Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Dalios Kursevičienės, teisėjų Savinijaus Katausko, Lino Pauliukėno,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. D., gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, be nuolatinės gyvenamosios vietos, turintis vidurinį išsilavinimą, nevedęs, nedirbantis, teistas:

1) 1987-02-03 pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 90 straipsnio 1 dalį (galiojo iki 2003-05-01) terminuotu laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams;

2) 1989-03-13 pagal BK 146 straipsnio 3 dalį (galiojo iki 2003-05-01) terminuotu laisvės atėmimu 3 metams;

3) 1993-06-08 pagal BK 146 straipsnio 2 dalį (galiojo iki 2003-05-01) terminuotu laisvės atėmimu 3 metams 6 mėnesiams, subendrinus su neatlikta bausme pagal 1989-03-13 nuosprendį, nustatyta subendrinta laisvės atėmimo bausmė 4 metams;

4) 1996-07-04 pagal BK 271 straipsnio 2 dalį, 16 straipsnio 2 dalį ir 271 straipsnio 4 dalį, 42 straipsnį (galiojo iki 2003-05-01) terminuotu laisvės atėmimu 6 metams, 2000-01-24 veikos perkvalifikuotos ir nustatyta subendrinta laisvės atėmimo bausmė 4 metams;

5) 2003-02-25 pagal BK 271 straipsnio 2 dalį (galiojo iki 2003-05-01) terminuotu laisvės atėmimu 1 metams, 2003-07-25 veikos perkvalifikuotos ir nustatyta subendrinta laisvės atėmimo bausmė 10 mėnesių;

6) 2005-05-04 pagal BK 178 straipsnio 2 dalį terminuotu laisvės atėmimu 7 mėnesiams;

7) 2007-07-18 pagal BK 178 straipsnio 2 dalį terminuotu laisvės atėmimu 1 metams;

8) 2007-08-17 pagal BK 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 1 metams 3 mėnesiams, vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 ir 9 dalimis, bausmė subendrinta su 2007-07-18 nuosprendžiu paskirta bausme ir nustatyta subendrinta laisvės atėmimo bausmė 1 metams 6 mėnesiams;

9) 2009-10-21 pagal BK 180 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 3 metams 6 mėnesiams;

10) 2015-02-04 pagal BK 178 straipsnio 2 dalį laisvės apribojimu 1 metams, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, nustatyta 8 mėnesių laisvės apribojimo bausmė;

11) 2016-06-14 Plungės rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį nubaustas viešaisiais darbais 3 mėnesiams, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, nustatyta bausmė – viešieji darbai 2 mėnesiams, įpareigojant neatlygintinai per mėnesį dirbti po 20 valandų visuomenės labui;

12) 2016-11-25 Plungės rajono apylinkės teismo pagal BK 135 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 4 metams, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, nustatyta laisvės atėmimo bausmė 2 metams 8 mėnesiams. Paleistas iš pataisos namų 2020-01-17;

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 129 straipsnio 2 dalies 6 punkte.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Nusikalstamos veikos aplinkybės

R. D. itin žiauriai nužudė Ž. G., būtent: jis 2020 m. balandžio 13 d., apie 22.00 val., (duomenys neskelbtini), esančiame apleistame pastate ir šalia jo konflikto su Ž. G. metu spaudė rankomis Ž. G. kaklą bei sudavė Ž. G. mediniu strypu ne mažiau kaip septynis kartus į galvą, ne mažiau kaip septynis kartus į krūtinę ir nugarą, ne mažiau kaip dvidešimt devynis kartus į rankas ir kojas. R. D., suduodamas daugybinius smūgius į įvairias kūno vietas, Ž. G. padarė kaukolės skliauto ir pamato kaulų lūžimus, daugybinius šonkaulių lūžimus kairėje (VI, VII, VIII, IX, X, XI), kraujo išlajas po galvos smegenų minkštaisiais dangalais abiejuose pusrutuliuose, kraujo išsiliejimą į galvos smegenų žievę ir į skilvelių sistemą, dešinio smilkininio raumens vientisumo pažeidimą – žaizdą, muštines žaizdas veide, galvos plaukuotoje dalyje, apatinėje lūpoje, kairėje rankoje ir blauzdoje, odos nubrozdinimus veide, krūtinėje, nugaroje, abiejose rankose, ant dešinio klubo, abiejose kojose, pogleivines kraujosruvas abiejose lūpose ir viršutinio žandikaulio dantenose, poodines kraujosruvas veide, nugaroje, dešinėje rankoje, kairiajame petyje ir rankoje, abiejose kojose, kraujosruvas galvos minkštuosiuose audiniuose, dešiniajame smilkininiame raumenyje, kaklo ir krūtinės ląstos minkštuosiuose audiniuose ir tarpšonkauliniuose raumenyse, liežuvio dešinėje, dešiniajame plautyje. Dėl padarytų daugybinių sužalojimų įvairiose kūno vietose Ž. G. jautė didelį fizinį skausmą ir dvasines kančias. Nuo ūmaus nukraujavimo į išorę per daugines žaizdas galvos ir veido srityje bei paviršines muštines žaizdas kairėje rankoje bei kojoje valandos laikotarpiu Ž. G. įvykio vietoje mirė.

