- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2012-12-07
- Bylos Nr.
- 2-1234-239/2012
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Nijolė Zaleckienė
- Ieškovas
- UAB „VIEVIO PREKYBA“
- Atsakovas
- R. M., I. M.
- Kategorijos
- 116.1pavadinimo nepavyko patikrinti
dalyvaujant ieškovės UAB „VIEVIO PREKYBA“ (dabartinis teisinis statusas – bankrutuojanti) atstovui Edvardui Kochanauskui,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės UAB „VIEVIO PREKYBA“ ieškinį atsakovėms R. M. ir I. M. dėl žalos atlyginimo priteisimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
priteisti iš atsakovės R. M. 520,56 Lt žalos atlyginimą, penkių procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo;priteisti iš atsakovės I. M. 441,02 Lt žalos atlyginimą, penkių procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo;priteisti iš atsakovių bylinėjimosi išlaidas.
Šalies argumentai
Ieškovės atstovas palaikė nagrinėjamoje byloje pareikštą ieškinį ir paaiškino, jog ieškovė ir atsakovė R. M. 2007 m. rugsėjo 1 d. sudarė darbo sutartį, kuria, be kita ko, sulygo, jog atsakovė dirbs vedėja-pardavėja ieškovei priklausančioje parduotuvėje, esančioje adresu (duomenys neskelbtini) (toliau tekste – ir Parduotuvė). Šalys darbo sutarties sudarymo dieną pasirašė visiškos materialinės atsakomybės sutartį. Ieškovės atstovas paaiškino, jog ieškovė ir atsakovė I. M. 2010 m. spalio 18 d. sudarė darbo sutartį, kuria, be kita ko, sulygo, jog atsakovė dirbs pardavėja ieškovei priklausančioje Parduotuvėje. Šalys darbo sutarties sudarymo dieną pasirašė visiškos materialinės atsakomybės sutartį. Ieškovės atstovas paaiškino, jog ieškovės direktorius 2011 m. spalio 31 d. priėmė įsakymą dėl metinės inventorizacijos atlikimo visose ieškovei priklausančiose parduotuvėse. Anot ieškovės atstovo, atsakovės, sužinojusios apie planuojamą metinės inventorizacijos atlikimą Parduotuvėje, pateikė ieškovės direktoriui pareiškimus dėl darbo sutarčių nutraukimo pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau tekste – DK) 127 straipsnio 1 dalį. Nurodytos aplinkybės ieškovės direktoriui sukėlė įtarimą dėl galimo atsakovių piktavališkumo, todėl nedelsiant, 2011 m. gruodžio 10 d., ieškovės komisija, kurią sudarė ieškovės direktorius ir ieškovės darbuotoja H. G., Parduotuvėje atliko metinę inventorizaciją. Ieškovės atstovas paaiškino, jog inventorizacijos atlikimo metu dalyvavo abi atsakovės. Atliktos inventorizacijos rezultatai patvirtino ieškovės direktoriaus įtarimus dėl atsakovių piktavališkumo, kadangi buvo nustatytas 1126,45 Lt prekių ir (ar) grynųjų pinigų trūkumas. Esant nurodytai aplinkybei, ieškovės direktorius tarnybiniu nurodymu pareikalavo, jog atsakovės tarnybiniame nurodyme nustatytu terminu pateiktų rašytinius paaiškinimus dėl aukščiau nurodytos sumos trūkumo. Ieškovės atstovas paaiškino, jog atsakovės neįvykdė aukščiau nurodyto ieškovės direktoriaus reikalavimo. Ieškovės atstovas paaiškino, jog atsakovės ieškovės turtą priimdavo pasirašytinai, prekes gaudamos tiesiogiai iš prekių tiekėjų pagal PVM sąskaitas faktūras bei krovinių gabenimo važtaraščius, kuriuos pagal darbovietėje nustatytą tvarką įtraukdavo į prekių apyskaitas, todėl abejonių, kad prekės buvo gautos, nekyla. Ieškovės atstovas paaiškino, jog atsakovės niekada neinformavo ieškovės apie trečiųjų asmenų padarytą žalą, kitas aplinkybes, keliančias grėsmę atsakovėms perduotų materialinių vertybių saugumui, niekada nereiškė priekaištų ir pretenzijų dėl materialinių vertybių apsaugos. Atsižvelgiant į tas aplinkybes, jog abi atsakovės dirbo toje pačioje darbovietėje, atliko analogiškas darbo funkcijas, susijusias su materialinių vertybių priėmimu, išdavimu, pardavimu ir saugojimu, atsakovių dirbto darbo laiko trukmė vienoda, nesant galimybės atriboti kiekvienos atsakovės materialinės atsakomybės, žalos atlyginimo suma lygiomis dalimis padalytina abejoms atsakovėms. Ieškovės atstovas paaiškino, jog iš atsakovės R. M. darbo užmokesčio buvo išskaičiuota 42,67 Lt žalos atlyginimo suma, iš atsakovės I. M. – 122,21 Lt žalos atlyginimo suma.
