Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės D. R. ieškinį atsakovui P. R. dėl išlaikymo pilnamečiui vaikui priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovas P. R. atsiliepimo į ieškinį nepateikė, į teismo posėdį neatvyko, procesiniai dokumentai jam įteikti ir apie teismo posėdžio laiką ir vietą jam pranešta Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka – teismo šaukimas buvo įteiktas atsakovo darbovietės MB „Patogi kelionė“ administracijai, ir CPK 130 straipsnyje nustatyta tvarka – viešo paskelbimo būdu, todėl byla nagrinėjama atsakovui nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Iš byloje esančių rašytinių dokumentų, ieškovės paaiškinimų nustatyta, kad ieškovės D. R. tėvas yra atsakovas P. R., motina – J. R.; iš Šiaulių miesto apylinkės teismo 2002 m. spalio 25 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-4459-14/02 matyti, kad sprendimu buvo nutraukta atsakovo P. R. ir ieškovės motinos J. R. santuoka, taip pat sprendimu nuspręsta priteisti iš atsakovo po 150 Lt periodinių išmokų kas mėnesį nepilnametės dukters D. R., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui, iki dukters pilnametystės, t. y. (duomenys neskelbtini); ieškovė (duomenys neskelbtini) tapo pilnamete; ieškovė mokosi bendrojo lavinimo mokykloje – (duomenys neskelbtini) gimnazijoje pagal bendrojo ugdymo programą, gimnazijos baigimo data – 2019 m. liepos 15 d.; Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis, ieškovė nuo 2017 m. birželio 1 d. iki 2018 m. gegužės 31 d. jokių išmokų iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinių skyrių ar Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Užsienio išmokų tarnybos negavo; ieškovės motina šiuo metu niekur nedirba, yra registruota Užimtumo tarnyboje; iš G. R. informacinės sistemos matyti, kad paskutinė žinoma atsakovo gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini); iš Sodros informacinėje sistemoje esančių duomenų apie atsakovo darbovietę matyti, kad atsakovas nuo 2014 m. lapkričio 20 d. dirba UAB (duomenys neskelbtini), nuo 2018 m. birželio 3 d. MB (duomenys neskelbtini); VĮ Registrų centro bei VĮ „Regitros“ duomenimis, atsakovas nekilnojamojo turto, transporto priemonių, esančių Lietuvos Respublikoje, neturi.

Tėvai, turintys galimybę, privalo išlaikyti savo vaikus, sulaukusius pilnametystės, kurie mokosi pagal vidurinio ugdymo programą ar pagal formaliojo profesinio mokymo programą pirmajai kvalifikacijai įgyti arba studijuoja aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės studijų formos programą ir yra ne vyresni negu 24 metų ir kuriems būtina materialinė parama, atsižvelgiant į vaikų, sulaukusių pilnametystės, turtinę padėtį, gaunamas pajamas, galimybę patiems gauti pajamų ir kitas svarbias aplinkybes (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.192¹ straipsnio 1 dalis). Jeigu vaiko, sulaukusio pilnametystės, tėvai (ar vienas iš jų) nevykdo pareigos materialiai išlaikyti savo vaiką, vaikas turi teisę kreiptis į teismą dėl išlaikymo priteisimo (CK 3.192¹ straipsnio 2 dalis). Teismas, priimdamas sprendimą dėl išlaikymo priteisimo ir nustatydamas išlaikymo dydį, atsižvelgia į vaiko ir jo tėvų šeiminę bei turtinę padėtį, taip pat, kitas bylai svarbias aplinkybes (CK 3.192¹ straipsnio 3 dalis).

Kiekvienu konkrečiu atveju turi būti sprendžiama dėl abiejų šių grupių kriterijų ir jie vertinami atskirai, t. y. pirma, nustatoma, ar išlaikymo prašančiam pilnamečiam besimokančiam asmeniui išlaikymas yra būtinas; antra, įvertinamos realios tėvų galimybės tokį išlaikymą teikti. Pažymėtina, kad svarbu užtikrinti šių išlaikymo priteisimo sąlygų pusiausvyrą: net ir nustačius esant pirmosios grupės sąlygą – išlaikymo poreikį – toks išlaikymas negali būti priteisiamas nesant antrosios sąlygos – realių tėvų galimybių teikti išlaikymą pilnamečiam vaikui.

