- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-04-29
- Bylos Nr.
- 2A-451-611/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Tatjana Žukauskienė, Petras Jaržemskis, Andžej Maciejevski (pran.)
- Ieškovas
- O. J.
- Atsakovas
- V. K., M. K., A. K.
- Trečiasis asmuo
- notarė S
- Advokatai
- Natalija Boikas, Benediktas Paulauskas
- Kategorijos
- 24.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Andžej Maciejevski,
dalyvaujant ieškovei O. J. , ieškovės advokatei Natalijai Boiko, atsakovui V. K. , atsakovo advokatui Benediktui Paulauskui, vertėjai Loretai Kirvelytei,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės O. J. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 18 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės O. J. ieškinį atsakovams V. K. , M. K. ir A. K. dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir sandorių nuginčijimo, tretieji asmenys notarė S. N. , notarė J. S. , Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Vaikų teisų apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama: 1) nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po tėvo I. B. , mirusio 1999-04-07, ji priėmė pastarojo palikimą; 2) pripažinti, kad jai nuosavybės teisėmis priklauso 21/100 dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini); 3) pripažinti iš dalies negaliojančiu 2000-12-29 paveldėjimo teisės liudijimą, išduotą V. K. ; 4) pripažinti iš dalies negaliojančiais 2006-12-22 paveldėjimo teisės liudijimus, išduotus atsakovams V. K. , A. K. ir M. K. ; 5) pripažinti negaliojančiu 2006-12-22 nuosavybės teisės liudijimą, išduotą atsakovui V. K. . Nurodė, kad jos tėvas I. B. įsigijo 42/100 dalis buto. 1999-04-07 tėvas mirė. Su seserimi V. K. ir jos vyru V. K. susitarė, kad už ½ dalį tėvo palikimo jai bus nupirktas vieno kambario butas. Taip pat su seserimi susitarė, kad po tėvo mirties dėl palikimo priėmimo pas notarą jos nesikreips. 2003-12-01 sesuo mirė. Apie tai, kad sesuo priėmė tėvo palikimą, ieškovė sužinojo 2006-12-04, kai gavo Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą, iš kurio matyti, jog V. K. paveldėjimo teisės liudijimo pagrindu įgijo nuosavybės teises į 42/100 dalis buto. Pažymi, kad paveldėjimo teisės liudijime, kurį pateikė Vilniaus miesto 22 notarų biuro notarė S. B. , nurodyta, kad visą turtą paveldi V. K. ir kitų įpėdinių nėra. Todėl ieškovė mano, kad notarui buvo pranešti melagingi duomenis, kurių notaras netikrino. Ieškovė nurodo, kad vienerių metų ieškinio senaties terminas ginčyti paveldėjimo teisės liudijimą, išduotą V. K. , nėra praleistas, nes apie savo teisių pažeidimą ieškovė sužinojo po 2006-12-04.
Atsiliepimas
Atsakovai atsiliepimu į ieškinį prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad apie tai, jog V. K. priėmė palikimą kitą dieną po tėvo mirties, ieškovė turėjo sužinoti ne 2006-12-04, o 1999 m. balandžio mėnesį, mirus jos tėvui. Pažymėjo, jog apdairus žmogus apie palikimo priėmimą turėjo domėtis po jo atsiradimo, o ne praėjus 7-8 metams po palikimo atsiradimo. Pareikšdama ieškinį ieškovė elgiasi nesąžiningai ir piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis. Pagal LR CK 5.8 str. nuostatas ieškovė praleido įstatymų nustatytą terminą ginčyti palikimo priėmimo teisėtumą bei išduotą paveldėjimo teisės liudijimą.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2008 m. gruodžio 18 d. sprendimu ieškovės turtinius reikalavimus, susijusius su sandorių ginčijimu, atmetė. Bylos dalį dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nutraukė. Teismas nustatė, kad po I. B. mirties 42/100 dalį buto paveldėjo dukra V. K. pagal 2000-12-29 paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimą (b.l. 15, 28). 