Atsakovės su nagrinėjamoje byloje pareikštu ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti.
Atsiliepimas
Atsakovės paaiškino, jog pirmoji inventorizacija Parduotuvėje buvo atlikta 2011 m. gruodžio 1 d. Tąkart ieškovės direktorius pasakė, jog Parduotuvė bus uždaroma, ir nurodė per dvi savaites parduoti prekes ir kiek įmanoma daugiau prekių grąžinti tiekėjams. Ieškovės direktorius žadėjo, jog likusias prekes paims 2011 m. gruodžio 14 d., bet 2011 m. gruodžio 9 d. paskambino ir pasakė, jog Parduotuvė yra uždaroma. Parduotuvė galutinai buvo uždaryta 2011 m. gruodžio 10 d. Atsakovės paaiškino, jog 2011 m. gruodžio 10 d. atliktos inventorizacijos metu nustatyti trūkumai atsirado ne dėl atsakovių kaltės. Prekės, kurių tariamu nebuvimu ieškovei buvo padaryta žala, Parduotuvėje buvo, tačiau buvo pasibaigęs šių prekių galiojimo laikas. Atsakovė R. M. paaiškino, jog ieškovės direktorius kategoriškai nurodė, jog prekes, kurių galiojimo laikas pasibaigęs, atsakovė gali dėti, kur nori, o surašyti prekių nurašymo aktą atsisakė. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, atsakovė R. M., esant ieškovės direktoriaus spaudimui, Parduotuvėje buvusias prekes susikrovė į savo automobilį ir išvežusi išmetė. Atsakovė R. M. paaiškino, jog ji, esant ieškovės direktoriaus spaudimui, pasirašė dokumentus, kuriuos jai pateikė pasirašyti. Atsakovės paaiškino, jog inventorizacijos aprašo kopijos joms nebuvo įteiktos.
Motyvuojamoji dalis
Byloje nustatytos aplinkybės, teismo išvados ir argumentai.
Bylos duomenys (b. l. 18-19) patvirtina, jog ieškovė ir atsakovė R. M. 2007 m. rugsėjo 1 d. sudarė darbo sutartį Nr. 58, pagal kurią, be kita ko, sulygo dėl šių sąlygų: atsakovės darbo funkcijos – vedėja-pardavėja, atsakovės darbovietė – ieškovei priklausanti parduotuvė, esanti (duomenys neskelbtini). Bylos duomenimis (b. l. 16) nustatyta, jog aukščiau nurodytos darbo sutarties šalys 2007 m. rugsėjo 1 d. sudarė visiškos materialinės atsakomybės sutartį Nr. 58-M. Bylos duomenimis (b. l. 20) nustatyta, jog 2007 m. rugsėjo 1 d. darbo sutartis Nr. 58 buvo nutraukta 2011 m. gruodžio 10 d. pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punktą.
Bylos duomenys (b. l. 21-22) patvirtina, jog ieškovė ir atsakovė I. M. 2010 m. spalio 18 d. sudarė darbo sutartį Nr. 84, pagal kurią, be kita ko, sulygo dėl šių sąlygų: atsakovės darbo funkcijos – pardavėja, atsakovės darbovietė – ieškovei priklausanti parduotuvė, esanti (duomenys neskelbtini). Bylos duomenimis (b. l. 16) nustatyta, jog aukščiau nurodytos darbo sutarties šalys 2010 m. spalio 18 d. sudarė visiškos materialinės atsakomybės sutartį Nr. 84-M (b. l. 17). Bylos duomenimis (b. l. 23) nustatyta, jog 2010 m. spalio 18 d. darbo sutartis Nr. 84 buvo nutraukta 2011 m. gruodžio 10 d. pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punktą.
Nagrinėjamoje byloje pareikštais reikalavimais ieškovė prašo priteisti iš atsakovių žalos atlyginimą.
Kaip žinia, ieškinio dalykas (ieškovės reikalavimai) apibrėžia bylos nagrinėjimo teisme ribas. Bendroji proceso įstatyme įtvirtinta taisyklė yra ta, jog sprendime neleidžiama peržengti byloje pareikštų reikalavimų (CPK 265 straipsnio 2 dalis).
Teismas, įvertinęs aplinkybes, kuriomis ieškovė grindžia savo reikalavimus, kitaip tariant, faktinį ieškinio pagrindą, įvertinęs ieškovės reikalavimus bei atsakovių atsikirtimus, konstatuoja, jog nagrinėjamos bylos ginčas yra kilęs iš materialinės atsakomybės teisinių santykių (DK 245-258 straipsniai).