Pirma, sprendžiant dėl paramos būtinumo pilnamečiam besimokančiam asmeniui, įvertinami pirmajai grupei priskirtini kriterijai: sunki vaikų turtinė padėtis; paramos reikalingas pilnametis vaikas turi būti išnaudojęs visas protingas galimybes pats pasirūpinti mokytis reikalingomis lėšomis; sąžiningas pareigos mokytis vykdymas ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. kovo 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G. E. v. S. V., bylos Nr. 3K-3-121-313/2015). Antra, sprendžiant dėl tėvų galimybių teikti paramą pilnamečiam vaikui, teismų praktikoje formuluojami tokie kriterijai: tėvai turi realių galimybių teikti išlaikymą; negalima iš esmės pabloginti paramą teikiančių tėvų ir kitų šeimos narių turtinės padėties; išlaikymo priteisimas turi nedaryti esminės žalos jį teikiantiems tėvams ar kitiems asmenims; priteistą paramą turi būti įmanoma įvykdyti; tėvams patiems turi būti nereikalinga parama, globa ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. rugsėjo 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. P. v. S. P., bylos Nr.3K-3-189/2007; 2012 m. kovo 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje M. M. B.v. R. B. , bylos Nr. 3K-3-119/2012; 2015 m. kovo 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G. E. v. S. V., bylos Nr. 3K-3-121-313/2015; kt.).

Tiek minėta įstatymo formuluotė, tiek formuojama teismų praktika nurodo, kad teismas spręsdamas paramos priteisimo klausimą vertina aplinkybes, susijusias su vaiko turtine padėtimi, aplinkybes, ar vaikas yra išnaudojęs visas protingas galimybes pats pasirūpinti mokytis reikalingomis lėšomis (ar dirba, ar siekė susirasti darbą, ar kreipėsi dėl valstybės remiamos paskolos ir pan.), taip pat, teismas vertina ir vaiko sąžiningą pareigos mokytis vykdymą (pažangumą, kitus akademinius pasiekimus). Tačiau teismas tuo pačiu pažymi, kad dalis kriterijų teismui nagrinėjant bylą ir priimant sprendimą gali neegzistuoti ir būti nežinomi. Tokiu atveju teismas vertina tik tokius kriterijus, kurie objektyviai yra aiškūs ir žinomi bylos nagrinėjimo metu.

Lietuvos Aukščiausiais Teismas yra pažymėjęs, kad mokinio teisinio statuso specifiškumas lemia, kad jis, nors ir būdamas darbingas, įgijęs visišką civilinį veiksnumą, negali savęs išlaikyti, nes didžiąją savo laiko dalį privalo skirti mokymuisi, lankyti pamokas, skirti laiko namų darbams atlikti ir siekti įgyti vidurinį išsilavinimą patvirtinantį dokumentą, be kurio asmuo negalėtų siekti aukštesnio išsilavinimo, todėl CK 3.194 straipsnio 3 dalyje (šiuo metu – 3.192¹ straipsnio 1 dalyje) įtvirtintu reguliavimu įstatymo leidėjo siekiama padėti moksleiviui įgyvendinti teisę siekti išsilavinimo, o tėvai privalo taip pat padėti jam šią teisę įgyvendinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje I. R. v. J. R., bylos Nr. 3K-7-204/2009, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje K. D. v. V. D., bylos Nr. 3K-3-50/2012).

Šioje byloje teismas atsižvelgia į tai, kad ieškovė yra vidurinės mokyklos moksleivė, nors ir yra darbinga, įgijusi visišką civilinį veiksnumą, tačiau negali savęs išlaikyti, nes didžiąją savo laiko dalį privalo skirti mokymuisi, privalomai lankyti pamokas, išklausyti nustatytą kursą, skirti laiko namų darbams atlikti ir siekti įgyti vidurinį išsilavinimą patvirtinantį dokumentą, be kurio asmuo negalės ateityje siekti aukštesnio išsilavinimo. Atsižvelgiant į tai, akivaizdu, kad būdama vidurinės mokyklos moksleive, ieškovė neturi galimybių dirbti ir gauti savarankiškų pajamų, o vien motinos gaunamos pajamos, iš kurių yra išlaikomas nepilnametis ieškovės brolis, nėra pakankamos ieškovės mokymuisi ir pragyvenimui. Esant šioms aplinkybėms, spręstina, kad ieškovei yra būtina materialinė parama ir iš jos tėvo, t. y. atsakovo. Teismo vertinimu, atsakovas yra pajėgus prisidėti prie ieškovei reikalingų išlaikymo lėšų. Teismas nenustatė, kad atsakovas turėtų specialius poreikius. Atsakovas yra sveikas, darbingo amžiaus, todėl turi galimybę prisidėti prie pilnametės besimokančios dukters būtinųjų poreikių tenkinimo. Byloje nustatyta, kad atsakovas gauna pajamų iš darbinės veiklos, t. y. darbo UAB „Maxima LT“, MB „Patogi kelionė“. Atsakovas Lietuvoje turto neturi, kitokių duomenų apie atsakovo gaunamas pajamas byloje nėra. Tačiau teismo vertinimu, šios aplinkybės negali paneigti atsakovo pareigos teikti paramą jos reikalingai savo dukteriai. Kaip savo praktikoje yra nurodęs kasacinis teismas, net sunki tėvų materialinė padėtis turi reikšmės tik išlaikymo dydžiui, o ne išlaikymo prievolės egzistavimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2006 m. rugsėjo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2006). Teismo vertinimu, atsakovas turi pareigą padėti ieškovei įgyvendinti jai teisę siekti išsilavinimo. Jos prašoma paramos suma nėra didelė. Nagrinėjamu atveju pareiga teikti paramą besimokančiam pilnamečiam vaikui tenka abiem jo tėvams, todėl ši pareiga negali būti perkelta dar vieną nepilnametį vaiką išlaikančiai ieškovės motinai.

