Alytaus apylinkės teismo įsakymas

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2; 1.1.7.1; 1.1.7.2.4; 1.1.7.4; 1.1.8.1.1; 1.1.8.7.13; 1.1.8.8; 1.1.8.12; 1.1.8.15; 1.2.4.4.1; 1.2.25.6; 2.1.16.1.9; 2.1.16.1.13; 2.12.1.3; 2.12.1.4

2024 m. gegužės 17 d.

Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Inga Liubinienė

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo (duomenys neskelbtini) J. Š. pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje R. A., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, (duomenys neskelbtini), turintis (duomenys neskelbtini) išsilavinimą, gyvenantis ir deklaruojantis gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), teistas:

1) Lazdijų rajono apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 178 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 4 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, 5 dalies 2 punktu, laisvės apribojimu 6 mėnesiams, paskirti įpareigojimai, (duomenys neskelbtini) išbrauktas iš įskaitos;

2) Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų (duomenys neskelbtini) teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, taikant BK 64¹ straipsnį, 40 minimalių gyvenimo lygių (toliau ir – MGL) dydžio, tai yra 2 000 eurų bauda, kuri neišieškota, bausmės neatlikęs, teistumas neišnykęs ir nepanaikintas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

kaltinamasis R. A. (duomenys neskelbtini) apie (duomenys neskelbtini) val. (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, draudžiantį vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo motorinę transporto priemonę – automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, tai yra kai (duomenys neskelbtini) nustatytas 3,02 promilių neblaivumas.

Kaltinamasis R. A. ikiteisminio tyrimo metu kaltu dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos prisipažino. Parodė, kad (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) vartojo alkoholį, o (duomenys neskelbtini) nuo (duomenys neskelbtini) val. su R. P. ir dar vienu draugu išgėrė apie 1 litrą degtinės. Užmigo pavėsinėje, R. nuėjo miegoti į savo automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini) galą. Prabudęs apie (duomenys neskelbtini) val., kaltinamasis sugalvojo važiuoti namo. Automobilio raktai buvo automobilyje, kuriame R. miegojo. Sėdęs už automobilio vairo, išvažiavo. (Duomenys neskelbtini) prie (duomenys neskelbtini) pastebėjo, kad paskui važiuoja policijos pareigūnai, kurie, įjungę šviesos ir garso signalą, jį apie (duomenys neskelbtini) val. sustabdė. Pareigūnui paaiškino, kad vairuotojo pažymėjimo neturi, nes nėra įgijęs teisės vairuoti transporto priemones, pasakė, jog prieš dvi valandas vartojo alkoholį. Tikrinant blaivumą, pirmojo tikrinimo metu, nustatytas 3,02 promilių neblaivumas, antrojo tikrinimo metu – dar didesnis. Sustabdžius pareigūnams, R. vis dar miegojo automobilio gale, vėliau atsikėlė. Gailisi, kad vairavo automobilį būdamas neblaivus. Yra teistas maždaug prieš 3 – 4 metus už tai, kad vairavo būdamas neblaivus, paskirta bauda, kurios nesumokėjęs, ji perduota antstoliams, moka kas mėnesį dalimis.

Be paties kaltinamojo R. A. prisipažinimo bei parodymų, jo kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos patvirtina ir šios bylos ikiteisminio tyrimo metu surinkti bei žemiau aptariami duomenys, kurie Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio atžvilgiu pripažįstami įrodymais.