II. Įrodymai ir jų vertinimo motyvai

Kaltinamasis R. D. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad tą vakarą, kai grįžo į namelį, Ž. G. pradėjo jam aiškinti, kodėl jis neatnešė maisto ir alkoholio, taip prasidėjo konfliktas. Prie nukentėjusiojo lovos buvo padėtas pagalys apsiginti nuo valkatų. Nukentėjusysis jam trenkė pagaliu, jis pagalį atėmė ir pradėjo jį daužyti, sudavė smūgius į visą kūną. Ž. G. jam sudavė porą kartų per ranką, jam skaudėjo, bet niekas nelūžo. Ž. G. pabėgo iš namelio į lauką, o jis pasivijo ir sudavė smūgius per galvą. Ekspertai nurodė per daug smūgių, nes jis sudavė iki 30 smūgių į galvą ir kitas kūno vietas. Ž. G. mušė, nes buvo susikaupęs pyktis dėl priekaištavimo, kad nieko neatneša, tuo momentu buvo labai supykęs. Jis Ž. G. paliko lauke, galvojo, kad atsigaus ir pareis į namelį, nes nukentėjusysis buvo girtas. Pagalbos nekvietė, nes buvo vėlu, o jis neturėjo telefono. Kad Ž. G. mirė, jis suprato ryte. Kitą dieną sutiko pažįstamą ir pasakė, kad reikia kažką daryti, nes jis užmušė žmogų. Dėl civilinio ieškinio sutinka atlyginti laidojimo išlaidas, atsisako atlyginti artimiesiems neturtinę žalą, nes įkalinimo įstaigoje nėra darbo, be to, jis nedirbs dėl blogos sveikatos.

Apklausiamas kaip įtariamasis R. D. parodė, kad jis 2020-01-18 buvo paleistas iš Vilniaus pataisos namų. Ž. G. buvo jo draugas, jie kartu gyveno apleistame pastate, esančiame (duomenys neskelbtini). Jis (duomenys neskelbtini) rūmų parke dirbo viešuosius darbus, o Ž. G. niekur oficialiai nedirbo, rinko butelius, knisosi po konteinerius. 2020-04-13, apie 22.00 val., jis grįžo namo, buvo negirtas, nes ryte buvo išgėręs vieną skardinę alaus. Ž. G. pradėjo ant jo šaukti dėl to, kad jis nieko jam neparnešė – nei maisto, nei alkoholio. Konflikto metu Ž. G. paėmė pagalį, tokią keturkampę lazdą apie 60–70 cm ilgio, ir norėjo jam suduoti. Jis atėmė pagalį ir viduje sudavė porą smūgių Ž. G. Nuo smūgių Ž. G. nukrito ant lovos. Po to Ž. G., avėdamas tik kojines, išbėgo iš namelio, bet nubėgo netoli, nes pargriuvo. Gulinčiam Ž. G. jis lazda sudavė apie penkiolika smūgių į galvą ir kitas kūno vietas. Taip pasielgė, nes dėl Ž. G. priekaištų neteko kantrybės. Sumuštą Ž. G. paliko gulėti ant žemės. Pagalį išmetė per tvorą, paėjęs toliau nuo įvykio vietos. Kitą rytą suprato, kad Ž. G. mirė. Apie tai, kad užmušė Ž. G., pasakė pažįstamam L. G. Mano, kad L. G. apie nusikaltimą pranešė policijai (t. 2, b. l. 22–24, 30–31).

