Vilniaus apygardos teismo nutartis

2016-03-07 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-266-211/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2016-03-07
Bylos Nr.
1S-266-211/2016
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Laureta Ulbienė (pirm.), Ernestas Rimšelis, Aušra Valinskienė
Nuteistasis
A. Z.
NuorašasSkundas 1S-1661-211/2015
Procesinio sprendimo kategorija: (S) 2.5.19;
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2016 m. kovo 7d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Lauretos Ulbienės, teisėjų Aušros Valinskienės, Ernesto Rimšelio, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi nuteistojo A. Z. (toliau – apeliantas), a. k. (duomenys neskelbtini) skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. sausio 20 d. nutarties,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. Z. Trakų rajono apylinkės teismo 2013-10-14 nuosprendžiu nuteistas pagal LR BK 145 str. 1 d. laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams. Vadovaujantis LR BK 64 str. 1 d., ši bausmė subendrinta su Trakų rajono apylinkės teismo 2013-08-27 nuosprendžiu paskirta bausme ir galutinė bausmė A. Z. paskirta – 3 metų laisvės atėmimo bausmė.

Bausmės vykdymo pradžia – 2013-09-28, bausmės vykdymo pabaiga – 2016-09-28.

1/3 laisvės atėmimo bausmės dalį A. Z. faktiškai atliko 2014-09-28, neatliktos bausmės dalis 2015-12-03 – 9 mėnesiai 25 dienos.

Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija 2015-12-08 priėmė nutarimą taikyti nuteistajam A. Z. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, tačiau Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016-01-20 nutartimi atsisakė patvirtinti minėtą nutarimą.

Šalies argumentai

Vilniaus apygardos teismui paduotu skundu nuteistasis A. Z. prašo patvirtinti Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2015-12-08 nutarimą taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos nuteistajam A. Z. ir likusią bausmės dalį atlikti neizoliuotam, bet prižiūrimam. Nurodo, jog teismas savo sprendime tik formaliai nurodė, kad taikant lygtinį paleidimą iš pataisos namų, nebus įvykdyti teisingumo, sąžiningumo, protingumo kriterijai, tačiau nevertino Komisijos nutarime pateiktų aplinkybių kontekste bei neatskleidė jų turinio. Apeliantas atkreipia dėmesį, kad Komisijai pristatomas jau trečią kartą, taip pat įvykdė Komisijos pateiktas rekomendacijas – tęsia darbą, atlikinėja pataisos įstaigos gerbūvio darbus, lankė savipagalbos grupes, priklausomybių tematikos paskaitas, glaudžiai palaiko ryšius su vaikais. Pažymi, kad jam jau trečią kartą yra nurodomos vienos ir tos pačios rekomendacijos, kurios nors ir buvo intensyviai lankomos, tačiau pagal OAsys programą nusikalstamumo rizika sumažėja tik vienu balu.

Skunde apeliantas taip pat pažymi, kad save vertina ir analizuoti sugeba, pakankamai savikritiškas, valios savybės išugdytos pakankamai, situaciją vertina adekvačiai, stengiasi numatyti galimas savo elgesio pasekmes. Teigia, kad nors ir nusikalstamo elgesio rizika vidutinė, tačiau remiantis Komisijos nutarimu, galima daryti išvadą, kad tikslinga pastarąjį paleisti lygtinai, nes yra pagrindas manyti, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti apeliantui likusią bausmės dalį atliekant neizoliuotam nuo visuomenės, bet prižiūrimam. Teigia, kad apeliantui bus lengviau adaptuotis visuomenėje, jeigu jis toliau bausmės neatlikinės izoliuotas nuo visuomenės, o prižiūrimas.

Apeliantui neaišku, kokiais kriterijais remiantis Vilniaus miesto apylinkės teismas netenkino Komisijos nutarimo. Daro išvadą, kad teismas nepakankamai įsigilino į Komisijos nutarimą.

Atsiliepimas

Atsiliepimų byloje negauta.