(Duomenys neskelbtini) M. R. tarnybiniame pranešime dėl neblaivaus vairuotojo nurodė, jog (duomenys neskelbtini) apie (duomenys neskelbtini) val. gautas pranešimas, kad kelyje (duomenys neskelbtini) – (duomenys neskelbtini) pranešėjas važiuoja paskui galimai neblaivų vairuotoją, vairuojantį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini). Nuvykus pranešėjas paaiškino, jog automobilis įsuko į šalutinį kelią, vedantį link (duomenys neskelbtini). Apvažiavus teritoriją, automobilis nepastebėtas. Grįžtant link (duomenys neskelbtini), apie (duomenys neskelbtini) val. (duomenys neskelbtini), pastebėtas link (duomenys neskelbtini) važiuojantis minėtas automobilis, kurį, įjungę raudonos ir mėlynos spalvos švyturėlius bei garsinį signalą, sustabdė ties (duomenys neskelbtini) degaline „(duomenys neskelbtini)“. Automobilį vairavo R. A., nuo kurio skido stiprus alkoholio kvapas. Pasiteiravus, ar jis vartojo alkoholį, teigė, kad alkoholį vartojo maždaug prieš dvi valandas. Vairuotojui alkoholio kiekio matuokliu ,, (duomenys neskelbtini)“, metrologinės patikros sertifikato Nr. (duomenys neskelbtini), pirmojo tikrinimo metu nustatytas 3,02 promilių neblaivumas, antrojo tikrinimo metu nustatyta 3,12 promilių neblaivumas. R. A. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas ROIK (duomenys neskelbtini), kadangi jis neturi teisės vairuoti transporto priemones. Automobilis nugabentas į saugojimo aikštelę esančią (duomenys neskelbtini).

Įvykio vietos apžiūros protokole su fotolentele užfiksuota, jog įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini), kur ant įvažiavimo į degalinę „(duomenys neskelbtini)“ stovi automobilis ,, (duomenys neskelbtini)“, valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini). Automobilio salone ant kojų kilimėlių ir bagažinėje yra tušti plastmasiniai alaus buteliai.

Neblaivumo nustatymo akte (duomenys neskelbtini) užfiksuoti R. A. nustatyti neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai. R. A. nurodžius, kad alkoholį vartojo prieš 2 valandas, jam alkoholio kiekio matuokliu „(duomenys neskelbtini)“, metrologinės patikros Nr. (duomenys neskelbtini), pirmojo tikrinimo metu (duomenys neskelbtini) val. nustatytas 3,02 promilių girtumas. Antrojo tikrinimo metu (duomenys neskelbtini) val. nustatytas 3,12 promilių girtumas. Su tikrinimo rezultatais R. A. sutiko, akte pasirašė. Analogiški duomenys nurodyti ir alkoholio kiekio matavimo prietaiso „(duomenys neskelbtini)“ panaudojimo registracijos žurnale.

Iš registruotų transporto priemonių registro išrašo ((duomenys neskelbtini) duomenų bazės) matyti, jog automobilio ,, (duomenys neskelbtini)“, valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini) savininkas yra R. P.

Iš informacijos apie kelių transporto priemones, pateiktos iš (duomenys neskelbtini) duomenų bazės (duomenys neskelbtini), nustatyta, jog nuo (duomenys neskelbtini) automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini) savininkas yra R. P. Automobilio pirkimo – pardavimo sutartis sudaryta (duomenys neskelbtini), nurodyta automobilio vertė – (duomenys neskelbtini) eurų.

(Duomenys neskelbtini) duomenimis, vidutinė automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini) techninius duomenis atitinkančios transporto priemonės kaina (su PVM) Lietuvoje (duomenys neskelbtini) buvo 940 eurų.