Nukentėjusioji S. S. parodė, kad Ž. G. buvo jos vyresnysis brolis. Jis turėjo problemų su alkoholiu, bet, kai negėrė, tada jie gražiai bendravo, jis mylėjo vaikus, nebuvo konfliktiškas, nėra nieko užgavęs. Ji matė brolį ir išgėrusį, ir blaivų, bet jis niekada nepuolė muštis, niekas nėra skundęsis, kad nukentėjo nuo jo rankos. Jis dirbo Norvegijoje, Anglijoje, Vokietijoje, dirbo ir Plungėje, tvarkė mašinas, mokėjo visus statybos darbus, turėjo draugų. Jis dar galėjo gyventi ir atsistoti ant kojų. Ji ir brolis vežė jį gydyti nuo alkoholio į Vilnių. Klaipėdoje buvo priėmusi į savo šeimą. Jis labai mylėjo jos dukrą, pats norėjo vaikų turėti, buvo susiradęs moterį Klaipėdoje, buvo gražūs santykiai. Paskutinį kartą gyvai jį matė 2019 m. pavasarį. Po to bendravo telefonu, jis skambindavo iš skirtingų telefonų. Jis buvo socialiniame tinklalapyje „Facebook“ atnaujinęs savo paskyrą, keldavo savo nuotraukas, nebuvo, kad ištisai gėrė. Prašo pareikštą ieškinį tenkinti visiškai. Pagrindas dėl neturtinės žalos tai, kad žmogaus gyvybės neįvertinsi pinigais, jis buvo dirbantis, darantis gerus dalykus žmogus ir dar daug gero būtų padaręs.

Nukentėjusysis A. G. parodė, kad paskutinį kartą gyvai su broliu Ž. G. bendravo 2019 m. pavasarį. Dėl tarnybinių aplinkybių pusę metų neturėjo galimybės bendrauti su broliu ir seserimi, bendravo tik su dukromis ir žmona. Brolį pats vežė į Vilnių gydytis pagal Minesotos programą. Po gydymo brolis gyveno jo namuose, susirado darbą, dalyvavo tiek jo, tiek sesers vestuvėse. Jie bendravo. Po to brolis staiga pasitraukė iš jo prieglobsčio, išvažiavo neatsisveikinęs, įmetė buto raktus į pašto dėžutę ir išvyko spręsti savo meilės reikalų su buvusia drauge. O kadangi meilė buvo įskilusi, tai lengvai jį nuvedė atgal prie alkoholio. Mano, kad jei žmogus nenori, kad jam padėtų, tai jam ir nepadėsi. Jis su seserimi laukė, kada brolis vėl paprašys pagalbos. Anksčiau būdavo, kad jis grįždavo ir paprašydavo pagalbos, ir jie padėdavo. Padėjimas užtrukdavo ne vieną dieną, brolis ir dvejus, ir penkerius metus yra išbuvęs blaivus, dirbo, buvo susikūręs sau gyvenimą pagal galimybes. Dėl neturtinės žalos atlyginimo teigia, kad žmogaus gyvybė neįkainojama, o kalbant apie giminaitį, tai kartu yra praėjusi vaikystė, su broliu buvo stipriausi ryšiai, nes nuo septynerių metų nebeturi tėvų, jis buvo vienas iš artimiausių kraujo giminaičių. Po įvykio pradėjo galvoti, kad gal galėjo kažką daugiau padaryti, kad jam padėtų. Tokie svarstymai privedė prie nemigos, krito darbingumas, pablogėjo bendravimas su šeima. Jam teko paaiškinti 4 ir 6 metų vaikams, kad dėdė, su kuriuo kalbėjosi per socialinį tinklalapį „Facebook“, jų jau nebeaplankys. Vaikams buvo per anksti sužinoti apie tokius dalykus.

Liudytojas R. V. parodė, kad teritorija, kurioje rado pagalį, priklauso jo individualiai įmonei. Tą dieną jis atvažiavo į savo teritoriją, pradėjo smulkinti senas lentas. Po viena lenta pastebėjo pagalį, jis buvo visiškai nepanašus į aplinkui esančius pagalius, kadangi visos lentos buvo senos, pajuodavusios, o pagalys buvo taisyklingų formų, šviežio pjovimo, baltas. Buvo toks įspūdis, kad pagalys pakištas, nes ten numesti neįmanoma, jis buvo įkištas į lentų krūvos gilumą. Dar jam nepatiko ant pagalio buvusios šviesiai rudos dėmės. Prieš kelias dienas buvo girdėjęs apie įvykį, todėl paskambino 112. Pareigūnai paėmė pagalį, jis pagalio nelietė. Nužudyto asmens nepažinojo.