Nuteistojo A. Z. skundas netenkinamas.

Pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria buvo atsisakyta patvirtinti Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2015-10-06 nutarimą taikyti nuteistajam A. Z. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, yra pagrįsta ir teisėta, ji atitinka Lietuvos Respublikos BVK 157 str. nuostatas.

LR BVK 157 str. 1 d. numato, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų (2015 m. birželio 23 d. įstatymo Nr. XII-1818 redakcija, įsigaliojusi nuo 2015 m. rugsėjo 1 d.).

Taigi sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo taikymą iš pataisos įstaigos klausimą svarbu ne tik tai, kad asmuo atitinka formaliąsias sąlygas, kurioms esant gali būti sprendžiamas klausimas dėl jo lygtinio paleidimo, bet ir įvertinti tai, ar nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals.

Teismui pateikta medžiaga nustatyta, kad nuteistasis 1/3 jam paskirtos bausmės atliko 2014-09-28, bausmės atlikimo metu režimo reikalavimus pažeidė 1 kartą, buvo baustas (nuobauda negaliojanti), šiuo metu nuobaudų neturi, skatintas 2 kartus, Lygtinio paleidimo komisijoje pristatytas trečią kartą, asmuo priskirtas paprastajai grupei, nuo 2014-09-30 suteikta teisė išvykti be sargybos už pataisos įstaigos teritorijos ribų. Apeliantas dalyvavo įvairiose socialinės reabilitacijos, integracijos į visuomenę programose, dirba. Turi du vaikus, su kuriais stengiasi palaikyti ryšius, kartais juos remia finansiškai, su broliais ir seserimi palaiko ryšius laiškais.

Motyvuojamoji dalis

Atlikus nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizikos įvertinimą, naudojant OASys metodiką, nustatyta, kad teisės pažeidėjas priklauso vidutinės rizikos grupei – 58 balai (rizika nuo praeito apelianto svarstymo sumažėjo 1 balu). Pažymėtina, kad pastarasis rodiklis priklauso nuo rizikos veiksnių – kintamųjų, kurie prognozuoja nusikalstamą elgesį, nes įrodytas ryšys tarp tų veiksnių ir didesnės nusikalstamo elgesio motyvacijos. Vienu pagrindinių šių veiksnių, didinančių pakartotino nusikalstamumo riziką, laikytini ankstesni asmens teistumai. Bylos medžiaga nustatyta, kad A. Z. praeityje teistas 6 kartus, paskutinę nusikalstamą veiką padarė neatlikęs ankstesniu nuosprendžiu jam paskirtos bausmės, t. y. per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį. Apelianto padarytoms nusikalstamoms veikos būdingas nusikaltimų modelis, nusikalstamos veikos buvo padarytos tos pačios nukentėjusiosios – nuteistojo sugyventinės, atžvilgiu. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad ankstesniais nuosprendžiais skirtos bausmės apeliantui jokio teigiamo poveikio nepadarė, kadangi neatlikęs ankstesniu nuosprendžiu jam skirtos laisvės atėmimo bausmės bei turėdamas neišnykusį ir nepanaikintą teistumą, vėl nusikalto ir šiuo metu atlieka subendrintą laisvės atėmimo bausmę už tyčinių nusikaltimų padarymą, nusikalstamas veikas padarydavo būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kartais užsiima veikla, kuri susijusi su nusikalstamumu. Šios aplinkybės neabejotinai rodo didesnį nuteistojo polinkį nusikalsti bei pažeisti visuomenėje nusistovėjusias elgesio taisykles.

Lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo įstaigos gali būti taikomas tik tada, kai yra pagrindas manyti, kad asmuo pakeitė savo elgesį, požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles, ateityje daugiau nenusikals ir, kad jau yra pasiekti asmeniui paskirtos bausmės tikslai. 2015-11-24 Socialinio tyrimo išvadoje pažymima dar ir tai, kad nuteistasis kai kurias problemines sritis pripažįsta, kai kurias neigia, ne visada tinkamai įvertindavo savo veiksmų pasekmes ir problemų sprendimo būdą, turi savų paaiškinimų negatyviems poelgiams. Išvadoje išskiriami kriminogeniniai veiksniai – netinkami elgesio modelių pasirinkimai, emocinė gerovė ir piktnaudžiavimas alkoholiu. Reikšminga aplinkybe šiuo atveju laikytina ir tai, kad nuteistajam jau buvo taikomas lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos institutas. Taigi nepaisant apeliantui parodyto pasitikėjimo, A. Z. ir toliau elgėsi nusikalstamai, sąmoningai pažeidinėdamas visuomenėje nusistovėjusias elgesio taisykles. Šie duomenys yra itin reikšmingi charakterizuojant jo asmenybę, elgesį iki bausmės atlikimo. Taip pat, kaip jau buvo minėta, ankstesni teistumai didina nusikalstamo elgesio vertinimo rizikos rodiklius, kuriems įstatymų leidėjas suteikia itin didelę reikšmę sprendžiant klausimą, ar asmenį galima toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės.

LR BVK 157 str. 1 d. įsakmiai numatyta, jog lygtinai gali būti paleidžiami nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals. Nagrinėjamu atveju, byloje nustatyta, kad A. Z. priklauso vidutinės rizikos grupei. Teisėjų kolegijos vertinimu, nors apelianto nustatyti nusikalstamo elgesio rizikos balai (58 balai) nežymiai viršija vidutinės rizikos grupės (41-99 balai) žemutinę ribą, tačiau išanalizavus nuteistojo asmens byloje esančius duomenis, šiuo metu negalima teigti, jog apeliantas padarė pakankamą pažangą mažindamas savo nusikalstamo elgesio riziką. Tuo labiau, kad nuo paskutinio jo svarstymo rizika sumažėjo tik 1 balu.

Teisėjų kolegija teigiamai vertina tai, jog apeliantas vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, dirba, buvo skatintas, palaiko santykius su šeima, tačiau šiuo metu, įvertinus kitus aukščiau aptartus nuteistojo asmenybę ir jo gyvenimo būdą charakterizuojančius duomenis, to nepakanka, kad būtų galima daryti teigiamą išvadą dėl tolimesnio nuteistojo taisymo neizoliavus jo nuo visuomenės. Tam, kad nuteistasis būtų paleistas lygtinai, tame tarpe ir su intensyviąją priežiūra, turi būti pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, jog ateityje šis asmuo laikysis įstatymų ir nenusikals. Taigi spręsdami šį klausimą tiek Komisijos nariai, tiek vėliau teismai, atsižvelgia ne vien į nuteistojo pateiktą prašymą bei teigiamai jį charakterizuojančias aplinkybes, tačiau įvertina visus nuteistojo asmenybę charakterizuojančius duomenis, jo elgesį bausmės atlikimo metu ir kt. Nagrinėjamu atveju, įvertinus A. Z. asmenybę, apylinkės teismas, priešingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą – atsisakyti patvirtinti Komisijos nutarimą taikyti apeliantui lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas tinkamai motyvavo ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, bei, atsižvelgęs į aplinkybių visumą ir netaikydamas apeliantui lygtinio paleidimo, priešingai nei teigiama skunde, neperžengė Lietuvos Respublikos Konstitucijos, baudžiamojo bei bausmių vykdymo įstatymų ribų.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, kolegija daro išvadą, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-01-20 nutartis teisėta ir pagrįsta ir jos naikinti nuteistojo A. Z. apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 364 str. 8 d. 1 p., nutarė :

atmesti nuteistojo A. Z. skundą ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. sausio 20 d. nutartį.

Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Kolegijos pirmininkė (parašas) Laureta UlbienėTeisėjai (parašai) Aušra ValinskienėErnestas RimšelisNuorašas tikras :Kolegijos pirmininkė Laureta Ulbienė