Iš Priverstinio transporto priemonės nuvežimo akto matyti, jog (duomenys neskelbtini) automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini) buvo priverstinai nuvežtas iš (duomenys neskelbtini) į transporto priemonių saugojimo aikštelę (duomenys neskelbtini).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas R. P. parodė, jog (duomenys neskelbtini) su savo automobiliu „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini) nuvažiavo pas draugą R. A. Su juo kartu nuvažiavo į (duomenys neskelbtini), kur vartojo degtinę, todėl nakvojo. Automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini) buvo kieme, jo rakteliai viduje. (Duomenys neskelbtini) nuo (duomenys neskelbtini) val. išgėrė lyg vieną butelį degtinės, paskui miegojo minėto automobilio gale, o R. buvo pavėsinėje. Prabudo apie (duomenys neskelbtini) val. (duomenys neskelbtini) min. ir pamatė, kad yra (duomenys neskelbtini) prie degalinės. Prie automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini) buvo policijos pareigūnas, už automobilio vairo sėdėjo R. A. Suprato, kad R. A., būdamas neblaivus, vairavo jo automobilį. Pareigūnai R. patikrino girtumą ir nustatė virš 3 promilių neblaivumą, todėl automobilį išvežė į saugojimo aikštelę. Šį automobilį įsigijo prieš metus laiko, mokėjo (duomenys neskelbtini) eurų. Automobilis vertas (duomenys neskelbtini) eurų, nes yra senas. Pretenzijų R., kad paėmė be jo žinios jam priklausantį automobilį, neturi. Jei būtų žinojęs, kad R. vairuos neblaivus, automobilio jam būtų nedavęs, tačiau to nematė, nes miegojo. Automobilio dokumentai buvo automobilyje. Jeigu būtų galimybė, prašo automobilį grąžinti.

BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

KET 14 punktas draudžia vairuoti transporto priemonę asmenims, neturintiems šios teisės, taip pat neblaiviems, apsvaigusiems nuo psichiką veikiančių medžiagų ar nepasinaudojusiems teisės aktų nustatytu privalomu kasdieniu poilsiu (KET, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. spalio 3 d. nutarimo Nr. 1086 redakcija).

Vadovaujantis bylos duomenimis – paties kaltinamojo parodymais, liudytojo parodymais, įvykio vietos apžiūros protokolu, neblaivumo nustatymo akte užfiksuotais duomenimis, kita ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga, nustatyta, jog R. A. (duomenys neskelbtini) apie (duomenys neskelbtini) val. (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, draudžiantį vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo motorinę transporto priemonę – automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, tai yra kai (duomenys neskelbtini) nustatytas 3,02 promilių neblaivumas. Veika padaryta tyčia. Tokie kaltinamojo veiksmai atitinka nusikaltimo, numatyto BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, požymius ir yra kvalifikuoti tinkamai.

Prokurorė pateikė teismui pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu.

BK 281¹ straipsnio 1 dalis numato, kad joje numatytą nusikaltimą padaręs asmuo baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.

Tai įvertinus, pripažintina, jog nagrinėjamoje byloje gali būti taikomas supaprastintas bylos procesas, t. y. procesas gali būti užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu (BPK 418 straipsnis). Pranešus kaltinamajam apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir išaiškinus jam BPK 418–425 straipsniuose numatytą šio proceso tvarką ir pasekmes, kaltinamasis tam neprieštaravo, sutiko su prokurorės siūloma bausme, jos dydžiu ir baudžiamojo poveikio priemonėmis.

Skiriant bausmę, atsižvelgiama į padaryto nusikaltimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, kaltės formą, kaltinamojo asmenybę. R. A. teistas Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų (duomenys neskelbtini) teismo baudžiamuoju įsakymu už analogišką nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje. Paskirta 40 MGL dydžio (2 000 eurų) bauda, kuri neišieškota, taigi bausmės neatlikęs, teistumas neišnykęs ir nepanaikintas, todėl jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalis). Kaltinamasis prisipažino padaręs nusikaltimą, nuoširdžiai gailėjosi ir tai lengvina jo atsakomybę (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). R. A. psichikos sveikatos centro apskaitoje ir priklausomybės ligų kabineto apskaitoje (duomenys neskelbtini), todėl abejonių dėl jo pakaltinamumo nėra. Kaltinamasis per paskutinius 5 metus administracine tvarka baustas vieną kartą, baudos nesumokėjęs, (duomenys neskelbtini). (Duomenys neskelbtini) Z. S. pateiktoje charakteristikoje nurodoma, jog R. A. niekur (duomenys neskelbtini), registruotas (duomenys neskelbtini), nusiskundimų jo elgesiu (duomenys neskelbtini) negavusi. Kaltinamasis turi (duomenys neskelbtini). Pažymėtina ir tai, jog nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, jis padarė būdamas sunkaus girtumo laipsnio, be to – neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones.