Kaip matyti iš ieškinio, ieškovė nurodo, kad jos poreikiams tenkinti reiktų apie 340 Eur per mėnesį. Manytina, kad nebūtina svariai įrodinėti ieškovės išlaidų maistui, mokslo prekėms, drabužiams, higienai, komunikacinėms technologijoms. Jos nėra nurodytos neprotingai didelės. Teismas, atsižvelgdamas į aukščiau aptartas aplinkybes, vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo bei protingumo principais, siekdamas užtikrinti išlaikymo priteisimo sąlygų ir šalių interesų pusiausvyrą, bei atsižvelgdamas į teismų praktiką dėl išlaikymo (paramos) dydžio pilnamečiams vaikams, į bendrą valstybės pragyvenimo, infliacijos lygį, minimalios mėnesinės algos dydį (400 Eur), sprendžia, kad ieškovei iš atsakovo priteistina ieškovės prašoma 170 Eur parama periodinėmis išmokomis ieškovės mokymosi Joniškio „Aušros“ gimnazijoje laikui, nelaikytina atsakovui per didele ir nepažeis kitų asmenų teisių.

Teismo vertinimu, nėra galimybės ieškovei iš atsakovo priteisti paramą už laikotarpį po gimnazijos baigimo, kadangi tikėtina, jog baigusi gimnaziją, ieškovė galės papildomai užsidirbti, be to, šiai dienai nėra aišku ar ieškovė ketina tęsti mokslus profesinėje ar aukštojoje mokykloje, taip pat, nėra aišku ieškovės galimybė dirbti tęsiant mokslus ir pakankamai užsidirbti pragyvenimui, neaiškus jos poreikių dydis baigus vidurinę mokyklą, kokios bus ir ar bus jos išlaidos mokslams, taip pat, pragyvenimui, ar mokslas bus mokamas ar ne.

Atskirai pastebėtina, kad jeigu ieškovė baigusi minėtą vidurinio mokslo programą nuo rudens įstos studijuoti į aukštosios, aukštesniosios ar profesinės mokyklos dieninį skyrių, jai išlieka teisė vėl kreiptis į teismą pateikiant atitinkamus įrodymus, su reikalavimu priteisti materialinį išlaikymą iš tėvo, kuris gali būti jai reikalingas iki 24 metų amžiaus, jeigu atsakovas vėl atsisakys teikti išlaikymą geranoriškai.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

CPK 93 straipsnis nurodo, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies.

Ieškovė, kreipdamasis į teismą ieškiniu, buvo atleista nuo 61 Eur žyminio mokesčio mokėjimo už reikalavimą dėl paramos priteisimo. Iš Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus 2018 m. lapkričio 27 d. pažymos Nr. (2.19)NTP-7-7220 matyti, kad valstybė turėjo 132,21 Eur antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidų. Patenkinus ieškinį, bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė buvo atleista, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą, todėl iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistina 61 Eur žyminio mokesčio, 132,21 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma (CPK 79, 88, 93, 96 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.192¹ straipsniu, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263, 265, 268, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovei D. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovo P. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą (paramą) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 170 Eur (vieną šimtą septyniasdešimt eurų) nuo 2018 m. rugpjūčio 23 d. iki ieškovė mokysis pagal vidurinio ugdymo programą Joniškio „Aušros“ gimnazijoje, bet ne ilgiau nei iki 24 metų amžiaus.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti iš atsakovo P. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 61 Eur (šešiasdešimt vieną eurą) žyminio mokesčio, sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas: „Swedbank“, AB Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, AB „Citadele“ Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, Luminor Bank AB Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, AB SEB bankas Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, AB Šiaulių bankas Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, Danske Bank A/S Lietuvos filialas Nr. LT74 7400 0000 0872 3870, Luminor Bank AB Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, UAB Medicinos bankas Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5660, mokėjimo paskirtį – žyminis mokestis.

Priteisti iš atsakovo P. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 132,21 Eur (vieną šimtą trisdešimt du eurus 21 ct) antrinės teisinės pagalbos išlaidų, sumokant jas į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas: „Swedbank“, AB Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, AB „Citadele“ Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, Luminor Bank AB Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, AB SEB bankas Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, AB Šiaulių bankas Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, Danske Bank A/S Lietuvos filialas Nr. LT74 7400 0000 0872 3870, Luminor Bank AB Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, UAB Medicinos bankas Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Sprendimą per 30 dienų galima apskųsti Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmus.