinkamai lėmė vidutines advokato darbo ir laiko sąnaudas. Įvertinus tai, kad atsakovo advokatas teikė konsultacijas, analizavo dokumentus, ruošė atsiliepimą į atskirąjį skundą, darytina išvada, jog atsakovo apeliacinės instancijos teisme patirtos būtinos ir pagrįstos išlaidos už advokato pagalbą sudaro 500 Lt, kurie atsakovui priteisiami iš apelianto.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2009 m. birželio 12 d. nutarties dalį dėl bylinėjimosi išlaidų pakeisti ir ją išdėstyti taip:
„Priteisti atsakovui UAB „Giedra“ iš ieškovų UAB „Ilsanta“ ir UAB „Alternos statyba“ bei trečiojo asmens ieškovų pusėje su savarankiškais reikalavimais UAB „Limeta“ po 1 428 Lt (vieną tūkstantį keturis šimtus dvidešimt aštuonis litus) išlaidų apmokėti už advokato paslaugas, suteiktas pirmosios instancijos teisme“.
Likusią Vilniaus apygardos teismo 2009 m. birželio 12 d. nutarties nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti atsakovui UAB „Giedra“ iš ieškovo (apelianto) UAB „Ilsanta“ 500 Lt (penkis šimtus litų) apmokėti už advokato paslaugas, suteiktas apeliacinės instancijos teisme.