Įvertinus visas nustatytas ir ištirtas šios bylos aplinkybes bei kaltinamojo R. A. asmenybę, į tai, jog padarytas nesunkus nusikaltimas, yra teistas už analogišką nusikalstamą veiką ir nuteistas bauda, kurios nėra sumokėjęs, tai yra bausmės neatlikęs, sprendžia, jog šiuo atveju BK 41 straipsnio 2 dalyje apibrėžta bausmės paskirtis – sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusį asmenį, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, bus įgyvendinta, paskyrus kaltinamajam prokurorės pasiūlytą baudžiamojo įstatymo sankcijoje numatytą bausmės rūšį – areštą.

Kaltinamojo R. A. baudžiamoji byla baigiama supaprastinto proceso tvarka – teismo baudžiamuoju įsakymu ir jis visiškai pripažino savo kaltę, todėl jo atžvilgiu taikomas BK 64¹ straipsnis, ir jam skiriama subendrinta bausmė sumažinama vienu trečdaliu.

Iš antstolės D. K. pateikto (duomenys neskelbtini) rašto matyti, jog antstolės D. K. kontoroje vykdomas Alytaus apylinkes teismo Varėnos rūmų vykdomasis raštas Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 2 000 eurų baudos išieškojimo iš skolininko R. A. Informuojama, kad vykdomojoje byloje bauda nebuvo išieškota.

Atsižvelgiant į tai, jog kaltinamasis dabar nagrinėjamą nusikalstamą veikas padarė neatlikęs Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų (duomenys neskelbtini) teismo baudžiamojo įsakymu paskirtos bausmės, tai yra nesumokėjęs 2 000 eurų baudos, todėl, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų (duomenys neskelbtini) teismo baudžiamojo įsakymu paskirta bausmė subendrinama su šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu skiriama bausme, jas visiškai sudedant. Jau pradėtas priverstinis baudos išieškojimas, todėl jis tęstinas pagal vykdomąjį raštą Nr. (duomenys neskelbtini) ir naujas vykdomasis raštas neišduotinas.

BK 75 straipsnio 1 dalis numato, jog asmeniui, pirmą kartą nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų ir paskirti jam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Nuteistojo buvimo vietą ir laiką nustato teismas. Pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu prokurorė siūlo R. A. paskirtos arešto bausmės vykdymą atidėti 8 mėnesiams ir paskirti jam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, įpareigojant jį nuo 22.00 val. iki 6.00 val. būti savo nuolatinėje gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini), išskyrus vykimą į darbą, gydymo įstaigą bei grįžimą iš jų.

Kartu su intensyvia priežiūra teismas gali paskirti nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas BK IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytas pareigas. Kaltinamasis R. A. pirmą kartą nuteisiamas arešto bausme. Vertinant visas pirmiau jau aptartas aplinkybes, vieną kaltinamojo atsakomybę lengvinančią ir vieną kaltinamojo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, tai, kad kaltinamasis yra (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), todėl gali įrodyti, kad siekia pakeisti savo antivisuomenišką elgesį, sprendžiama, jog jis dar yra vertas teismo pasitikėjimo, ir šiuo atveju yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai dar bus pasiekti ir be realaus bausmės atlikimo (BK 75 straipsnio 4 dalis). Tačiau, įvertinus ir tai, kad kaltinamasis teisiamas jau trečią kartą ir antrąjį kartą už analogišką nusikaltimą, siekiant, kad elgesio kontroliavimas labiau paveiktų kaltinamąjį ir paskatintų ateityje nebenusikalsti, kaltinamasis R. A. taip pat įpareigojamas keturis mėnesius dalyvauti elgesio pataisos programoje, per du mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir viso bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu tęsti darbą arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo

Prokurorė siūlo paskirti kaltinamajam R. A. dvi baudžiamojo poveikio priemones – uždraudimą naudotis specialia teise ir turto konfiskavimą (BK 68, 72 straipsniai).

Baudžiamojo poveikio priemonės – teismo skiriamos valstybės prievartos priemonės, kurios apriboja pilnamečio asmens teises ir laisves, nustato specialias pareigas bei padeda įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 67 straipsnio 1 dalis). Baudžiamojo poveikio priemonių paskyrimu asmeniui siekiama to paties rezultato kaip ir bausme, t. y. sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, atimti ar apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti asmenį taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. BK 42 straipsnio 6 dalis numato, jog padariusiam nusikalstamą veiką asmeniui kartu su bausme gali būti skiriamos viena arba daugiau baudžiamojo poveikio priemonių. Pažymėtina, jog uždraudimas naudotis specialia teise, <...>, turto konfiskavimas, <...> gali būti skiriami kartu su bausme. <...> (BK 67 straipsnio 3 dalis). Kaltinamasis R. A. dabar nagrinėjamą veiką, tai yra numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, įvykdė būdamas neblaivus ir neturėdamas specialiosios teisės – teisės vairuoti kelių transporto priemones. Todėl šiam kaltinamajam gali būti skiriama baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise (BK 68 straipsnis). Pažymėtina, jog teismas asmeniui gali uždrausti naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų (BK 68 straipsnio 2 dalis). Šiuo atveju, sprendžiant šios baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo klausimą, būtina įvertinti, jog R. A. padarė su KET pažeidimu susijusią nusikalstamą veiką, kėlusią realų pavojų tiek jam pačiam, tiek ir kitiems eismo dalyviams. Svarbu pažymėti bei įvertinti tai, jog kaltinamasis vairavo automobilį, neturėdamas tam teisės, kai šios teisės nebuvo įgijęs, būdamas sunkaus girtumo laipsnio, savo netinkamu vairavimu patraukdamas atsitiktinio asmens dėmesį bei kartu veždamasis keleivį. Be to, jis jau anksčiau Lietuvoje teistas už analogiško nusikaltimo padarymą. Todėl, vertinant šioje byloje nustatytų aplinkybių visumą, teismas sprendžia, jog BK 41 straipsnio 2 dalyje apibrėžtos bausmės paskirties įgyvendinimui būtina paskirti kaltinamajam R. A. baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones, o šios priemonės terminą nustatant ilgesniam nei prokurorės pasiūlytam laikui – 5 metams, terminą skaičiuojant nuo šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Kaltinamasis R. A. nagrinėjamą nusikaltimą padarė būdamas neblaivus, vairuodamas kelių transporto priemonę – automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini). Nors pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu prokurorė siūlo šio automobilio nekonfiskuoti, o išieškoti jo vertę, tačiau iš byloje esančių duomenų matyti, jog kaltinamasis R. A. dabar nagrinėjamą nusikaltimą įvykdė būdamas neblaivus ir vairuodamas R. P. nuosavybės teise priklausančią kelių transporto priemonę – automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini). Pagal formuojamą teismų praktiką panašiose bylose, R. A. vairuotas automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini) baudžiamojo įstatymo atžvilgiu yra laikomas nusikalstamos veikos padarymo priemone. Tuo tarpu BK 72 straipsnio 2 dalis numato, jog konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Pažymėtina, jog kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui priklausantis konfiskuotinas turtas konfiskuojamas, nepaisant to, ar tas asmuo nuteistas už BK uždraustos veikos padarymą, ar ne, jeigu perleisdamas turtą kaltininkui ar kitiems asmenims, jis žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas bus naudojamas BK uždraustai veikai daryti (BK 72 straipsnio 4 dalies 1 punktas). Kaip matyti iš bylos duomenų, nusikalstamos veikos padarymo priemonės – automobilio „(duomenys neskelbtini)“ savininkas liudytojas R. P. važiavo kartu su kaltinamuoju R. A., kartu su juo vartojo alkoholinius gėrimus, ir, nors apklausos metu liudytojas R. P. nurodė, jog jis visą laiką miegojo ir atsikėlė tik tuomet, kaip R. A. jau buvo sustabdytas policijos pareigūnų, bei tai, kad jam neblaiviam nebūtų leidęs vairuoti savojo automobilio, laikytina tik jo gynybine versija, siekiant išsaugoti automobilį. Teismo vertinimu, R. P. turėjo ir galėjo žinoti, jog kaltinamasis R. A. jam priklausantį automobilį ,, (duomenys neskelbtini)“, valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini) vairuos būdamas neblaivus, ne tik dėl to, kad, kaip jau minėta, kartu vartojo alkoholį, tačiau ir dėl to, jog tiek kaltinamasis, tiek automobilio savininkas nurodė, jog abu yra draugai, todėl R. P. turėjo ir galėjo būti žinoma, kad R. A. yra linkęs neblaivus vairuoti svetimas transporto priemones (už tai yra nuteistas 2022 m.), o jis, esant šioms aplinkybėms, savąjį automobilį paliko girtavimo vietoje atrakintą, kartu su jame esančiais rakteliais, visiškai nepasirūpino, kad automobiliu niekas kitas negalėtų pasinaudoti. Tokių aplinkybių pagrindu sprendžiama, jog R. A. vairuotas automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini) kuriuo ir buvo padarytas dabar nagrinėjamas nusikaltimas, turi būti privalomai konfiskuojamas ir perduodamas valstybės nuosavybėn. Taigi, atsižvelgiant į visas aktualias bylos aplinkybes, esant imperatyviam įstatyminiam pagrindui, kaltinamajam R. A. skiriama ir dar viena baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, konfiskuojant R. P. priklausantį automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini)