2003-12-01 mirė V. K. (b.l. 20). Po jos mirties ginčo buto dalys nuosavybės teisės liudijimo ir paveldėjimo pagal įstatymą liudijimų pagrindu atiteko atitinkamai pastarosios sutuoktiniui V. K. ir sūnums A. K. ir M. K. (b.l. 41-43). Nurodė, jog paveldėjimo teisės liudijimas V. K. išduotas 2000-12-29 ir viešame registre šis įrašas galioja nuo 2001-01-15 (b.l. 28, 41), o ieškinys buvo paduotas 2007-04-20 (b.l.2-4). Todėl teismas padarė išvadą, kad ieškovė praleido ieškinio senaties terminą, tiek vienerių metų pagal galiojančio LR CK 5.8 str., tiek pagal 1964 m. CK numatytą bendrą 3 metų ieškinio senaties terminą, taip pat nurodė, kad terminas skaičiuotinas nuo paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo. Šiuo pagrindu atmetė reikalavimus pripažinti 2000-12-29 paveldėjimo teisės liudijimą iš dalies negaliojančiu. Tai konstatavęs teismas nurodė, kad neliko pagrindo pripažinti kitų išvestinių reikalavimų – 2006-12-22 nuosavybės teisės liudijimo ir 2006-12-22 paveldėjimo teisės liudijimų iš dalies negaliojančiais, nes ieškovė kitais pagrindais ir neginčija pastarųjų sandorių. Teismas nurodė, jog remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2005-12-29 nutarimu Nr. 56, kad jeigu į turtą yra kitam įpėdiniui išduotas paveldėjimo teisės liudijimas, kol jis nenuginčytas, palikimo priėmimo ar palikimo atsiradimo vietos faktas ypatingosios teisenos tvarka negali būti nustatytas. Todėl atmetęs ieškovės reikalavimus dėl paveldėjimo teisės liudijimų dalies nuginčijimo, nutraukė bylos dalį dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.
Šalies argumentai
Ieškovė apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 18 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, priteisti iš atsakovų ieškovės naudai bylinėjimosi išlaidas. Pažymi, jog teismas iš viso neištyrė įrodymų, priėmė sprendimą ne dėl visų ieškovės reikalavimų. Pažeidžiant LR CPK 265 str. reikalavimus, sprendimas buvo priimtas nurodant tik vieną motyvą, jog ieškovė praleido ieškinio padavimo senaties terminą, dėl ko ieškinys ir buvo atmestas. Nurodo, jog pareiškimas dėl atsisakymo nuo palikimo notarui pateiktas nebuvo (1964 m. LR CK, 591 str.). Su seserimi V. K. apeliantė atskirai susitarė, kad po tėvo mirties dėl palikimo priėmimo pas notarą nesikreips. Po tėvo mirties apeliantė prižiūrėjo seserį ir jos nepilnamečius vaikus, dėl to dažnai gyveno tėvo kambaryje. Seserį ir jos nepilnamečius vaikus apeliantė padėdavo prižiūrėti iki sesers mirties 2003-12-01. Su seserimi V. K. ir jos vyru V. K. apeliantė susitarė, kad už 1/2 tėvo turto dalį sesuo su atsakovu V. K. nupirks jai vieno kambario butą. Dėl išdėstytų aplinkybių, o būtent palikimo priėmimo faktu, sesers sunkia liga, nepilnamečių vaikų ir sesers priežiūra, kam buvo skirta labai daug laiko, apeliantė netgi negalvojo apie tai, kad būtina tikrinti, kaip yra įformintas likęs po tėvo mirties nekilnojamasis turtas. Tik po to, kai V. K. 2006 metais nutraukė bendravimą, atsisakydamas atlyginti už 1/2 dalį tėvo kambario arba nupirkti jai vieno kambario butą, apeliantė kreipėsi į advokatą su prašymu kreiptis į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo - palikimo priėmimo fakto. Paveldėjimo teisės liudijime, kurį pateikė Vilniaus miesto 22-jo notarų biuro notarė S. B. , nurodyta, kad visą turtą paveldi V. K. ir kitų įpėdinių nėra. Reiškia notarui buvo pranešti melagingi duomenys ir palikimas buvo priimtas apgaulės būdu (1964 m. LR CK 57 str., CK 1.91 str.). Pagal LR CK 5.8 str. nuostatas apeliantė turėjo teisę ginčyti palikimo priėmimo teisėtumą bei išduotą paveldėjimo teisės liudijimą, pareikšdama per vienerius metus nuo tos dienos, kai sužinojo apie tai, ieškinį palikimą priėmusiam asmeniui. Kad palikimą priėmė apeliantės sesuo, ji sužinojo 2006-12-04, dėl to mano, kad ieškininės senaties terminas nepraleistas. Teismas pripažindamas, kad ieškininės senaties terminas praleistas, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos dėl ieškininės senaties termino taikymo. Tą faktą, kad velionė V. K. ir jos vyras V. K. žadėjo nupirkti apeliantei butą už atitinkančią jos palikimo daliai kainą, patvirtino ne tik liudytojai, bet ir pats atsakovas V. K. (b.l. 198). Apeliantė mano, jog sprendimas, kad juridinę reikšmę turintis faktas nesukels ieškovei - apeliantei teisinių pasekmių, yra nepagrįstas ir neteisėtas, nes nuo juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo dėl palikimo priėmimo priklauso apeliantės teisė ginčyti palikimo priėmimo teisėtumą bei išduotą paveldėjimo teisės liudijimą.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į ieškovės skundą atsakovas M. K. nurodo, jog nesutinka su ieškovės motyvais ir mano, kad skundas yra nepagrįstas. Nurodo, jog asmuo atsiradusį palikimą norėdamas priimti pradėjus paveldimą turtą faktiškai valdyti, turi įgyvendinti atitinkamus veiksmus: pradėti paveldimą turtą valdyti kaip savą, jį prižiūrėti, mokėti mokesčius už jį ir pan. Ieškovė tiek bylos nagrinėjimo teisme metu, tiek apeliaciniame skunde nenurodo tokių aplinkybių, iš kurių būtų galima spręsti apie palikimo priėmimą. Apeliantė lankymąsi bute siejo su mirusios sesers vaikų priežiūra, o ne įgyvendindama savo kaip turto savininko teises: jo nelaikė savu, nemokėjo mokesčių ir pan. Taigi, apeliantė nesirūpino atsiradusiu palikimu kaip savu, savo veiksmais neišreiškė valios būti turto savininke. Todėl teismas tinkamai taikė tiek juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymą, tiek ieškinio senatį reglamentuojančias teisės normas ir todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą ir jo naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas.
Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis LR CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t.y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina ar nėra CPK 329 str. 2 d. ir 3 d. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
Pirmos instancijos teismas nustatė, kad ieškovė O. J. praleido ieškinio senaties terminą. Nurodė, jog paveldėjimo teisės liudijimas jos seseriai V. K. buvo išduotas 2000-12-29 ir viešame registre šis įrašas įsigaliojo nuo 2001-01-15 (b.l. 28, 41), o ieškinys buvo paduotas 2007-04-20 (b.l. 2-4). Tuo pagrindu atmetė reikalavimą pripažinti 2000-12-29 paveldėjimo teisės liudijimą iš dalies negaliojančiu, taip pat atmetė reikalavimus dėl kitų vėlesnių paveldėjimo teisės liudijimų dalies panaikinimo (LR (duomenys neskelbtini) str.). Ieškovė teigia, kad faktą, jog jos sesuo priėmė visą tėvo palikimą, sužinojo tik 2006 m. kreipusis į advokatę.
Ginčijamas 2000-12-29 paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimas buvo pasirašytas galiojant 1964 m. LR CK, kurio 84 str. 1 d. nustatė bendrą trejų metų ieškinio senaties terminą, o 86 str. 1 d. nustatė, kad ieškinio senaties termino eiga prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kada asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Analogiška taisyklė įtvirtinta ir 2001 m. liepos 1 d. įsigaliojusio 2000 m. 32 1.127 str. 1 d. LR CK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo (2000-07-18, Nr.VIII-1864) 10 str. 1 d. nustatyta, kad jei pagal anksčiau galiojusius įstatymus numatyti ieškinio senaties terminai nepasibaigė iki naujojo LR CK įsigaliojimo, taikomi jame nustatyti ieškinio senaties terminai, o pagal minėto įstatymo 38 str. 2 d. ginčui dėl paveldėjimo taikomas galiojančio LR CK 5.8 str., numatantis vienerių metų ieškinio senaties terminą ginčyti teisę į palikimą bei paveldėjimo teisės liudijimą, jeigu, įsigaliojus LR CK, dar nebuvo pasibaigęs LR CK 5.8. str. nustatytas vienerių metų ieškinio senaties terminas. Ieškovė ginčija 2000-12-29 paveldėjimo teisės liudijimą, 2000 m. LR CK įsigaliojo 2001-07-01, todėl ginčijant šį paveldėjimo teisės liudijimą turėtų būti taikomas LR CK 5.8 str., numatantis, kad asmuo, pretenduojantis į palikimą, gali ginčyti palikimo priėmimo teisėtumą ir paveldėjimo teisės