DK 245 straipsnyje nustatyta, jog materialinė atsakomybė atsiranda dėl teisės pažeidimo, kuriuo vienas darbo santykio subjektas padaro žalą kitam subjektui, neatlikdamas savo darbo pareigų arba netinkamai jas atlikdamas. DK 246 straipsnyje nustatyta, jog materialinė atsakomybė atsiranda, kai yra visos šios sąlygos: 1) padaroma žala; 2) žala padaroma neteisėta veika; 3) yra priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir žalos atsiradimo; 4) yra pažeidėjo kaltė; 5) pažeidėjas ir nukentėjusioji šalis teisės pažeidimo metu buvo susiję darbo santykiais; 6) žalos atsiradimas yra susijęs su darbo veikla.
Teismas, atsižvelgdamas į aukščiau išdėstytas aplinkybes, konstatuoja, jog nagrinėjamos bylos dalykas – nustatyti, ar yra sąlygos ir pagrindas patraukti atsakoves materialinėn atsakomybėn.
Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys patvirtina, jog Alytaus rajono apylinkės teisme yra nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovių (nagrinėjamoje byloje – atsakovės) R. M. ir I. M. ieškinį atsakovei (nagrinėjamoje byloje – ieškovė) UAB „VIEVIO PREKYBA“ dėl atleidimo iš darbo pagrindo pakeitimo. Esant nurodytai aplinkybei, nagrinėjamos bylos kontekste neanalizuojami ir nevertinami ieškovės atstovo ir atsakovių paaiškinimai, kiti bylos duomenys, susiję su darbo sutarčių, sudarytų tarp ieškovės ir atsakovių, ir atitinkamai darbo teisinių santykių pasibaigimu, kadangi aplinkybių, susijusių su nurodytais aspektais, analizė ir vertinimas yra civilinės bylos, kurios numeris (duomenys neskelbtini), nagrinėtinos Alytaus rajono apylinkės teisme, dalykas.
Dėl materialinės atsakomybės sąlygų.
Minėta, jog pagal DK 246 straipsnį materialinė atsakomybė atsiranda, kai yra visos šios sąlygos: 1) padaroma žala; 2) žala padaroma neteisėta veika; 3) yra priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir žalos atsiradimo; 4) yra pažeidėjo kaltė; 5) pažeidėjas ir nukentėjusioji šalis teisės pažeidimo metu buvo susiję darbo santykiais; 6) žalos atsiradimas yra susijęs su darbo veikla.
Bylos duomenimis – 2011 m. spalio 31 d. įsakymu Nr. 2006-630 (b. l. 77) – nustatyta, jog ieškovės direktorius, be kita ko, įsakė laikotarpiu nuo 2011 m. lapkričio 15 d. iki 2011 m. gruodžio 30 d. visose ieškovei priklausančiose mažmeninės-didmeninės prekybos parduotuvėse, inter alia Parduotuvėje, atlikti metinę inventorizaciją. Bylos duomenys – 2011 m. gruodžio 10 d. prekių ir medžiaginių vertybių inventorizacijos aprašas (toliau tekste – Inventorizacijos aprašas) (b. l. 24-33, 66) – patvirtina, jog Parduotuvėje 2011 m. gruodžio 10 d. buvo atlikta metinė inventorizacija (toliau tekste – Inventorizacija); Inventorizaciją atliko ieškovės komisija, kurią sudarė ieškovės direktorius G. B. ir ieškovės darbuotoja H. G..
Inventorizacijos aprašas patvirtina, jog, pirma, Parduotuvėje esančių prekių ir grynųjų pinigų buhalterinis likutis 2011 m. gruodžio 1 d. buvo 14097,81 Lt, antra, Parduotuvės pajamos laikotarpiu nuo 2011 m. gruodžio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 10 d. – 3682,53 Lt, trečia, Parduotuvės išlaidos laikotarpiu nuo 2011 m. gruodžio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 10 d. – 7499,51 Lt. Esant nurodytoms aplinkybėms, darytina išvada, jog Parduotuvėje esančių prekių ir grynųjų pinigų buhalterinis likutis 2011 m. gruodžio 10 d. turėjo būti 10280,83 Lt (14097,81 Lt + 3682,53 Lt - 7499,51 Lt).
Inventorizacijos aprašas inter alia patvirtina, kad Inventorizacijos metu nustatyta, jog, pirma, Parduotuvėje esančių prekių buhalterinis likutis 2011 m. gruodžio 10 d. – 4492,40 Lt, antra, Parduotuvės kasoje esančių grynųjų pinigų likutis 2011 m. gruodžio 10 d. – 4661,98 Lt.