Dėl procesinių prievartos priemonių taikymo ir kitų klausimų

Šios bylos ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam R. A. buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti panaikintina tik įsiteisėjus šiam teismo baudžiamajam įsakymui (BPK 139 straipsnio 1 dalis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 – 422 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

R. A. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir nubausti jį areštu septyniasdešimt penkioms paroms.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti R. A. galutinę bausmę – areštą penkiasdešimčiai parų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 65 straipsnio 2 dalimi, paskirtą arešto bausmę subendrinti su Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų (duomenys neskelbtini) teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta ir neatlikta bausme, jas visiškai sudedant, ir nustatyti subendrintą bausmę – areštą penkiasdešimčiai parų ir 40 MGL dydžio – 2 000 (dviejų tūkstančių) eurų baudą.

Baudos priverstinį išieškojimą tęsti pagal vykdomąjį raštą Nr. (duomenys neskelbtini).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 5 punktu, 6 punktu, 7 dalimi, šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu R. A. paskirtos arešto bausmės vykdymą atidėti aštuoniems mėnesiams ir paskirti jam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, kurios vykdymo metu jis privalo būti namuose, (duomenys neskelbtini) nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar lankymusi gydymo įstaigose, bei paskirti jam pareigas – bausmės vykdymo atidėjimo metu keturis mėnesius dalyvauti elgesio pataisos programoje, per du mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir viso bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu tęsti darbą arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Arešto bausmės vykdymo atidėjimo termino pradžią skaičiuoti nuo šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1 ir 7 punktais, 3 dalimi, 68 ir 72 straipsniais, skirti R. A. baudžiamojo poveikio priemones:

1) uždraudimą naudotis specialia teise, uždraudžiant jam penkerius metus naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos;

2) turto konfiskavimą, konfiskuojant R. P. priklausantį automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini) , saugomą automobilių saugojimo aikštelėje, esančioje (duomenys neskelbtini).

Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti R. A. ikiteisminio tyrimo metu paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Išaiškinti, kad kaltinamasis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento įteikimo dienos turi teisę paduoti Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmams prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

Kaltinamajam padavus prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei kaltinamasis nepasinaudoja teise paduoti prašymą dėl bylos nagrinėjimo teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Patvirtintą teismo baudžiamojo įsakymo nuorašą įteikti nuteistajam R. A.