Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

2014-09-11 · Byla Nr. A2.6.-10246-843/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2014-09-11
Bylos Nr.
A2.6.-10246-843/2014
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-09730-2014-7
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Aušra Valinskienė
Pažeidėjas
K. P.
Kategorijos
  • 45.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 45.4.5pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 52.3pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 52.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. A2.6.-10246-843/2014Teisminio proceso Nr. 4-68-3-09730-2014-7Procesinio sprendimo kategorija: 45.4.4; 45.4.5; 52.3; 52.5 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. rugsėjo 11 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Aušra Valinskienė,sekretoriaujant Justinai Kavaliauskaitei,dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui K. P.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi K. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenančios (duomenys neskelbtini), Vilniuje, administracinių teisės pažeidimų bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

K. P. 2014 m. liepos 11 d., apie 9.00 val., Vilniuje, M. K. g. 5, vairuodama automobilį Mazda 626, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) bei išvažiuodama atbuline eiga nepaliko tarpo iš šono, kliudė stovintį automobilį Toyota Raw, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir apgadino abu automobilius. Taip K. P. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 9, 106, 132 punktų reikalavimus bei padarė Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 127 straipsnio 2 dalyje numatytą pažeidimą.

Motyvuojamoji dalis

K. P. kaltė padarius ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatytą pažeidimą yra įrodyta byloje esančiais rašytiniais dokumentais, t.y. nukentėjusios J. L. 2014-07-11 paaiškinimu, iš kurio matyti, kad 2014-07-11, apie 9.30 val. išėjusi į kiemą, esantį M. K. g. 5, Vilniuje, rado parkavimo vietoje apgadintą savo automobilį Toyota Raw, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir raštelį su telefono numeriu. Nepavykus susisiekti raštelyje nurodytu telefono numeriu, ji 14.40 val. apie eismo įvykį pranešė policijai. Nukentėjusioji prie paaiškinimo pridėjo rastą raštelį su telefono numeriu (b.l. 7); BIRT ataskaitų žiūrykle, patvirtinančia, jog policijai apie apgadintą automobilį Toyota M. K. gatvėje buvo pranešta 2014-07-11, 14.46 val. (b.l. 8); policijos pareigūno N. B. tarnybiniu pranešimu, kuriame teigiama, kad jiems pagal iškvietimą atvykus į įvykio vietą, juos pasitiko nukentėjusioji, kuri parodė savo apgadintą automobilį ir paliktą raštelį (b.l. 4); eismo įvykio vietos schema, kurioje užfiksuota automobilio Toyota Raw, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) stovėjimo vieta susidūrimo metu (b.l. 5); papildomais duomenimis apie eismo įvykį, iš kurių matyti, kad eismo įvykio metu buvo apgadintas automobilio Toyota Raw galinis bamperis (b.l. 6); 2014-08-20 transporto priemonės – automobilio Toyota Raw, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) - techninės apžiūros aktu, iš kurio matyti, jog apžiūrėjus minėtą automobilį rastas apgadintas galinis bamperis (matosi žalios spalvos dažų likučiai (b.l. 20); 2014-08-21 transporto priemonės – žalios spalvos automobilio Mazda 626, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) - techninės apžiūros aktu, iš kurio matyti, jog apžiūrėjus minėtą automobilį rasti nubrozdinti dešinės pusės priekinis sparnas, dešinės pusės priekinės durys, dešinės pusės galinės durys, dešinės pusės galinis sparnas, galinis bamperis dešinėje pusėje (b.l. 19), fotolentele, iš kurios matyti, kad automobilio Toyota Raw, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) apgadinimų aukštis atitinka automobilio Mazda 626, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) apgadinimų aukštį (b.l. 21-23); pačios K. P. paaiškinimais, duotais tiek surašant administracinį teisės pažeidimo protokolą, tiek teismo posėdžio metu. Ji prisipažino protokole nurodytu laiku atsitrenkusi į stovintį automobilį. Nurodė, kad nukentėjusiojo automobilio savininkui už valytuvo paliko raštelį, kuriame nurodė savo telefono numerį. Policijos į eismo įvykio vietą nekvietė, kadangi skubėjo į darbą, be to, jos manymu, kai įvykio aplinkybės yra žinomos, policijos kviesti nebūtina. Šių byloje esančių duomenų pagrindu nustatytos faktinės aplinkybės sutampa tarpusavyje, patvirtina ir papildo viena kitą bei leidžia spręsti, kad yra nustatyti visi ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatyto pažeidimo sudėties elementai, todėl pažeidėja baustina.