Liudytojas T. L. parodė, kad kaltinamąjį pažįsta pagal pareigas, jis dirba Plungės policijos komisariato Veiklos skyriaus tyrėju. Gavo nurodymą patikrinti informaciją apie galimą žmogžudystę, kaip įtariamasis buvo įvardytas R. D. Kalbant su kaltinamuoju suprato, kad jis kažką slepia, nes buvo pasimetęs, nenoriai kalbėjo, patikrinus kelias vietas pagal jo versijas, sutiko parodyti nusikaltimo vietą ir kūną. Apie nužudymo aplinkybes sakė, kad jie miegojo kartu vagonėlyje, tarp jų kilo konfliktas, jis nužudytajam sudavė keletą smūgių su pagaliu, paskui pats pabėgo. Tikrino kaltinamojo iškeltą versiją, kad pagalį išmetė. Važiavo ir ieškojo patvoriais, šalia vyko statybos, todėl pagalvojo, kad galėjo statybininkai paimti ir išmesti kaip statybinį laužą. Vėliau, kiek žino, pagalys buvo rastas. Sulaikymo metu kaltinamasis buvo pagiringas ir šviežiai išgėręs alaus.

Iš Įtariamojo laikino sulaikymo protokolo matyti, kad R. D. buvo sulaikytas 2020 m. balandžio 17 d. 13.00 val. (duomenys neskelbtini) (t. 2, b. l . 11).

Iš Tarnybinio pranešimo dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo matyti, kad Klaipėdos apskrities VPK Plungės r. PK, 2020-04-16 21.48 val. gautas L. G. pranešimas, kad R. D. jam papasakojo, kad prieš dvi dienas su pagaliu užmušė pažįstamą Ž. G. (t. 1, b. l. 1).

Iš 2020-04-17 Įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini), šalia 12 B pastato, bei apleisto pastato vidus. Įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad prie pastato (duomenys neskelbtini) aptiktas vyriškos lyties lavonas su daugybiniais sužalojimas galvoje bei kitose kūno vietose (t. 1, b. l. 16–44).

Iš 2020-05-08 Kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas Bendrojo pagalbos centro pateiktas garso įrašas. Apžiūros protokole užfiksuota, kad 2020-04-16 į Bendrąjį pagalbos centrą paskambinęs L. G. pasakoja, kad R. D. prieš dvi dienas užmušė žmogų (t. 1, b. l. 55–58).

Remiantis Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus specialisto išvada Nr. M 215/2020 (03) nustatyta, kad Ž. G. mirė dėl ūmaus nukraujavimo į išorę per daugines žaizdas galvoje ir veide bei paviršines muštines žaizdas kairėje rankoje bei kojoje. Atsižvelgiant į tai, kad Ž. G. mirė nuo ūmaus nukraujavimo į išorę, galima teigti, kad po patirtų sužalojimų galvoje jis buvo gyvas nuo keliolikos minučių iki valandos.

Ž. G. kūno tyrimo metu konstatuoti šie sužalojimai: kaukolės skliauto ir pamato kaulų lūžimai, dauginiai šonkaulių lūžimai kairėje ( VI, VII, VIII, IX, X, XI), kraujo išlajos po galvos smegenų minkštaisiais dangalais abiejuose pusrutuliuose, kraujo išsiliejimas į galvos smegenų žievę ir į skilvelių sistemą (krešuliai III ir IV skilvelio ertmėje), dešinio smilkininio raumens vientisumo pažeidimas – žaizda, muštinės žaizdos veide, galvos plaukuotoje dalyje (daugybinės), apatinėje lūpoje, kairėje rankoje, kairėje blauzdoje, odos nubrozdinimai veide, krūtinėje, nugaroje, abiejose rankose, ant dešinio klubo, abiejose kojose, pogleivinės kraujosruvos abiejose lūpose ir viršutinio žandikaulio dantenose, poodinės kraujosruvos veide, nugaroje, dešinėje rankoje, kairiajame petyje ir rankoje, abiejose kojose, kraujosruvos galvos minkštuosiuose audiniuose, dešiniajame smilkininiame raumenyje, kaklo ir krūtinės ląstos minkštuosiuose audiniuose ir tarpšonkauliniuose raumenyse, liežuvio dešinėje, dešiniajame plautyje.