Teismas neturi pagrindo abejoti Inventorizacijos aprašo duomenimis, jog Parduotuvėje esančių prekių buhalterinis likutis 2011 m. gruodžio 10 d. – 4492,40 Lt, kadangi šiuos duomenis patvirtina išsamios prekių likučių ataskaitos (b. l. 25-29, 66), kuriose pateikti detalūs duomenys apie Parduotuvėje esančias prekes, jų kainas ir kiekį, be to, nurodytus duomenis patvirtina ir į nagrinėjamą bylą pateikti 2011 m. gruodžio 10 d. krovinio važtaraščiai (serija BG, numeriai 2394, 2395, 2396, 2397, 2398, 2399, 2400, 2401), kurie, kaip nustatyta byloje, patvirtina visų Parduotuvėje 2011 m. gruodžio 10 d. buvusių prekių išvežimo iš Parduotuvės į kitą ieškovei priklausančią parduotuvę faktą; 2011 m. gruodžio 10 d. krovinio važtaraščiuose (serija BG, numeriai 2394, 2395, 2396, 2397, 2398, 2399, 2400, 2401) nurodytos tos pačios prekės, kainos, kiekiai ir bendra prekių suma kaip ir aukščiau nurodytose prekių likučių ataskaitose.
Teismas inter alia neturi pagrindo abejoti Inventorizacijos aprašo duomenimis, jog Parduotuvės kasoje esančių grynųjų pinigų likutis 2011 m. gruodžio 10 d. – 4661,98 Lt, kadangi šiuos duomenis patvirtina išsamūs grynųjų pinigų patikrinimo kasoje aktai (b. l. 30-31), kuriuose pateikti detalūs duomenys apie Parduotuvės kasoje esančias kupiūras, monetas, jų kiekį.
Inventorizacijos aprašas inter alia patvirtina, jog, atlikus Inventorizaciją, nustatytas 1126,45 Lt prekių ir (ar) grynųjų pinigų trūkumas. Byloje nustačius aplinkybes, jog Parduotuvėje esančių prekių ir grynųjų pinigų buhalterinis likutis 2011 m. gruodžio 10 d. turėjo būti 10280,83 Lt, Parduotuvėje esančių prekių buhalterinis likutis 2011 m. gruodžio 10 d. – 4492,40 Lt, Parduotuvės kasoje esančių grynųjų pinigų likutis 2011 m. gruodžio 10 d. – 4661,98 Lt, konstatuotina, jog nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo abejoti Inventorizacijos aprašo duomenimis, jog, atlikus Inventorizaciją, nustatytas 1126,45 Lt prekių ir (ar) grynųjų pinigų trūkumas.
Pažymėtina, jog nagrinėjamoje byloje teismui nėra pagrindo abejoti Inventorizacijos aprašo, kaip įrodinėjimo priemonės, objektyvumu ir patikimumu, kadangi:
pirma, sisteminė Inventorizacijos aprašo analizė leidžia daryti išvadą, jog Inventorizacija buvo inicijuota ir atlikta, Inventorizacijos aprašas surašytas laikantis esminių Inventorizacijos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 3 d. nutarimu Nr. 719 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. balandžio 17 d. nutarimo Nr. 370 redakcija), reikalavimų. Nagrinėjamoje byloje atsakovės neneigia ir neginčija aplinkybės, jog jos, kaip materialiai atsakingi asmenys, dalyvavo atliekant Inventorizaciją, be to, šią aplinkybę patvirtina ir liudytojų G. B. bei T. L. parodymai. Viena vertus, atsakovės nepasirašė Inventorizacijos apraše, kita vertus, atsakovės neneigia ir neginčija aplinkybės, jog jos atsisakė pasirašyti Inventorizacijos apraše, be to, šią aplinkybę patvirtina ir liudytojų G. B. bei T. L. parodymai. Bylos duomenys – 2011 m. gruodžio 10 d. aktas (b. l. 34) – patvirtina, jog atsakovė R. M. buvo pasirašytinai supažindinta su Inventorizacijos rezultatu, tai yra, jog, atlikus Inventorizaciją, buvo nustatytas 1126,45 Lt prekių ir (ar) grynųjų pinigų trūkumas. Viena vertus, atsakovė R. M. teigė, jog ieškovės direktorius darė jai spaudimą, todėl ši, esant ieškovės direktoriaus spaudimui, pasirašė aukščiau nurodytame akte, kita vertus, byloje duomenų, patvirtinančių, jog ieškovės direktorius darė atsakovei R. M. spaudimą, nėra, tokių duomenų nepateikė ir atsakovė R. M., kai atsakovei pareigą pateikti tokius duomenis nustato proceso įstatymas (CPK 178 straipsniai). Bylos duomenimis – liudytojų G. B. bei T. L. parodymais – nustatyta, jog atsakovė I. M. atsisakė pasirašyti 2011 m. gruodžio 10 d. akte, kuriame yra užfiksuotas Inventorizacijos rezultatas. Teismas neturi pagrindo netikėti ar abejoti liudytojo T. L. parodymais, kadangi nagrinėjamoje byloje nenustatyta, jog nurodytas liudytojas yra asmeniškai suinteresuotas nagrinėjamos bylos baigtimi, nenustatytos ir kitos aplinkybės, jog šis liudytojas gali būti šališkas, be to, šis liudytojas buvo įspėtas dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 235 straipsnį. Esant nurodytoms aplinkybėms, nagrinėjamo klausimo aspektu teismui nėra pagrindo netikėti ar abejoti ir liudytojo G. B. parodymais, kadangi pastarojo parodymus patvirtina liudytojo T. L., kurį teismas pripažino nesuinteresuotu, parodymai;
antra, byloje duomenų, paneigiančių Inventorizacijos aprašą ir jame užfiksuotus duomenis, nėra, tokių duomenų nepateikė ir atsakovės.