K. P. taip pat surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį, dėl to, kad ji pasišalino iš eismo įvykio vietos pažeisdama KET 234 punkto reikalavimus.

Administracine tvarka asmuo gali būti nubaustas tik nustačius jo veikoje visus įstatyme įtvirtintus konkretaus administracinio teisės pažeidimo sudėties požymius. Jeigu asmens veikoje nėra administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties, administracinio teisės pažeidimo bylos teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta (ATPK 250 straipsnio 1 punktas).

ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė vairuotojui už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos, pažeidžiant Kelių eismo taisykles. Atsakomybė šiuo atveju kyla tada, kai veika padaroma tyčia. Tai reiškia, kad kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, jog konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino. Eismo įvykį sukėlusio ir iš įvykio vietos pasišalinusio asmens kaltės turinys nustatomas vertinant įvykio aplinkybes, bylos medžiagą. Duomenys, rodantys, kad pasišalindamas asmuo tikėjosi pasunkinti kaltininko nustatymą, eismo įvykio aplinkybių atskleidimą, išvengti pareigos atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą (stengėsi paslėpti eismo įvykio pėdsakus, iš įvykio vietos pasišalino skubiai ir pan.), atskleidžia, kad asmuo suvokė, jog pasišalindamas iš eismo įvykio vietos jis elgiasi neteisėtai. Ir priešingai, jeigu byloje nustatyta, kad eismo įvykį sukėlęs asmuo nevengia administracinės atsakomybės, pareigos atlyginti žalą, neneigia savo kaltės dėl eismo įvykio ir pan., tokie duomenys paprastai rodo, kad asmuo iš įvykio vietos pasišalino ne tyčia, o sąžiningai klysdamas dėl savo veiksmų teisėtumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinėje byloje Nr. 2AT-11-2012).

Kaip matyti iš K. P. duotų paaiškinimų, ji neneigia, jog išvažiuodama iš kiemo atsitrenkė į stovintį automobilį Toyota Raw, už kurio valytuvų paliko raštelį su savo telefono numeriu. Šias aplinkybes patvirtina nukentėjusiosios J. L. paaiškinimas ir pateiktas raštelis (b.l. 7). Iš byloje esančio UAB „TELE2“ pranešimo matyti, kad raštelyje nurodyto telefono numerio 8-(duomenys neskelbtini) savininkas yra K. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) (b.l. 13). Taigi, šie byloje esantys duomenys tvirtina, kad pažeidėja, sukėlusi eismo įvykį, nesiekė išvengti atsakomybės, nes ji naudojasi ne išankstinio mokėjimo SIM kortele, pagal kurią savininko neįmanoma nustatyti, o palikusi savo telefono numerį, kuris pagal sutartį priklauso UAB „TELE2“, ji suvokė, jog užklausus mobiliojo ryšio paslaugas teikiančias bendroves, šio telefono numerio savininką bus galima lengvai nustatyti. Be to, byloje esantys duomenys tvirtina, kad eismo įvykis įvyko 2014-07-11, K. P. automobilis Mazda, kuriuo ji įvažiavo į stovintį automobilį Toyota Raw, policijos pareigūnų buvo apžiūrėtas praėjus daugiau nei mėnesiui, t.y. 2014-08-21. Byloje esantis transporto priemonės techninės apžiūros aktas ir fotolentelė tvirtina, kad automobilio Mazda 626, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) rasti apgadinimai pagal aukštį ir K. P. nurodytą susidūrimo mechanizmą atitinka automobilio Toyota Raw apgadinimus (b.l. 19-23). Šios aplinkybės taipogi leidžia teismui daryti išvadą, jog K. P. nesiekė pasunkinti eismo įvykio aplinkybių nustatyto, nes, nesant kitiems eismo įvykio liudytojams, ji savo kaltės neneigė, automobilio po susidūrimo neremontavo, nors tam turėjo pakankamai laiko.