Sužalojimai galvoje padaryti ne mažiau kaip septyniais trauminiais smūgiais, yra sunkūs ir yra susiję priežastiniu ryšiu su mirtimi. Sužalojimai krūtinėje ir nugaroje padaryti ne mažiau kaip septyniais trauminiais smūgiais. Išoriniai mechaniniai sužalojimai rankose ir kojose padaryti ne mažiau kaip dvidešimt devyniais trauminiais ir dinaminiais smūgiais. Sužalojimai padaryti kietais bukais ir buką briauną turinčiais daiktais (daiktu).

Sužalojimai kakle padaryti ne mažiau kaip dviem trauminiais poveikiais, galbūt spaudžiant kaklą pirštais ar jų dalimis, per parą iki mirties. Sužalojimai atskirai juos imant yra nežymūs, tačiau galėjo turėti įtakos bendrai Ž. G. būklei – ją pasunkinti.

Ž. G. kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 1,94% (promilės) etilo alkoholio, šlapime nustatyta mažiausia koncentracija 2,91% (promilės) etilo alkoholio, ir atitinka vidutinį neblaivumo laipsnį (t. 1, b. l. 71–74).

Iš ROIK 0120000209670 pranešimo matyti, kad 2020-04-21 nuvykus adresu (duomenys neskelbtini), R. V. pranešė, kad gamybinėje teritorijoje pradėjus pjauti senas lentas rado kraujuotą pagalį (t. 1, b. l. 119–120).

Iš 2020-04-21 Apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta teritorija, esanti (duomenys neskelbtini). Lentų krūvoje aptiktas gelsvos spalvos medienos ruošinys – 102 cm ilgio, 66 cm pločio, 45 cm storio, ant kurio yra rausvos spalvos dėmės, panašios į kraujo dėmes (t. 1, b. l. 123–136).

Iš 2020-06-05 Daiktų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėti mirusiojo Ž. G. rūbai: džemperis, marškinėliai, trumpikės, kelnės, puskojinės, daiktai, paimti įvykio vietoje: pagalvė, antklodė, juodos spalvos striukė, 5 vnt. tuščių plastikinių butelių. Įtariamojo R. D. daiktai: sportiniai batai, dvi striukės: pilkos ir baltos spalvos ir juoda pašiltinta striukė. Apžiūros protokole užfiksuota, kad Ž. G. rūbai – džemperis, marškinėliai ir trumpikės – gausiai suteptos raudonos spalvos skysčiu, panašiu į kraują. R. D. striukė ir batai sutepti skysčiu, panašiu į kraują (t. 1, b. l. 153–168). ??

Remiantis Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus specialisto išvada Nr. G 656/2020(03) nustatyta, kad apžiūrėjus R. D. kūno sužalojimų nekonstatuota (t. 2, b. l. 47).

Iš 2020-04-22 Parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad R. D. parodė, kaip adresu (duomenys neskelbtini), esančiame statinyje (būdelėje be langų ir durų) atėmė iš Ž. G. pagalį ir du kartus pagaliu sudavė smūgius per šonus. Kai Ž. G. pabėgo iš būdelės ir pargriuvo, R. D. gulinčiam Ž. G. tuo pačiu pagaliu sudavė ne mažiau kaip dešimt smūgių į galvą bei kūną (t. 2, b. l. 34–36).

Motyvuojamoji dalis

III. Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai

Baudžiamojoje byloje surinktų ir teisiamojo posėdžio metu ištirtų įrodymų visuma įrodyta, kad kaltinamasis R. D. nužudė Ž. G., nes tarp jo padarytos veikos ir atsiradusių padarinių (mirties) yra priežastinis ryšys. Nustatyta, kad Ž. G. mirė dėl ūmaus nukraujavimo į išorę per daugines žaizdas galvoje ir veide bei paviršines muštines žaizdas kairėje rankoje bei kairėje kojoje.

Nors kaltinamasis R. D. ikiteisminio tyrimo metu ir teisme savo kaltę pripažino visiškai, tačiau iš jo parodymų matyti, kad jis dalį kaltės siekia perkelti nužudytajam Ž. G., teigdamas, kad Ž. G. pirmas pradėjo žodinį konfliktą ir pirmas norėjo jam suduoti pagaliu. Šie kaltinamojo parodymai vertinami kaip gynybinio pobūdžio versija, ji paneigta byloje nustatytų objektyvių įrodymų visuma, įrodančia, kad jokio pavojingo kėsinimosi į kaltinamojo R. D. gyvybę nebuvo. Specialisto išvada nustatyta, kad R. D. jokie sužalojimai nebuvo padaryti. Taip pat specialisto išvada Ž. G. nustatytas vidutinis girtumo laipsnis, patvirtinantis kaltinamojo parodymus, kad nukentėjusysis bėgdamas galėjo pats griūti dėl girtumo. Be to, kaltinamasis R. D. parodė, jog po to, kai patalpoje pagaliu sudavė du smūgius nukentėjusiajam Ž. G., jis bėgo į lauką, t. y. ne kėlė pavojų kaltinamajam, o priešingai, nukentėjusysis bėgo nuo smurtaujančio kaltinamojo. Teismo medicinos specialisto išvada nustatyta, kad kaltinamasis pagaliu sudavė nukentėjusiajam į galvą ne mažiau kaip septynis smūgius, į krūtinę ir nugarą – ne mažiau kaip septynis smūgius, į rankas ir kojas ne mažiau kaip dvidešimt devynis smūgius, t. y. sudavė ne mažiau kaip keturiasdešimt tris smūgius. Smūgiai buvo nukreipti į gyvybiškai svarbius organus – galvą, krūtinę, nugarą, todėl kaltinamasis R. D., mušdamas nukentėjusįjį 102 cm ilgio, 66 cm pločio, 45 cm storio medienos ruošiniu (pagaliu), suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir norėjo taip veikti, suprato, kad tokiais veiksmais gali tyčia atimti žmogaus gyvybę, ir veikė tiesiogine tyčia. Iš teismo medicinos specialisto išvados matyti, kad Ž. G. po patirtų sužalojimų galvoje buvo gyvas nuo keliolikos minučių iki valandos, jis buvo mušamas mediniu pagaliu, patyrė daugybinius smūgius į galvą, krūtinę, nugarą, kojas, rankas, jo gyvybė buvo atimta itin skausmingu būdu, todėl kaltinamojo R. D. padaryta nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 6 punktą.

IV. Bausmės skyrimo motyvai ir kiti klausimai

Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padaryto nusikaltimo motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (BK 54 str. 2 d.).

Kaltinamojo R. D. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Nors kaltinamasis kaltu prisipažino, tačiau pagal jo parodymų turinį kaltės pripažinimas vertinamas kaip deklaratyvus, padarytas tik siekiant palengvinti gresiančią griežtą atsakomybę už padarytą labai sunkų nusikaltimą. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Kaltinamasis R. D. padarė labai sunkų tyčinį nusikaltimą, sukėlusį negrįžtamas pasekmes – žmogaus mirtį. R. D. yra recidyvistas, jis teistas 12 kartų, 2016-11-25 Plungės rajono apylinkės teismo nuteistas pagal BK 135 straipsnio 1 dalį, paleistas iš pataisos namų 2020-01-17, labai sunkus nusikaltimas padarytas 2020-04-13, esant neišnykusiam teistumui už sunkų nusikaltimą, todėl, atsižvelgiant į jo asmenybę, padaryto nusikaltimo sunkumą, jis pripažintinas pavojingu recidyvistu (BK 27 straipsnio 2 dalies 2 punktas, 3 dalis). Pavojingam recidyvistui už tyčinį nusikaltimą skiriama griežtesnė negu straipsnio sankcijoje už padarytą nusikaltimą nustatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkis bausmė.

BK 129 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė nuo aštuonerių iki dvidešimties metų, todėl kaltinamajam R. D. skirtina penkiolikos metų laisvės atėmimo bausmė, laikant, kad tokia bausmė neprieštarauja teisingumo principui ir užtikrins BK 41 straipsnio 2 dalyje numatytų bausmės tikslų įgyvendinimą. Bausmę skirtina atlikti pataisos įstaigoje.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti: antklodė (dėžė Nr. 4), pagalvė (dėžė Nr. 5), 5 vnt. plastikinių butelių (dėžė Nr. 8), juodos spalvos striukė (dėžė Nr. 6), cigarečių nuorūkos ( vokas Nr. 7), biologinės kilmės ėminiai (vokai Nr. 1 ir Nr. 2), daktiloskopiniai rankų pėdsakai (vokas Nr. 3), popierinis maišas su įtariamojo R. D. rūbais ir avalyne: sportiniai batai mėlynais raišteliais, juoda pašiltinta striukė, šviesios spalvos striukė su gobtuvu, popierinis maišas su Ž. G. rūbais: džemperis, marškinėliai, trumpikės, kelnės, puskojinės, medienos ruošinys (pagalys popieriniame maiše), saugomi Klaipėdos apskrities VPK Aptarnavimo skyriaus daiktinių įrodymų sandėlyje, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintini (BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Vokas su 4 vnt. skaitmeninių laikmenų, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintinas.

Iš kaltinamojo valstybei priteistinos liudytojo A. G. kelionės išlaidos – 28,60 Eur, jos pripažintinos proceso išlaidomis (t. 2, b. l. 147).

Dėl civilinių ieškinių

Nukentėjusioji S. S. pareiškė patikslintą civilinį ieškinį dėl 5 439 Eur turtinės ir 35 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Nukentėjusysis A. G. pareiškė civilinį ieškinį dėl 35 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo (t. 2, b. l. 94–98, 128–129).

Civilinio ieškinio duomenimis, žuvusiojo Ž. G. laidojimo išlaidas sudaro: kūno paruošimas ir kremavimas – 830 eurų (2020-04-24 PVM sąskaita faktūra Nr. 051), urna, vyriški batai – 105 eurai (2020-04-22 laidojimo paslaugų sutartis Nr. 4656), salės nuoma, duobės kasimas – 335 eurai (2020-04-25 PVM sąskaita faktūra Nr. 0016), gedulingos kompozicijos – 60 eurų (2020-04-25 PVM sąskaita faktūra Nr. 0017), fotopaslaugos – 14 eurų (2020-04-23 sąskaita faktūra Nr. 0004), muzikantų paslaugos – 220 eurų (2020-04-25 kvitas), degalų išlaidos – 72 eurai (pateikti kvitai), laidotuvių kostiumas – 65 eurai, auka bažnyčiai – 150 eurų, kapavietės sutvarkymas – 3900 eurų (2020-07-29 PVM sąskaita faktūra Nr. 000019, pinigų priėmimo kvitas Nr. 000007), iš viso 5751 euro suma. Ieškinyje nurodyta, kad ieškovė gavo 312 eurų dydžio pašalpą, kuri atimama iš bendros laidojimo išlaidų sumos.

BPK 115 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą ieškinį arba jį atmeta.

Teismas pripažįsta, kad pateikti dokumentai, patvirtinantys žuvusiojo Ž. G. laidojimo išlaidų sumas, išleistas laidojimo paslaugoms, duobės kasimui, gėlėms, transportui, paminklo ir kapavietės sutvarkymui ir kt., atitinka įprastines tokio pobūdžio išlaidas. Nustatyta, kad nėra pateikta dokumentų, patvirtinančių išlaidas dėl laidotuvių kostiumo ir aukos bažnyčiai, todėl prašoma priteisti laidojimo išlaidų suma mažintina 215 eurų, nustatant, kad turtinė žala dėl nusikaltimo padarymo sudaro 5 224 eurų sumą. Turtinė žala padaryta nusikaltimu. Už neteisėtais veiksmais padarytą žalą pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.246 straipsnio 1 dalį, 6.248 straipsnį atsako kaltas asmuo, todėl nukentėjusiosios S. S. civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies, priteisiant iš kaltinamojo R. D. 5 224 Eur sumą.

Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma įvertinti pinigais. Neturtinės žalos atlyginimo paskirtis yra kompensacinė: ja siekiama ne nubausti žalą padariusį asmenį, o kompensuoti dėl neteisėtų veiksmų atsiradusius negatyvius padarinius. Kadangi neteisėto gyvybės atėmimo atveju neturtinė žala kompensuojama ne nusikaltimo aukai, o netiesiogiai nuo neteisėtos veikos nukentėjusiam trečiajam asmeniui, dėl to būtina tinkamai įvertinti ieškovo bei nukentėjusiojo (iki mirties) tarpusavio ryšio pobūdį, kokybę, nuoširdumą, pastovumą, juos apibūdinantį giminystės laipsnį, bendro gyvenimo trukmę, taip pat kitas reikšmingas aplinkybes.

Nukentėjusieji S. S. ir A. G. ieškinyje ir teisme parodė, kad su broliu Ž. G. buvo artimi, jų santykiai buvo pastovūs ir niekada nebuvo nutrūkę, abu stengėsi padėti jam atsikratyti priklausomybės nuo alkoholio, tikėjosi, kad Ž. dar kartą įsiklausys į jų prašymus ir pakeis gyvenimo būdą, todėl dėl beprasmės brolio žūties patyrė netikėtą psichologinį stresą, sielvartą, dvasinį sukrėtimą ir pakenkimus, kurie sukėlė kančias ir išgyvenimus. Išgyvendami brolio netektį, ieškovai patyrė neigiamas emocijas bei nervinę įtampą, o įvykusių neigiamų pasekmių apmąstymas sukėlė ir nuolat sukels dvasinį skausmą. Po įvykio į gydytojus ieškovai nesikreipė.

Teismas sutinka, kad dėl kaltinamojo Ž. D. padaryto tyčinio labai sunkaus nusikaltimo nukentėjusieji – S. S. ir A. G. – dėl brolio žūties patyrė skaudžių emocinių išgyvenimų, dvasinį sukrėtimą, todėl pripažįsta, kad neturtinė žala nukentėjusiesiems buvo padaryta ir jie turi teisę į šios žalos atlyginimą. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas vertina tai, kad nukentėjusieji apie metus laiko tiesiogiai gyvai su nužudytuoju nebendravo, nesidomėjo ir nežinojo jo gyvenimo ir buities sąlygų, taip pat atsižvelgia į nusikaltimo pasekmes, nusikaltimu pažeistą vertybę, jos reikšmingumą – atimta žmogaus gyvybė, asmens kaltę, veikos pobūdį, jos pavojingumo laipsnį – padarytas labai sunkus tyčinis nusikaltimas, kaltinamojo amžių, turtinę padėtį – oficialiai nedirbo, neturėjo gyvenamosios vietos, į teismų praktiką analogiškose bylose, į teisingumo ir protingumo principus, ir daro išvadą, kad nukentėjusiesiems atlygintina po 10 000 Eur neturtinės žalos, priteisiant iš kaltinamojo R. D.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 302–305 straipsniais, 307–308 straipsniais, 313 straipsniu,

nusprendžia:

R. D. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 129 straipsnio 2 dalies 6 punkte, ir skirti bausmę – laisvės atėmimą 15 (penkiolikai) metų.

Bausmę paskirti atlikti pataisos įstaigoje.

Pripažinti R. D. pavojingu recidyvistu.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Kardomąją priemonę – suėmimą – R. D. palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, įskaityti į bausmės laiką sulaikymo ir suėmimo laiką nuo 2020 m. balandžio 17 d. iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Nukentėjusiųjų S. S. ir A. G. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies. Priteisti iš R. D. S. S. 5 224 (penkis tūkstančius du šimtus dvidešimt keturis) Eur turtinei ir 10 000 (dešimt tūkstančių) Eur neturtinei žalai atlyginti. Priteisti iš R. D. A. G. 10 000 (dešimt tūkstančių) Eur neturtinei žalai atlyginti.

Priteisti iš kaltinamojo R. D. proceso išlaidų valstybei 28,60 Eur (dvidešimt aštuonis eurus 60 ct).

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti: antklodę (dėžė Nr. 4), pagalvę (dėžė Nr. 5), 5 vnt. plastikinių butelių (dėžė Nr. 8), juodos spalvos striukę (dėžė Nr. 6), cigarečių nuorūkas ( vokas Nr. 7), biologinės kilmės ėminius (vokai Nr. 1 ir Nr. 2), daktiloskopinius rankų pėdsakus (vokas Nr. 3), popierinį maišą su įtariamojo R. D. rūbais ir avalyne: sportiniais batais mėlynais raišteliais, juoda pašiltinta striuke, šviesios spalvos striuke su gobtuvu, popierinį maišą su Ž. G. rūbais: džemperiu, marškinėliais, trumpikėmis, kelnėmis, puskojinėmis, medienos ruošinį (pagalį popieriniame maiše), saugomus Klaipėdos apskrities VPK Aptarnavimo skyriaus daiktinių įrodymų sandėlyje, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.

Voką su 4 vnt. skaitmeninių laikmenų, saugomą prie bylos, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos, o suimto nuteistojo nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo jam dienos, gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Klaipėdos apygardos teismą.