Apibendrinus aukščiau nurodytas, byloje nustatytas aplinkybes, konstatuotina, jog Inventorizacijos aprašas nagrinėjamos bylos kontekste yra patikimas įrodymas.
Byloje nustačius, jog, atlikus Inventorizaciją, buvo nustatytas 1126,45 Lt prekių ir (ar) grynųjų pinigų trūkumas, konstatuotina, kad nagrinėjamoje byloje yra įrodytas žalos padarymo ieškovei faktas ir padarytos žalos dydis (1126,45 Lt).
Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, konstatuotina nagrinėjamoje byloje esant įrodytą pirmąją materialinės atsakomybės atsiradimo (taikymo) sąlygą.
Minėta, jog būtinosios materialinės atsakomybės sąlygos – inter alia neteisėta veika, priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir žalos atsiradimo, pažeidėjo kaltė.
Neteisėta veika suprantama kaip darbo pareigų, nustatytų įstatymų, kitų norminių teisės aktų, nevykdymas arba netinkamas vykdymas. Darbuotojo teisinė pareiga – tinkamai atlikti pareigas, dirbti sąžiningai, dorai, tausoti darbdavio patikėtas materialines vertybes ir savavališkai neatlikti veiksmų, kurie kenktų darbdavio interesams. Darbuotojo neveikimas gali būti neteisėtas, kai jis buvo įpareigotas atlikti tam tikrus veiksmus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-125/2012).
DK 253 straipsnyje, be kita ko, nustatyta, jog darbuotojas privalo atlyginti materialinę žalą, atsiradusią dėl netinkamo materialinių vertybių saugojimo (DK 253 straipsnio 5 punktas).
Byloje nustatyta, jog atsakovė R. M. dirbo Parduotuvės vedėja-pardavėja, atsakovė I. M. – Parduotuvės pardavėja.
Bylos duomenimis (b. l. 5-7) nustatyta, jog ieškovės administracijos vadovo (direktoriaus) 2006 m. sausio 3 d. įsakymu Nr. 2006-1 buvo patvirtinti parduotuvės vedėjo-pardavėjo pareiginiai nuostatai (toliau tekste – Vedėjo-pardavėjo pareiginiai nuostatai). Vedėjo-pardavėjo pareiginiuose nuostatuose nustatytos pareigos patikrinti maisto prekių galiojimo terminus, pasibaigus prekių galiojimo terminams, surašyti nurašymo aktą; pranešti įmonės savininkui apie nekokybiškas maisto prekes ir gaminius, sutvarkyti jų grąžinimo gamintojui dokumentus (Vedėjo-pardavėjo pareiginių nuostatų IV dalies 14, 22 punktai). Bylos duomenys (b. l. 8) patvirtina, jog atsakovė R. M. 2007 m. rugsėjo 1 d., tai yra darbo sutarties sudarymo dieną, pasirašytinai buvo supažindinta su Vedėjo-pardavėjo pareiginiais nuostatais ir įsipareigojo jų laikytis bei jais vadovautis (b. l. 14-15).
Bylos duomenimis (b. l. 10-12) nustatyta, jog ieškovės administracijos vadovo (direktoriaus) 2006 m. sausio 3 d. įsakymu Nr. 2006-1 buvo patvirtinti parduotuvės pardavėjo pareiginiai nuostatai (toliau tekste – Pardavėjo pareiginiai nuostatai). Pardavėjo pareiginiuose nuostatuose nustatytos pareigos patikrinti maisto prekių galiojimo terminus, pasibaigus prekių galiojimo terminams, surašyti nurašymo aktą; pranešti įmonės savininkui apie nekokybiškas maisto prekes ir gaminius, sutvarkyti jų grąžinimo gamintojui dokumentus (Pardavėjo pareiginių nuostatų IV dalies 14, 22 punktai). Bylos duomenys (b. l. 13) patvirtina, jog atsakovė I. M. 2010 m. spalio 18 d., tai yra darbo sutarties sudarymo dieną, pasirašytinai buvo supažindinta su Pardavėjo pareiginiais nuostatais ir įsipareigojo jų laikytis bei jais vadovautis (b. l. 14-15).