liudijimą, pareikšdamas ieškinį per vienerius metus nuo palikimo atsiradimo dienos arba nuo tos dienos, kai sužinojo ar turėjo sužinoti apie tai, kad palikimą priėmė kitas asmuo. Taigi, įstatymas ieškinio senaties termino eigos pradžią sieja su su subjektyvaus pobūdžio kriterijais: asmens sužinojimu arba turėjimu sužinoti apie jo teisės pažeidimą. Ieškovė nurodo, kad su seserimi V. K. po jų tėvo I. B. mirties, kuris mirė 1999-04-07, susitarė, kad į notarą dėl palikimo priėmimo abi nesikreips, susitarė dėl palikimo priėmimo būdų, t.y. kad sesuo V. K. nupirks ieškovei vieno kambario butą užtenkančią palikimo- buto- dalį, o mirusiam tėvui priklausiusi buto dalis atiteks ieškovės seseriai V. K. . Be to, jos pasidalino kilnojamąjį turtą. Atsakovas V. K. bylos nagrinėjimo iš esmės pirmos instancijos teisme metu pripažino (b.l.197-198), kad ieškovė po tėvo I. B. mirties pasiėmė dalį mirusio tėvo kilnojamojo turto, pripažino susitarimą dėl buto ieškovei pirkimo, liudytojas J. K. patvirtino, kad po ieškovės tėvo mirties vežė ieškovės paimtus mirusio tėvo baldus. Kiti byloje apklausti liudytojai iš esmės taip pat patvirtino nurodytas aplinkybes. Todėl esant tokiam susitarimui, ieškovė pagrįstai galėjo tikėtis, kad ir V. K. nesikreips į notarą dėl tėvo palikimo priėmimo, be to, ji buvo tikra, kad paveldėjo tėvo palikimą. Įstatymas leidžia priimti palikimą, nesikreipiant į notarą, o priimant palikimą, faktiškai pradėjus paveldimą turtą valdyti kaip savo (1964 m. LR CK 587 str. 2 d., 2000 m. LR CK 5.50 str. 2 d.). Todėl ji pagrįstai turėjo teisę manyti, kad jos teisės nėra pažeidžiamos. Jos sesuo V. K. , kai kreipėsi į notarą dėl mirusio tėvo I. B. palikimo priėmimo, kitų paveldėtojų, t.y. ieškovės, nenurodė, paveldėjimo procedūrų metu ieškovė nedalyvavo. Taigi, nagrinėjamu atveju nors ieškovės teisės buvo pažeistos išdavus 2000-12-29 paveldėjimo teisės liudijimą, tačiau teisėjų kolegija pripažįsta, kad apie savo teisių pažeidimą ieškovė sužinojo tik tuomet, kai jos pavedimu advokatas 2006-12-04 gavo iš viešo registro duomenis apie 2000-12-29 išduotą ir viešame registre įregistruotą paveldėjimo teisės liudijimą (b.l.27-28). Todėl nagrinėjamu atveju ieškinio senatis jai skaičiuotina nuo sužinojimo apie savo teisių pažeidimą dienos, t.y. nuo 2006-12-04. Ieškinį teismui ieškovė pateikė 2007-04-20, t.y. nepraleidusi LR CK 5.8str. nustatyto vienerių metų ieškinio senaties termino. Atsižvelgdama į nurodytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino bylos įrodymus ir netinkamai nustatė ieškinio senaties termino eigos pradžią, dėl ko nepagrįstai pritaikė ieškinio senatį ir atmetė ieškovės ieškinį. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas (LR CPK 329 str. 1 d., 330 str.). Pritaikęs ieškinio senatį, šiuo pagrindu pirmosios instancijos teismas atmetė ieškovės ieškinio reikalavimus dėl paveldėjimo teisės liudijimų panaikinimo, o bylos dalį dėl juridinę reikšmę turinčio fakto apie palikimo priėmimą nutraukė. Teismas netyrė ir nevertino bylos įrodymų dėl pareikštų reikalavimų, jų pagrįstumo, ieškovės reikalavimų iš esmės nesprendė, todėl byla perduotina nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (LR CPK 326 str. 1 d. 4 p., 327 str. 1 d. 2 p.). Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad ieškovė paveldėjimo teisės liudijimus ginčija iš esmės tuo pagrindu, kad jie buvo išduoti ir į tą palikimo dalį, kurią paveldėjo ieškovė. Todėl pirmiausiai pirmosios instancijos teismas turi nustatyti, ar ieškovė priėmė tėvo I. B. palikimą, pradėjusi faktiškai jį valdyti, ir tik tuomet spręsti ginčijamų paveldėjimo teisės liudijimų galiojimo ir teisėtumo klausimus.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 str., 326 str. 1 d. 4 p., 331 str., teisėjų kolegija
nutarė:
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 18 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.