Vien ta aplinkybė, jog po eismo įvykio su K. P. jos pačios nurodytu telefono numeriu nebuvo galimybės susisiekti, neleidžia teismui daryti išvados, jog ji tai darė tyčia, siekdama išvengti atsakomybės. Kaip matyti iš jos paaiškinimų, jokių skambučių iš nepažįstamų telefono numerių ji nebuvo gavusi, atskambinti taip pat negalėjo, nes buvo pasibaigęs kredito limitas, taip pat telefonas ne kartą buvo išjungtas dėl gedimo, o informacinės paslaugos apie praleistus skambučius ji nėra užsisakiusi (b.l. 18). Kadangi administracinių teisės pažeidimų bylose patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti kaltinimą teikianti institucija, o visi neaiškumai, kurių nėra galimybės pašalinti, traktuojami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai, teismas, priimdamas sprendimą, vadovaujasi šiomis K. P. nurodytomis aplinkybėmis, kadangi jos yra nepaneigtos kita bylos medžiaga.

KET 234 punktas numato, kad jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusiojo asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį policijai. Byloje esantys ir aukščiau aptarti įrodymai neabejotinai patvirtina faktą, kad K. P., sukėlusi eismo įvykį ir išvažiavusi iš vietos, palikdama raštelį už nukentėjusio automobilio valytuvų, pažeidė KET 234 punkto reikalavimus, tačiau, teismo vertinimu, ji sąžiningai klydo dėl savo veiksmų teisėtumo, visiškai nesiekdama apsunkinti įvykio aplinkybių atskleidimo ar išvengti pareigos atlyginti padarytą žalą. Tokie jos veiksmai negali būti laikomi tyčiniais, nes ji nesuvokė savo pareigos pasilikti eismo įvykio vietoje, manydama, jog jeigu įvykio aplinkybės yra aiškios, policijos kviesti nebūtina.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad administracinio teisės pažeidimo bylos teisena K. P. atžvilgiu pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį nutrauktina, nesant jos veiksmuose šio pažeidimo sudėties (tyčios) (ATPK 250 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Skirdamas administracinę nuobaudą pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį bei vertindamas ATPK 30¹ straipsnio nuostatų taikymo galimybę teismas atsižvelgia į nustatytą, ATPK 31 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytą, atsakomybę lengvinančią aplinkybę – K. P. prisipažino ir nuoširdžiai gailisi dėl padaryto pažeidimo, taip pat į tai, kad jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas taip pat atsižvelgia ir į padaryto pažeidimo pobūdį (sukeltas eismo įvykis yra mažareikšmis, nekeliantis grėsmės visuomenės ir eismo saugumui) ir į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius K. P. (administracine tvarka nebausta). Šių nustatytų faktinių aplinkybių pagrindu spręstina, kad pagrindo taikyti ATPK 30¹ straipsnį nėra, tačiau K. P. skirtina ATPK 127 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta minimali bauda.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 287 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktais, teismas

nutaria:

K. P. pripažinti kalta padarius Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą, už kurį skirti 100 Lt (vieno šimto litų ) (28 (dvidešimt aštuonių) EUR) baudą.

K. P. atžvilgiu administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 straipsnio 1 dalį nutraukti, nesant administracinio teisės pažeidimo sudėties (ATPK 250 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Išaiškinti pažeidėjui, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 313 straipsniu, bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo jam dienos, o apskundus tokį nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Bauda mokama į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (gavėjo kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, arba sąskaitą banke Nordea Bank Finland PLC Lietuvos skyrius, sąskaitos Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, banko kodas 21400, įmokos kodas 6030. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, bauda bus išieškoma priverstinai (ATPK 314 straipsnio 1 dalis).

Nutarimo vykdymo kontrolę pavesti administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusiai institucijai – Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybai.

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Aušra Valinskienė