Byloje nustatyta, jog ieškovė ir atsakovė R. M. 2007 m. rugsėjo 1 d. sudarė visiškos materialinės atsakomybės sutartį Nr. 58-M, pagal kurią šalys, be kita ko, sulygo, jog atsakovė prisiima visišką materialinę atsakomybę už ieškovės jai patikėtų ir perduotų materialinių vertybių – grynųjų pinigų, prekių, mažaverčio ir ilgalaikio inventoriaus – saugumą ir įsipareigoja saugoti ieškovės jai patikėtas materialines vertybes nuo sunaikinimo ar kitokio praradimo, imtis priemonių bet kokiems nuostoliams išvengti, laiku ir tinkamai informuoti ieškovę apie visas aplinkybes, keliančias grėsmę atsakovei perduotų vertybių saugumui (2007 m. rugsėjo 1 d. visiškos materialinės atsakomybės sutarties Nr. 58-M 1.1 ir 1.3 punktai).
Byloje nustatyta, jog ieškovė ir atsakovė I. M. 2010 m. spalio 18 d. sudarė visiškos materialinės atsakomybės sutartį Nr. 84-M, pagal kurią šalys, be kita ko, sulygo, jog atsakovė prisiima visišką materialinę atsakomybę už ieškovės jai patikėtų ir perduotų materialinių vertybių – grynųjų pinigų, mažaverčio ir ilgalaikio inventoriaus, prekių, patalpų – saugumą ir įsipareigoja saugoti ieškovės jai patikėtas materialines vertybes nuo sunaikinimo ar kitokio praradimo, imtis priemonių bet kokiems nuostoliams išvengti, laiku ir tinkamai informuoti ieškovę apie visas aplinkybes, keliančias grėsmę atsakovei perduotų vertybių saugumui (2010 m. spalio 18 d. visiškos materialinės atsakomybės sutarties Nr. 84-M 1.1 ir 1.3 punktai).
Viena vertus, byloje nenustatyta, jog aukščiau nurodytos visiškos materialinės atsakomybės sutartys yra nuginčytos, antra vertus, nagrinėjamoje byloje inter alia nėra ginčijamos nurodytos sutartys, trečia vertus, teismui nagrinėjamos bylos atveju nėra pagrindo abejoti visiškos materialinės atsakomybės sutarčių teisėtumu, kadangi šios sutartys atitinka įstatymo nustatytus formos ir turinio reikalavimus (šalių sudarytos visiškos materialinės atsakomybės sutartys yra įformintos raštu, sutartyse expressis verbis nustatyta, už kokias materialines vertybes atsakovės prisiėmė visišką materialinę atsakomybę (sutarčių 1 punktai) ir kokius įsipareigojimus prisiėmė ieškovė, užtikrindama sąlygas, kad žala neatsirastų (sutarčių 2 punktai)) (DK 256 straipsnio 1 dalis); byloje nustatyta, jog atsakovių darbas buvo tiesiogiai susijęs su materialinių vertybių – grynųjų pinigų, prekių, mažaverčio ir ilgalaikio inventoriaus – saugojimu, priėmimu, išdavimu bei pardavimu, todėl konstatuotina nagrinėjamos bylos atveju buvus pakankamą pagrindą pasirašyti su atsakovėmis visiškos materialinės atsakomybės sutartis.
Bylos duomenimis – atsakovių teismo posėdyje duotais paaiškinimais ir paaiškinimais, išdėstytais atsiliepime į pareikštą ieškinį (b. l. 43-44), – nustatyta, jog atsakovės pripažįsta aplinkybę, jog Inventorizacijos atlikimo metu, tai yra 2011 m. gruodžio 10 d., buvo pasibaigęs tam tikrų prekių galiojimo laikas. Byloje nustatyta, jog atsakovės, be kita ko, įsipareigojo patikrinti maisto prekių galiojimo terminus, pasibaigus prekių galiojimo terminams, surašyti nurašymo aktą (Vedėjo-pardavėjo pareiginių nuostatų ir Pardavėjo pareiginių nuostatų IV dalių 14 punktai), saugoti ieškovės joms patikėtas materialines vertybes nuo sunaikinimo ar kitokio praradimo, imtis priemonių bet kokiems nuostoliams išvengti, laiku ir tinkamai informuoti ieškovę apie visas aplinkybes, keliančias grėsmę atsakovėms perduotų vertybių saugumui (2007 m. rugsėjo 1 d. visiškos materialinės atsakomybės sutarties Nr. 58-M ir 2010 m. spalio 18 d. visiškos materialinės atsakomybės sutarties Nr. 84-M 1.1 ir 1.3 punktai). Ieškovės atstovas paaiškino, jog atsakovės niekada neinformavo ieškovės apie trečiųjų asmenų padarytą žalą, kitas aplinkybes, keliančias grėsmę atsakovėms perduotų materialinių vertybių saugumui, niekada nereiškė priekaištų ir pretenzijų dėl materialinių vertybių apsaugos. Byloje duomenų, paneigiančių nurodytus ieškovės atstovo paaiškinimus, nėra, tokių duomenų nepateikė ir atsakovės, priešingai, pastarosios pripažino ieškovės atstovo nurodytas aplinkybes. Atsakovės, atsikirsdamos į ieškovės nagrinėjamoje byloje pareikštus reikalavimus, paaiškino, jog ieškovės direktorius 2011 m. gruodžio 10 d. kategoriškai nurodė, jog prekes, kurių galiojimo laikas pasibaigęs, atsakovės gali dėti, kur nori, o surašyti prekių nurašymo aktą atsisakė, todėl, atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, atsakovė R. M., esant ieškovės direktoriaus spaudimui, Parduotuvėje buvusias prekes susikrovė į savo automobilį ir išvežusi išmetė. Viena vertus, nurodyti atsakovių paaiškinimai patvirtina aplinkybę, jog atsakovės netinkamai vykdė darbo pareigas, kadangi, kaip jau buvo nurodyta, atsakovės, be kita ko, įsipareigojo saugoti ieškovės joms patikėtas materialines vertybes nuo sunaikinimo ar kitokio praradimo, inter alia tikrinti maisto prekių galiojimo terminus, o, pasibaigus prekių galiojimo terminams, surašyti nurašymo aktus, kita vertus, atsakovės nepateikė teismui duomenų, patvirtinančių, jog netinkamą darbo pareigų vykdymą nulėmė ieškovės direktoriaus veiksmai (spaudimas), kai atsakovėms pareigą pateikti tokius duomenis nustato proceso įstatymas (CPK 178 straipsnis).
Esant aukščiau nurodytoms, byloje nustatytoms aplinkybėms, darytina išvada, jog atsakovės neatliko aukščiau nurodytų veiksmų, kuriuos jos buvo įpareigotos atlikti, inter alia netinkamai saugojo ieškovės joms patikėtas materialines vertybes. Esant išdėstytoms aplinkybėms, konstatuotina nagrinėjamoje byloje esant pagrindą atsakovių neveikimus kvalifikuoti neteisėtais neveikimais (DK 246 straipsnio 2 punktas).
Teismo įsitikinimu, pagrįstu visų aukščiau nurodytų bylos duomenų ir pagal juos nustatytų aplinkybių analize, nagrinėjamos bylos atveju yra atsakovių neteisėtų veikų (neteisėtų neveikimų) ir ieškovei padarytos žalos priežastinis ryšys (DK 246 straipsnio 3 punktas), kitaip tariant, ieškovės patirta žala (nuostoliai) yra atsakovių neteisėtų veikų rezultatas. Tuo atveju, jeigu atsakovės nebūtų padariusios neteisėtų veikų, kitaip tariant, būtų tinkamai saugojusios ieškovės joms patikėtas materialines vertybes, ieškovė nebūtų patyrusi byloje nustatyto dydžio – 1126,45 Lt – žalos.
Teismo įsitikinimu, pagrįstu visų aukščiau nurodytų bylos duomenų ir pagal juos nustatytų aplinkybių analize, atsakovės yra kaltos dėl ieškovei padarytos žalos (DK 246 straipsnio 4 punktas), kadangi, kaip nustatyta byloje, žala ieškovei buvo padaryta atsakovių neteisėtomis veikomis, atsakovės nesiėmė veiksmų, galinčių užkirsti kelią žalos atsiradimui, nesikreipė į ieškovę ir neinformavo pastarosios apie aplinkybes, keliančias grėsmę atsakovėms perduotų vertybių saugumui.
Nagrinėjamoje byloje aukščiau nurodytais bylos duomenimis yra nustatytos ir tos aplinkybės, jog ieškovę ir atsakoves teisės pažeidimo (atsakovių neteisėtų veikų padarymo) metu siejo darbo teisiniai santykiai (DK 246 straipsnio 5 punktas), žalos atsiradimas yra susijęs su atsakovių darbo veikla (DK 246 straipsnio 6 punktas), todėl, apibendrinus visas aukščiau nurodytas, teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje išdėstytas aplinkybes, konstatuotina, jog nagrinėjamos bylos atveju egzistuoja visos DK 246 straipsnyje nustatytos sąlygos, nagrinėjamos bylos kontekste sudarančios pagrindą patraukti atsakoves materialinėn atsakomybėn (DK 245 straipsnis).
Byloje nustačius, jog abi atsakovės yra materialiai atsakingos už ieškovei padarytą žalą, tiksliau – atsakovės bendrai padarė ieškovei žalą, atsižvelgiant į tas aplinkybes, jog, kaip nustatyta byloje, ieškovę ir atsakoves teisės pažeidimo metu siejo darbo teisiniai santykiai, vadinasi, atsakovių atsakomybės dydžiui (riboms) nustatyti turi būti taikomos Darbo kodekso normos (DK 4 straipsnio 1 dalies 11 punktas), o, kaip žinia, Darbo kodeksas nenustato solidariosios atsakomybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. balandžio 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-120/2006), nagrinėjamos bylos atveju nėra galimybės nustatyti tikslią atsakovių materialinės atsakomybės ribą (kiekvienos atsakovės materialinės atsakomybės dydį), į tas aplinkybes, jog abi atsakovės dirbo toje pačioje darbovietėje, atliko iš esmės analogiškas darbo funkcijas, susijusias su materialinių vertybių – grynųjų pinigų, prekių, mažaverčio ir ilgalaikio inventoriaus – saugojimu, priėmimu, išdavimu bei pardavimu, atsakovių dirbto darbo laiko trukmė vienoda, konstatuotina, jog atsakovės turi lygiomis dalimis atlyginti ieškovei padarytą žalą.
Bylos duomenimis (b. l. 36-38) nustatyta, jog ieškovės direktoriaus 2011 m. gruodžio 10 d. įsakymo Nr. 2006-635 pagrindu iš atsakovei R. M. priklausančio darbo užmokesčio išskaitytas 42,67 Lt žalos atlyginimas, iš atsakovei I. M. priklausančio darbo užmokesčio – 122,21 Lt žalos atlyginimas.
Viena vertus, nagrinėjamoje byloje nėra ginčijami aukščiau nurodyti išskaitymai, antra vertus, nagrinėjamos bylos kontekste nėra tikslinga ir teisiškai reikšminga vertinti šių išskaitymo teisėtumą ir pagrįstumą, kadangi byloje konstatuota, jog abi atsakovės turi lygiomis dalimis atlyginti ieškovei padarytą 1126,45 Lt žalą.
Byloje nustačius, jog atsakovės turi lygiomis dalimis atlyginti ieškovei padarytą 1126,45 Lt žalą, iš atsakovei R. M. priklausančio darbo užmokesčio išskaitytas 42,67 Lt žalos atlyginimas, iš atsakovei I. M. priklausančio darbo užmokesčio – 122,21 Lt žalos atlyginimas, konstatuotina, jog ieškovės reikalavimai priteisti iš atsakovės R. M. 520,56 Lt žalos atlyginimą, iš atsakovės I. M. 441,02 Lt žalos atlyginimą yra pagrįsti ir tenkintini visiškai.
CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį palūkanos už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, sudaro penkis procentus per metus, todėl, esant išdėstytoms aplinkybėms, konstatuotina, jog ieškovės reikalavimai priteisti iš atsakovių penkių procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo yra pagrįsti ir tenkintini.
Apibendrinus visas teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje išdėstytas aplinkybes, konstatuotina, jog nagrinėjamoje byloje pareikštas ieškinys yra pagrįstas ir tenkintinas visiškai.
Visi kiti ieškovės atstovo ir atsakovių paaiškinimai ir kiti bylos duomenys nėra teisiškai reikšmingi sprendžiant nagrinėjamos bylos ginčą, todėl teismas, priimdamas sprendimą, jų neanalizuoja ir nevertina.
Nagrinėjamoje byloje atsakovei R. M. pareikšto ieškinio reikalavimo dalis sudaro 54,14 procento bendro nagrinėjamoje byloje pareikšto ieškinio reikalavimo, atsakovei I. M. – 45,86 procento bendro nagrinėjamoje byloje pareikšto ieškinio reikalavimo. Atsižvelgiant į nurodytą aplinkybę, ieškovei iš atsakovės R. M. priteistinos 27,07 Lt bylinėjimosi išlaidos, tai yra žyminis mokestis, sumokėtas į valstybės biudžetą už šiai atsakovei pareikšto ieškinio reikalavimo dalį, iš atsakovės I. M. – 22,93 Lt bylinėjimosi išlaidos, tai yra žyminis mokestis, sumokėtas į valstybės biudžetą už šiai atsakovei pareikšto ieškinio reikalavimo dalį (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
Nagrinėjamoje byloje išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, suma – 30,49 Lt. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, iš atsakovės R. M. į valstybės biudžetą priteistinos 16,51 Lt bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, iš atsakovės I. M. – 13,98 Lt bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 96 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 5, 12, 93, 96, 177-178, 259, 260, 265, 270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
priteisti iš R. M. 520,56 Lt žalos atlyginimą, penkių procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 520,56 Lt sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos, tai yra nuo 2012 m. balandžio 13 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 27,07 Lt bylinėjimosi išlaidas UAB „VIEVIO PREKYBA“;
priteisti iš I. M. 441,02 Lt žalos atlyginimą, penkių procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 441,02 Lt sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos, tai yra nuo 2012 m. balandžio 13 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 22,93 Lt bylinėjimosi išlaidas UAB „VIEVIO PREKYBA“.
Priteisti iš R. M. 16,51 Lt bylinėjimosi išlaidas į valstybės biudžetą.
Priteisti iš I. M. 13,98 Lt bylinėjimosi išlaidas į valstybės biudžetą.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Trakų rajono apylinkės teismą.